- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-08-18
- Bylos Nr.
- 1-125-744/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-75-1-00219-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas
- Nukentėjusysis
- V. M., J. M.
- Kaltinamasis
- V. M.
- Kategorijos
- 1.1.3Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas (BK III skyrius)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7Bausmė (BK VII skyrius)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.13Teistumas (BK XIII skyrius)
- 1.2Specialioji dalis
- 1.2.9Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai vaikui ir šeimai (BK XXIII skyrius)
- 1.2.9.9Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 str.)
Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovei Laimutei Malinauskienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nedirbantis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. M. vengė išlaikyti vaikus, tai yra, esant 2002 m. lapkričio 12 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimui dėl išlaikymo priteisimo vaikams V. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir J. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), iki jų pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 125 (vieną šimtą dvidešimt penkis) litus kiekvienam, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, jis nuo 2002 m. rugsėjo 12 d. iki 2011 m. gegužės 18 d., kada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tyčia vengė pareigos mokėti lėšas nepilnamečių vaikų V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui.
Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad apie keturis metus gyveno su B. J. ir susilaukė dviejų vaikų – V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. Kada gimęs J. nepamena. Po to su B. J. susipyko ir išsiskyrė. Žinojo, kad iš jo yra priteistas išlaikymas vaikams po 125 litus kiekvienam vaikui kas mėnesį. Kada buvo priimtas šis teismo sprendimas nepamena, gali būti 2002 m. lapkričio 12 d., kaip nurodyta kaltinamajame akte. Priteisto išlaikymo vaikams nemokėjo. Per visą tą laiką nuo teismo sprendimo iki dabar dirbo tik porą mėnesių Lygumų žemės ūkio bendrovėje. Dar vieną mėnesį buvo registruotas darbo biržoje, iš kurios sąrašų buvo išbrauktas, nes laiku nenuvyko atsižymėti. Visą tą laiką dirbo padienius darbus pas žmones, už darbą gaudamas po 20-30 litų per dieną. Iš šių pinigų nuomojosi butą Šiauliuose, o likusius pinigus panaudodavo maistui. Oficialiai įsidarbinti ar prisiregistruoti negalėjo, nes yra pametęs pasą. Per visą tą laiką vaikus yra aplankęs 7 ar 8 kartus. Aplankydamas jiems duodavo bendrai 20-30 litų. Nuo šių metų liepos mėnesio gyvena pas B. J. Planuoja artimiausiu laiku susitvarkyti pasą ir įsidarbinti prie miško kirtimo arba bendrovėje. Jo profesija yra statybininkas. Gailisi nusikaltęs.
Nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą B. J., teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja, parodė, kad nuo 1996 metų gyveno su V. M. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus Vaitiekus, o 1999 m. birželio 23 d. Jonukas. Gyveno nuomojamame bute Šiauliuose. 2002 metais su V. M. susipyko ir su vaikais persikėlė gyventi į L., kur po jos tėvo mirties liko pusę namo. Tais pačiais metais prisiteisė išlaikymą vaikams. Iki pat šių metų liepos mėnesio su V. nebendravo, nežinojo, kuo jis užsiima. Išlaikymo vaikams V. nemokėjo. Tik 7 ar 8 kartus buvo atvykęs vaikų aplankyti ir duodavo jiems šiek tiek pinigų. Su ja nesusitikdavo. Tik atsiradus galimybei, kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, kuris ir moka išlaikymą vaikams už V. M. Šiuo metu vėl bando gyventi su V., nes vaikams reikia tėvo.
Iš tėvystės nustatymo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) ir gimimo liudijimo AD Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvai yra V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. J., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 24-25).
Iš gimimo liudijimo AD Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvai yra V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. J., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 26).
Iš 2011-05-16 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) neišlaiko savo vaikų V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), todėl nuo 2008 m. vasario 15 d. lėšas šių vaikų išlaikymui moka Vaikų išlaikymo fondas (b.l. 2-4).
Šalies argumentai
Iš 2008-02-11 prašymų išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti matyti, kad tą dieną į Fondą kreipėsi B. J., prašydama mokėti išmokas nepilnamečiams vaikams V. M. ir J. M. (b.l. 5-6).
Iš 2008-02-15 antstolio T. U. pažymos matyti, kad V. M. nuo 2007 m. lapkričio mėnesio iki 2008 m. sausio mėnesio nemokėjo lėšų savo nepilnamečiams vaikams V. M. ir J. M. išlaikyti (b.l. 7).
Iš 2008-07-28 Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimų matyti, kad buvo nuspręsta nuo 2008-02-15 kiekvieną mėnesį mokėti V. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir J. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), 125 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo (b.l. 8-9).
Iš 2011-06-08 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymos matyti, kad skolininko V. M. įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui sudaro 9379,32 Lt ir 733,86 palūkanų, apskaičiuotų iki 2011-05-18 (b.l. 12-13).
Iš 2002 m. lapkričio 12 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad juo buvo nuspręsta priteisti iš V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) B. J. vaikų V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jų pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 125 (vieną šimtą dvidešimt penkis) litus kiekvienam, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, alimentų išieškojimą pradedant nuo 2002 m. rugsėjo 12 d. (b.l. 17).
