- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- e2S-1185-653/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15744-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- V. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties dalies, kuria atsisakyti priimti ieškinį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama teismą įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją pašalinti profesinius ribojimus, įtrauktus į Lietuvos medicinos normos MN 42:2015. Gydytojas odontologas. VII skyriaus 16.1.3, 16.1.7 punktus. Pareiškėjos teigimu, nustatytas teisinis reglamentavimas pažeidžia pareiškėjos, kaip gydytojos odontologės, teisę verstis profesine veikla visa apimtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl asmens teisių ribojimo vykdant gydytojo odontologo profesinę veiklą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
3. Teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, prašydama teismą įpareigoti atsakovę atlikti tam tikrus teisės norminio akto – Lietuvos medicinos normos MN 42:2015. Gydytojas odontologas. VII skyriaus 16.1.3, 16.1.7 punktų – pakeitimus. Prašomi pakeisti Lietuvos medicinos normos punktai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-947 Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. V-1252 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 42:2015 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ pakeitimo. Teismas nurodė, kad iš skundžiamo įsakymo turinio matyti, kad juo sukuriamos bendro pobūdžio visuotinai ir nuolat taikomos elgesio taisyklės – teisės normos, t. y. ši Lietuvos medicinos norma privaloma visiems Lietuvos Respublikos gydytojams odontologams, jų darbdaviams ir institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų profesinę kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą. Skundžiamas aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų ir yra visuotinai privalomas. Aktas paskelbtas, laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos. Toks teisės akto pobūdis sudaro pagrindą jį vertinti kaip norminį administracinį aktą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nurodė, kad norminių aktų teisėtumas tikrinamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 112–113 straipsniuose nustatyta tvarka. Dėl įsakymo teisėtumo ištyrimo kompetentingas spręsti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teismas taip pat pažymėjo, kad šią įsakymo teisėtumo ištyrimo tvarką pareiškėjai jau buvo nurodęs Vilniaus apygardos administracinis teismas (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI2-3522-872/2020).
5. Teismas nurodė, kad pareiškėja, teikdama naują ieškinį, kurio priėmimo klausimas sprendžiamas šioje byloje, reikalavimą formuluoja nurodydama, kad ieškinys reiškiamas dėl asmens teisių ribojimo vykdant gydytojo odontologo profesinę veiklą, ir prašo teismą įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją pašalinti profesinius ribojimus, įtrauktus į Lietuvos medicinos normos MN 42:2015. Gydytojas odontologas. VII skyriaus 16.1.3, 16.1.7 punktus. Pareiškėjos teigimu, tai yra ginčas dėl profesinės veiklos, t. y. dėl darbo.
6. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir formuluojamu reikalavimu, kuriuo prašoma teismo tvarka įpareigoti norminį administracinį aktą priėmusį norminių teisės aktų leidyboje dalyvaujantį subjektą pakeisti įtvirtintą teisinį reglamentavimą – ministro įsakymu patvirtintą Lietuvos medicinos normą – konstatvo, kad iš esmės pareiškėja siekia pakeisti teisės norminį aktą. Teismas nurodė, kad, šiuo atveju, nėra pagrindo nustatyti esant individualų ginčą, kurį nagrinėjant teisme konkrečioje byloje dėl asmens teisių pažeidimo reiktų taikyti ginčijamą aktą (ABTĮ 114 straipsnis). Teismas taip pat nurodė, kad nėra duomenų, jog taikant siekiamą pakeisti Lietuvos medicinos normą būtų priimti individualaus pobūdžio administraciniai aktai pareiškėjos atžvilgiu, kurie pažeistų pareiškėjos teises konkrečioje individualizuotoje situacijoje.
7. Teismas sprendė, kad pareiškėja, nesant individualaus ginčo, siekia inicijuoti teisės norminio akto pakeitimo procedūrą, o toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes tam tikro teisinio reglamentavimo turinys, jame įtvirtintos sąlygos verstis tam tikra profesine veikla ir tokios veiklos apribojimai, taikytini plačiam subjektų ratui, gali būti nustatomi tokią veiklą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose ir keičiami norminiams teisės aktams keisti nustatyta tvarka. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su klausimu, kurį spręsti yra teisės norminių aktų leidyboje dalyvaujančios valdžios institucijos kompetencija bei nurodė, kad įgyvendinant valdžių padalijimo principą, nesant individualaus ginčo, keisti teisės norminiame akte nustatytą teisinį reglamentavimą gali teisės norminių aktų kūrime dalyvaujantis tam tikrų teisės norminių aktų leidybos teisę turintis subjektas.
8. Teismas ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t.y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
1. Apeliantė (ieškovė) V. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-21141-1097/2020 ir perduoti V. P. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą ir dėl to nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nurodo, kad į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi su individualiu skundu dėl asmens teisių ribojimo vykdant profesinę veiklą – darbą. Nurodo, kad ginčijamas teisės aktas yra tiesiogiai susijęs su ieškovės kaip odontologės teises ir riboja jos teisę į darbą.
2.2. Teismas, nepriėmęs ieškovės ieškinio nagrinėti, nepagrįstai ir neteisėtai nustatė, kad ginčijamas teisės aktas yra paruoštas ir priimtas laikantis visų norminių teisės aktų reikalavimų.
2.3. Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nesilaikė CPK 137 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir nenurodė, į kurią instituciją ar teismą reikia ieškovei kreiptis, nenurodė, kad byla neteisminga šiam teismui, nenurodė jokių ieškinio trūkumų, kuriuos pašalinus ieškinys būtų priimtas.
2.4. Nurodo, kad ieškinio tikslas yra pašalinti profesinius ribojimus normoje „Lietuvos medicinos norma MN 42:2015 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, kurie neatitinka ieškovės įgytos profesinės kvalifikacijos ir riboja ieškovės kaip gydytojo odontologo teisę verstis profesine veikla visa apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
4. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliantės (ieškovės) ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl asmens teisių ribojimo vykdant gydytojo odontologo profesinę veiklą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
5. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnis), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spręsti ginčus, kilusius iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis), o bendrosios kompetencijos teismai CPK nustatyta tvarka nagrinėja civilinius teisinius ginčus (CPK 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis). Norminių aktų teisėtumas tikrinamas ABTĮ 112–113 straipsniuose nustatyta tvarka. Vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo yra Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
6. CPK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka, prašymus dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, taip pat skundus dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų (CPK 22 straipsnio 2 dalis).
7. Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar yra pagrindas ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), t.y. teismas turi patikrinti, ar nėra ieškinio atsisakymo priimti pagrindų, numatytų CPK 137 straipsnio 2 dalyje. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Nagrinėjamu atveju, apeliantė ieškiniu prašo įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją pašalinti profesinius ribojimus, įtrauktus į Lietuvos medicinos normą 42:2015 VII skyriaus 16.1.3. ir 16.1.7. papunkčius. Skundžiamas teisės aktas (Lietuvos medicinos norma) yra patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-947 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. V-1252 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 42:2015 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ pakeitimo“. Minėtu įsakymu patvirtintos skundžiamos Lietuvos medicinos normos 1 punkte nustatyta, kad ši Lietuvos medicinos norma nustato gydytojo odontologo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę; ši Lietuvos medicinos norma privaloma visiems Lietuvos Respublikos gydytojams odontologams, jų darbdaviams ir institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų profesinę kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą (2 punktas). Įvertinęs ieškovės pareikšto ieškinio bei skundžiamo teisės akto turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad skundžiamas teisės aktas vertintinas kaip norminis administracinis aktas, o ieškovės pareikštas ieškinys yra pareikštas būtent dėl skundžiamo teisės akto teisėtumo patikrinimo nesant individualaus ginčo. Tai, kad ieškovė, būdama gydytoja odontologė, patenka į subjektų ratą, kuriems šis norminis administracinis aktas yra privalomas, ir šis norminis administracinis aktas sukelia jai teisines pasekmes (nustato jos kaip odontologės teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę), nesudaro pagrindo šį norminį administracinį aktą vertinti kaip individualų, skirtą nustatyti ir apibrėžti tik ieškovės teises ir pareigas, o ieškovės ieškiniu keliamą ginčą vertinti kaip individualų iš civilinių teisinių santykių kylantį ginčą, kuris galėtų būti nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nagrinėdamas konkrečią bylą nustatęs, jog norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, gali prieštarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreipiasi į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindu teismui kreiptis į administracinį teismą su paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino norminio teisės akto atitikimo Konstitucijai ar aukštesnės galios teisės aktui. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, ieškovės byloje keliamas ginčas yra susijęs ne su skundžiamo norminio administracinio teisės akto taikymo ieškovės keliamam ginčui spręsti, bet su paties skundžiamo teisės akto teisėtumo patikrinimu, t.y. apeliantės reiškiamo ieškinio dalykas yra būtent skundžiamo teisės akto (jame įtvirtintų normų) teisėtumo patikrinimas.
10. Skundžiamas teisės aktas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-947 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. V-1252 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 42:2015 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ pakeitimo“, taigi yra priimtas centrinio valstybinio administravimo subjekto (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punktas), todėl jo teisėtumo patikrinimas patenka į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetenciją (ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
11. Taigi, pareiškėjos reikalavimas – įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją pašalinti profesinius ribojimus, įtrauktus į Lietuvos medicinos normos MN 42:2015. Gydytojas odontologas. VII skyriaus 16.1.3, 16.1.7 punktus – nenagrinėtinas CPK nustatyta tvarka.
12. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškinį, nesilaikė CPK 137 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir nenurodė, į kurią instituciją ar teismą reikia ieškovei kreiptis, nenurodė, kad byla neteisminga šiam teismui, nenurodė jokių ieškinio trūkumų, kuriuos pašalinus ieškinys būtų priimtas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 4-6 punktuose aiškiai nurodė ir išdėstė norminių administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo tvarką ir subjektų, kuriems suteikta teisė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo patikrinimo, ratą. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškinys dėl norminio administracinio akto teisėtumo patikrinęs, nenagrinėtinas CPK nustatyta tvarka, neturėjo pareigos nurodyti jo trūkumų.
13. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliantė su iš esmės analogiškais skundais, t.y. siekdama inicijuoti skundžiamo norminio teisės akto pakeitimo procedūrą, yra kreipusi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-3522-872/2020 pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Taip pat kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama kreiptis į administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-947 2020 m. balandžio 22 d., įsigaliojusio nuo 2020 m. gegužės 1 d., atitikimo Lietuvos Respublikos teisės aktams bei Europos sąjungos direktyvoms. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-20364-820/2020 pareiškėjos ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtose nutartyse konstatavo, kad apeliantės skundžiamas teisės aktas yra norminio administracinio pobūdžio teisės aktas, bei išaiškino, kad dėl skundžiamo norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo kompetentingas spręsti yra būtent Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
14. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
15. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.