Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam L. Ž., jo gynėjui advokatui Mariui Navickui, įstatyminiams atstovams T. Ž. ir J. Ž.,

nukentėjusiajam J. G., jo įstatyminei atstovei D. G., atstovui advokatui Arvydui Aranauskui,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Palangos mieste atstovei Rusanai Ulskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Palangoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Palangoje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. Ž. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2019-07-15 apie 22.20 val., Palangoje, (duomenys neskelbtini), Palangos (duomenys neskelbtini) stadione, ranka vieną kartą smogė J. G. į galvą, po ko nukentėjusiajam parkritus ant žemės, jis smogė (spyrė) gulinčiam J. G. koja į galvą judesiu iš viršaus žemyn, padarydamas nukentėjusiajam viršutinio žandikaulio abipusį lūžimą pagal Le Fort II liniją, galvos smegenų sukrėtimą su trauminiu smegenų pabrinkimu, masyvias veido kraujosruvas, kraujo išsiliejimą viršutinio žandikaulio pančiuose bei kraujosruvas akių obuolių junginėse. Dėl viršutinio žandikaulio lūžio, galvos smegenų sukrėtimo nukentėjusiajam J. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Apklaustas kaltinamuoju L. Ž. visiškai pripažino kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Paaiškino, kad atėjęs su draugu į gimnazijos stadioną, atsisėdo ant suoliuko. Vienas iš J. draugų įkyriai į jį žiūrėjo, buvo piktas ir sau kažką murmėjo po nosimi, todėl jis paklausė, ko šis žiūri, nes jam nepatiko. J. pakvietė jį pasikalbėti, nes jiedu buvo pažįstami, anksčiau sveikindavosi, ginčo anksčiau nėra buvę. Jam paskambino tėtis, pasakė, kad turi eiti namo, tačiau J. jo neišleido, įžeidinėjo visokiais žodžiais, tada pastūmė, po ko jis sudavė J. vieną kartą ranka, o kai šis nukrito, sudavė vieną kartą koja. Matė, kad J. sužalotas, bet draugai jį išvarė, todėl pagalbos neiškvietė, išėjo namo. Prieš tai, 1-2 val. iki įvyko, draugas buvo davęs išgerti „Delight“. Išgėrė porą gurkšnių, nesijautė girtas ar apsvaigęs. Tą kart gal buvo pirmas kartas kai gėrė ir šiaip, nedažnai išgeria. Kai buvo nustatinėjimas blaivumas, nustatė 0,43 promilės, nežino ką tai reiškia. Tačiau mano, kad ir tuo atveju, jeigu nebūtų gėręs alkoholio, būtų pasielgęs taip pat. Iki teismo nukentėjusio neatsiprašė, nebuvo susitikę, telefonu nebendrauja. Jam buvo uždrausta bendrauti su J., jo draugais. Už jį atsiprašė tėvai. Mokykloje nesimušdavo. Jį svarstė mokykloje. Savo poelgį vertina labai blogai, labai gailisi dėl to kas nutiko, pergyvena. Apie tai daug kalbėjosi šeimoje su tėvais. Nuoširdžiai atsiprašo nukentėjusiojo ir jo mamos. Nemano, kad yra konfliktiškas, tačiau anksčiau lankėsi pas psichologą dėl savo elgesio. Turi problemų dėl mokslo, jie jam sekasi sunkiai, pamokose negali susikaupti, todėl nebesimoko, o dirba. Supranta, kad turi atlyginti padarytą žalą, tačiau neturi nuomonės dėl jos dydžio. Jis dirba, tikslaus atlyginimo dydžio nežino, gauna apie 300-400 eurų. Gyvena su tėvais, turi jaunesnę sesę, draugų.

