Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-10-19 · Civilinė byla Nr. 2S-946-803/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-19
Bylos Nr.
2S-946-803/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-44102-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Pareiškėjas
Ž. P. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-946-803/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44102-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.4.5.11.; 3.5.1.; 3.5.19.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) Ž. P. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. P. S. skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis I. G., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl antstolio veiksmų, kuriais atsisakyta panaikinti priimtus patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš skolininkės sąskaitoje esančių lėšų bei panaikinti areštą nekilnojamojo turto daliai pagrįstumo bei teisėtumo.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja Ž. P. S. kreipėsi į antstolį I. G. su skundais, prašydama: 1) panaikinti antstolio 2016 m. spalio 25 d. turto arešto aktą Nr. 9 16 10 25 2912/13 kaip neteisėtą; 2) sustabdyti vykdomąją bylą; 3) panaikinti antstolio nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-16-8-4144 kaip neteisėtą ir grąžinti pareiškėjai 370,57 Eur, t.y. vieno mėnesio dydžio pensiją, antstolio 2016 m. spalio 26 d. priverstinai nurašytą iš pareiškėjos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-11).

3. Pareiškėja skundus grindė tuo, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4812-155/2012 priimtu 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, nėra priteista piniginė suma, kurią antstolis išieško vykdomojoje byloje Nr. 0008/13/02912, todėl antstolio veiksmai, pradėti vykdant vykdomąjį dokumentą, yra neteisėti, o vykdomoji byla pradėta nepagrįstai. Taip pat pažymi, jog antstoliui yra žinoma apie pareiškėjos gaunamas pastovias pajamas – pensiją, iš kurios galimas 20 proc. išieškojimas, tačiau antstolis 2016 m. spalio 26 d. priverstinai nurašė iš sąskaitos, į kurią mokama pensija, vieno dydžio pensiją – 370,57 Eur, kas yra daugiau nei 20 proc. Taip pat nesutinka su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – 1/27 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštu, kadangi nenurodyta nei areštuojamos buto dalies vertė, nei viso buto vertė, dėl ko pažeisti Turto arešto akto turinio reikalavimai. Be to, mano, jog antstolis viršijo turto arešto mastą, kadangi areštavo ne tik 1/27 buto, bet ir priėmė 2016 m. spalio 25 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-16-8-4144, kuris savo turiniu ir esme atitinka antstolio patvarkymą areštuoti pinigines lėšas bei šias lėšas pervesti į antstolio sąskaitą. Pažymi, jog buto dalis nėra vienintelis pareiškėjos turtas, į kurį galima nukreipti išieškojimą, todėl antstolis galėjo nukreipti išieškojimą tik į nurodytas pinigines lėšas.

Šalies argumentai

4. Antstolis I. G. 2016 m. gruodžio 1 d. patvarkymu pareiškėjos skundų dėl antstolio veiksmų netenkino ir persiuntė juos nagrinėti teismui. Antstolis nurodė, jog pareiškėja neįvykdė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo įpareigota per sprendime nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl pritaikytos priverstinės sprendimo neįvykdymo per nustatytą terminą pasekmės. Pažymėjo, jog išieškotojas pateikė antstoliui savavališkos statybos lokalinę sąmatą, 2016 m. rugsėjo 20 d. patikslinančius duomenis, buvo priimtas 2016 m. rugsėjo 8 d. patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, todėl iš skolininkės išieškoma ne priteista skola, o išieškotojo lokalinėje sąmatoje nurodytos savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidos. Įstatymas suteikia galimybę vykdymo procese imtis kelių priverstinio vykdymo priemonių vienu metu, nedraudžia antstoliui areštuoti dalies nekilnojamojo turto, todėl areštuota ir nekilnojamojo turto dalis, kuri įvertinta pagal Nekilnojamojo turto registro pateikiamą viso buto rinkos vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu. Pažymėjo, jog argumentai dėl skolininkės sąskaitų arešto nepagrįsti, kadangi areštas sąskaitoms, atsižvelgiant į skolininkės pateiktus duomenis apie gaunamas pajamas, nėra taikomas. Nurodė, kad siekiant užtikrinti skolininkės interesus vienai areštuotai skolininkės sąskaitai buvo suformuota laisvai disponuojama suma, o skolininkei išaiškinta teisė pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, kuriuos gavus lėšos būtų grąžintos skolininkei. Pažymėjo, kad skolininkė per nustatytą terminą su antstoliu nesusisiekė, taip pat nepateikė duomenų apie sąskaitą, į kurią gauna pensiją bei prašymo patikslinti nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, pakeičiant sąskaitą, kuriai suformuota laisvai disponuojama suma, o pažyma apie sąskaitą, į kurią skolininkė gauna pensiją, pateikta kartu su skundu antstoliui, praėjus beveik mėnesiui nuo nurodymo priverstinai nurašyti pinigines sumas išsiuntimo. Nurodė, kad negavus piniginių lėšų kilmę pagrindžiančių įrodymų lėšos buvo paskirstytos (b. l. 2-4).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjos Ž. P. S. skundą atmetė.

6. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl to, jog vykdomasis raštas turėjo būti išduotas dėl statybos padarinių, kadangi teismas leido statybos padarinius pašalinti išieškotojui, išieškant pinigines lėšas iš skolininkės.

7. Sprendė, jog skolininkės lėšos banko sąskaitoje nagrinėjamoje byloje nepriskiriamos nei vienai iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 668 straipsnyje bei 739 straipsnyje nurodytų sumų, todėl išieškojimas kiš tokių sumų yra galimas. Pažymėjo, jog nustatyta laisvai disponuojama suma, todėl skolininkė turėjo teisę kreiptis į antstolį dėl sąskaitos pakeitimo.

8. Konstatavo, kad antstolio veiksmai, kuriais įkainota pagal rinkos vertę skolininkei priklausanti nekilnojamojo turto dalis, teisėti, kadangi antstoliui nedraudžiama areštuoti ar nukreipti išieškojimą į nekilnojamojo turto dalį.

9. Įvertinęs proceso normas teismas sprendė, jog nėra jokio teisinio pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus (b. l. 27-31).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

10. Atskiruoju skundu pareiškėja Ž. P. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, tenkinant prašymą panaikinti antstolio priimtus 2016 m. spalio 25 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-16-8-4144, grąžinti jai 370,57 Eur, priverstinai nurašytus iš banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių lėšų, taip pat panaikinti antstolio 2016 m. spalio 25 d. turto arešto aktą Nr. 9 16 10 25 2912/13 ir sustabdyti vykdomąją bylą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos ir 28 Eur sumokėtas žyminis mokestis už teismui paduodamą atskirąjį skundą. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

10.1. antstolis privalėjo būti apdairus ir sąžiningai veikdamas imtis aktyvių veiksmų išsiaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo vykdymo tvarką, t. y. išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą. Kadangi antstolis tokių veiksmų neatliko, vykdymo procesas vykdomas neteisėtai, o vykdymo veiksmais pažeistos skolininkės teisės ir teisėti lūkesčiai. Be to, skolininkės kaimyno A. A. savavališkos rekonstrukcijos padarinių pašalinimas sprendžiamas kitaip nei pareiškėjos, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. A. neįvykdytus įpareigojimus nusprendė, jog priestatų nugriovimas yra A. A. asmeninė prievolė, kai tuo tarpu pareiškėjos atveju vykdyti nugriovimo darbus pavesta išieškotojui;

10.2. antstoliui priimant skundžiamą 2016 m. spalio 25 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-16-8-4144 buvo žinoma, jog skolininkė yra pensininkė, jai mokama pensija, todėl antstolis turėjo pareigą išsiaiškinti, į kokią sąskaitą skolininkei mokama pensija, kad nebūtų pažeistos CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, t. y. nebūtų viršytas leistinas nurašomos piniginės sumos dydis. Mano, kad antstoliui nurašius 370,57 Eur sumą, kuri yra vieno mėnesio pensijos dydžio, antstolio atliktas veiksmas yra neteisėtas, o nurašyta pinigų suma turi būti grąžinta pareiškėjai;

10.3. areštuodamas 1/27 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antstolis nenurodė nei areštuojamos buto dalies vertės, nei viso buto vertės, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu teismas nusprendė, jog 1/27 dalis buto įkainota pagal rinkos vertę ir kad vertė nustatyta teisingai, be to, nekilnojamasis turtas yra nedalus, kadangi jis negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį. Mano, jog vien formaliu pagrindu, jog antstoliui nedraudžiama areštuoti nekilnojamojo turto dalį, antstolio veiksmai negali būti pripažinti teisėtais. Mano, kad antstolis taip pat viršijo turto arešto mastą, kadangi priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas pagal CPK 689 straipsnio nuostatas savo turiniu ir esme atitinka antstolio patvarkymą areštuoti pinigines lėšas ir jas pervesti į antstolio sąskaitą;

10.4. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė vykdomosios bylos, kadangi iš pareiškėjos banko sąskaitos nebūtų atliekami lėšų nurašymai, o pareiškėja būtų apsaugota nuo didesnių galimai nepagrįstų nuostolių išieškant pinigus griovimo darbams atlyginti (b. l. 33-40).

