Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. Š. 2015-02-25 pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Lukiškių TI-K baudos tipo izoliatoriaus kameroje Nr. 214, kuri buvo įrengta pusrūsyje. Nurodė, kad minėtoje kameroje nebuvo radiatoriaus, temperatūra kameroje nesiekė 10 °C, kameroje buvo drėgna, smirdėjo, sienos buvo supelijusios. Taip pat pažymėjo, kad kameroje nebuvo elektros lizdo, todėl pareiškėjas negalėjo naudotis savo televizoriumi, negalėjo išsivirti arbatos, negalėjo naudotis sumuštinių keptuve. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K kameroje Nr. 214 sušalo, nuo šalčio ir drėgmės negalėjo užmigti, jautė diskomfortą, psichologinę kančią, negatyvias emocijas ir kitus negatyvius reiškinius, kurių iki šiol negali pamiršti ir teigia, kad iš jo buvo tyčiojamasi.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas 2015-02-06 buvo uždarytas gyvenamojoje kameroje Nr. 214, 2015-02-07 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 284. Nurodė, kad 2015-02-09 pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su skundu dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K kameroje Nr. 214. Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo skundą, pateikė 2015-03-06 raštą Nr. 96-522, kuriame nurodė, kad gyvenamoji kamera Nr. 214 atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus. Taip pat paaiškino, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 214 kištukiniai elektros lizdai nėra numatyti, patalpos šildymo sistema įrengta. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K Ūkio skyrius surašė patikros aktą Nr. 24-1061, kuriame nustatyta, kad temperatūra kameroje Nr. 214 buvo 18,6 °C, kas atitiko Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) nustatytus reikalavimus. Nurodė, kad Lukiškių TI-K į pareiškėjo skundą atsakė tinkamai. Teigia, kad, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (b. l. 8–9).

Teismo posėdyje pareiškėjas ir atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai (b. l. 38, 78).

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl jo laikymo Lukiškių TI-K kameroje Nr. 214.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 214 ir teigia, kad ši kamera yra baudos tipo izoliatorius. Iš atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad Lukiškių TI-K kamera Nr. 214 yra ne baudos tipo izoliatorius, o gyvenamoji kamera. Pareiškėjas skunde nenurodė, kodėl mano, kad minėta kamera yra baudos tipo izoliatorius. Pareiškėjo teiginius patvirtinančių dokumentų byloje nėra, todėl teismas konstatuoja, kad, vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis nuteistųjų laikymo tvarką, pareiškėjas pagrįstai buvo paskirtas į Lukiškių TI-K kamerą Nr. 214.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K kameroje Nr. 214 nebuvo radiatoriaus, temperatūra minėtoje kameroje nesiekė 10 °C, kameroje buvo drėgna, smirdėjo, sienos buvo supelijusios. Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūros reikalavimus nustato Higienos normos 26 p. Pagal šio punkto nuostatas, šaltuoju metų periodu leistina oro temperatūra 18–22 °C, santykinė oro drėgmė 35–60 %. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2015-02-04 atliko Lukiškių TI-K kameros Nr. 214 operatyvųjį patikrinimą ir 2015-02-09 surašė patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-176. Minėtame patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 214 patikrinimo metu santykinė oro drėgmė buvo 47,3 %, tai atitiko Higienos normos reikalavimus, temperatūra buvo 17,4 °C, tai neatitiko Higienos normos reikalavimų, kiti teisės aktų pažeidimai nenustatyti (b. l. 56–57). Pažymėtina, kad, siekiant užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas, laisvės atėmimo įstaigoms privalu pasirūpinti adekvačia kameros temperatūra – pakankamu šildymu žiemos metu. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo šalčio ir drėgmės negalėjo užmigti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 2015-02-06 Lukiškių TI-K kameroje Nr. 214 nebuvo užtikrinta pakankama kameros temperatūra, todėl jam galėjo kilti neigiamos pasekmės. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus neužtikrinus tinkamos temperatūros 2015-02-06 kameroje Nr. 214.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kameroje Nr. 214 nebuvo elektros lizdo, todėl jis negalėjo naudotis savo televizoriumi ir sumuštinių keptuve, negalėjo išsivirti arbatos. Šiuo atveju teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra nustatyta, kad kamerose turi būti įrengtas elektros lizdas. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus, neįrengus kameroje Nr. 214 elektros lizdo.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę (viena diena), vertybes, kurioms daromu pažeidimu buvo kilusi grėsmė (sveikata), atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 6 iki 8 eurų (LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-432-662/2016, LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2015, LVAT 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, LVAT 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015, LVAT 2015-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-985-858/2015)), teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 10 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma 1 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 ir 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. Š. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui D. Š., iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 10 Eur (dešimt eurų) neturtinės žalos.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.