- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-20
- Bylos Nr.
- e2YT-11887-1107/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06265-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Lukauskaitė
- Pareiškėjas
- D. D.
- Suinteresuotas asmuo
- R. D.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. D. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo byloje – R. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti po palikėjo E. D., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Pareiškime nurodė, kad D. D. ir R. D. santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. D.. Vėliau santuoka buvau nutraukta ir R. D. išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikė. Nuo 13-14 metų E. D. dėl sveikatos problemų buvo apgyvendintas Socialinės globos centre „(duomenys neskelbtini)“ Kaune, (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2-3 kartus per mėnesį sūnų lankydavo, tačiau medicinos personalas patarė jį lankyti rečiau dėl vaiko būsenos ramybės. Nuo to laiko pareiškėja sūnų lankė kartą per mėnesį. R. D. sūnaus nelankė. E. D. buvo mokama neįgalumo pensija, kurią Socialinės globos centras „(duomenys neskelbtini)“ naudodavo E. D. poreikiams tenkinti. (duomenys neskelbtini) E. D. mirė. Pareiškėja jį palaidojo savo lėšomis. E. D. neturint jokio turto pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Praėjus 3 mėnesiams po E. D. mirties Socialinės globos centras „(duomenys neskelbtini)“ informavo pareiškėją apie E. D. sąskaitoje esančias ir nepanaudotas 2 200,00 Eur lėšas. Pareiškėjai atnaujinus terminą palikimui priimti ir priėmus palikimą ji šias lėšas panaudotų sūnaus antkapio pagaminimui. Pareiškėja neturėjo žinių apie sūnaus likusias santaupas po jo mirties iki tol kol jai nepranešė Socialinės globos centras „(duomenys neskelbtini)“. E. D. vardu nesant jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, jam esant 100 proc. nedarbingam, pareiškėja pagrįstai buvo įsitikinusi, kad po sūnaus mirties nėra ką paveldėti, todėl ir nesikreipė per 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo. Bet tik sužinojusi, būdama socialiai remtina, kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo ir šį terminą praleido 1 mėnesį ir 19 d. Mano, kad atnaujinus įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai ar viešasis interesas.
Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė pilna apimtimi ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad E. D. yra sūnus, jis sunkiai sirgo, buvo labai sunku jai pačiai jį prižiūrėti, vyras nepadėdavo. Sūnus jokio turto neturėjo, tik gaudavo valstybės mokamą pašalpą. Nežinojo, kad yra kažkokių santaupų, nes lankydama sūnų ji pati viskuo rūpinosi, kad nieko jam netrūktų. Tik po sūnaus mirties sužinojo apie jo sąskaitoje esančias santaupas. Palikėjo įpėdiniai tik pareiškėja ir suinteresuotas asmuo. Kitų įpėdinių nėra. Kreipėsi į teismą dėl to, kad galėtų pateikti prašymą notarui dėl palikimo priėmimo.
Suinteresuotas asmuo R. D. byloje teismo posėdžio metu pareiškėjos pareiškimą palaikė, neprieštaravo dėl jo tenkinimo, nes jam tenkančios palikimo dalies po sūnaus mirties jis atsisakys.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Palikėjas santuokos nebuvo sudaręs (VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas). Palikėjo E. D. palikimą, pagal byloje esančius duomenis, sudaro piniginės lėšos, sukauptos AB „Swedbank“ sąskaitoje (Socialinės globos centras „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gegužės 5 d. raštas Nr. 3.5-246). Testamentų registro duomenimis E. D. testamento sudaręs nebuvo, jo palikimas nepriimtas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – E. D. gimimo liudijimas, patvirtina palikėjo, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens giminystę.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis); nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.
Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).
Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja įstatymo terminą palikimui priimti praleido, nes palikėjo mirties momentu nežinojo apie tokį palikėjo turtą (sukauptas lėšas palikėjo sąskaitoje). Tik praėjus 3 mėnesiams ir 9 dienoms gavusi pranešimą iš Socialinės globos centras „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėja sužinojo, kad jos sūnaus banko sąskaitoje yra susikaupę atitinkama suma pinigų. Iš karto po to ji kreipėsi į notarą dėl sūnaus palikimo priėmimo, tačiau notarė informavo pareiškėją, jog ji yra praleidusi trijų mėnesių terminą palikimui priimti ir turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo.
Teismo vertinimu, terminas palikimui priimti nagrinėjamu atveju praleistas dėl svarbių (objektyvių) priežasčių, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais yra įsitikinęs, jog terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas (CK 5.50, 5.57 straipsniai). Suinteresuotas asmuo pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, byloje nėra duomenų apie kitus galimus E. D. įpėdinius. Todėl daroma išvada, kad termino kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir atnaujina pareiškėjai praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo E. D. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti, šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal palikėjo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.