Telšių apylinkės teismo nutartis

2014-11-10 · Civilinė byla Nr. 2-4178-169/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-10
Bylos Nr.
2-4178-169/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS(S)NUTARTIS2014 m. lapkričio 10 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,

išnagrinėjusi pareiškėjos antstolės E. M. prašymą dėl įstatymo normos taikymo tvarkos išaiškinimo, rašytinio proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. lapkričio 7 d. teisme gautas pareiškėjos antstolės E. M. prašymas dėl įstatymo normos – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 704 straipsnio taikymo tvarkos išaiškinimo, t. y. išaiškinti, kiek kartų skolininkas gali pasinaudoti savo teise susirasti areštuoto turto pirkėją arba pavesti kitiems asmenims jį surasti, ar tokia teise gali pasinaudoti tik iki to momento, kol į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, ar iki to momento, kol yra parengiamas patvarkymas dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui..

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Vykdymo išaiškinimo tvarką reglamentuoja CPK 589 straipsnis, kurio 1 dalis numato, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytą antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teisės normos aiškinimas CPK 589 straipsnio pagrindu apima tik teisės normos aiškinimą konkrečios bylos kontekste, o ne teisės aiškinimą apskritai (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2013). Be to, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CPK 589 straipsnio 1 dalis skirta teismo sprendimo trūkumams pašalinti, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007).

Vadinasi, atsižvelgiant į CPK 589 straipsnio 1 dalies nuostatų tikslą – pašalinti teismo sprendimo trūkumus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką taikant šią teisės normą, konstatuotina, jog, numatydamas CPK 589 straipsnio 1 dalyje galimybę antstoliui kreiptis į teismą su prašymu tiek dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo, tiek dėl įstatymo ar kito teisės akto normos, kurią reikia taikyti vykdymo procese išaiškinimo, įstatymų leidėjas šią galimybę siejo vien su teismo priimto sprendimo vykdymu. Kadangi antstolė prašo išaiškinti teisės normą nekonkrečios bylos kontekste, pateikia tik hipotetines situacijas ir kartu su pareiškimu teismui nepateikė kitų reikalingų dokumentų bei vykdomosios bylos, todėl antstolės prašymas išaiškinti teisės normą atmestinas.

Pažymėtina, kad CPK 704 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui kaip varžytynių procedūros ypatumas, kuris neprieštarauja bendrosioms varžytynių organizavimo ir vykdymo taisyklėms, ir turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas bei išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią ir jo interesus) (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2006 ir kt.).

CPK 704 straipsnio 2 dalis apima kelias sumokėjimo už areštuotą turtą iki varžytynių paskelbimo situacijas: 1) kai skolininko pasirinktas pirkėjas į antstolio depozitinę sąskaitą įmoka nustatytą sumą; 2) kai tokią sumą už skolininką sumoka trečiasis asmuo, tačiau jis nepageidauja įsigyti turto; 3) kai sumą sumoka pats skolininkas.

Pirmuoju atveju turtas parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui surašant nustatytos formos aktą (CPK 704 straipsnio 3 dalis), o kitais dviem – turto arešto aktas išregistruojamas ir turtas grąžinamas skolininkui (CPK 704 straipsnio 2 dalis).

Nors skolininkas turi teisę iki varžytynių paskelbimo pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, turto išvaržymo procedūra nevykdoma tik įvykdžius CPK 704 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005 ir kt.).

Pagal CPK 704 straipsnio 2 dalį areštuoto turto išvaržymo procedūra nevykdoma sumokėjus ir mažesnę nei areštuoto turto vertės sumą. Tačiau tokiu atveju antstolis privalo užtikrinti, kad perleidžiamo turto kaina nebus mažesnė nei įsiskolinimų ir vykdymo išlaidų suma (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2005 ir kt.).

Skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą gali būti sumažintos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami visų kreditorių interesai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 589 ir 290–292 straipsniais, teisėja

nutaria:

atmesti pareiškėjos antstolės E. M. prašymą dėl įstatymo normos taikymo tvarkos išaiškinimo.

Ši teismo nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Erlickienė