Atsiliepimas

11. Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, jam nesuteikta teisė vertinti valstybinių institucijų veiksmų ar teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumo, todėl apeliantės teiginiai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 11 d. nutarties ir teismų sprendimų dėl kito asmens nėra susiję su skundžiamais antstolio veiksmais. Pažymi, jog piniginės lėšos paskirstytos ir nurašytos laikantis įstatymo reikalavimų, apeliantė buvo supažindinta su teise pateikti nurašytų piniginių lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, tačiau per nustatytą terminą tokia teise nepasinaudojo. Areštas sąskaitoms, atsižvelgiant į apeliantės kartu su skundu pateiktus duomenis apie pajamas, nebėra taikomas. Mano, jog atskirajame skunde nenurodytas nė vienas pagrindas, dėl kurio vykdomoji byla galėtų ar turėtų būti sustabdyta (b. l. 64).

12. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog jai teismo sprendimu ir nutartimi suteikta teisė šalinti savavališkos statybos padarinius, kadangi pareiškėjos pastatytas priestatas prie namo laikytinas naujo statinio statyba STR 1.01.08:2002 8.2 punkto prasme, o ne rekonstravimu, todėl apeliantės argumentai dėl to, jog išieškotojas neturi teisės vykdyti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros atmestini kaip nepagrįsti. Pažymi, kad antstolio patvarkymai priimti nepažeidžiant teisės normų reikalavimų, todėl nėra pagrindo atliktų antstolio veiksmų pripažinti neteisėtais (b. l. 65-67).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl antstolio vykdymo veiksmų atlikimo pagrindo

13. Apeliantė įrodinėja, jog antstolis neturėjo teisinio pagrindo atlikti vykdymo veiksmų, remdamasi tuo, jog išieškotojas, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, neturėjo teisinio pagrindo tęsti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-9846-833/2014, įtvirtintos savavališkos statybos (rekonstrukcijos) padarinių šalinimo procedūros.

14. Vykdomosios bylos Nr. 0008/13/02912 duomenimis nustatyta, kad antstoliui I. G. pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. vykdomasis raštas Nr. 2-4812-155/2012, išduotas įsiteisėjusio Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo pagrindu (vykd. b. l. 12-16). Antstolio 2013 m. gruodžio 31 d. patvarkymu Nr. 1 8 2013 12 31 2912 vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti (vykd. b. l. 19). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9846-833/2014 nutarta taikyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime nustatytas sprendimo neįvykdymo pasekmes, numatant, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą priestatą (apie 3.67 kv. m. ploto) prie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pati, reikiamas išlaidas išieškant iš skolininkės Ž. P. S. (vykd. b. l. 47-48). Minėta nutartis įsiteisėjusi.

15. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas antstoliui vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). CPK 588 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog teismo sprendimai, nutartys vykdomi po to kai jie įsiteisėja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus yra antstolio pareiga (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog antstolis neturėjo teisinio pagrindo pradėti vykdymo veiksmų. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-9846-833/2014 įsiteisėjusi, teismas priėmė sprendimą leisti išieškotojui pašalinti savavališkos statybos padarinius, apeliantė jos neginčijo, todėl vertintina, jog antstolis neturėjo teisinio pagrindo nevykdyti įsiteisėjusios teismo nutarties. Kita vertus, nagrinėjamu atveju sprendžiamas antstolio atliktų veiksmų teisėtumo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nei vertinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9846-833/2014, nei apeliantės įrodinėjamos aplinkybės, kad jos kaimyno A. A. pastatytų priestatų nugriovimas yra pripažintas asmenine prievole. Be to, iš išieškotojo atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, jog pareiškėjos atlikta savavališka statyba laikytina naujo statinio statyba, o ne rekonstrukcija. Taigi apeliantės nurodytos aplinkybės dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo bei dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros nesudaro pagrindo konstatuoti antstolio neteisėtų veiksmų.