Ikiteisminio tyrimo metu L. Ž. taip pat pripažino savo kaltę, nurodė, kad dėl savo poelgio labai gailisi, tačiau mano, jog Jokūbo poelgis išprovokavo tokį jo elgesį (2 t., b. l. 140-141, 146).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. G. parodė, kad 2019 m. liepos mėn., apie 23 val., netoli (duomenys neskelbtini), riedlenčių parke buvo su draugais. Atėjo L. Ž., jį yra matęs ir bendravęs kelis kartus. L. Ž. atrodė girtas, akys „išvirtusios“. L. atsisėdo ant suolelio ir klausė draugų ar jie ragavę „vertiako“ (taip vadinamas grasinimas iš kojos duoti į galvą). Priėjo prie L. ir paklausė, kodėl jis šoka ant kitų, pasiūlė šokt ant jo (J. G.). Neįvertino, kad L. sveria daugiau, yra aukštesnis. Nepatinka, kai žmogus lenda prie žymiai jaunesnių ir silpnesnių. Pamena, kad su L. Ž. buvo nuėję ant pievelės šalia suolelio. L. Ž. nuėjo pakalbėti telefonu. Nepamena nei muštynių, nei kaip atsidūrė ligoninėje (1 t., b .l. 35-36).

Specialisto išvadoje Nr. G 1642/2019(03) konstatuota, kad J. G. padaryta: viršutinio žandikaulio abipusis lūžis pagal Le Fort II liniją, galvos smegenų sukrėtimas su trauminiu smegenų pabrinkimu, masyvios veido kraujosruvos, kraujo išsiliejimas viršutinio žandikaulio pančiuose bei kraujosruvas akių obuolių junginėse. Dėl viršutinio žandikaulio lūžio, galvos smegenų sukrėtimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 52-53).

Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Palanga, S(duomenys neskelbtini) mokyklos vaikų žaidimų aikštelė (1 t., b. l. 15-22).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog pateikta DVD-R laikmena (2 t., b. l. 81-82).

Iš DVD-R laikmenos apžiūros protokolo matyti, kad laikmenoje yra vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip L. Ž. ranka ir koja suduoda J. G. (2 t., b.l. 83-87).

Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nustatyta, kad objektyvių medicininių duomenų, kad L. Ž. sirgtų ar būtų sirgęs lėtiniu psichikos sutrikimu, kuris galėtų turėti esminės įtakos gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, byloje nagrinėjamų įvykių metu, nėra. Dėl nustatytų specialiųjų ugdymosi poreikių nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., b. l. 144-145).

Iš alkotesterio parodymų registro matyti, kad L. Ž. 2019-07-16, 00.05 val. nustatytas 0,44 prom. neblaivumas (2 t., b. l. 154-155).

Nukentėjusysis J. G. pareiškė civilinį ieškinį 415,47 Eur turtinei, 10 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti bei proceso išlaidų priteisimo subsidiariai iš kaltinamojo L. Ž. ir jo įstatyminių atstovų T. Ž. ir J. Ž. (3 t., b. l. 81-84).

Kaltinamojo L. Ž. įstatyminė atstovė J. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad sūnus lankėsi 2016 m. pas psichologus mokykloje. Pas psichiatrą nėra buvęs. Dėl diagnozės nežino. Gydymas skirtas nebuvo. Lukas labai pergyveno dėl įvykio, gailėjosi.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo parodymais, kuriuos patvirtina bylos surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai – specialisto išvada, apžiūros protokolai, ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo J. G. parodymai, kiti rašytiniai įrodymai – nustatyta, jog L. Ž. 2019-07-15 apie 22.20 val., Palangoje, (duomenys neskelbtini), Palangos (duomenys neskelbtini) stadione, ranka vieną kartą smogdamas J. G. į galvą, po ko nukentėjusiajam parkritus ant žemės, smogdamas (spirdamas) gulinčiam J. G. koja į galvą judesiu iš viršaus žemyn, padarė nukentėjusiajam viršutinio žandikaulio abipusį lūžimą pagal Le Fort II liniją, galvos smegenų sukrėtimą su trauminiu smegenų pabrinkimu, masyvias veido kraujosruvas, kraujo išsiliejimą viršutinio žandikaulio pančiuose bei kraujosruvas akių obuolių junginėse. Dėl viršutinio žandikaulio lūžio, galvos smegenų sukrėtimo L. Ž. nukentėjusiajam J. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Taigi, byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp L. Ž. veiksmų – smurto prieš J. G. panaudojimo ir kilusių padarinių – nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl L. Ž. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis L. Ž. visiškai pripažino savo kaltę, bei nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino turtinę žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors gerokai po įvykio kaltinamajam buvo nustatytas 0,44 prom. neblaivumas, tačiau nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis buvo neblaivus įvykio metu ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes L. Ž. neblaivus buvo rastas namuose 2020-07-16 00.05 val., kai jo motina pranešė policijos pareigūnams, jog sūnų parsivedė namo (2 t., b. l. 156). Taigi, kaltinamasis alkoholį vartoti galėjo ir po įvykio, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-472/2009, Nr. 2K-362-942/2015).

