Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas D. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atvežtas į Lukiškių TI-K buvo nepagrįstai patalpintas į baudos izoliatoriaus kameros tipo patalpą (kamera Nr. 214). Pareiškėjas nurodė, kad šioje patalpoje praleido vieną parą. Minėta kamera buvo pusrūsyje, ji buvo nešildoma (nebuvo radiatoriaus), joje buvo drėgna, jautėsi pelėsio kvapas. Be to, minėtoje kameroje nebuvo elektros lizdo, todėl pareiškėjas negalėjo pasidaryti arbatos. Dėl visų šių priežasčių pareiškėjas jautė didelius dvasinius išgyvenimus, kuriuos vertina 1 000 Eur.

3. Lukiškių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybei, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8–9).

4. Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjas kameroje Nr. 214 buvo tik vieną dieną (2015 m. vasario 6 d.). Lukiškių TI-K paaiškino, kad ši kamera pareiškėjui buvo paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsniu, užtikrinant izoliacijos reikalavimus. Lukiškių TI-K taip pat paaiškino, kad minėta kamera atitinka įrengimo ir higienos reikalavimus, o pareiškėjas neįrodė, kad skunde minimi kameros trūkumai sukėlė pareiškėjui konkrečias neigiamas pasekmes (žalą).

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui 10 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o kitą skundo dalį atmetė (b. l. 80–82).

6. Teismas, remdamasis Lukiškių TI-K atsiliepime pateikta informacija, nurodė, kad kamera Nr. 214 yra ne baudos tipo izoliatorius, o gyvenamoji kamera. Iš byloje esančių dokumentų, teismas nustatė, kad 2015 m. vasario 4 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centras atlikęs kameros Nr. 214 patikrinimą, nustatė, kad temperatūra buvo 17,5 oC, t. y. 0,5 oC žemesnė, nei nustatyta norma. Kitų pažeidimų nebuvo nustatyta. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjui 2015 m. vasario 6 d. kameroje Nr. 214 Lukiškių TI-K neužtikrino tinkamos temperatūros.

7. Teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 nėra nustatyta, kad kamerose turi būti įrengti elektros lizdai, todėl pažeidimo šiuo aspektu nekonstatavo. Teismas sprendė, kad dėl nustatyto pažeidimo 10 Eur priteistina suma yra adekvati pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

III.

8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai (b. l. 89–92).

9. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K 2015 m. kovo 6 d. rašte Nr. 96-522 pateiktas paaiškinimas, kad drausmės izoliatoriaus kameroje elektros instaliacijos kištukiniai lizdai nenumatyti, patvirtina, kad kamera Nr. 214 yra baudos tipo izoliatoriaus kamera. Pareiškėjas nurodo, kad parą laiko visiškai be pagrindo negalėjo naudotis televizoriumi, vandens šildytuvu ir sumuštinių keptuve, nors kiti Lukiškių TI-K nuteistieji kamerose turėjo įrengtus elektros lizdus. Be to, Lukiškių TI-K 2015 m. vasario 25 d. rašte Nr. 24-1061 patvirtino, kad minėtoje kameroje nėra įrengta šildymo sistema, o tik vienvamzdės tipo šildymas, t. y. 100 mm skersmens vamzdis. Pareiškėjo nuomone, teismas neadekvačiai įvertino pareiškėjo neturtinę žalą.

10. Lukiškių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti (b. l. 100–103).

11. Lukiškių TI-K paaiškina, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas pateiktu skundu siekia pasipelnyti valstybės sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

12. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo.

13. Administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcijos, galiojusios iki 2016 m. birželio 30 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjui priteisė 10 Eur neturtinės žalos atlyginimą, konstatavęs, kad Lukiškių TI-K vieną dieną neužtikrino pareiškėjui reikiamos oro temperatūros kameroje.

15. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, mano, kad teismas netinkamai įvertino jo nurodytas aplinkybes ir nepagrįstai nepriteisė jo prašomo žalos atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, jog 2015 m. vasario 6 d. jis buvo laikomas drausmės izoliatoriaus kameroje.

17. Atsižvelgiant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis ir neteisingai nustatė kameros, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. vasario 6 d., tipą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pakartotinai tiria pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus.

18. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2015 m. vasario 9 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių su skundu, kuriame nurodė, kad 2015 m. vasario 6 d. buvo atvežtas į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 214 (b. l. 41). Pareiškėjas skunde nurodė, kad parą laiko turėjo kęsti šaltį, negalėjo užsivirinti vandens. Kamera buvo be šildymo sistemos, be elektros lizdo ir be mygtuko pareigūnams iškviesti. Lukiškių TI-K į pareiškėjo skundą atsakė 2015 m. kovo 6 d. raštu Nr. 96-522 „Dėl laikymo sąlygų“ (toliau – 2015 m. kovo 6 d. raštas) (b. l. 42), kuriame nurodė, kad gyvenamoji kamera Nr. 214 atitinka įrengimo reikalavimus. Dėl elektros lizdų nebuvimo Lukiškių TI-K šiame rašte pareiškėjui paaiškino, kad drausmės izoliatoriaus kameroje elektros instaliacijos kištukiniai lizdai nenumatyti.

19. Byloje esančioje Lukiškių TI-K direktoriaus pavaduotojo 2015 m. vasario 26 d. pažymoje Nr. 24-1067 „Dėl D. Š. skundo“ (b. l. 51) nurodyta, kad drausmės izoliatoriaus kameros Nr. 214 įrengimas atitinka įrengimo reikalavimus.

20. Iš aptartų Lukiškių TI-K rašto ir pažymos turinio darytina išvada, kad kameros Nr. 214 tipas 2015 m. vasario 6 d. buvo drausmės izoliatorius. Būtent todėl, kad minėta kamera nebuvo gyvenamoji (baudos izoliatoriaus kameroje asmenys laikomi iš esmės trumpiau), joje nebuvo įrengtas elektros kištukinis lizdas. Atitinkamai, Lukiškių TI-K pareiškėjui paaiškino, kad šio lizdo neįrengimas yra galimas pagal tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nepripažino pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su kameros tipu.

21. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) 34 straipsnio 1 dalies 4 punktą, uždarymas į drausmės izoliatorių yra pati griežčiausia suimtiesiems skiriama nuobauda už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo padaręs kokį nors suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, todėl konstatuotina, kad pareiškėjui parą laiko buvo neteisėtai ir nepagrįstai skirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių.

22. Nors 2015 m. vasario 6 d. (kai pareiškėjas buvo kameroje Nr. 214) minėtoje kameroje oro temperatūros matavimai nebuvo atlikti, tačiau iš byloje esančio Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto matyti, kad dvi dienas iki pareiškėjo patalpinimo į minėtą kamerą, šioje kameroje buvo nustatyti oro temperatūros normų reikalavimo nežymūs pažeidimai (b. l. 56–57). Be to, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi su skundu tiek į Lukiškių TI-K direktorių, tiek ir į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, kuris 2015 m. kovo 6 d. raštu Nr. 13-15(2.1)-2-2764 „Dėl Jūsų skundo“ (b. l. 44) atsakė pareiškėjui, kad 2015 m. vasario 24 d. pagal pareiškėjo skundą atliko kameros Nr. 214 patikrinimą, tačiau kamera tuo metu buvo remontuojama, todėl centro specialistė neturėjo galimybės įvertinti pareiškėjo skunde nurodytų faktinių aplinkybių. Byloje yra minėto patikrinimo aktas (b. l. 54–55). Visa tai leidžia manyti, kad pareiškėjo argumentai dėl to, jog 2015 m. vasario 6 d. minėtoje kameroje buvo pernelyg žema oro temperatūra, yra pagrįsti. Be to, Lukiškių TI-K 2015 m. kovo 6 d. rašte pripažįstama, kad minėtoje kameroje neveikė pareigūno iškvietimo sistema. Atitinkamai, teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad kamera Nr. 214 2015 m. vasario 6 d. atitiko visus kamerų įrengimo ir higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodyti argumentai, kad pareiškėjas minėtoje kameroje buvo laikomas tik 1 parą, vertinant Lukiškių TI-K veiksmų teisėtumą, nėra teisiškai reikšmingi.

23. Atsižvelgiant į nustatytus pareiškėjo teisių pažeidimus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisėtai konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Vis dėlto, pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista 10 Eur suma. Mano, kad ji yra neadekvati jo patirtiems išgyvenimams.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo patirta žala nebuvo tokia, kad ją būtų galima įvertinti pareiškėjo prašoma 1 000 Eur suma. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

25. Analizuojamoje situacijoje teisėjų kolegija vertina, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pareiškėjo pažeistai teisei apginti. Atsižvelgiant į pažeidimo trukmę (1 para), į pažeidimo pobūdį (neteisėtai skirta nuobauda – patalpinimas į baudos izoliatorių, be kita ko, neatitinkantį įrengimo ir higienos normų reikalavimų), į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 10 Eur suma laikytina per maža kompensuoti pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

26. Remdamasi išdėstytais argumentais, atsižvelgdama į anksčiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai, kuri kilo dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginti teisinga priteistina suma yra 100 Eur. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas priteistą pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 10 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti padidinant iki 100 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo D. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjui D. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.