Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijaus Stankevičiaus ir Laisvutės Kartanaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniam skyriui dėl nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2021 m. kovo 3 d. Nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 19777, kuriuo uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ skirta 868,00 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė 2020 m. kovo 9 d. surašė Nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA 0943-0202. Tikrinamas subjektas – įmonė, o jos atstovas direktorius A. B.. Minėtame akte nurodoma, kad 2020 m. vasario 5 d. apie 10.00 val. buvo vykdomas planinis patikrinimas statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu, statybvietėje rasti keturi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, atliekantys vidaus sienų tinkavimo darbus. Nustatė, kad tai Ukrainos piliečiai T. S., C. A., S. R. ir N. Y.. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje nustatyta, kad apie N. Y. priėmimą į darbą teritoriniam skyriui nustatyta tvarka nebuvo pranešta.

2020 m. birželio 22 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vyriausioji darbo inspektorė V. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-750-2020. Protokole nurodoma, kad A. B. būdamas Bendrovės darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad su Ukrainos piliečiu N. Y., ne vėliau kaip prieš darbo dienos pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Konstatuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B., pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, DK 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. liepos 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-1395-899/2020 konstatavo, jog A. B. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Be A. B. visiško prisipažinimo jo kaltė padarius nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, 2020 m. kovo 9 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA0943-0202, integracijos su VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatais, A. B., Mariaus Balčiūno, T. S., N. Y., C. A. paaiškinimais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. A. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 1 100 Eur bauda.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pareiškėjos skundo argumentų, akivaizdu, kad ginčo dėl to, kad, statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. vasario 5 d. dirbo Ukrainos pilietis N. Y., nors apie jo įdarbinimą mažiausiai vieną dieną prieš nebuvo pranešta VSDFV teritorinei įstaigai, nėra, t. y. pareiškėja sutinka, jog Šiaulių skyriaus specialistai pagrįstai konstatavo nelegalaus darbo faktą.

Ekonominių sankcijų skyrimo juridiniams asmenims už UĮ nuostatų pažeidimus reglamentuoja UĮ IV skyrius „Nelegalus darbas, nedeklaruotas darbas, nedeklaruota savarankiška veikla ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai“. UĮ 55 straipsnis numato, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (UĮ 60 straipsnio 1 dalis). Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu matyti, jog Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jos teritorinei subjektai yra kompetentinga institucija nagrinėti pažeidimų bylas susijusias su nelegaliu darbo ir turi teisę UĮ nuostatams pažeidusiems asmenims skirti ekonominę sankciją.

UĮ 56 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką: 1) jeigu darbo santykiai nėra pasibaigę, įpareigoja darbdavį sudaryti su nelegaliai dirbusiu asmeniu darbo sutartį raštu ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, kad darbo sutartis sudaryta ir darbuotojas priimtas į darbą; 2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas; 3) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Taigi, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustačiusi, jog darbdavys nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, turi teisę darbdaviui skirti ekonominę sankciją už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (UĮ 60 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (UĮ 60 straipsnio 3 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (UĮ 60 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija įvertinusi Nutarimo turinį konstatuoja, jog atsakovė jį priimdama tinkamai taikė UĮ 60 straipsnio 2-4 dalyse numatytas teisės normas. Jame yra aptartos tyrimo metu nustatytos pareiškėjos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, skiriant ekonominę sankciją buvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėja atsakomybėn už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą buvo patraukta pirmą kartą, įvertinta nustatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir buvo nuspręsta skirti mažesnę nei sankcijos vidurkis dydžio baudą (ekonominę sankciją).

Kaip ir anksčiau minėta bylos dėl UĮ nuostatų pažeidimo nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK. Remiantis ANK 618 straipsnio 1 dalimi ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas (ANK 618 straipsnio 2 dalis). Nutarimo turinys atitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus – jame yra nurodyti duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, išdėstytos ir įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas įstatymas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė, pateiktas priimtas sprendimas ir t.t.

Skunde pareiškėja laikosi pozicijos, kad atsakovė nagrinėdama UĮ pažeidimo bylą nepagrįstai netaikė UĮ 56 straipsnio 10 dalies nuostatos, kuri numato, jog šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Pareiškėja savo pozicija grindžia aplinkybe, jog 2020 m. liepos 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimu Bendrovės direktorius buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, taigi Bendrovės direktorius jau yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl šiuo atveju yra pagrindas taikyti UĮ 56 straipsnio 10 dalyje numatytą išimtį, eliminuojančią pakartotinio baudimo už tą pačią veiką galimybę.

