- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-11
- Bylos Nr.
- 2S-1337-798/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24009-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- R. P., G. P.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Kategorijos
- 121.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs apeliantės (ieškovės) M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovams R. P. ir G. P. dėl susitarimo privatizuoti butą ir pirkimo–pardavimo sutarties dalių pripažinimo negaliojančiomis ir pripažinimo ieškovės nuosavybės teisę į 1/3 dalį buto, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė pripažinti 1992 m. balandžio 29 d. susitarimą privatizuoti butą ir 1992 m. rugsėjo 9 d. Pirkimo-paravimo sutartį dalyje dėl 1/3 dalies buto, esančio Klonių g. 10-1, Vilniuje negaliojančiais, pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į 1/3 dalį buto, esančio Klonių g. 10-1, Vilniuje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi nustatė 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, ištaisyti apeliacinio skundo trūkumus, t. y. pateikti apeliacinį skundą, pasirašytą pagal įstatymų nustatytus reikalavimus; pateikti tinkamai patvirtintas priedų kopijas; patikslinti apeliacinio skundo reikalavimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies, pateikiant įrodymus apie dalies žyminio mokesčio sumokėjimą bei nurodant žyminio mokesčio dalį, nuo kurios prašo ją atleisti bei šio prašymo pagrįstumą patvirtinančias aplinkybes; nurodyti bylos numerį ir nagrinėjančio bylą teisėjo pavardę.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliantė (ieškovė) M. S. pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirajame skundas grindžias šiais pagrindiniais argumentais:
1. Dėl tinkamai pasirašyto procesinio dokumento. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliacinis skundas pasirašytas netinkamai, prieštarauja pats sau bei rašytiniams įrodymams. Vien tai, kad dokumentas gautas ne pagal procesą reglamentuojančias teisės normas, nereiškia, kad jis teisme nebuvo gautas ir nepaduotas. Be to, teismas nutartyje nenurodė bei nepasisakė dėl to, kad 2014 m. balandžio 22 d. per teismo raštinę buvo paduotas ir pasirašytas apeliacinis skundas. Be to, dėl klaidingai nurodytos civilinės bylos numerio padavimas per Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (toliau – VEP posistemis), tapo neįmanomas.
2. Dėl žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas yra pernelyg formalus. Nuo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 21 d. sprendimo iki apeliacinio skundo padavimo teismui dienos apeliantės turtinė padėtis nepagerėjo: uždarbis nepadidėjo, nekilnojamojo turto taip pat neatsirado. Teismas, siekdamas įgyvendinti asmenų lygybės įstatymui bei teismui principus, gali šiuos duomenis patikrinti per LITLEX informacinę sistemą.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirąjį skundą iš dalies tenkinti.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 2 dalį, jeigu teismui pateikti procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti, nustatydamas terminą.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs atskirajame skunde nurodytus trūkumus, buvo pernelyg formalus, nebendradarbiavo su proceso šalimis, siekiant asmenų lygybės prieš įstatymą bei teisingumo principų įgyvendinimo, o skundžiama nutartis yra nepakankamai motyvuota, prieštaringa.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Klausimus, susijusius su teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principu civiliniame procese, reglamentuoja CPK 5 straipsnio 1 dalis. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Pagal šią teisės normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal CPK 111 straipsnį, jeigu apeliacinį skundą, kaip ir kiekvieną teismui pateikiamą procesinį dokumentą, paduoda atstovas, skunde turi būti nurodyti duomenys apie atstovą ir prie jo turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jei byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs, taip pat turi būti apeliacinį skundą paduodančio asmens parašas. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie sumokėtą žyminį mokestį (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas) (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje apeliantas atskiruoju skundu skundžia du pirmosios instancijos teismo nustatytus trūkumus: 1) dėl to, kad pirmosios instancijos teismas laikė, jog apeliantės procesinis dokumentas nėra tinkamai pasirašytas 2) dėl įpareigojimo patikslinti apeliacinio skundo reikalavimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies, pateikiant įrodymus apie dalies žyminio mokesčio sumokėjimą bei nurodant žyminio mokesčio dalį, nuo kurios prašo ją atleisti bei šio prašymo pagrįstumą nurodančias aplinkybes.
Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad apelianto atstovas advokatas 2014 m. balandžio 18 d. elektroniniu laišku atsiuntė teismui raštą, kad jam nepavyko pateikti ieškovės apeliacinio skundo per LITEKO VEP posistemį, todėl teikia apeliacinį skundą su priedais elektroniniu laišku.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių dokumentų teismui pateikimą elektroninėmis ryšių priemonėmis reglamentuoja CPK 175¹ straipsnis. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad elektroniniai duomenys teismui pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (Žin., 2012, Nr. 147-7579; 2013, Nr. 2-60) buvo patvirtintas procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas, kurio 3 punkte nurodyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu. Šio straipsnio 2 punkte nurodyta, kad minėtu būdu pateiktas dokumentas atitinka CPK 111 straipsnio nurodymą, kad teismui teikiami dokumentai turi būti pasirašyti. Jei naudojantis paslaugomis, įvyksta LITEKO VEP posistemio techninis gedimas, sistemos klaida ar dėl kitų su LITEKO VEP posistemiu susijusių priežasčių paslaugų vartotojas negali prisijungti prie LITEKO VEP posistemio ar atlikti jame kokių nors veiksmų, jis privalo nedelsiant apie tai paskyroje nurodytu LITEKO valdytojo elektroniniu paštu ar LITEKO VEP posistemio priemonėmis, jeigu tokios yra prieinamos, pranešti apie gedimus ir klaidas LITEKO valdytojui ir, jei yra techninės galimybės, pridėti kompiuterinėmis ar kitomis techninėmis priemonėmis išsaugotą kompiuterio ekrane rodomo vaizdo (įskaitant galimą klaidos pranešimą), kopiją. LITEKO VEP posistemio veikimui atsinaujinus, šio pranešimo ir jo priedų kopijos turi būti pridedamos prie teikiamų procesinių dokumentų, jeigu gali būti sprendžiamas klausimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo bei dėti pastangas ir imtis visų reikiamų priemonių, kad procesiniai veiksmai būtų nustatytais terminais atlikti kitais įstatymuose numatytais būdais (Lietuvos Respublikos teismų Viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu, 30, 30.1, 30.2 punktai).
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad minėtu procesinių dokumentų pateikimo, jų pasirašymo reglamentavimu siekiama identifikuoti procesinį dokumentą teikiantį asmenį, įsitikinti teikiamų dokumentų autentiškumu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jei, kaip nagrinėjamu atveju, dėl LITEKO VEP posistemio klaidos kokia nors korespondencija nepasiekė teismo, gali būti pateikiamas teismui prašymas atnaujinti procesinius terminus, pateikiant įrodymus apie klaidos nustatymus, jų aprašymus, sistemos diegėjo informavimą apie pastebėtas klaidas. Taigi laikytinas pagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad apeliantės atstovo pateiktas dokumentas, kuris siųstas elektroniniu paštu ir nepasirašytas saugiu elektroniniu parašu, laikytinas netinkamai pateiktu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas pagrįstu atskirojo skundo argumentas, kad 2014 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ir užregistruotas apeliacinis skundas, kuris buvo pasirašytas apeliantės atstovo pateiktas tinkamai. Taigi nagrinėjamoje byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovės atstovas, kuriam atstovavimo susitarimu suteikta teisė parengti apeliacinį skundą ir ieškovę atstovauti apeliacinės instancijos teisme (b. l. 2), dėjo pastangas pateikti apeliacinį skundą tinkamai ir laiku, tačiau jam dėl objektyvių priežasčių nepavykus to padaryti, jis nedelsdamas pateikė rašytinės formos procesinį dokumentą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris buvo užregistruotas. Remiantis šiomis nustatytomis aplinkybėmis bei siekiant įgyvendinti proceso šalies teisę į apeliaciją, darytina išvada, kad ieškovės apeliacinis skundas pirmosios instancijos teismui pateiktas tinkamai ir nustatytu terminu.
Ieškovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai vertino tai, kad su apeliaciniu skundu nebuvo pateikti duomenys apie sumokėto žyminio mokesčio dalį, nors ji pateikė prašymą atleisti nuo dalies jo sumokėjimo, kad teismas apie tai, kokią žyminio mokesčio dalį apeliantė sumokėjo, galėjo sužinoti informacinėmis priemonėmis. Apeliantė nurodo, kad iš byloje pateiktų duomenų galima matyti apie jos turtinę padėtį, kuri nepagerėjo.
Kaip minėta, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, apeliacinis skundas turi atitikti CPK 306 straipsnyje numatytus reikalavimus. CPK 306 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas yra atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas. Jei paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti.
Nagrinėjamu atveju apeliantė, atstovaujama advokato, pateikė prašymą ją atleisti nuo dalies žyminio mokesčio, tačiau nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kokią žyminio mokesčio dalį ji sumokėjo, be to, nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos sunkią turtinę padėtį.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors teismas gali informacinių sistemų priemonių pagalba patikrinti, kiek ieškovė sumokėjo žyminio mokesčio, tačiau tai nepaneigia proceso šalies, kuri yra atstovaujama profesionalaus advokato, pareigos pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikytinas pagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas dėl to, prie prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys apeliantės turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju, duomenys apie ieškovės darbo užmokestį yra vienerių metų senumo (b. l. 39), o pažyma apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą – beveik dvejų (b. l. 38). Atskirojo skundo argumentas, kad nuo teismo sprendimo priėmimo iki apeliacinio skundo pateikimo dienos jos turtinė padėtis nepasikeitė, laikytinas deklaratyviu. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ieškovės prašymas iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, yra tinkamai nepagrįstas, todėl ieškovė įpareigotina šį prašymą tikslinti, jai nustatytinas naujas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas iš dalies tenkintinas panaikinant 2013 m. balandžio 23 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas pašalinti trūkumus dėl apeliacinio skundo netinkamo pasirašymo, bei pratęsiant terminą kitiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį pakeisti:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarties dalį dėl netinkamo apeliacinio skundo pasirašymo;
nustatyti apeliantei (ieškovei) M. S. 10 (dešimties) kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos ištaisyti kitus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi nustatytus trūkumus.