BK 93 straipsnio 1 dalis numato tris bendrąsias būtinas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: pirma, asmuo turi būti nepilnametis, t. y. veikos padarymo metu dar nesulaukęs aštuoniolikos metų; antra, pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką; trečia, jo padaryta veika turi būti baudžiamasis nusižengimas ar neatsargus arba nesunkus, ar apysunkis tyčinis nusikaltimas. Taip pat, be šių formalių pagrindų, būtina nustatyti ir vieną iš alternatyvių BK 93 straipsnyje nurodytų sąlygų: 1) jis nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) yra pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šiuo atveju kaltinamasis L. Ž., būdamas nepilnametis (veikos padarymo metu kaltinamajam buvo 16 metų), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo ir jo tėvų, anksčiau jis nebuvo teistas, taip nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracinių nuobaudų neturi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Turtinė žala Klaipėdos teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą atlyginta. Nors Palangos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė mokykla kaltinamąjį charakterizavo kaip nepažangų, nedrausmingą mokinį, nurodė, jog jis mokėsi nepatenkinamai, be pateisinamų priežasčių praleido daug pamokų, už mokinio taisyklių nepaisymą, nemandagų elgesį pamokų metu jam parašytas ne vienas tarnybinis pranešimas, jis įtrauktas į rizikos grupę už įvairius mokinio taisyklių pažeidimus, chuliganiškus veiksmus (3 t., b. l. 12), tačiau iš Informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nustatyta, kad tėvai sūnų vertina kaip paslaugų ir pakankamai paklusnų vaiką, nors jam ir trūksta motyvacijos mokytis. L. Ž. gyvena su tėvais, kurie dirba. Šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą nebuvo įrašytą, prevencinės poveikio priemonės nebuvo taikytos. Nepilnamečiui šeimoje sudarytos geros gyvenimo ir buities sąlygos. Nepilnametis, pokalbio metu, nurodė, kad jo santykiai su tėvais geri, jis padeda tėvams buityje, šeimoje jaučiasi gerai (3 t., b. l. 14-16). Kitų neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nėra. Be to, nusikaltimui kilti įtakos turėjo ir pateis nukentėjusiojo rizikingas elgesys, kai jis kilusį konfliktą spręsti pasiūlė fizinio smurto priemonėmis. Nukentėjusysis apklausos ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad bandė sudrausminti L. Ž. dėl jo elgesio, ir pasiūlė šiam aiškintis su juo fiziniais veiksmais (1 t. b. l. 35-36). DVD-R laikmenos apžiūros protokole taip pat užfiksuota, kad iš vaizdo įrašo matyti, kaip J. G. pats priėjo prie L. Ž. ir kažką jam aiškino, keldamas rankas į šonus (2 t., b.l. 83-87). Po ko abu vaikinai stojo į kovines padėtis. O po pirmo L. bandymo J. suduoti smūgį ir atsitraukiant nuo jo, būtent J. eina link L. ir smūgiuoja du kartus ar daugiau, po ko L. smūgiuoja į J., ir taip jiems smūgiuojant vienam į kitą, apie 22.20.01 val. L. pataiko vieną smūgį J. į veidą ir šis parkrenta ant žemės ant nugaros. Iškart prie gulinčiojo pribėga L. ir koja vieną kartą iš viršaus smūgiuoja Jokūbui į veidą. Tada prie L. pribėga keletas jaunuolių, kurie jį nustumia tolyn ir L. pasišalina iš įvykio vietos (2 t. 83-85). Taigi, pats nukentėjusysis siekė konfliktą spręsti smurtu, po nepavykusių kaltinamojo bandymų suduoti smūgį, muštynių nenutraukė, o jas tęsė, pats smūgiuodamas į kaltinamąjį, ir tokie abipusiai smūgiavimai tęsėsi, kol kaltinamasis pataiko J. į veidą, po ko šis parkrenta ant žemės.

Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamojo jauną amžių, jį charakterizuojančias aplinkybes, darytina išvada, kad yra visos BK 93 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos L. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo vertinimu baudžiamasis procesas padarė efektyvią įtaką L. Ž. elgesio koregavimui teigiama linkme, nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Byloje nustačius tris būtinąsias sąlygas (L. Ž. yra nepilnametis, padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą), bei dvi alternatyvias sąlygas (kaltinamasis nukentėjusio asmens atsiprašė ir iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą ir yra pagrindas manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes anksčiau nėra teistas ar baustas administracine tvarka, dirba, jo santykiai su tėvais geri) jam taikytinos BK 93 straipsnio 1 dalies įtvirtintos nuostatos ir L. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, atleidus L. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais, jam skirtina šio kodekso 82 straipsnio 1 dalyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą, įspėjant L. Ž., kad padarius naujų nusikalstamų veikų, jis nebegalės būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindais ir tvarka, ir elgesio apribojimą 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nepilnametį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei mokytis, tęsti mokslą arba dirbti. Kadangi kaltinamasis turi nuolatinį darbą, be to, nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu nepilnametis sutinka, o tokio sutikimo nėra gauta, ši prokuroro siūlyta auklėjamojo poveikio priemonė neskirtina.

Dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje pareikštas J. G. civilinis ieškinys, prašant subsidiariai iš kaltinamojo L. Ž. ir jo įstatyminių atstovų T. Ž. ir J. Ž. priteisti 415,47 Eur turtinei, 10 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti bei proceso išlaidas (3 t., b. l. 81-84).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis J. G. prašo iš kaltinamojo ir jo įstatyminių atstovų priteisti 415,47 eurų turtinei žalai, patirtai dėl L. Ž. nusikalstamų veiksmų, atlyginti. Nurodo, kad jas sudaro gydymo išlaidos, medikamentų, išrašytų savo srities specialistų gydytojų ir būtinų nukentėjusiojo gydymui, pirkimas. Pateikti UAB „Eurovaistinė“ čekiai, UAB „Gintarinė vaistinė“ čekiai, UAB „Klaipėdos ortodontijos“ čekis, patvirtina, kad bendra suma yra 146,72 EUR. Taip pat buvo patirtos išlaidos keliaujant iš namų į gydymo įstaigą ir atgal (kuras, bilietėliai), kurios yra 268,75 EUR.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos sugrąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 1, 2 dalys).

Nukentėjusiojo pateiktuose medicinos dokumentų išrašuose užfiksuota, kad J. G. skirti skausmą mažinantis, atmintį gerinantis medicininiai preparatai, antiseptikai, odontologo konsultacija. Už priemonių įsigijimą, odontologo konsultaciją, pagal pateiktus kvitus nukentėjusysis sumokėjo 146,72 EUR (3 t., b. l. 96-104). Nukentėjusysis nuo 2019-07-15 iki 2019-07-31 gydėsi VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje, o nuo 2019-07-31 iki 2019-08-07 VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikoje, be to, 2019-08-14, 2020-01-10, 2020-01-13, 2020-02-18 lankėsi pas gydytojus (3 t., b. l. 86-94), todėl iš pateiktų kelionės apmokėjimo dokumentų darytina išvada, jog šiuo laiku vykusios kelionės iš Palangos į Klaipėdą ir kelionės Vilniuje yra susijusios su gydymu (3 t., b. l. 105-109,112,114). Tačiau 2019-08-27, 2019-11-10, 2019-12-19 išlaidų už kurą nėra pagrindo susieti su kelionėmis gydymo tikslais, nes jokių duomenų, jog tuo metu nukentėjusiajam buvo paskirti vizitai pas gydytoją, ar kad kelionės buvo į gydymo įstaigas, nepateikta, todėl šiomis dienomis patirtos išlaidos – 101,41 Eur (3 t. b. l. 110-111, 113) – nepriteistinos. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ir jo įstatyminiai atstovai nukentėjusiojo patirtų išlaidų neginčijo, nukentėjusiajam iš viso priteistina 314,06 Eur turtinei žalai atlyginti.

Taip pat nukentėjusysis byloje pateikė pinigų priėmimo kvitą (3 t., b. l. 116) iš kurio matyti, kad jo išlaidos advokatui Arvydui Aranauskui už jo atstovavimą teisme yra 1000,00 Eur. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, yra pagrįstos, nes atstovas procese dalyvauja nuo 2019-07-18, t. y. praktiški nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, išlaidos atitinka teismų praktikoje taikomam už atstovavimą bylose dydžiui, todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad šias išlaidas nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų, jos priteistinos (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Taip pat nukentėjusysis prašo priteisti 10 000,00 EUR neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų jis patyrė ne tik fizinius skausmus, diskomfortą, bet ir psichologinius bei moralinius išgyvenimus – jis negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, nes jam buvo subjaurotas veidas, dėl ko ilgą laiką turėjo vengti viešumos, negalėjo gyventi įprasto pilnaverčio gyvenimo, t. y. kurį laiką buvo nedarbingas, taip pat turėjo vengti fizinio krūvio, patyrė diskomfortą dėl galvos ir nosies sužalojimu, pablogėjo miego kokybė. Be to, nukentėjusysis patirtus sužalojimus jaučia iki šiol, jam gali reikėti plastinės nosies operacijos, suintensyvėjo skausmai. Tą įrodo medicininių dokumentų išrašai, čekiai už vaistus ir kt. Apie užsitęsusius liekamuosius reiškinius bei tai, kad pasveikimo trukmė yra gan ilga, rodo ir gydytojų iki šiol skiriami vaistai sužalojimams gydyti bei apsilankymai pas psichologą dėl psichologinių problemų.

Šioje dalyje nukentėjusiojo ieškinys taip pat tenkintinas iš dalies.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Neturtinės žalos atlyginimo dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Pagal pagal formuojamą teismų praktiką, neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais (tame tarpe, už nesunkų sveikatos sutrikdymą, susijusį su veido kaulų lūžiais), teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja nuo 289,62 Eur iki 5 792,00 Eur kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-29/2011, 2K-78-693/2015, 2K-5/2014, 2K-303/2013, 2K-300/2014, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-36-895/2017). Tačiau didžiausia suma neturtinei žalai atlyginti – 5792,00 eurų – priteista byloje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo itin žiauriai ir dėl chuliganiškų paskatų (Panevėžio apygardos teismo 2013-12-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-812-719/2013).

Akivaizdu, kad dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų ir patirtų sužalojimų J. G. patyrė gana didelių nepatogumų, emocinį diskomfortą, fizinių ir dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, stresą ypač įvertinus tai, kad jis smurtą patyrė draugų akivaizdoje. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis pakankamai ilgą laiką buvo gydytas ligoninėje, jam buvo atlikta operacija, privalėjo vartoti medikamentus. Dėl veido sužalojimų, žandikaulio lūžių, galvos smegenų sukrėtimo, masyvių veido kraujosruvų, atliktos operacijos, jis juto ne tik didelį skausmą, tačiau buvo apribotas ir jo bendravimas, galimybės judėti, sportuoti, nes ribotas jo fizinis krūvis. Nukentėjusysis patyrė ir nepatogumus dėl maitinimosi, nes jam skirtas tik minkštas maistas net 3 mėn. po dvižandikaulinių įtvarų nuėmimo. Svarbu ir tai, kad nukentėjusysis yra nepilnametis, kuriam svarbus bendravimas, aktyvi veikla, todėl tokie ribojimai jam be abejonės turėjo neigiamą psichologinį poveikį. Pateikti medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad dėl patirto smurto, pablogėjo J. G. atmintis, vargina nuolatiniai galvos skausmai, padidėjo jautrumas, sutriko miegas, jis negali susikaupti.

