Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2026-02-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-378-1217/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-23
Bylos Nr.
eII-378-1217/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00217-2026-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laura Kaupelė
Pažeidėjas
P. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-378-1217/2026
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00217-2026-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6.; 21.10.1; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė,sekretoriaujant Agatai Bartoševič,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. G.,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1630-2026 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25293429681).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-1630-2026 (toliau – ir nutarimas) P. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už ką jam paskirta 800 eurų bauda, specialios teisės atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Ši nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2025 m. gruodžio 26 d., 15.40 val., Upės g., Vilniuje, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,67 (įvertinus paklaidą) promilės girtumas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. vasario 4 d. gautas P. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma pakeisti nutarimą ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas pripažįsta padaręs nurodytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Alkoholį vartojo gruodžio 25 d., vakare. Pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui, gruodžio 26 d. vairavo automobilį. Vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Buvo nustatytas lengvas 0,67 (po paklaidos) promilės girtumas. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Jam nebuvo nustatyta jokių išorinių neblaivumo požymių. Pareigūnams davė nuoseklius ir sąžiningus parodymus, nevengė administracinės atsakomybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Dėl įvykio išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą. Nėra padaręs analogiško pažeidimo, turi daugiau nei 23 metų vairavimo stažą. Yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis, besirūpinantis mažamečiais vaikais, savo darbine aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Alkoholio vartojimas nėra kasdienio gyvenimo būdo išraiška. Dirba komercijos vadovu ir projektų tarptautinei plėtrai vadovu įmonėse „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Darbo funkcijų atlikimui būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę, kadangi privalo vykti į komandiruotes, vizituoti įmonės partnerius, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), įmonė turi nuolatinį ofisą. Vykti į (duomenys neskelbtini) gali tik automobiliu, kadangi vykti traukiniu ar skristi lėktuvu nėra galimybės. Taip pat yra (duomenys neskelbtini) verslo tarybos prie (duomenys neskelbtini) konfederacijos (duomenys neskelbtini). Charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas, rūpestingas, nuoširdus, kruopštus, ramus, palaikantis, pozityvus, patikimas ir pareigingas asmuo. Suvokia padaryto nusižengimo rimtumą, suvokia atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, mažamečius vaikus, darbą ir daugiau nebenusižengs. Netekęs teisės vairuoti neteks abiejų darbų, taigi ir pajamų šaltinių, tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą tiek jam, tiek artimiesiems. Turi du mažamečius vaikus, kurie lanko ugdymo įstaigas. Taip pat rūpinasi vaikų užklasine veikla, teikia išlaikymą vaikams. Ilgalaikis teisės vairuoti atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo artimiesiems. Paskyrus trumpesnę administracinio poveikio priemonės terminą, būtų pakankamai paveiktas ir būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Siekiant atgauti teisę vairuoti bus priverstas baigti papildomus vairuotojų mokymus, kurių metu patirs auklėjamąjį, prevencinį poveikį, bus suteikta pakankamai žinių apie atsakomybę už nusižengimus bei jų padarymo pasekmes, apie narkotikų ir alkoholio žalą organizmui. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, privalo nustatyti kompleksą faktinių duomenų, bylojančių asmens naudai, kurio atžvilgiu taikomos šio straipsnio nuostatos. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti ypatingas, kažkokias ekstraordinarines aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.

Atsiliepimas į skundą nepateiktas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. G. nurodė, jog savo kaltę pripažįsta pilnai. Alkoholį vartojo iš vakaro iki kokios 2 val. nakties. Buvo vartojamas stiprus alkoholis ir suvartotas ne mažas kiekis. Buvo ir išsimiegojęs ir pavalgęs, nesijautė blogai, jokių požymių apsvaigimo nuo alkoholio nebuvo. Kadangi nebuvo jokių neblaivumo požymių, nusprendė sėsti už vairo ir važiuodamas matė, kad priekyje vyksta reidas. Reido metu jį sustabdė policija ir paprašė papūsti. Nors nejautė jokių neblaivumo požymių, tačiau į gydymo įstaigą kraujo priduoti nevažiavo. Greičiausiai dėl amžiaus ar kepenų veiklos sutrikimų organizmas sunkiau skaido alkoholį. Jokio kelių eismo taisyklių pažeidimo nepadarė, taisyklių nepažeidė. Sutiko su alkotesterio parodymais. Baudą yra sumokėjęs vasario 2 d. Su mažamečių vaikų motina yra nutraukęs santuoką, tačiau rūpinasi vaikais, ypatingai daug dėmesio skiria sūnaus užsiėmimui – (duomenys neskelbtini), veža jį į varžybas, į treniruotes. Šiuo metu esant geram orui nueina į treniruotes pėsčiomis arba vyksta taksi. Teisė vairuoti jam yra labai svarbi dėl darbo, kadangi (duomenys neskelbtini) yra įmonės filialas, jis turi ten vykti automobiliu, kadangi kitais būdais ten nuvykti negali dėl taikomų ribojimų. Prašo atsižvelgti į jo situaciją ir sutrumpinti teisės vairuoti atėmimą. Jeigu netektų darbo, negalėtų pasirūpinti savo vaikais, gauti pajamų. Antialkoholinį variklio užraktą įsirengti turėtų galimybę.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 422 straipsnio 5 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1 100 eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalis numato, jog <...> už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