Dėl priverstinai nurašytų piniginių lėšų

17. Apeliantė nesutinka su antstolio 2016 m. spalio 25 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-16-8-4144, įrodinėdama, jog minėtos lėšos nurašytos iš jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią jai buvo mokama pensija.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, jog iš tiesų antstolis nurodė nurašyti pinigines lėšas iš apeliantės banko sąskaitos, į kurią jai buvo mokama pensija (vykd. b. l. 87, 108-110); 370,57 Eur suma paskirstyta 2016 m. lapkričio 14 d. patvarkymu (vykd. b. l. 92). Tačiau pažymėtina, kad priimtame 2016 m. spalio 25 d. nurodyme išaiškinta apeliantės teisė pateikti per 14 dienų terminą nuo išsiuntimo dienos antstoliui nurašytų pinigų kilmę patvirtinančius dokumentus. Vykdomojoje byloje nėra rašytinių įrodymų apie tai, jog apeliantė antstolio nustatytu terminu pateikė tokius rašytinius įrodymus, kurie patvirtintų, jog į minėtą sąskaitą pervedama pensija, tokios aplinkybės ji neginčija ir teikdama skundą dėl antstolio veiksmų, nors patvarkymas apeliantei buvo įteiktas dar 2016 m. lapkričio 3 d. (CPK 178 straipsnis). Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria antstolio argumentui, jog apeliantės interesai šiuo atveju buvo užtikrinti informuojant ją tiek apie papildomų dokumentų pateikimą, tiek nurodant kitą sąskaitą ir lėšų sumą, kuria skolininkė gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį (vykd. b. l. 87), todėl sutinka ir su apylinkės teismo išvada, jog antstolio atliktas veiksmas vykdymo procese nelaikytinas neteisėtu.

Dėl turto arešto vykdomojoje byloje

19. Apeliantė antstolio veiksmų neteisėtumą areštuojant turtą įrodinėja dviem aspektais: pirma, jog antstolis nekilnojamąjį turtą areštavo nenustatęs jo vertės ir neatsižvelgęs į tai, jog turtas yra nedalus; antra, jog viršytas turto arešto mastas. Apylinkės teismas antstolio veiksmų neteisėtumo nenustatė, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

20. Pasisakydamas dėl pirmojo apeliantės argumento apygardos teismas pažymi, jog pritaria antstolio argumentui, kad teisės aktuose nėra numatytas draudimas areštuoti dalį nekilnojamojo turto. Matyti, jog su tuo, kad toks draudimas teisės aktuose neįtvirtintas, sutinka ir pati apeliantė atskirajame skunde. Tačiau vertintina, kad visi argumentai, kuriais įrodinėjamas teisingumo ir protingumo principų pažeidimas dėl negalimumo realizuoti 1/27 dalį nekilnojamojo turto, yra tik formalaus pobūdžio pasvarstymai, nesudarantys pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumo tiek areštuojant nekilnojamąjį turtą, tiek nustatant jo vertę. Pažymėtina, jog antstolis, išnagrinėjęs skundą, nurodė, kaip nustatyta turto vertė, todėl nesant teisės normų, draudžiančių areštuoti nekilnojamojo turto dalį bei nesant nustatytoms turto dalims, vertintina, jog antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.

21. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais, jog viršytas turto arešto mastas. Antstolis tiek išnagrinėjęs apeliantės skundą, tiek teikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą nurodė, jog areštas sąskaitoms, atsižvelgiant į skolininkės pateiktus duomenis apie gaunamas pajamas, nėra taikomas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog iš tiesų būtų taikytas areštas apeliantės sąskaitoms, tokių duomenų nepateikė ir apeliantė, pateikdama atskirąjį skundą, todėl plačiau dėl to nepasisako.

Dėl vykdomosios bylos sustabdymo

22. Apeliantė įrodinėja, jog yra pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą, kadangi išieškojimas vykdomas iš apeliantei priklausančių piniginių lėšų.

23. Vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai numatyti CPK 626 straipsnyje ir 627 straipsnyje. Konstatuotina, jog apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei teikdama atskirąjį skundą nenurodė nei vieno proceso įstatyme įtvirtinto privalomojo ar fakultatyvaus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindo, taip pat nepagrindė vykdomosios bylos sustabdymo. Todėl ir apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliantės formalaus pobūdžio argumentus, konstatuoja, jog nėra pagrindo spręsti vykdomosios bylos sustabdymo klausimo kitaip nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas.

24. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

25. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties. Remiantis išdėstytu vertintina, jog atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Apeliantė prašo teismo priteisti iš antstolio bylinėjimosi išlaidas. Toks apeliantės prašymas netenkintinas. Viena vertus, ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus veikia šios teisenos specifika ir pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis), išskyrus skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi arba priešingus jų interesus. Kita vertus, apeliantės atskirasis skundas yra atmestas. Taigi nėra pagrindo spręsti dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo apeliantei.

27. Tačiau byloje pateiktais duomenimis matyti, jog apeliantė už atskirąjį skundą sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį (b. l. 50). Teikiant atskirąjį skundą dėl antstolio veiksmų žyminis mokestis nėra mokamas (CPK 80 straipsnis), todėl ieškovei grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis už atskirąjį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės atskirojo skundo netenkinti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį nepakeistą.

Grąžinti apeliantei Ž. P. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,00 Eur (dvidešimt aštuonis Eur) žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. sausio 26 d. mokėjimo dokumentu kredito įstaigoje AB SEB banke, išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė