- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-05
- Bylos Nr.
- e2A-461-658/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24967-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- D. Z.
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Z. ir atsakovo V. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6151-435/2017 pagal ieškovės D. Z. ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas byloje kilęs dėl teismo šališkumo bei netiesioginių įrodymų, tam tarpe elektroninių, pakankamumo ir jų vertinimo įrodinėjant paskolos teisinių santykių (ne)buvimą.
Šalies argumentai
Ieškovė D. Z. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. P. 8 000 Eur negrąžintos paskolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys grindžiamas šiomis aplinkybėmis. Nuo 2013 m. gruodžio mėnesio šalys pradėjo gyventi kartu pas ieškovės tėvus. Gyvenant kartu paaiškėjo atsakovo liguistas pomėgis lošti lošimų namuose, jis pralošdavo dideles sumas pinigų, pats dirbo per visą laiką tik 6 mėnesius, prie namų ūkio, maisto pirkimo niekada neprisidėjo, ir nuolatos prašydavo ieškovės paskolinti pinigų. Taip pat prašė paskolinti pinigų aiškindamas, kad jis turi pasiėmęs kitų kreditų, taip pat turi įsiskolinimų kitiems asmenims, antstoliams, todėl ieškovė, norėdama jam padėti ir gailėdama jo vis skolino pinigus. Ji pinigų turėjo, nes pastoviai dirbo, pinigų vis dar duodavo ir jos tėvai. Todėl ieškovė vis paskolindavo atsakovui pinigų, juos pervesdama iš savo sąskaitos į jo asmeninę sąskaitą, arba nuimdama nuo bankomato duodavo grynais, jokių skolos raštelių su atsakovu nepasirašinėjo, nes tuo metu juo pasitikėjo.
2016 metų liepos mėnesį šalių santykiai nutrūko, po to jie buvo keletą kartų susitikę pasikalbėti dėl skolos grąžinimo terminų. Nutrūkus santykiams atsakovas ne kartą žadėjo pasirašyti paskolos raštelius, tačiau to nepadarė. Jie periodiškai bendraudavo telefonu, skolos grąžinimą aptarinėjo tiek telefoniniais pokalbiais, tiek SMS, bandė tartis taikiai, ieškovė siuntė pretenziją, siūlė skolos terminus išdėstyti, tačiau susigrąžinti pinigų nepavyko. Per visą gyvenimo kartu laikotarpį banko pavedimais bei grynais pinigais ieškovė atsakovui paskolino 9 800 Eur, iš kurių: 3 800 Eur banko pavedimu bei 6 000 Eur grynais. Šios skolos dydžio iki ieškovei kreipiantis į teismą atsakovas niekada neginčijo. 2016 metų vasarą už atsakovą 300 Eur grąžino jo tėvas, o 2016 metų rugsėjo mėnesio 1–3 dienomis – 1 500 Eur grąžino jis pats. Liko skolingas dar 8 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti. Nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir ieškovei nieko neskolingas, nes ir jis beveik visą jų bendro gyvenimo laikotarpį dirbo, ir tik kokius 6 mėnesius neturėjo pajamų. Be to, kaip krepšinio teisėjas, teisėjaudavo krepšinio turnyruose ir taip pat gaudavo už tai užmokestį. Gyvendami kartu jie vedė bendrą ūkį, iš bendrų lėšų pirkdavo maistą, kurą automobiliui, keliavo, lankėsi klubuose ir pan. Pripažino, kad dalį skolos grąžino jo tėvas, kitą dalį jis pats. Taip pat nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai – susirašinėjimas SMS žinutėmis ir Facebook paskyroje neturėtų būti vertinami kaip įrodymai. Jo nuomone, toks susirašinėjimas galėjo būti koreguojamas pačios ieškovės, kadangi jų bendravimo metu – iki 2016 metų lapkričio – gruodžio mėnesių jie abu žinojo prisijungimo slaptažodžius prie vienas kito mobiliųjų telefonų ir Facebook paskyrų.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 2 000 Eur negrąžintos paskolos, 41,25 Eur žyminio mokesčio, 75 Eur advokato pagalbai apmokėti, 17,50 Eur kitų pagrįstų išlaidų ir 5 procentų metines palūkanas nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Teismas nustatė, jog iš prašomų priteisti 8 000 Eur ieškovė įrodė, kad atsakovui buvo paskolinus tik 3 800 Eur. Tokią išvadą teismas padarė, nes ieškovės pateikti sąskaitų išrašai patvirtino, kad ji laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. pervedė į atsakovo sąskaitą 3 800 Eur ir būtent pačiuose mokėjimo pavedimuose nurodydama, kad tai yra paskola.
Dėl likusios paskolos sumos teismas sprendė, jog ieškovės išrašai iš banko sąskaitų neįrodo, kad iš bankomato nuimtos lėšos buvo perduotos atsakovui, kaip ir nepatvirtina aplinkybės, jog šias lėšas atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovei. Taip pat vertindamas antstolės užfiksuotas tekstines žinutes iš mobilaus ryšio telefono bei susirašinėjimą su atsakovu Facebook paskyroje pažymėjo, kad nors ir jų turinys leidžia daryti išvadą, jog tam tikri paskoliniai santykiai šalis siejo, tačiau nei viena žinutė ar susirašinėjimas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas pripažino, jog ieškovei yra skolingas būtent jos nurodomą sumą ar kad jis įsipareigoja grąžinti būtent tokią sumą, kokios prašo ieškovė. Todėl ieškinį dalyje dėl 6 000 Eur paskolos priteisimo atmetė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Teismas buvo šališkas priimdamas sprendimą, o pats sprendimas neteisėtas, kadangi laikotarpyje nuo bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos iki sprendimo priėmimo ieškovei per Facebook paskyrą parašė nepažįstamas asmuo, kuris nurodė, jog žino, kad jai bus priteista tik 2 000 Eur, o ieškovė vien savo parodymais neatsiims savo pinigų. Toks sprendimas ir buvo priimtas, todėl kyla abejonių dėl teismo nešališkumo, nes teismo sprendimas iš anksto buvo žinomas kitam asmeniui.
Teismas neanalizavo įrodymų visumos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Teismas nepagrįstai laikė, kad tik banko sąskaitos išrašas patvirtina pinigų perdavimo faktą. Teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi atsakovo paaiškinimais, ignoruodamas ieškovės paaiškinimus ir jos pateiktus rašytinius įrodymus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Skunde tik prirašyta eilė išvedžiojimų ir manipuliuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri neaktuali, nes pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus ir aptarė juos sprendime.
Byloje neįrodyta, kad ieškovė perdavė atsakovui 6 000 Eur grynaisiais pinigais, o kas buvo nurodyta kaip „paskola“, teismas priteisė, ir priteisė dar daugiau nei reikia.
Motyvuojamoji dalis
Neturėdama teisinių argumentų skundui pagrįsti apeliantė bando mesti šešėlį ant teismo, kaltindama jį dėl objektyvumo ir nešališkumo stokos.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo paaiškinimus, jog visą susidariusią skolą jis grąžino ieškovei dar 2016 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, ir jokio įsiskolinimo nėra.
Jei vis tik darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog grąžino skolą, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, kuriais vadovavosi teismas priteisdamas 2 000 Eur skolą, matyti, jog pavedimai, su prierašu „paskola“ buvo padaryti tik 3 065 Eur sumai. Todėl jei jau vertinti įrodymus, kaip juos vertino pirmosios instancijos teismas ir spręsti, kad 1 800 Eur suma grąžinta, tai liktų tik 1 235 Eur suma, t. y. 735 Eur mažiau nei priteista sprendimu.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik apeliaciniais skundais apibrėžtose ribose.
Dėl teismo šališkumo
Vienas iš ieškovės apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad teismo šališkumą, o tuo pačiu ir sprendimo neteisėtumą, įrodo prie apeliacinio skundo pridėtas įrodymas – susirašinėjimas su T. P.. Iš šio susirašinėjimo, apeliantės teigimu, matyti, kad su byla nesusijęs asmuo jau žino būsimą teismo sprendimą. Šiame susirašinėjime yra tokios frazės „zinau kas vyksta tame teisme“, „jei skusi sprendima, kuris aisku nebus tavo naudai – bandysiu padeti. Jei susitaikysi su priteistais 2k euru, tada ne“.
Kolegija, siekdama betarpiškai išsiaiškinti šias aplinkybes, skyrė bylą apeliacine tvarka nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, taip pat posėdyje apklausė kaip liudytoją T. P., kuris pripažino, jog šis susirašinėjimas vyko iš jo paskyros, ir jis tai rašė. Jis paaiškino, jog apie bylos aplinkybes žino iš atsakovo, kuris yra jo klasės draugas bei jam paaiškino susitikus bare apie bylą, tame tarpe ir tai, kad neturi įrodymų kaip atsikirsti nuo ieškovės reikalavimo dėl 2 000 Eur priteisimo. Todėl jis ir įrašė būtent tokią sumą. Jokių ryšių nei jis, nei jo šeimos nariai su teismu neturi ir jokios įtakos sprendimo priėmimui nedarė ir nežinojo, koks jis bus priimtas.
Įvertinusi šiuos įrodymus kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentas dėl teismo šališkumo nepagrįstas. Apeliantės pateiktas rašytinis įrodymas (išrašas iš Facebook paskyros) ir liudytojo duoti parodymai neleidžia daryti išvados, jog atsakovas ar kiti asmenys (T. P.) turi ryšių su bylą nagrinėjusia teisėja pirmosios instancijos teisme. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad jie būtų teismą paveikę, jog būtų priimtas atsakovei mažiau palankus sprendimas. Kolegijos vertinimu, pakankamai tikėtina, jog liudytojui su atsakovu esant draugams, pastarasis galėjo pasipasakoti apie nagrinėjamą bylą teisme, tame tarpe ir suteikti informaciją apie tai, kad dėl 2 000 Eur skolos priteisimo ieškovė turi tvirtus rašytinius įrodymus. Tačiau tai dar automatiškai nereiškia, kad sprendimą priėmęs teismas dėl tokio pokalbio tampa šališku, o jo sprendimas nepagrįstu.
Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo proceso
Byloje šalys įrodinėjo paskolos teisinių santykių (ne)buvimą ir pinigų (ne)grąžinimą. Todėl įrodinėjimo našta turėjo būti paskirstyta atsižvelgiant ir į Civilinio kodekso (toliau ir – CK) XLIII skyriuje bei CK 1.93 straipsnyje išdėstytas materialinės teisės normas. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu buvo nurodoma, kad pinigai buvo skolinami dalimis laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio. Tuo laikotarpiu (nuo 2015 m. sausio 1 d.) keitėsi CK 6.871 straipsnio redakcija, tačiau esmė liko ta pati – paskolos sumai esant virš 2 000 Lt (vėliau 600 Eur), turi būti rašytinė paskolos sutartis.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė neteigė ir neįrodinėjo, kad ji atsakovui vienu metu skolino pinigų sumą, didesnę nei numatytoji CK 6.871 straipsnio 1 dalyje. Priešingai, ji aiškino žodžiu, jog atsakovui skolino įvairias sumas dalimis, o jos pateiktuose rašytiniuose įrodymuose, kuriais ji grindė paskolos suteikimą (išrašais iš sąskaitų) matyti, kad didžiausia suma, kurią ji teigė paskolinusi atsakovui šiuos pinigus nuimdama iš bankomato – 600 Eur (e. bylos 1 T., b. l. 45–47, 50–52). Tai reiškia, kad kiekvienu atveju tarp šalių būdavo sudaromi vis nauji sandoriai dėl konkrečios pinigų sumos, nes byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad šalys susitarė dėl konkrečios apibrėžtos pinigų sumos paskolos, kuri tik buvo perduota per kelis kartus.
Todėl kolegija, atsižvelgdama į nutarties 16–17 nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai kvalifikavo materialinius teisinius santykius (nekvalifikuodamas kiekvieną kartą paskolintos pinigų sumos kaip atskiro sandorio), todėl padarė netinkamą išvadą ir dėl įrodinėjimo priemonių. Nustačius, kad tarp šalių kiekvieną kartą buvo sudaromas vis naujas sandoris, o iš pateiktų rašytinių įrodymų, kuriais ieškovė grindė paskolų suteikimą, matant, kad nei viena iš atliktų bankinių operacijų neviršija 600 Eur – reiškia, kad nebuvo pažeistas Civilinio kodekso reikalavimas dėl sutarties formos, todėl šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus galėjo įrodinėti ir liudytojų parodymais. Iš kitos pusės žiūrint, pirmosios instancijos teismas negalėjo daryti išvados dėl negalėjimo grįsti savo reikalavimų ir atsikirtimų liudytojų parodymais vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 6 dalimi. Teismui buvo pateikta ir rašytinių įrodymų, be to šalys iš esmės gyveno šeiminį gyvenimą, kur akivaizdu, kad kiekvieną kartą vienas iš kito asmenys nereikalauja rašytinių skolos raštelių paskolinus pinigų. Priešinga išvada būtų nelogiška, neprotinga ir nesąžininga.
Kitas procesinis pažeidimas, kurį padarė pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus ir to pasėkoje darydamas nepagrįstą išvadą yra tas, kad neatsižvelgė į įrodinėjimo netiesioginiais įrodymais ypatumus bei tuo klausimu suformuotą kasacinės instancijos teismo praktiką.
Kaip teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo, byloje nebuvo sudaryta rašytinių paskolos sutarčių. Tačiau yra pateikta dalis rašytinių įrodymų, kuriuose nurodoma apie pinigų pervedimą nurodant paskirtį „paskola“; pateikti elektroniniai įrodymai (SMS žinutės ir susirašinėjimas Facebook tinkle); apklausti trys liudytojai (du pirmosios instancijos teisme ir vienas apeliacinės instancijos teisme). Taigi, nesant tiesioginių įrodymų dėl prašomos priteisti visos pinigų sumos, teismas turėjo vertinti netiesioginius įrodymus.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl netiesioginių įrodymų vertinimo, yra suformavęs teisės aiškinimo taisyklę: „bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas“ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-147/2005; 2018 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Taigi, įrodinėjant netiesioginiais įrodymais jie turi sudaryti logiškai susijusią grandinę, bei jų turi būti tiek, kad būtų pašalintos kitos prielaidos ir liktų vienintelė galima. Be to, išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo (šiuo atveju paskolos suteikimo) turi būti daroma vadovaujantis tiek logikos taisyklėmis, tiek įvertinat kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, tiek po to ir įrodymų visetą, bei tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinės instancijos teismo suformuluotomis netiesioginių įrodymų vertinimo taisyklėmis, o ieškovės pateiktus elektroninius įrodymus atsisakė vertinti nepagrįstai. Pirmiausiai pažymėtina, kad elektroniniai įrodymai gali būti prilyginti rašytiniams, jie atlieka tas pačias funkcijas, todėl turi vienodą galią. Teismas tik turėtų įsitikinti, ar: juos galima perskaityti; jie nepasikeičia laike; galima kopijuoti; galima nustatyti dokumento autorių; gali būti parengti nustatytos formos. Šių aplinkybių, priimdamas sprendimą jais nesivadovauti, pirmosios instancijos teismas apskritai nenustatinėjo. Tačiau akivaizdu, kad šiuo elektroninius įrodymus (SMS žinutes ir susirašinėjimą Facebook tinkle) galima perskaityti; jie yra nukopijuoti laikmenoje ir fiksuoti antstolės faktinių aplinkybių protokole, t. y. parengti nustatytos formos.
Atsakovas kėlė abejones tik dėl šių įrodymų autorystės ir pokyčių laike, teigdamas, jog paskyroje galimai pokalbių turinys iš dalies ištrintas ar pakeistas pačios ieškovės, o SMS žinutės irgi galėjo jos pačios būti parašytos. Kolegija, siekdama patikrinti šias aplinkybes, atidėjo posėdį ir pasiūlė iki kito posėdžio atsakovui ir jo atstovui pateikti iš socialinio tinklo administratoriaus duomenis apie prisijungimus jo paskyroje (kurios autentiškumo, beje jis ir neginčijo), pateiktų pokalbių dalinius trynimus, koregavimus ir pan. Tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių autorystės paneigimą bei įrodymų pokyčius laike, atsakovas kolegijai nepateikė. Todėl kolegija sprendžia, kad šie elektroniniai įrodymai yra tinkama įrodinėjimo priemonė, ir atitinka visus elektroniniams įrodymams būtinus požymius.
