Tauragės apylinkės teismo nutartis

2025-03-05 · Civilinė byla Nr. 2YT-1697-760/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-05
Bylos Nr.
2YT-1697-760/2025
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00365-2025-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bajorinienė
Pareiškėjas
M. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1697-760/2025Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00365-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.3; 3.1.10.7; 3.2.7.1; 3.4.6.19. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 5 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Loreta Bajorinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. R. pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja M. R. prašo atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti po mamos Z. M. mirties (duomenys neskelbtini) į likusį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodo, kad pareiškėjos tėvui S. M. besitvarkant testamentą paaiškėjo, kad gyvendamas santuokoje kartu su jos mama Z. M. turėjo įsigiję 5 h žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio skyrybų metu nebuvo pasidaliję. Apie nepaveldėtą turto dalį tėvas S. M. pranešė skambučiu 2024 m. gruodžio 17 d. Mama Z. M. po testamento perrašė savo turto dovanojimą, tad po jos mirties dėl palikimo niekur ir nebesikreipė, galvodama, kad jokio papildomo turto mama neturi.

Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Iš byloje pateikto gimimo liudijimo kopijos nustatyta, kad pareiškėjos M. R. (Mockutės), gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir Z. M., gimusi (duomenys neskelbtini). Iš santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad S. (S.) M. ir Z. M. (Š.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri įregistruota Šilutės rajono sav. administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš santuokos nutraukimo įrašo matyti, kad S. M. ir Z. M. santuoka nutraukta 2000-11-07. Iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Z. M. (duomenys neskelbtini) mirė.

2019-09-26 Z. M. sudarė testamentą, kuriuo visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko dukrai M. R.. Po mamos Z. M. mirties pareiškėja per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi jos mama 2023-08-04 dovanojimo sutartimi padovanojo savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Apie jokį kitą turtą, priklausantį mamai nuosavybės teise ji nežinojo.

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad pareiškėjos tėvo S. M. vardu 1995-12-19 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įregistruotos nuosavybės teisės į 5 h žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas įgytas santuokos metu su pareiškėjos mama Z. M., tačiau santuokos nutraukimo metu nebuvo padalintas. Pareiškėja teigia, kad apie šias aplinkybes sužinojo 2024-12-17 pranešus tėvui S. M., todėl į notarą po mamos mirties nesikreipė, kadangi manė, kad visas jos turimas turtas buvo butas, kurį jai mama padovanojo dovanojimo sutartimi.

Pagal kasacinio teismo praktiką klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjos tėvai daugiau nei dvidešimt metų buvo išsituokę, santuokos nutraukimo metu šis turtas nebuvo įtrauktas į dalintino turto balansą, turtas (žemės sklypas) buvo registruotas jos tėvo vardu, todėl manytina, kad pareiškėja pagrįstai galėjo nežinoti apie jos mamai priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Šios aplinkybės, dėl kurių pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti yra pakankamai svarbios, todėl konstatuotina, kad terminas praleistas dėl pateisinamų priežasčių, jį atnaujinus nebus pažeisti kitų asmenų interesai bei teisinių santykių stabilumo principas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsniu, 443 straipsniu, 578 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą atsiradusį po mamos Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjai M. R., kad dėl palikimo priėmimo turi kreiptis į notarą per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Loreta Bajorinienė