Iš antstolio T. U. pateiktos alimentų įsiskolinimo paskaičiavimo lentelės matyti, kad nuo 2002 m. sausio mėnesio iki 2011 m. birželio mėnesio (imtinai) iš V. M. nebuvo išieškota lėšų jo vaikų V. M. ir J. M. išlaikymui, išlaikymo įsiskolinimas už šį laikotarpį sudaro 27874 Lt (b.l. 20-22).
Iš informacijos VSDFV duomenų bazėje apie asmenį ir jo draudėjus matyti, kad V. M. laikotarpiu nuo 2002 m. rugsėjo 12 d. iki 2011 m. gegužės 18 d. dirbo tik L. žemės ūkio bendrovėje nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2003 m. birželio 6 d. (b.l. 52).
Iš informacijos Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje matyti, kad V. M. darbo biržoje buvo registruotas nuo 2003 m. spalio 22 d. iki 2003 m. lapkričio 28 d., darbo paieška buvo nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesiams (b.l. 53).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo V. M. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta.
Kaltinamojo V. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį, kadangi jis vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas savo nepilnamečiams vaikams V. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir J. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikyti. V. M. vengimas išlaikyti vaikus pasireiškė tuo, kad suprasdamas savo, kaip tėvo, pareigą juos išlaikyti, ir esant teismo sprendimui dėl išlaikymo priteisimo, tyčia, nesant jokių objektyvių priežasčių, nemokėjo išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, nors turėjo pajamų iš padienių darbų. Jo vengimas išlaikyti vaikus pasireiškė ir tuo, kad, būdamas sveikas, turėdamas paklausią statybininko specialybę ir turėdamas geras galimybes gauti gerai apmokamą darbą, tokio darbo neieškojo, o vertėsi atsitiktiniais darbais, taip sudarydamas galimybę nuslėpti savo tikrąsias pajamas ir užkirsdamas kelią iš šių pajamų išieškoti išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką baudžiamosiose bylose dėl vengimo išlaikyti vaikus, ne kartą yra pažymėjęs, kad vengimas išlaikyti vaikus konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir panašiai (2011-04-19 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-139/2011).
Tikslintinas kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, nurodant, kad ji truko nuo 2002 m. rugsėjo 12 d., kada buvo pradėtas skubiai vykdyti tos pačios dienos Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4084-09/2002 m., iki 2011 m. gegužės 18 d., kada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas šioje byloje, iš kaltinimo pašalinant aplinkybę, kad kaltinamasis nevengė išlaikyti vaikų laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 22 d. iki 2003 m. lapkričio 28 d., kai jis buvo registruotas darbo biržoje, kadangi vengimas išlaikyti vaikus yra trunkamoji nusikalstama veika, tai yra tokia veika, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą neteisėtą veiksmą. BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo vengimo pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas ar teikti būtiną materialią paramą vaikui pradžios, t. y. nuo to momento, kai galėdamas mokėti lėšas, teikti išlaikymą ar kitą materialią paramą kaltininkas to nepadaro. Vengimas išlaikyti vaikus, kaip ir bet kokia kita trunkamoji nusikalstama veika, trunka tol, kol jos nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai (2011-05-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-238/2011, 2009-02-24 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-7-68/2009). 2009-02-24 nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad atskiri laikotarpiai, kuriais kaltininkas nevykdo pareigos išlaikyti vaiką, kvalifikuotini kaip atskiros nusikalstamos veikos. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad kaltinamasis V. M. nemoka išlaikymo vaikams nuo pat teismo sprendimo priėmimo, tai yra 2002 m. lapkričio 12 d. Tai, kad jis per visą šį laikotarpį tik šiek tiek ilgiau nei vieną mėnesį buvo registruotas darbo biržoje, iš kurios sąrašų vėliau buvo išbrauktas be teisės registruotis 6 mėnesius (b.l. 53) dėl to, kad neatvyko nustatytu laiku į darbo biržą (paties kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu), nesudaro jokio pagrindo teikti, kad kaltinamasis šiais savo veiksmais (įsiregistruodamas darbo biržoje) siekė nutraukti tą nepertraukiamą nusikalstamą būseną ir pradėti mokėti išlaikymą vaikams, ką patvirtina ir tolimesni jo veiksmai, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis V. M. nevengė išlaikyti vaikų laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 22 d. iki 2003 m. lapkričio 28 d. Toks faktinių aplinkybių pakeitimas teisme galimas, kadangi jos iš esmės nesiskiria nuo kaltinamajame akte nurodytų (BPK 256 str.).
Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.
Kaltinamasis V. M. teisiamas pirmą kartą (b.l. 47), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), administracine tvarka nebaustas (b.l. 48), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b.l. 52-53), šiuo metu vėl gyvena su vaikų motina B. J., pasižadėjo artimiausiu laiku susitvarkyti pasą ir oficialiai įsidarbinti, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamojo V. M. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, o paskiriant laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str.). Parenkant įpareigojimus atsižvelgtina į tai, kad V. M. niekur oficialiai nedirba, darbo biržoje neregistruotas, kas sudaro sąlygas vengti mokėti lėšas vaikų išlaikymui.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. M. paliktina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį iki nuosprendžio įsiteisėjimo neišvykti iš dabartinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (BPK 119 str., 136 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ir visą laisvės apribojimo terminą dirbti pagal darbo sutartį.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. M. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant jį iki nuosprendžio įsiteisėjimo neišvykti iš dabartinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.