Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Institucija) vyriausiasis specialistas Leonardas Urbanovič 2023 m. balandžio 26 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1141-2023, kuriuo R. R. pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 317 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė 150 Eur dydžio baudą už tai, kad Institucijos Vilniaus valdybos Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcija 2021 m. balandžio 20 d. surašė privalomą nurodymą Nr. PN16-2/2021 R. R. ir nurodė, kad būtų išardytos dvi savavališkai įrengtos patvankos ir atstatytas natūralus upės vandens lygis bei perkeltos tvoros 5 m atstumu nuo paviršinio vandens telkinio upės Mera-Kuna. R. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti privalomąjį nurodymą Nr. PN16-2/202. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 9 d. R. R. apeliacinį skundą atmetė neskundžiama nutartimi. 2022 m. lapkričio 17 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos pareigūnai atliko privalomojo nurodymo įvykdymo apžiūrą (apžiūros akto Nr.TVR-7771) ir nustatė, kad Meros-Kunos upėje savavališkai įrengtos patvankos nedemontuotos, tvoros neperkeltos 5 m atstumu nuo paviršinio vandens telkinio. Apžiūros metu nustatyta, kad R. R. neįvykdė 2021 m. balandžio 20 d. duoto privalomojo nurodymo Nr. PN16-2/2021 reikalavimų ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3, 7 punktų reikalavimus. Nusižengimo vieta – (duomenys neskelbtini). Nusižengimo data ir laikas – nuo 2021 m. gegužės 25 d. 10.00 val. iki 2023 m. sausio 4 d. 10.00 val.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atmestas administracinėn atsakomybėn traukiamos R. R. skundas ir paliktas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. balandžio 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1141-2023 nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu pareiškėja R. R. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-241-1156/2023 bei Institucijos nutarimą skirti 150 eurų baudą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Privalomo nurodymo teiginiai neatitinka tikrovės. Patikrinimas atliktas 2021 m. kovo mėn., R. R. neinformavus ir jai nedalyvaujant, nors tikrinimas vyko namų valdoje. Iškvietus ją į Inspekciją, R. R. pateikė melioracijos darbų projektą (buvo pateiktas ir į bylą), kurį užsakė savivaldybė (o ne R. R.), pagal kurį suprojektuota tvora aplink namų valdą suderinta su Aplinkos inspekcija ir melioracijos įmonė aptvėrė tvorą. Tiek projektuojant 1991 m., tiek ją tveriant 1992 m. kovo mėn., jokių apribojimų tverti tvoras nebuvo. Taigi, R. R. jokio įstatymo nepažeidė, tuo labiau, kad tvora namų valdoje palei upelio krantą 2-5 m. atstumu tęsėsi apie 30 m. ir niekam netrukdė ištisus 30 metų, upelis yra seklus, vandens iki kelių, užaugęs žolėmis, o pakrantė sunkiai praeinama krūmynais. Į administracinę bylą pateikta filmuota upelio medžiaga, tačiau Vyriausiasis administracinis teismas nesiteikė su ja susipažinti, ignoravo byloje esančius rašytinius įrodymus, kad tvora suprojektuota ir suderinta su Aplinkos inspekcija ir nutarties 33 p. įrašė, kad „pareiškėja 1992 m. kovo-balandžio mėn. statydama tvoras Meros upės apsaugos juostoje nesilaikė AAĮ 12 straipsnio 1 punkto nuostatų“, išvardino pažeidus daugelį kitų įstatymų, kurių dar nebuvo.

3.2. Po didelių potvynių 2000-2003 metais sraunus upelio vanduo namų valdos teritorijoje esančiuose dviejuose stačiuose upelio vingiuose pradėjo graužti upės krantus, todėl 2003 m. buvo kreiptasi dėl priežerozinių slenksčių. Gautas leidimas dviem slenksčiams. Toks raštas yra išlikusiame ir į bylą pateiktame projekte. Kadangi praėję 20 metų, projektus saugoti neprivaloma, vieno nerado. Užklausus archyvus, ten nerasta nė vieno. Visus įrodymus, kurie išliko, pateikė tik R. R. Projekte yra du svarbūs dokumentai: sutikimas (leidimas) 2 slenksčiams ir specialistų išvada, kad „įrengtas išilginį vandens nuolydį reguliuojantis priešerozinis slenkstis gamtinei aplinkai neigiamos įtakos neturės, krantų griovimas namų valdoje bus sustabdytas.“ Dviem slenksčiams leidimas buvo prašomas todėl, kad namų valdos teritorijoje 40 m atstumu vienas nuo kito yra du staigūs upelio posūkiai (tai matyti ir plane), kuriuose ardomi krantai. Gavus leidimą dviem slenksčiams ir esant išvadai apie teigiamą slenksčio poveikį aplinkai, kvaila būtų įrenginėti antrą be leidimo, tuo labiau, kad nubraižyti tokį pat nebuvo sunku. Pagaliau, Aplinkos inspekcija turėjo pareigą tikrinti, kaip įgyvendintas projektas. Tokių projektų ir užsakymų buvo vienetai.

3.3. Apylinkės teismas šių motyvų visai nevertino. Nekreipė jokio dėmesio, kad R. R. jokio pažeidimo nepadarė. Nei tvora, įrengta pagal projektą, suderintą su Aplinkos inspekcija, nei tuo labiau priešerozinis slenkstis aplinkai neigiamos įtakos neturi ir neturėjo. Atvirkščiai, slenksčio išardymas ir ardymo darbai turi neigiamą poveikį aplinkai. Dėl šių priežasčių ir dėl senaties negalėjo būti surašomas privalomasis nurodymas, nes jo paskirtis – saugoti gamtą ir užkirsti kelią žalingoms pasekmėms. Nepagrįstas teismo motyvas, kad privalomojo nurodymo teisėtumą ir pagrįstumą vertina tik administraciniai teismai, o šiuo atveju, neva, tokį įvertinimą atliko Vyriausiasis administracinis teismas. Privalomas nurodymas buvo surašytas tuo pagrindu, kad ir tvora, ir du priešeroziniai slenksčiai įrengti be leidimo, savavališkai. Teismas nepasisakė dėl aukščiau minėto įstatymo 18 straipsnio 8 punkto nepagrįsto taikymo, nes nei tvora, įrengta suderinus su Aplinkos inspekcija, nei priešeroziniai slenksčiai žalos aplinkai nedaro.

3.4. Įstatymo leidėjo įtvirtinta administracinė atsakomybė už privalomojo nurodymo nevykdymą taikoma asmeniui, kai reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-33-648/2019). Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalį privalomas nurodymas – tai pareigūno įpareigojimas fiziniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus <...> kad žalos aplinkai būtų išvengta, arba ji būtų sumažinta. Taigi, apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė vertinti privalomąjį nurodymą kitu pagrindu, negu pasisakė Vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje.

3.5. Privalomasis nurodymas nepagrįstas ir dėl to, kad sutinkamai su Aplinkos apsaugos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 patvirtintų Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo 6.2 punktu vandens telkinio tvarkymo darbus draudžiama vykdyti visuose vandens telkiniuose – nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d. ir papildomai lašišinių žuvų neršto ir migracijos laikotarpiu nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 31 d. Nežiūrint šių ribojimų, privalomajame nurodyme įpareigojama vykdyti draudžiamus darbus. Teismas, ignoruodamas teisės akto reikalavimus, „įteisino“ Aplinkos apsaugos ministro įsakymo Nr. DI-1038 nevykdymą, sugalvodamas motyvą, kad „šiame teisės akte nėra įtvirtintas draudimas vykdyti absoliučiai visus vandens telkinio tvarkymo darbus. Apeliantė įsitikinusi, kad žodis „draudžiama“ apima visus darbus, išskyrus apraše padarytas išimtis.

3.6. Su paskirta bauda nesutinka ir prašo nutarimą skirti jai baudą panaikinti dėl sekančio. Teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas jos skundas, paskelbtas 2022 m. lapkričio 9 d. Laikotarpiu, kai buvo nagrinėjamas skundas teismuose, pareiškėja jokių papildomų nurodymų dėl termino, kada turi būti įvykdytas nurodymas, negavo. Taip pat negavo jokio kito nurodymo, kuriame būtų nustatyta, per kiek laiko po teismo sprendimo įsiteisėjimo turi būti įvykdytas nurodymas. Po sprendimo paskelbimo, kurį gavo 2022 m. lapkričio 12 d., jau lapkričio 17 d. buvo surašytas patikrinimo aktas.

3.7. Apibendrinant, jokio pažeidimo, susijusio su gamtos apsauga, nėra padariusi. Vienintelė jos klaida, kad nesibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nesikreipė dėl jo pratęsimo arba sustabdymo, kol vyks skundo nagrinėjimas teisme, manydama, kad skundas bus patenkintas. Dėl to, kad nurodymas nebuvo vykdomas bylos nagrinėjimo metu, nei gamtai, nei aplinkai neigiamų pasekmių neatsirado. Nors privalomąjį nurodymą laiko neteisingu, ir nors neišnagrinėtas jos skundas dėl termino nepratęsimo, atsiradus galimybei, nurodymą įvykdė. Mano, kad skiriant jai 150 eurų baudą, neatsižvelgta į nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir jos amžių (79 metai), o taip pat į tai, kad dėl pavėluoto nurodymo įvykdymo nesukelta jokių neigiamų pasekmių. Tiek skiriant baudą, tiek teismui nagrinėjant bylą, neatsižvelgta į ANK 34 straipsnio 5 punktą, numatantį pagal pasekmes visai atleisti nuo administracinės atsakomybės.

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono aplinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-241-1156/2023 palikti nepakeistą. Institucija nesutinka su apeliaciniu skundu, jos nuomone Vilniaus regiono aplinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-241-1156/2023 išsamiai pasisakė taip pat ir dėl visų apeliacinio skundo argumentų. Šis teismas tinkamai įvertino teisines bylos aplinkybes bei priėmė pagrįstą sprendimą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

1. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti skundžiamą teismo nutartį bei Institucijos nutarimą kaip neteisėtus ir nepagrįstus ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, taip pat sumažinti ar neskirti nuobaudos pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, kas apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas. Atsižvelgiant į tai, teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

2. Kaip nustatyta byloje, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcija 2021 m. balandžio 20 d. surašė privalomą nurodymą Nr. PN16-2/2021 R. R. ir nurodė, kad būtų išardytos dvi savavališkai įrengtos patvankos ir atstatytas natūralus upės vandens lygis bei perkeltos tvoros 5 m atstumu nuo paviršinio vandens telkinio upės Mera-Kūna. Privalomo nurodymo reikalavimai nurodyti įvykdyti iki 2021 m. gegužės 20 d. R. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti privalomąjį nurodymą Nr. PN16-2/2021, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl minėto teismo sprendimo taip pat atmetė kaip neapgrįstą. Taigi, privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas yra išspręstas, t. y. galutine ir neskundžiama administracinio teismo nutartimi konstatuota, kad 2021 m. balandžio 20 d. privalomasis nurodymas Nr. PN16-2/2021 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėjo būti vykdomas.

3. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 punktą privalomasis nurodymas yra aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Taigi įstatymas reglamentuoja ne tik su žala aplinkai susijusių pažeidimų, tačiau ir bet kurių kitų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų užkardymą privalomuoju nurodymu, kas nagrinėjamu atveju nustatyta. Todėl skunde nurodoma aplinkybė dėl to, kad pareiškėjos veiksmais nebuvo padaryta žala gamtai, nėra aktuali sprendžiant dėl Institucijos privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo, kuris, kaip minėta, byloje nustatytas.

4. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos pareigūnai 2022 m. lapkričio 17 d. atlikę privalomojo nurodymo įvykdymo apžiūrą (apžiūros akto Nr. TVR-7771) nustatė, kad Meros-Kūnos upėje savavališkai įrengtos patvankos nedemontuotos, tvoros neperkeltos 5 m atstumu nuo paviršinio vandens telkinio. Apžiūros metu nustatyta, kad R. R. nevykdė 2021 m. balandžio 20 d. duoto privalomojo nurodymo Nr. PN16-2/2021 reikalavimų ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3, 7 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 317 straipsnio 1 dalyje (aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku). Šiuo atveju aplinkybė, kad privalomojo nurodymo įvykdymas Institucijos konstatuotas 2023 m. liepos 5 d., nešalina atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnio 7 dalį skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo, ginčijant privalomąjį nurodymą nebuvo prašyta stabdyti privalomojo nurodymo įvykdymo, nebuvo kreiptasi dėl termino privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo. Taigi nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. sausio 4 d. R. R. nevykdė 2021 m. balandžio 20 d. privalomojo nurodymo Nr. PN16-2/2021, t. y. teisėtų įgaliotų aplinkos apsaugos institucijų bei jų pareigūnų reikalavimų, todėl Institucijos 2023 m. balandžio 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas. Šiame kontekste apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad Aplinkos apsaugos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 patvirtintame apraše nėra įtvirtintas draudimas vykdyti absoliučiai visus vandens telkinio tvarkymo darbus, nes jame įtvirtintos ir išimtys, be to, nuo 2021 m., kai buvo surašytas privalomasis nurodymas, iki 2023 m. sausio 4 d. buvo ne vienas laikotarpis, kuomet nebuvo draudžiama vykdyti vandens telkinių tvarkymo darbus, tačiau privalomas nurodymas nebuvo įvykdytas. Nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad R. R. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį patraukta pagrįstai.

5. Pareiškėjos skunde taip pat nurodoma, kad tiek skiriant baudą, tiek teismui nagrinėjant bylą, neatsižvelgta į ANK 34 straipsnio nuostatas, numatančias galimybę ir visai atleisti nuo administracinės atsakomybės.

6. Remiantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-73-2014).

7. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.).

8. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas bei administracinio poveikio priemones teismai nuodugniai įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis konstitucinio principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

9. Iš bylos medžiagos matyti, jog R. R. už ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-1141-2023 skirta 150 eurų dydžio bauda, t. y. minimalus ANK 317 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos dydis. Taigi Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, nepažeidė ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytų baudos dydžio nustatymo nuostatų, nes nustačius, kad yra viena R. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. administracinį nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kad nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skyrė, kaip minėta, minimalią ANK 317 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, taigi pareiškėjai paskirta nuobauda pagal nustatytas aplinkybes yra adekvati, proporcinga, nepažeidžianti teisingumo principo, jos švelninti nėra pagrindo, kadangi nėra nustatyta ir reikšmingų aplinkybių viseto, dėl ko būtų galimas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad Institucijos 2023 m. sausio 4 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. AM-AAD-ANR_P-17-2023 pareiškėjai pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį siūlyta iki 2023 m. sausio 19 d. sumokėti 75 eurų dydžio baudą, taigi pareiškėja turėjo galimybę iki administracinio nusižengimo protokole nurodytos datos sumokėti jai siūlomą administracinį nurodymą – 75 eurų dydžio pagal ANK 317 straipsnio 1 dalies sankciją pusę minimalios baudos, tačiau šia teise pareiškėja nepasinaudojo.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė įstatymą, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl R. R. kaltės dėl ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir paskirtos administracinės nuobaudos tinkamumo, todėl priėmė pagrįstą nutartį, o apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingų išvadų, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.