Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Volana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-15694-819/2020 pagal kreditoriaus advokatų profesinės bendrijos „DD Law“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Volana“ dėl skolos priteisimo teismo įsakymo išdavimo tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 10 d. priėmė teismo įsakymą dėl 2 049,20 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 10 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 12,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreditoriui advokatų profesinei bendrijai „DD Law“ iš skolininkės UAB „Volana“.

2. Teismo įsakymo kopija su teismo pranešimu bei priedais buvo siųsti skolininkei adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti. Procesiniai dokumentai taip pat siųsti skolininkės vadovui J. J. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat grįžo neįteikti. Procesiniai dokumentai išsiųsti 2020 m. gegužės 14 d. skolininkės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), ir įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka (laikomas įteiktu praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo). Per įstatymo nustatytą 20 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo skolininkei prieštaravimų dėl kreditoriaus reikalavimų nepateikus, teismo įsakymas įsiteisėjo 2020 m. birželio 22 d.

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. vasario 2 d. buvo gautas skolininkės prašymas suteikti prieigą prie elektroninės bylos ir sudaryti galimybę prieštaravimams pateikti. Teisėjos rezoliucija prieiga suteikta 2021 m. vasario 4 d.

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. kovo 24 d. gautas skolininkės prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio Armino Naujokaičio veiksmus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkės prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikytas nepaduotu grąžintas skolininkei. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumo

7. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkės prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikytas nepaduotu grąžintas skolininkei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, tokiam dokumentui jau esant priimtam, dokumentas (ieškinys, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institute (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai), dėl to tik esant esminiams trūkumams (kurie per nustatytą terminą nepašalinti), kurie trukdo tolesnei proceso eigai, galimas taikyti pareiškimo palikimo nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui institutas.

11. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi nustatė skolininkei 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos gavimo dienos, prašymo trūkumams pašalinti, t. y. argumentuoti bei pagrįsti įrodymais priežastis, dėl kurių skolininkė praleido terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti bei pateikti pačius prieštaravimus, taip pat pateikti argumentuotą prašymą ir žyminio mokesčio (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis buvo išsiųsta skolininkės atstovui elektroninių ryšių priemonėmis 2021 m. balandžio 1 d., todėl vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, teismas laikė, jog nutartis skolininkei įteikta 2021 m. balandžio 2 d. Byloje duomenų, kad skolininkė nutartyje nurodytus prašymo trūkumus per teismo nustatytą terminą pašalino, nėra (CPK 178 straipsnis). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 19 d. skolininkės prašymą dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

12. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP (Viešųjų elektroninių paslaugų) posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teisme 2021 m. vasario 2 d. skolininkė pateikė prašymą suteikti prieigą prie elektroninės bylos ir sudaryti galimybę prieštaravimams pateikti. Teisėjos rezoliucija prieiga suteikta 2021 m. vasario 4 d. Be to, pati skolininkė 2021 m. kovo 24 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones elektroninių ryšių priemonėmis per elektroninį paslaugų portalą (toliau – EPP). Taigi, įvertinus tai, kad skolininkė tapo EPP vartotoja, sutiko su Taisyklėmis (Taisyklių 7.2 punktas), jau žinojo apie prasidėjusį teisminį procesą šioje byloje, prašė susipažinti su šia byla per EPP sistemą bei pati teikė šioje byloje procesinius dokumentus per EPP sistemą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkės LITEKO VEP (Viešųjų elektroninių paslaugų) posistemio paskyra tiek 2021 m. kovo 31 d. nutarties dėl skolininkei nustatyto termino prašymo trūkumams pašalinti, tiek pirmosios instancijos teismo skundžiamos 2021 m. balandžio 16 d. nutarties priėmimo metu, buvo aktyvi. Be to, įvertinus šioje byloje skolininkės teiktus procesinius dokumentus (prašymus) per EPP sistemą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkė išreiškė netiesioginį sutikimą taip pat gauti skolininkei teismo siunčiamus procesinius dokumentus per EPP sistemą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skolininkei prašymo trūkumams pašalinti, siekiant operatyviai ir ekonomiškai informuoti skolininkę apie jos pareikštam prašymui dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytus trūkumus, pagrįstai teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį išsiuntė skolininkės atstovui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP sistemą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skolininkės argumentai, jog teismas negalėjo vadovautis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, nes procesiniai dokumentai turėjo būti siunčiami registruotu paštu yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

14. Kadangi minėta nutartis buvo išsiųsta 2021 m. balandžio 1 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog pastaroji nutartis įteikta tinkamai 2021 m. balandžio 2 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).

15. Taip pat skolininkės teigimu, jos prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo iš esmės grindžiant prašymu atnaujinti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių, pirmosios teismas turėjo tirti ir vertinti bei atsižvelgti į skolininkės prašyme išdėstytas aplinkybes.

16. CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. CPK 78 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Pagal CPK 439 straipsnio 2 dalį jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nustatytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Kadangi įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, teismas turi šį klausimą spręsti, atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę procesinio dokumento pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

17. Iš skolininkės 2021 m. kovo 24 d. pateikto prašymo matyti, kad skolininkė prašė atnaujinti terminą prieštaravimams, pareikštiems praėjus daugiau nei 9 mėnesiams nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo, pateikti nenurodydama jokių argumentų bei nepridėdama juos pagrindžiančių įrodymų. Taigi, apeliantei prašyme dėl termino atnaujinimo prieštaravimams pateikti nenurodžius jokių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas net neturėjo galimybės nustatyti aplinkybių ir spręsti, ar priežastys, dėl kurių skolininkė praleido terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti yra svarbios. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, priešingai nei nurodė apeliantė, jos argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į skolininkės minėtame prašyme nurodytas aplinkybes, jas tirti yra visiškai nepagrįsti, todėl taip pat atmestini.

18. Pažymėtina, kad skolininkė minėtu 2021 m. kovo 24 d. prašymu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio A. N. veiksmus, atliekamus pagal teismo įsakymą. Šis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat nebuvo motyvuotas, teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad antstolis atlieka vykdymo veiksmus teismo eL2-15694-819/2020 įsakymo pagrindu. Be to, su prašymu skolininkė nepateikė dokumentų, patvirtinančių žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjimą (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi pagrįstai nustatė apeliantei terminą minėto 2021 m. kovo 24 d. prašymo trūkumams pašalinti, o per nustatytą terminą apeliantei nepašalinus trūkumų bei nustačius, kad 2021 m. kovo 31 d. nutartis apeliantei buvo įteikta tinkamai (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė apeliantės prašymą nepaduotu ir grąžino jį apeliantei (CPK 115 straipsnio 3 dal is).

20. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas skolininkės prašymą dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepaduotu ir grąžindamas jį skolininkei, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

23. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.