- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-20
- Bylos Nr.
- e2A-145-856/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- M. P.
- Ieškovas
- M. Š., T. Š.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2744-1037/2018 pagal ieškovų M. Š. ir T. Š. ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo M. P. jiems po 5503 Eur skolą, 5 procentų dydžio palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo tėvas V. P. 2013 metų žiemą kreipėsi į juos su prašymu paskolinti pinigų atsakovui M. P., nes jis ketina įsigyti žemės bei tapti jaunuoju ūkininku. Ieškovai, turėdami finansines galimybes bei norėdami padėti giminaičiui – pusbroliui M. P., paskolino minėtą pinigų sumą. Pasak ieškovų, 2013 m. sausio 10 d. atsakovo tėvų namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), ieškovai M. Š. ir T. Š. perdavė 11 006 Eur (38 000 Lt) atsakovui M. P.. Kaip nurodo ieškovai, pinigų perdavimo ir paskolos faktą patvirtina 2013 m. sausio 10 d. skolos rašteliai, kuriuose nurodyta, kad kiekvienas iš ieškovų skolina M. P. 19 000 litų (5 503 Eur), skolos gražinimo terminas - 2018 m. sausio 10 d. Pinigų perdavimo faktą taip pat matė L. Š. (e. b. I t., 1–4 b. l.).
2. Atsakovas M. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad parašai ant skolos raštelių yra ne jo, jis pinigų iš ieškovų nesiskolino ir jų negavo. Paskolos sudarymo dieną nebuvo savo tėvų namuose, o buvo Šiauliuose, lėšas žemės sklypo pirkimui jam suteikė jo tėvai V. P. ir A. P., be to, jis turėjo santaupų, todėl skolintis iš ieškovų būtinybės nebuvo (e. b. I t., 28-30 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2018 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo M. P. kiekvienam iš ieškovų M. Š. ir T. Š. po 5 503 Eur, kiekvienam 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 5 503 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018-04-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kiekvienam po 1 003 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. I t., 186–189 b. l.).
4. Teismas nurodė, kad skolos raštelyje pavartotas žodis „skolinu“, yra būdingas paskolos sutarčiai, nustatyta paskolos davėjo pareiga paskolinti, taip pat sutartyje įrašytas paskolos grąžinimo terminas, parodo pareigą pagal šią sutartį paskolos gavėjui ją gražinti. Paskolos raštelis su tokia lingvistine išraiška ir įsipareigojimu grąžinti pinigus pasirašytas atsakovo. Taip pat paskolos raštelių originalai yra pas ieškovus. Šių aplinkybių visetas reiškia, kad paskolos sutartys buvo sudarytos perduodant atsakovui paskolos dalyką – pinigus.
5. Teismo vertinimu, jeigu vienas iš paskolos raštelių yra tikėtinai vientisas, o kito vientisumo nustatyti nepavyko vien tik dėl duomenų trūkumo, nėra pagrindo nepripažinti, kad šis dokumentas taip pat yra vientisas. Be to, ekspertizės metu jokių klastotės požymių nenustatyta, todėl nėra pagrindo manyti, kad paskolos rašteliai yra suklastoti, pasirašyti ne kaip vientisi dokumentai. Teismas akcentavo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti pasirašymo ant tuščių popieriaus lapų aplinkybių, kurios sukurtų prielaidas manyti, kad paskolos rašteliai nėra vientisi dokumentai. Aplinkybę, kad pinigai buvo perduoti atsakovui ir jis pasirašė paskolos raštelius, patvirtina ir liudytojo L. Š. parodymai.
6. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai, kuriais jis grindžia faktą, jog turėjo pakankamai pinigų žemei įsigyti ir būtinybės skolintis pinigų nebuvo, nepaneigia paskolos sudarymo fakto su ieškovais, nes atsakovas galėjo skolintis pinigų ir iš kitų šaltinių ir nebūtinai žemės sklypo pirkimui.
7. Teismas konstatavo, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, todėl iš atsakovo priteisė kiekvienam ieškovui po 5503 Eur skolą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovas M. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (e. b. I t., 193–196 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, neteisingai vertino pateiktus rašytinius įrodymus, netinkamai taikė susiformavusią teismų praktiką, kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.
8.2. Teismas visiškai nevertino to, kad skolos rašteliuose nėra atsakovo išreikštos valios, patvirtinančios pinigų gavimą. Teismas nevertino ir to, kad byloje nebuvo pateikta absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių arba galinčių sukelti abejones dėl paskolos atsakovui suteikimo. Neaišku ir nesuprantama, kokiais įrodymais remiantis teismas konstatavo pinigų perdavimo fakto egzistavimą, jeigu tokių įrodymų į bylą ieškovai neteikė.
8.3. Iš atsakovo teismui pateiktų A. P., V. P., taip pat ir M. P. banko sąskaitų išrašų, skolos rašto (pasirašyto V. (A.) P. ir R. B.) bei algalapių matyti, kad realiai atsakovas žemės pirkimui reikiamą pinigų sumą turėjo ir jam nebuvo tikslo pinigų skolintis iš ieškovų. Iš šių dokumentų matyti, kad M. P. tėvai kaip tik minimu laikotarpiu pinigus pervedė į sūnaus sąskaitą ir jie buvo panaudoti būtent žemės sklypo įsigijimui. Šie pateikti įrodymai bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti kitais įrodymais, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, šių įrodymų apskritai nevertino ir dėl jų nepasisakė, nenurodė, dėl kokių priežasčių minėti dokumentai nelaikytini atsakovo poziciją pagrindžiančiais įrodymais.
Atsiliepimas
9. Ieškovai atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. spalio 31 d. sprendimą, priteisti iš atsakovo M. P. ieškovų M. Š. ir T. Š. turėtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. II t., 1–6 b. l.). Atsiliepime nurodė, kad paskolos rašteliuose raštu yra išreikšta sutarties šalių ieškovų (paskolos davėjų) ir apelianto (paskolos gavėjo) valia, jie išduoti kreditoriaus prievolei patvirtinti ir liudija apie ieškovų bei apelianto suderintos valios, išreikštos rašytine forma, egzistavimą. Apeliantas savo skunde teigė, jog teismas visiškai nevertino to, kad šiuose skolos rašteliuose nėra atsakovo išreikštos valios, patvirtinančios pinigų gavimą. Tačiau toks vertinimas yra klaidingas, kadangi teismas pinigų perdavimo faktą nustatinėjo ne vien sutarties tekstu, bet ir įrodymų visetu. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ekspertizių išvadas ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie tiesiogiai patvirtina, kad tarp šalių egzistuoja prievoliniai teisiniai santykiai ir kurių įvykdymo terminas yra suėjęs. Apeliantas viso proceso metu tik teigė, kad jam neva nereikėjo jokių pinigų ir jų nesiskolino, nors visiškai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių savo atsikirtimus. Apeliantas, būdamas protingas ir apdairus asmuo, pasirašęs 2013-01-10 skolos raštelius, suprato jų turinį, savo veiksmais patvirtino paskolos teisinių santykių egzistavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. Ieškinio reikalavimus dėl 38 000 Lt (11 006 Eur) skolos priteisimo ieškovai grindė aplinkybėmis, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir atsakovas M. P. nėra grąžinęs ieškovų suteiktos paskolos. Iš atsakovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje atliktu įrodymų vertinimu.
12. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).
13. Vadovaujantis CK 6.870 straipsnio 1 dalyje numatytu reglamentavimu, esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina paskolos sutarties sudarymo aplinkybės, t. y. dėl esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai).
14. Byloje pateiktas T. Š. ir M. P. 2013-01-10 pasirašytas skolos raštelis bei M. Š. ir M. P. 2013-01-10 pasirašytas skolos raštelis, kuriuose nurodyta, kad ieškovai skolina M. P. kiekvienas po 19 000 Lt (5 503 Eur), skolą grąžina iki 2018 m. sausio 10 d. Nagrinėjamoje byloje ieškovai nurodė, kad pinigus sumoje 38 000 Lt (11 006 Eur) atsakovui perdavė jo tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pinigų perdavimo metu buvo pasirašyti skolos rašteliai, perduodant pinigus dalyvavo liudytojas ieškovų brolis L. Š.. Ieškovai paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą grindė rašytiniais įrodymais.
15. Apeliaciniame skunde atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovai neįrodė paskolos sumos perdavimo atsakovui fakto, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Ištyrus byloje esančių duomenų visumą, nenustatyta teisinio pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.
16. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas dėl ginčo šalis siejančių santykių teisinio kvalifikavimo kiekvienu atveju sprendžia pagal šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu išdėstytas aplinkybes, tirdamas ir vertindamas jų pateiktus įrodymus.
17. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo argumentus dėl pinigų perdavimo bei skolos raštelių pasirašymo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pinigų perdavimo atsakovui faktą patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Nors atsakovas teigė, kad pinigai atsakovui neperduoti, tačiau anksčiau šioje nutartyje nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog ieškovai perdavė atsakovui 38 000 Lt (11 006 Eur) sumą kaip paskolą, taip pat egzistavo atsakovo įsipareigojimas pasiskolintus pinigus grąžinti. Bylos duomenų visuma sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovai įrodė esminius paskolos sutarties elementus.
18. Pažymėtina, kad skolos rašteliai pasirašyti abiejų ją sudariusių šalių. Skolos rašteliai įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti ir yra galiojantys. Darytina išvada, kad atsakovui kilo pareiga pasiskolintus pinigus skolos rašteliuose nustatytu terminu grąžinti ieškovams (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
19. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad realiai atsakovas žemės pirkimui reikiamą pinigų sumą turėjo ir jam nebuvo tikslo pinigų skolintis iš ieškovų, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, šių įrodymų apskritai nevertino ir dėl jų nepasisakė.
20. Nors apeliantas teigia, kad jis žemės pirkimui turėjo pinigų ir jam nebuvo tikslo skolintis iš ieškovų, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nepaneigia, jog paskolos dalykas atsakovui buvo perduotas ir jis turi pareigą pinigus grąžinti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas galėjo skolintis pinigų ir iš kitų šaltinių ir nebūtinai žemės sklypo pirkimui.
21. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
22. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo iš apelianto priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1600 Eur, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.
23. Ieškovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neatitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Rekomendacijų 8.11 punktas numato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis yra 1,3 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje, todėl tai sudaro 1204,71 Eur. Kadangi ieškovų bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų maksimalų dydį, ieškovams, atsižvelgiant į atsiliepimo turinį, priteistinos 1000 Eur bylinėjimosi išlaidos, kiekvienam po 500 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
24. Anksčiau išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamu klausimu, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas ieškovui M. Š., asmens kodas ir T. Š., asmens kodas kiekvienam po 500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.