Taigi, akivaizdu, kad dėl smurtinių tyčinių kaltinamojo veiksmų ir padarytų sužalojimų J. G. patyrė ir, galimai, ateityje patirs tam tikrų nepatogumų, emocinį diskomfortą, fizinių ir dvasinių išgyvenimų.

Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad kilusį konfliktą spręsti fizinio smurto priemonėmis skatino pats nukentėjusysis, kaltinamojo veiksmai nebuvo spontaniški, abu vaikinai pasiruošė kovai, stodami į kovines padėtis ir būtent nukentėjusysis, kaltinamajam nepavykus suduoti pirmo smūgio ir atsitraukiant, tęsė kovinius veiksmus, smūgiuodamas į kaltinamąjį, ką patvirtina aptartas vaizdo įrašas ir nukentėjusiojo parodymai (1 t. b. l. 35-36,2 t., b. l. 83-87). Taigi, pats nukentėjusysis skatino muštynes, po nepavykusių kaltinamojo bandymo suduoti smūgį, jų nenutraukė, jas tęsė, pats smūgiuodamas į kaltinamąjį, ir tokie abipusiai smūgiavimai tęsėsi, kol kaltinamasis pataikė J. G. į veidą, po ko šis parkrito ant žemės. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis įvykio metu buvo nepilnamečiai, kaltinamasis yra net gi jaunesnis už nukentėjusįjį, todėl, nukentėjusysis, kaip vyresnis, neturėjo skatinti konflikto spręsti tokiomis etikos, moralės požiūriu nepriimtinomis priemonėmis.

Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis, turto neturi, dirba, gauna minimalų atlyginimą, atsižvelgęs į paties nukentėjusiojo elgesį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nuo suformuotos teismų praktikos pasikeitusį pragyvenimo lygį, daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytinas 3000,00 eurų neturtinės žalos dydis.

Nukentėjusiajam J. G. turtinė, neturtinė žala bei proceso išlaidos priteistinos iš kaltinamojo L. Ž., o jam neturint turto arba uždarbio, kurio pakaktų žalai ir proceso išlaidoms atlyginti, ji išieškotina subsidiariai iš jo tėvų T. Ž. ir J. Ž. CK 6.246-6.249 straipsnių pagrindais.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštas ieškinys dėl patirtos 1948,56 Eur žalos dėl nukentėjusiojo gydymo, atlygintas (2 t. b. l. 57-58, 3 t., b. l. 181,182), todėl procesas dėl šio civilinio ieškovo pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 187-189) ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (2 t. b. l. 159-160) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Laikmenos su apklausų ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis,

nusprendžia:

L. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 5 punkte numatytas auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nepilnametį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei mokytis, tęsti mokslą arba dirbti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai), o baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį nutraukti.

L. Ž. įspėjamas, kad padarius naujų nusikalstamų veikų, jis nebegalės būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindais ir tvarka.

Auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimo – terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

L. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo J. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti nukentėjusiajam J. G. iš kaltinamojo L. Ž., o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iš jo tėvų T. Ž. ir J. Ž., 314,06 Eur (tris šimtus keturiolika eurų 06 ct) turtinei žalai atlyginti, 3000,00 EUR (tris tūkstančius eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti ir 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Kitą J. G. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto 1948,56 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Laikmenas su apklausų ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose.