Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) prašymą dėl bausmių peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. L. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje ir jam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 40 parų arešto bausmė.

Be to, J. L. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs, nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje ir jam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 30 parų arešto bausmė.

Taip pat J. L. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų lapkričio 5 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-585-795/2018) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

J. L. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 64¹ straipsniu, paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat, J. L. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai ir 1 mėnuo laisvės atėmimo.

Be to, J. L. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 20 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-130-795/2019) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir jam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. spalio 9 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta subendrinta bausmė subendrinta su 2018 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta ir su 2017 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausme, bei 2018 m. gruodžio 21 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu paskirta ir su 2018 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu subendrinta laisvės atėmimo bausme, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

J. L. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir jam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. vasario 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta – 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Be to, J. L. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje (2 nusikalstamos veikos), ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė subendrinta 28 parų arešto bausmė.

J. L. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-305-659/2019), pakeistu 2019 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje (3 nusikalstamos veikos), ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 64¹ straipsniu, paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat J. L. 2019 m. birželio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta ir su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 20 d. nuosprendžiu subendrinta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta 28 parų arešto bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metų 3 mėnesių ir 14 dienų laisvės atėmimas. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytos bausmės, iš dalies atliktos pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. kovo 20 d. nuosprendį ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. kovo 25 d. nuosprendį.

J. L. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, J. L. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirtos 4 metų 3 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 1 (vienam) mėnesiui 14 (keturiolikai) dienų.

J. L. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio1, 4, 9 dalimis, prie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 16 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos galutinės subendrintos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir jam paskirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų 4 (keturių) mėnesių 14 (keturiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2023 m. birželio 5 d. gautas nuteistojo J. L. prašymas dėl jam paskirtų bausmių peržiūrėjimo. Nuteistasis prašo peržiūrėti jam paskirtas laisvės atėmimo bausmes baudžiamosiose bylose Nr.1-305-659/2019, 1-130-795/2019, 1-585-795/2018, atsižvelgiant į įsigaliojusius BK pakeitimus, pasikeitus BK 178 straipsnio 2 daliai ir maksimaliai bausmei sumažėjus iki 4 metų.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2023 m. birželio 22 d. gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Sarpalienės atsiliepimas į nuteistojo J. L. prašymą, kuriame nurodoma, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d., nuostatomis, jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, teismo prašo J. L. prašymą tenkinti ir sumažinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. L. prašymas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio nuostatas, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Paduodant tokio pobūdžio prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi BK 63 ar 64 straipsniais, teismas nustato naują subendrintą bausmę.

BK 3 straipsnyje nustatyta, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Respublikos Seime 2023 m. balandžio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir Kodekso 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas (toliau – Įstatymas), kuris įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

Nors nuteistasis J. L. Klaipėdos apylinkės teismui adresuotame prašyme nurodė, jog teismo prašo peržiūrėti baudžiamosiose bylose Nr. 1-305-659/2019, Nr. 1-130-795/2019 bei Nr. 1-585-795/2018 teismo jo atžvilgiu priimtus galutinius procesinius sprendimus, tačiau teismas, susipažinęs su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei nustatęs, kad nuteistojo atžvilgiu su paskutiniu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme yra susiję ir kiti galutiniai teismų sprendimai, priimti dėl kitų J. L. padarytų nusikalstamų veikų, taip pat pasisakys ir dėl minėtose baudžiamosiose bylose priimtų galutinių teismo sprendimų ir jų pagrindu paskirtų bausmių.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog J. L. 2020 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupe, atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis ir jo atžvilgiu panaudojant peilį, pagrobė svetimą turtą. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad BK 180 straipsnio 2 dalies redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2023 m. birželio 1 d., nustatyta, jog tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 180 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogų žaloti pritaikytą daiktą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Iš Įstatymo nuostatų analizės, matyti, jog nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiame baudžiamajame įstatyme BK 180 str. yra išdėstytas nauja redakcija, tačiau įstatymu BK 180 straipsnio 2 dalies bendrosios dalies nuostatos nebuvo keičiamos. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo J. L. sumažinti už BK 180 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes tiek nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios, tiek iki tol galiojusioje BK 180 straipsnio 2 dalies redakcijos sankcijoje numatyta tokios pačios trukmės laisvės atėmimo bausmė (laisvės atėmimas iki septynerių metų).

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, J. L. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė. Atsižvelgiant į tai, pasisakytina ir dėl šių teismo nuosprendžių peržiūrėjimo.

J. L. 2019 m. birželio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą – 739 eurų vertės – turtą. Įstatymu yra keičiamos BK 182 straipsnio nuostatos, tačiau BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, už kurią minėtu nuosprendžiu buvo nuteistas J. L. nuostatos ir šioje dalyje nustatytos bausmės liko tos pačios, todėl nėra pagrindo peržiūrėti ir 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės.

J. L. 2019 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2019 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį (3 nusikalstamos veikos) už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą ir pagrobė nedidelės vertės – 235,64 Eur, 151,33 Eur, 203,80 Eur – svetimą turtą (3 nusikalstamos veikos). Kadangi J. L. pagrobto turto vertė viršijo BK 190 straipsnyje numatytą 3 MGL dydį, bet neviršijo 5 MGL dydžio, o nuo 2023 m. birželio 1 d. BK 190 straipsnyje numatyta tokia pati minimali nedidelės vertės turto riba, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip nedidelės vertės turto vagystė. Naujoje įstatymo redakcijoje BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos tapačios bausmių rūšys kaip ir iki tol galiojusioje BK 178 straipsnio 4 dalyje, todėl pagrindo manyti, kad naujai įsigaliojusi įstatymo redakcija šiuo atveju švelnina nuteistojo teisinę padėtį, nėra. Kaip matyti, J. L. nuteistas ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o būtent už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą. Pažymėtina, jog BK 178 straipsnio 2 dalies (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos nusikaltimams nuosavybei, tačiau vagystės padarymas atvirai, svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją ir kt. yra šį nusikaltimą kvalifikuojančios aplinkybės. Minėtu Įstatymu buvo pakeista ir BK 178 straipsnio redakcija. Be kita ko, naujoje redakcijoje atskirose straipsnio dalyse išdėstyti vagystę kvalifikuojantys požymiai. Pagal iki 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas, vagystę kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į saugyklą, pagrobiant svetimą turtą, dėl ko J. L. ir buvo nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu, buvo numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje. Už šios veikos padarymą buvo numatytos šios bausmių rūšys bei dydžiai: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje vagystė įsibrovus į saugyklą yra numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje. Tokio pobūdžio kvalifikuotą vagystę padariusiems asmenims numatytos šios bausmių rūšys bei dydžiai: bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Taigi, naujoje įstatymo redakcijoje vagystės įsibrovus į saugyklą pavojingumas ir ją padariusiems asmenims galimos skirti bausmės nepakito. Aptariama kvalifikuota vagystė vertinama kaip apysunkis nusikaltimas tiek senoje, tiek ir naujoje redakcijoje, o maksimalios galimos skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis išliko toks pats (iki šešerių metų), taip pat nėra numatytos ir naujos alternatyvios bausmių rūšys, todėl pagrindo manyti, kad naujai įsigaliojusi įstatymo redakcija šiuo atveju švelnina nuteistojo teisinę padėtį, nėra.

J. L. 2019 m. birželio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 20 d. nuosprendžiu bei Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, todėl šiuo atveju pasisakytina ir dėl šių nuosprendžių peržiūrėjimo.

J. L. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. kovo 25 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2 nusikalstamos veikos), už tai, kad pagrobė nedidelės vertės – 210,73 Eur ir 161,55 Eur – svetimą turtą. Kadangi J. L. pagrobto turto vertė viršijo BK 190 straipsnyje numatytą 3 MGL dydį, bet neviršijo 5 MGL dydžio, o nuo 2023 m. birželio 1 d. BK 190 straipsnyje numatyta tokia pati minimali nedidelės vertės turto riba, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip nedidelės vertės turto vagystė. Naujoje įstatymo redakcijoje BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos tapačios bausmių rūšys kaip ir iki tol galiojusioje BK 178 straipsnio 4 dalyje, todėl pagrindo manyti, kad naujai įsigaliojusi įstatymo redakcija šiuo atveju švelnina nuteistojo teisinę padėtį, nėra.

J. L. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad pagrobė svetimą – 654,94 eurų vertės – turtą. Įstatymu 190 straipsnio 1 dalis yra pakeista išaiškinant, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Taigi, pasikeitus minėtai įstatymo nuostatai, asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 178 straipsnio 1 dalį tik tuomet, jeigu jo vagystės būdu pagrobto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) sumą ir nėra aplinkybių, numatytų BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Kaip matyti, J. L. pagrobė turtą, kurio vertė viršija 500 eurų sumą, o už tokios vertės svetimo turto pagrobimą ir pasikeitus BK 190 straipsnio redakcijai, asmuo yra traukiamas atsakomybėn pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, todėl taikyti naująją įstatymo nuostatą J. L. atžvilgiu ir perkvalifikuoti jo veiką teisinių pagrindų nėra.

J. L. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, tačiau, kaip minėta anksčiau, baudžiamoji atsakomybė už tokią nusikalstamą veiką, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XII-1925 švelninta nebuvo, todėl nėra pagrindo peržiūrėti ir šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Minėtu nuosprendžiu J. L. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrinta su 2018 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu, 2017 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2018 m. gruodžio 21 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu paskirta, 2018 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, todėl pasisakytina ir dėl šių nuosprendžių peržiūrėjimo.

J. L. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad pagrobė nedidelės vertės – 169,10 Eur –svetimą turtą. Kadangi J. L. pagrobto turto vertė viršijo BK 190 straipsnyje numatytą 3 MGL dydį, bet neviršijo 5 MGL dydžio, o nuo 2023 m. birželio 1 d. BK 190 straipsnyje numatyta tokia pati minimali nedidelės vertės turto riba, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip nedidelės vertės turto vagystė. Naujoje įstatymo redakcijoje BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos tapačios bausmių rūšys kaip ir iki tol galiojusioje BK 178 straipsnio 4 dalyje, todėl pagrindo manyti, kad naujai įsigaliojusi įstatymo redakcija šiuo atveju švelnina nuteistojo teisinę padėtį, nėra.

J. L. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą bei už tai, kad pagrobė nedidelės vertės – 172,28 Eur – svetimą turtą. Kadangi J. L. pagrobto turto vertė viršijo BK 190 straipsnyje numatytą 3 MGL dydį, bet neviršijo 5 MGL dydžio, o nuo 2023 m. birželio 1 d. BK 190 straipsnyje numatyta tokia pati minimali nedidelės vertės turto riba, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip nedidelės vertės turto vagystė. Naujoje įstatymo redakcijoje BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos tapačios bausmių rūšys kaip ir iki tol galiojusioje BK 178 straipsnio 4 dalyje, todėl pagrindo manyti, kad naujai įsigaliojusi įstatymo redakcija šiuo atveju švelnina nuteistojo teisinę padėtį, nėra. Kaip matyti, J. L. nuteistas ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o būtent už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, tačiau, kaip minėta, baudžiamoji atsakomybė už tokią nusikalstamą veiką, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XII-1925 švelninta nebuvo, todėl nėra pagrindo peržiūrėti ir šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

J. L. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupe, panaudojant fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą ir neteisėtai įgijo svetimą elektroninio mokėjimo priemonę. Be to, jis veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima elektroninio mokėjimo kortele. Iš Įstatymo nuostatų analizės, matyti, jog nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiame baudžiamajame įstatyme BK 180 str. yra išdėstytas nauja redakcija. Tačiau įstatymu BK 180 str. 1 d., bendrosios dalies nuostatos nebuvo keičiamos. Taigi nėra pagrindo sumažinti už BK 180 str. 1 d. nusikaltimo padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes tiek nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios, tiek iki tol galiojusioje BK 180 str. 1 d. redakcijos sankcijoje numatyta tokios pačios trukmės laisvės atėmimo bausmė (laisvės atėmimas iki 6 metų). Pažymėtina, jog BK 214 bei 215 straipsnių nuostatos nuo 2023 m. birželio 1 d. nebuvo koreguotos ir nepasikeitė, todėl pagrindo manyti, kad naujai įsigaliojusi įstatymo redakcija šiuo atveju švelnina nuteistojo teisinę padėtį, nėra.

J. L. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad pagrobė nedidelės vertės – 182,49 Eur – svetimą turtą. Kadangi J. L. pagrobto turto vertė viršijo BK 190 straipsnyje numatytą 3 MGL dydį, bet neviršijo 5 MGL dydžio, o nuo 2023 m. birželio 1 d. BK 190 straipsnyje numatyta tokia pati minimali nedidelės vertės turto riba, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip nedidelės vertės turto vagystė. Naujoje įstatymo redakcijoje BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos tapačios bausmių rūšys kaip ir iki tol galiojusioje BK 178 straipsnio 4 dalyje, todėl pagrindo manyti, kad naujai įsigaliojusi įstatymo redakcija šiuo atveju švelnina nuteistojo teisinę padėtį, nėra.

J. L. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pažymėtina, jog BK 281 straipsnio nuostatos nuo 2023 m. birželio 1 d. nebuvo koreguotos ir nepasikeitė, todėl nėra pagrindo peržiūrėti ir šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes bei išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo švelninti J. L. paskirtą bausmę, todėl nuteistojo prašymas dėl bausmių peržiūrėjimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ ir 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo J. L. prašymo dėl bausmių peržiūrėjimo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.