Teisėjų kolegija su pareiškėjos UĮ 56 straipsnio 10 dalies aiškinimu nesutinka. Pirmiausia, už padarytą veiką administracinėn atsakomybėn yra patrauktas fizinis asmuo, kuris pažeidimo metu buvo bendrovės valdymo organu (direktoriumi) ir priėmė valinius sprendimus, susijusius su asmenų įdarbinimu. Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 ir 4 dalis numato, kad ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Šiuo atveju 2021 m. kovo 3 d. nutarimu ekonominė sankcija buvo skirta ne direktoriui, o pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl nėra pagrindo teigti, kad skiriant nuobaudą, buvo taikyta dviguba atsakomybė ir yra sąlygos UĮ 56 straipsnio 10 dalies taikymui.

Akivaizdu, kad įstatymo leidėjas siekdamas eliminuoti dvigubą nubaudimą už tą pačią veiką tikslingai UĮ 56 straipsnio 10 dalyje įtvirtino nuostatą, kad bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Tačiau ji taikytina subjektams, kai jų teisinis statusas lemia, jog sankcija yra skiriama tam pačiam subjektui. Šiuo atveju juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens patraukimas atsakomybėn nelaikytinas dvigubu nubaudimu, kadangi vienu atveju baudą moka teisės aktus pažeidęs fizinis asmuo, kitu atveju – juridinis asmuo. UĮ 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo, kuriam skirta ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė nuobauda, arba kai darbdavys – juridinis asmuo pripažintas kaltu padaręs Baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnyje nustatytą veiką. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

Pareiškėja skunde teigia, jog susiklostė situacija, kad tų pačių aplinkybių pagrindu, buvo konstatuota du pažeidimai, už juos atsakomybėn patraukiant tiek Bendrovės direktorių, tiek patį juridinį asmenį. Pareiškėjos vertinimu Nutarimas priimtas pažeidžiant dvigubo baudimo draudimo principą, neatitinka teisingumo ir protingumo principų reikalavimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91)1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe yra įtvirtintas non bis in idem principas, reiškiantis, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą, už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą, arba išteisintas, tačiau nei Lietuvos įstatymai, nei minėta konvencija, drausdami dvigubą baudimą, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinis principas non bis in idem principas savaime nepaneigia galimybės už tą patį pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją; sprendžiant, ar už tą patį teisės pažeidimą įstatymu nustačius ne vieną sankciją nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas.

Administracinių teismų praktikoje yra suformuotas aiškinimas, kad non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), bei nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Tai reiškia, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma, pirmiausia, buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusi asmenį; ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15 -39/2005, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143 -2619/2011, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1323-624/2021).

Dėl įmonės darbuotojų kaltės įtakos įmonės taikomoms sankcijoms administracinių teismų praktikoje yra nurodyta, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus; juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos; juridinis asmuo visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Taigi, ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi veiklos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami veiklos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1323-624/2021; 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime non bis in idem principo nepažeidžia, tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui, šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-21-624/2021).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Nutarimu bauda – ekonominė sankcija buvo skirta ne A. B., o pareiškėjai – uždarajai akcinei bendrovei, kuri yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, todėl nėra pagrindo teigti, kad skiriant nuobaudą, buvo pažeistas non bis in idem principas.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors Bendrovės ir A. B. veiksmai buvo tapatūs ir baudos buvo skirtos dėl to paties fakto, tačiau teigti, jog taip buvo pažeistas non bis in idem principas, kaip yra įsitikinusi pareiškėja, nėra jokio pagrindo, kadangi Nutarimu ekonominė sankcija buvo skirta Bendrovei, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimu administracinio nusižengimo byloje bauda buvo skirta Bendrovės direktoriui, tuo metu buvusiam atsakingam už Bendrovės veiklą, todėl analizuojamos bylos kontekste juridinis ir fizinis asmuo nėra vienas ir tas pats atsakomybės subjektas, sutapęs tiek pažeidimo, tiek finansiniu požiūriu.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2021 m. kovo 3 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 19777 neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pateikė prašymą atsakovės priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Šioje byloje konstatuojama, kad pareiškėjos skundo reikalavimas yra nepagrįstas ir skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.