ANK 422 straipsnio 6 dalies norma nėra imperatyvi ir teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, spręsdama, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. ANK nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir skundą padavusio asmens kaltės, nėra. Skundu keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Skundu prašoma sušvelninti pareiškėjui pagal sankciją pritaikytą administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tiek, kiek ji susijusi su P. G. paskirtos ir skundžiamos administracinio poveikio priemonės dydžiu.

Skundžiamu nutarimu P. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, dėl to, kad 2025 m. gruodžio 26 d., 15.40 val., Upės g., Vilniuje, vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,67 girtumas (įvertinus paklaidą). P. G. už padarytą nusižengimą buvo paskirta administracinė nuobauda – 800 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam 6 mėnesių terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam sankcijoje nustatytam 12 mėnesių terminui.

P. G. teisme nurodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro ir nusprendė vairuoti, nes gerai išsimiegojo, papusryčiavo ir tik po kurio laiko sėdo už vairo, neįvertino alkoholio poveikio organizmui. Savo kaltę jis pripažįsta ir gailisi. Norėtų, kad teismas atsižvelgtų į jo prašymą, nes teisė vairuoti reikalinga darbinėms funkcijoms vykdyti ir pasirūpinti mažamečiais vaikais. Prašo sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir leisti vairuoti automobilį su įrengtu antialkoholiniu užraktu.

Šiuo atveju teismas nustatė, kad pareiškėjas kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažįsta, gailisi, paskirtos piniginės baudos dydžio neginčija. Skundu pareiškėjas prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, t. y. sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Būtina nustatyti kompleksą faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tai, kad asmeniui paskirta administracine nuobauda ar administracinio poveikio priemone yra sukeliami tam tikri nepatogumai, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys bylose Nr. 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir P. G. paaiškinimus teismo posėdžio metu, nenustatė išimtinių sąlygų ar ypatingų aplinkybių, dėl kurių pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pagrindas švelninti minimaliai pagal sankciją taikytą administracinę atsakomybę. P. G. buvo paskirtas trumpiausios trukmės privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su trumpiausios trukmės draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taikant sankcijas pažeidėjui buvo tinkamai įvertinta tai, kad P. G. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi dėl jo padarymo. Dėl to nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę buvo paskirta tiek minimali piniginė bauda, tiek trumpiausios trukmės teisės vairuoti atėmimas su trumpiausios trukmės draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taigi, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės buvo įvertintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, jo prisipažinimas bei gailėjimasis pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių pagal minėtas ANK 34 straipsnio nuostatas pareiškėjui pagrįstai buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta piniginė nuobauda ir trumpiausios trukmės privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su trumpiausios trukmės draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Įprastai už padarytus nusižengimus, numatytus administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, pažeidėjams yra skiriamas 12 mėnesių ar ilgesio termino (iki 18 mėnesių) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Šiuo atveju pareiškėjui buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas minimaliai įmanomam pagal sankciją numatytam 6 mėnesių terminui, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam sankcijoje nustatytam 12 mėnesių terminui. Pažymėtina, kad per šį laiką pareiškėjas galės vairuoti automobilį.