Taip pat kolegija įvertina kaip nepagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovės pateiktais elektroniniais įrodymais negalima remtis, nes susirašinėjimas yra pateiktas ne vientisas, o tam tikromis atkarpomis. Kolegijos vertinimu, įrodymas privalo atitikti sąsajumo kriterijų (CPK 180 straipsnis), todėl papildomai įvertinus aplinkybę, kad pinigai buvo skolinami beveik 2,5 metų laikotarpyje – viso tuo metu vykusio paskyroje susirašinėjimo pateikimas tikrai neturėtų ryšio su nagrinėjama byla. Taip pat nepagrįsti teismo argumentai, kad įrodymai nevertintini, nes pateiktas susirašinėjimas vyko jau po šalių išsiskyrimo. Tai, kolegijos nuomone, neturi jokios reikšmės pateikto įrodymo įrodomajai reikšmei.
Taip pat, kaip jau minėta nutarties 21 punkte, vertinant įrodymus reikia vadovautis ir logikos dėsniais. Atsakovas nors ir neneigia savo Facebook paskyros bei mobiliojo telefono numerio autentiškumo iš kurių buvo rašytos bei siųstos žinutės, tačiau teigia, kad pati ieškovė tą galėjo padaryti neteisėtai prisijungusi ar paėmusi jo telefoną. Mąstant logiškai, jei jau taip ir galėjo būti, tuomet skolą bandantis atgauti asmuo, kuris neturi tiesioginių įrodymų, būtų labiau įtikinamai parašęs (patvirtinęs) skolos faktą. Tačiau tas susirašinėjimas yra pakankami įprastas ir tik leidžiantis daryti prielaidas dėl skolos. Todėl kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad šie elektroniniai įrodymai galėjo būti pakeisti, papildyti ar surašyti pačios ieškovės, ir daro išvadą, kad šie susirašinėjimai yra vykdyti jo paties (CPK 185 straipsnis).
Taigi, kolegija konstatuoja netinkamą pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą, bei aukščiau nurodžiusi teismo padarytus procesinius pažeidimus, atmeta atsakovo atsikirtimus dėl galimo elektroninių įrodymų suklastojimo, ir sprendžia, kad taisant pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas vertinant įrodymus, būtina iš naujo pervertinti byloje esančių įrodymų visumą.
Dėl paskolos teisinių santykių nustatymo ir skolos dydžio
Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Byloje esminis ginčas kilo dėl paskolintų pinigų dydžio ir jų grąžinimo, t. y. ar atsakovas liko skolingas ieškovei 8 000 Eur, kaip nurodo ieškovė, ar atsakovas visus iš ieškovės pasiskolintus pinigus jai grąžino ir šalių nesieja jokie paskoliniai santykiai, kaip nurodo atsakovas.
Remiantis kasacinio teismo praktika bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Ieškovė savo reikalavimą dėl atsakovo negrąžintos 8 000 Eur paskolos grindė banko sąskaitų išrašais, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, liudytojų parodymais. Atsakovas pažymomis iš darboviečių apie priskaičiuotą darbo užmokestį ir išmokėtas pinigines kompensacijas įrodinėjo, kad pats dirbo ir turėjo pajamų, todėl visus pasiskolintus pinigus yra grąžinęs.
Atsakovas neneigė, kad ieškovė jam banko pavedimais pervesdavo pinigų. Jis apeliaciniame skunde nurodo, jog tik nesutinka su nurodoma 3 800 Eur suma ir teigia, kad jog pavedimai, su prierašu „paskola“ buvo padaryti tik 3 065 Eur sumoje. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Byloje iš ieškovės banko sąskaitų išrašų aiškiai matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. atsakovui pervedė 3 800 Eur su nuoroda „paskola“: iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 755 Eur, o iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 3 045 Eur (e. bylos 1 T., b. l. 45–47). Taigi 3 800 Eur pervedimo ir gavimo faktas yra patvirtintas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Tuo pačiu kaip visiškai nepagrįstas vertintinas bei atmestinas atsakovo apeliacinis skundas, nes jis grįstas neįvertinus antrosios sąskaitos išrašo.
Taip pat, kaip matyti iš antstolės R. S. 2017 m. sausio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 106-17-9 užfiksuotų SMS žinučių ir susirašinėjimo Facebook tinkle turinio, ieškovė su atsakovu nemažai susirašinėjo suteiktų paskolų klausimais. Šie susirašinėjimai patvirtina, kad atsakovas skolinosi iš ieškovės pinigus žadėdamas juos jai grąžinti (pvz., „paskolintum man likusia suma, viska sutvarkyciau ir ramiai dirbciau du darbus ir po biski susitvarkyciau ir nepraradineciau pinigu“, „tau siai dienai nereik pinigu vis tiek nk neleidi, kiek galetum, tiek paskolintum“, „Grazinesiu juk kaip ir tariames niekas nesikeicia“ ir pan.; e. bylos 1 T., b. l. 72–76, 79–115). Iš Facebook pokalbių medžiagos taip pat aiškiai matyti, kad atsakovas pripažino, jog yra skolingas ieškovei apie 9 500 Eur: ieškovė rašo – „Dauguma nesupranta jog tu skolingas man 9500 euru ir turi grazinti juos??“, o atsakovas atsako – „jei nebutu reikeje moketi advokatam pinigu keliem ir nereikeje moket zmonem pinigu i prieki, kad jei kas atsitiks ar siaip, kad zinotu situacijas ir pan., kas kur kaip, tai cia juokas isvis butu ta tavo skola“ (e. bylos 1 T., b. l. 101). Taip pat vėliau atsakovui yra pasitikslinama kiek jis skolingas ieškovei, o nurodžius, kad atsakovo skola jai yra 9 700 Eur, atsakovas atrašo „supratau“ (e. bylos 1 T., b. l. 102–103, 106–107, 110, 113–114). Kaip nurodė ieškovė apeliacinės instancijos posėdžio metu, ši suma buvo prieš atsakovo tėvui pervedus 200 Eur ir pačiam atsakovui grąžinus ieškovei 1 500 Eur (2018 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašo 24:51–25:05 min.). Aplinkybę, kad atsakovas ieškovei dalį pinigų grąžino patvirtina ir 2016 m. rugsėjo 5 d. susirašinėjimas Facebook, kuriame atsakovas nurodo, kad atidavė 1 500 Eur ir šiais metais daugiau jokių pinigų nebus, o ieškovei paklausus kada grąžins likusius pinigus, jis atsako, jog 2017 m. (e. bylos 1 T., b. l. 93–94). Kaip jau minėta nutarties 23–25 punktuose, atsakovas neįrodė, jog SMS žinučių tekstas ir Facebook pokalbių medžiaga yra koreguotos, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytų pokalbių turinys pagrindžia, kad atsakovas susirašinėjimų su ieškove metu pripažino, kad jai yra skolingas.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas turėjo problemų su lošimu ir pinigus skolindavosi skoloms grąžinti. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta L. Z. (ieškovės motina) paaiškino, kad dukra su atsakovu gyveno pas liudytoją. Atsakovas iš ieškovės skolinosi pinigų, nes turėjo problemų su lošimu, dažnai pralošdavo pinigus ir reikėdavo juos grąžinti. Liudytojai žinoma, kad atsakovas dalį pinigų ieškovei yra grąžinęs, tačiau jai dar liko skolingas apie 8 000 Eur (2017 m. spalio 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 1:19:14–1:20:54 val., 1:24:49–1:26:44 val.). Liudytoju apklaustas A. P. (atsakovo tėvas) paaiškino, kad nežinojo apie atsakovo skolas, tik vėliau apie tai pasakė sūnus. Liudytojas atsakovo prašymu pervedė pinigų ieškovei, tačiau nežino kokiomis sumomis (2017 m. spalio 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 1:31:56–1:32:31 val., 1:33:25–1:36: val., 1:37:16–1:39:20 val.). Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausto liudytojo T. P. paaiškinimų ir jo susirašinėjimo socialiniame tinkle taip pat galima daryti išvadą, kad atsakovas turėjo problemų su pinigų skolinimusi ir lošimais (2018 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašo 9:38–11:40 min., 16:04–18:39).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas, duodamas paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, nors ir nesutiko, kad turėjo problemų susijusių su lošimu, tačiau šios aplinkybės savo paaiškinimais nesugebėjo paneigti. Atsakovas pats nurodė, kad net norėdamas jis negalėtų eiti lošti, nes yra pasirašęs sutartį, jog jo neįleistų į tokias vietas (2018 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašo 37:44–38:40 min.). Taigi, jis kaip ir pripažįsta, kad anksčiau turėjo problemų susijusių su lošimais. Dėl to labiau tikėtina, kad atsakovas iš ieškovės skolindavosi, siekdamas padengti atsiradusias skolas pralošus pinigus. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenumato asmens, sergančio vienokia ar kitokia priklausomybės liga (jei tai būtų nustatyta), atleidimo nuo prievolių vykdymo, todėl šiuo atveju ieškovė neturi prisiimti atsakovo neigiamo elgesio pasekmių.