Teismas pažymi, kad pagal įstatymą ir teismų praktiką administracinio poveikio priemonių taikymas turi būti ne tik būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, bet ir atitikti proporcingumo principą, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Pareiškėjas pripažįsta vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatyto neblaivumo neginčija. Pareiškėjas skunde nurodė, kad alkoholį vartoja retai, vartojo alkoholį (gėrė stipriuosius gėrimus) iš vakaro ir neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui vairavo automobilį. Teigia nesupratęs, kad gali būti neblaivus, nes gerai išsimiegojo, buvo pavalgęs. Išorinių neblaivumo požymių nebuvo ir nesitikėjo, kad viršys leidžiamą neblaivumo ribą. Pareiškėjas nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl darbo pobūdžio ir darbinėms funkcijoms vykdyti, galimybei tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais. Minėtos aplinkybės, pareiškėjo amžius bei turima gyvenimiška patirtis, pareiškėjo nurodytas vairavimo stažas (virš 23 metų) verčia teismą spręsti, kad asmens neblaivumo būsena ir jos požymiai buvo nors ir ne labai akivaizdūs, bet turėjo būti suprantami pareiškėjui, kuris žinojo apie išgertą alkoholio stiprumą ir kiekį, vartojimo laiką ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo sustabdytas policijos pareigūnų reido metu. Vairuodamas neblaivus P. G. neabejotinai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, dėl ko padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas neturėtų būti menkinamas dėl nesukelto eismo įvykio, nepažeistų kitų KET reikalavimų, nepadarytos žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui. Vien tai, kad pareigūnai nutraukė daromą pažeidimą, nesumenkina padaryto pažeidimo pavojingumo ir privalomai būtinų pasekmių dėl pareiškėjo nubaudimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas mieste, šventinę dieną (2025 m. gruodžio 26 d.), dienos metu, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,67 promilių (įvertinus paklaidą) girtumo laipsnis, kuris akivaizdžiai viršija leistiną automobilio vairavimui ribą, leidžia pagrįstai manyti, kad vis dėlto pareiškėjas suprato, kad gali būti neblaivus ir turėjo itin atsakingai įvertinti savo būklę. Šios aplinkybės rodo itin atsainų pareiškėjo požiūrį į vairavimą esant neblaiviam.

Įstatymų leidėjas už tokio teisės pažeidimo padarymą sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą ir privalomą administracinio poveikio priemonę (ar net, šiuo atveju, dvi iš jų), tuo tik pabrėžia pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Neblaivaus asmens vairavimas, kaip matyti iš pažeidimo sankcijos, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Dėl to skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurios būtų pateisinamos visuomenės lūkesčiais ir galimo analogiško pažeidimo užkardymu ateityje. Neigiamų pasekmių, nepatogumų atsiradimas savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti pritaikytą administracinę atsakomybę, kuri yra švelniausio pobūdžio (paskirta minimali piniginė bauda ir trumpiausio termino administracinio poveikio priemonė).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.). Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui netaikomos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024), vis dėlto, teismo vertinimu, tokia situacija iš esmės galima bylose, kuriose neblaivumo laipsnis visiškai nežymiai viršija ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą minimalią ribą, kartu nustačius kitas reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju P. G. nustatytas 0,67 promilės neblaivumas (įvertinus paklaidą), nors ir ne itin daug, tačiau viršija leistiną vairuotojams neblaivumo ribą, ir net ir toks neblaivumas tikrai turi reikšmės vairuotojo koordinacijai, pastabumui ir jo vairavimas kelia pavojų eismo saugumui. Juo labiau, kad pareiškėjas posėdžio metu nurodė gerai išsimiegojęs, papusryčiavęs, kas iš esmės sudaro pagrindą spręsti, kad jo padarytas administracinis nusižengimas nebuvo neatsargus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-36-387/2021, 2AT-31-489/2024). Šiuo aspektu pažymėtina, kad sėsdamas už vairo iš vakaro vartojus stipraus alkoholio ir išgėrus jo nemažą kiekį (iš pareiškėjo žodžių), P. G., nepaisydamas asmeninės savijautos, turėjo pagrindą įsitikinti, kad yra blaivus. Juo labiau, kad nustatytas neblaivumas nėra tokio nereikšmingo ir pojūčių nesukeliančio laipsnio, kadangi viršija minimalią įstatyme numatytą leistiną neblaivumo ribą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas minimalias neblaivumo ribas, nustatė ženkliai mažesnę leistiną neblaivumo ribą ne savitiksliai, o įvertinęs mokslinius medicininius tyrimus ir rekomendacijas šiuo aspektu. Todėl, net ir jausdamasis gerai, P. G. negalėjo būti tikras dėl savo blaivumo būklės, tačiau vis tiek ryžosi rizikuoti ir vairuoti automobilį, prieš tai tinkamai neįvertinęs savo būsenos. Taigi priešingai pareiškėjo argumentams, paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad P. G. padarytas administracinis nusižengimas buvo mažesnio pavojingumo ar mažareikšmis, padarytas dėl neatsargumo. Taigi šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo P. G. veiksmus laikyti mažiau pavojingais ir dėl to taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Teismas įvertina ir tai, kad P. G. tokį pažeidimą kelių eismo saugumo srityje padarė pirmą kartą. Skunde pareiškėjas, be kita ko nurodė, kad yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis, besirūpinantis mažamečiais vaikais, savo darbine aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Teismo vertinimu jokių išskirtinių ar neįprastų pažeidimo padarymo sąlygų šiuo atveju nebuvo, jokių ypatingų būtinumo ar neišvengiamumo kriterijų neteisėtam elgesiui nenustatyta. P. G. žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina ne tik darbinių funkcijų vykdymui, bet ir dėl kelionių į darbo vietą, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek kitiems asmenims dar prieš darydamas pažeidimą, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo darymo. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo mažamečių vaikų gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti pareiškėjo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus pirmiausiai privalėjo įvertinti pats P. G.. To nepadaręs pareiškėjas prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbinių funkcijų vykdymo, jo ir jo mažamečių vaikų gerovės, patogesnio gyvenimo, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be to, teismas pažymi ir tai, jog ginčijamos administracinio poveikio priemonės taikymas pažeidėjui netrukdo dirbti kitokį, arčiau jo gyvenamosios vietos esantį darbą, kuriame jo užimamos pareigos nebūtų tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu (galimybe nuvykti į kitoje šalyje esantį įmonės biurą) ir tokiu būdu gauti pajamų, reikalingų būtiniausiems poreikiams patenkinti. Dėl to skunde nurodytos aplinkybės, jog pažeidėjas gailisi padaręs nusižengimą, teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl darbo pobūdžio, nuvykimo į darbo vietą, galimybei pasirūpinti mažamečiais vaikais, nėra tiek jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, kad galėtų lemti alternatyvios administracinio poveikio priemonės paskyrimą ar jos netaikymą visai.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį, darytina išvada, jog siekiant tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisingo nubaudimo ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui – P. G. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir mažinti trumpiausią pagal sankciją numatytą teisės vairuoti atėmimo terminą. Minėta, kad šiuo ir panašiais atvejais prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien neigiamas pasekmių poveikis asmens kasdieninei buičiai, darbui ar mažamečių vaikų interesams savaime negali būti pagrindas skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą, nes tai yra natūrali asmens neteisėto elgesio pasekmė ir darydamas nusižengimą asmuo prisiima atsakomybę už tokių pasekmių atsiradimą.

Asmens nurodomos šeiminės ir socialinės aplinkybės – pareiga rūpintis mažamečiais vaikais ir jų ugdymu, taip pat darbo santykiai ir teigiama darbdavio charakteristika – yra socialiai reikšmingos, tačiau jos tiesiogiai nesusijusios su padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiu, jo pavojingumu ar teisės saugomų interesų pažeidimo mastu. Tokios aplinkybės yra būdingos didelei visuomenės daliai ir negali būti vertinamos kaip išimtinės, pateisinančios sankcijos netaikymą, nes priešingu atveju būtų pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas ir sudarytos prielaidos skirtingai vertinti analogiškas situacijas vien dėl subjektyvių socialinių veiksnių.

Skunde dėl Institucijos nutarimo P. G. pateikia gana gausią teismų praktiką, anot pareiškėjo, analogiškose bylose, kuriose asmenims pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas buvo trumpinamas. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog skunde minimi žemesnės instancijos teismų sprendimai neturi precedento galios, kadangi būtent žemesnės instancijos teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o ne atvirkščiai. Juo labiau teismas, įvertinęs individualią teisinę situaciją ir lygindamas faktines bylų aplinkybes, neprivalo priimti analogiško net ir apygardos teismui procesinio sprendimo. Precedento galią, saistančią tiek kasacinės instancijos teismą, tiek kitus bendrosios kompetencijos teismus, turi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniai sprendimai. Teismas pažymi, kad administracinės atsakomybės nustatymo klausimas yra individualus, o skunde nurodyti atskiri teismų procesiniai sprendimai (nepateikiant detalesnių nusižengimo aplinkybių ir kaltininkų asmenybės charakteristikos) nesudaro pagrindo taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir švelninti būtent P. G. administracinę atsakomybę.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. sausio 19 d. priimtame nutarime nurodoma, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Pažeidėjo administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta. Jų, patikrinus priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė ir teismas. Teismas teigiamai vertina tai, kad pažeidėjas, kaip pats nurodė, rūpinasi mažamečiais vaikais ir jų ugdymu ir dėl teisės vairuoti atėmimo gali netekti abiejų darbų ir gaunamų pajamų, tačiau šios aplinkybės ANK prasme nelaikytinos atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis. Pareiškėjui pritaikyta švelniausiai įmanoma pagal sankciją administracinė atsakomybė atitinka įstatymo nuostatas, yra pagrįsta ir teisinga, dėl ko ją dar labiau švelninti, kaip skundu prašo pareiškėjas, nėra jokio pagrindo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. sausio 19 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-1630-2026 yra teisėtas ir pagrįstas, o P. G. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-1630-2026 (ROIK: 25293429681) palikti nepakeistą ir P. G. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Kaupelė