Kolegijos vertinimu, atsakovo pateiktos pažymos apie jo gautą darbo užmokestį ir maitinimosi išlaidų kompensacijas pagrindžia tik jo teiginius, kad gyvendamas su ieškove jis dirbo ir turėjo kažkiek pajamų, tačiau niekaip nepatvirtina, jog jis yra pilnai atsiskaitęs su ieškove. Atsakovas teigdamas, kad pasiskolintus pinigus ieškovei yra grąžinęs grynaisiais pinigais, nepateikė jokių kitų tai patvirtinančių įrodymų. Pinigų grąžinimo fakto nepatvirtino ir liudytojai.
Teisėjų kolegija, vertindama ieškovės prašomos priteisti sumos dydžio pagrįstumą, kaip atskaitos tašku remiasi į bylą pateiktais ieškovės banko sąskaitų išrašais. Pagal šiuos išrašus aiškiai matyti ir to neginčijo atsakovas, kad jam ieškovė bankiniais pavedimais kaip paskolą iš viso pervedė 3 800 Eur (e. bylos 1 T., b. l. 3–4, 45–47). Kadangi ieškovė pripažino, kad atsakovas jai yra grąžinęs 1 800 Eur paskolos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sumą atėmė iš 3 800 Eur ir sprendė, jog šioje dalyje ieškovei iš atsakovo priteistina 2 000 Eur negrąžintos paskolos. Iš ieškovės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo, kuriame matyti grynųjų pinigų nuėmimai, kolegija nustatė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. grynais nuimtos pinigų sumos (nuo 100 Eur iki 600 Eur) net viršija ieškovės prašomus priteisti 6 000 Eur (e. bylos 1 T., b. l. 50–52). Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės prašomi priteisti 8 000 Eur negrąžintos paskolos (2 000 Eur bankiniais pavedimais + 6 000 Eur grynais pinigais) yra pagrįsti ir įrodyti leistinais įrodymais (banko sąskaitų išrašais, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, liudytojų parodymais).
Dėl to, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad visuma įrodymų patvirtina, jog ieškovė suteikė 9 800 Eur paskolą atsakovui, iš kurios jis ieškovei grąžino 1 800 Eur. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovei grąžino likusią paskolos sumą (CPK 178 straipsnis), todėl ši 8 000 Eur suma ieškovei priteistina iš atsakovo.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pakeitus teismo sprendimą apeliacinės instancijos teisme, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio keistina ieškovės ieškinį tenkinant visiškai (100 procentų), todėl atitinkamai didinama ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 535 Eur išlaidų (165 Eur žyminio mokesčio + 300 Eur išlaidos advokato pagalbai + 70 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą). Kadangi šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos pateiktais įrodymais (e. bylos 1 T., b. l. 5, 7, 21, 35–36, 49), o prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.2 punktas, maksimali suma 2 096,75 Eur), todėl jos ieškovei priteistinos iš atsakovo V. P. (CPK 93, 98 straipsniai).
Atitinkamai pirmosios instancijos teismo patirtos 8,44 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovo V. P. valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, o atsakovo apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė D. Z. už apeliacinį skundą sumokėjo 135 Eur žyminį mokestį (e. bylos 1 T., b. l. 167), todėl ši suma priteistina iš apelianto atsakovo V. P. (CPK 93, 98 straipsniai).
Pagal Kauno apygardos teismo pažymą, apeliaciniame procese turėta 7,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš apelianto atsakovo V. P. valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei D. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) negrąžintos paskolos, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 165 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 70 Eur (septyniasdešimt eurų) kitų pagrįstų išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 8,44 Eur (aštuonis eurus 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.“
Priteisti iš atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei D. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 135 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.
Priteisti iš atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 7,45 Eur (septynis eurus 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.