Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji P. Ž. teismui parodė, kad turėdama (duomenys neskelbtini) keletą hektarų žemės, pradėjo domėtis sraigių auginimu. Internete susirado D. G. telefono numerį. Ji augina sraiges, turi ūkį, žadėjo pamokinti. D. G. apsidžiaugė, jog ji (P. Ž.) gyvena (duomenys neskelbtini) ir moka (duomenys neskelbtini), pradėjo kalbinti perparduoti sraiges, paieškoti superkančių įmonių, nors ji (P. Ž.) labiau norėjo užsiimti sraigių auginimu. D. G. 2015 m. pavasarį jos ūkiui buvo pardavusi sraigių ikrus, pardavė pašarus. Mokėjo grynaisiais, sąskaitų faktūrų D. G. nerašydavo. Apgavo, nes atvežė pusę sraigių numirusių, kitos prastai augo. Daugiau iš jos nepirko. Be to, ji (P. Ž.) turėjo individualią įmonę „T“, kuri priklausė žemės ūkiui. Šiuo metu ji nebeveikia. D. G. pirmą kartą pas ją, į (duomenys neskelbtini) oro uostą atvyko 2015 metų žiemą. Visi jos atvykimai buvo 10–20 dienų laikotarpiui, gyvendavo pas ją (P. Ž.). Ji paieškojo kontaktų ir kelioms įmonėms pasiskambino telefonu. Visi norėjo bendradarbiauti ir pamatyti, kaip sraigės atrodo natūroje, reikėjo pavyzdžių. D. G. išvyko. Susitarė, jog ji atvažiuos su pavyzdžiais. Tie pavyzdžiai buvo po 2–3 kg sraigių. Prasidėjo jų kelionė po (duomenys neskelbtini). Visada kalbėjo ispaniškai, versdavo ir komentuodavo D. G. lietuvių kalba. Pirmas krovinys važiavo į Barseloną, buvo vasara, pirkėjas buvo A.. Antras krovinys, tuo pačiu metu, važiavo į Palma de Maljorka salas. Sraigės tiko. Jos žodžiu buvo susitarusios, kad pelną dalinsis pusiau. Per visus tolimesnius sraigių vežimus buvo kažkas ne taip. Trūko svorio, mirusios, sugedusios sraigės, ji turėdavo mesti savo darbą ir važiuoti tūkstančius kilometrų tikrinti, ar tikrai jos sugedusios. Po pirmo pardavimo, pirmo pirkinio, D. G. paskelbė, jog yra sraigių trūkumas, kad labai brangiai mokėjo už transportą. Tenka važiuoti į Graikiją sraigių, nes Lietuvoje jų mažai. Po pirmo išvažiavimo, trūko pinigų, neturėjo pelno. Nežino iš ko ji pirko sraiges. Buvo pati pradžia jų darbo. D. G. išvyko į Graikiją, o Graikijos kelionės išlaidas turėjo apmokėti ji, sakė, kad tai bendras darbas, todėl turi apmokėti bendrai. Pasakė, jog Graikijoje dar neauga sraigės, tai važiuos į Lenkiją sraigių. Ji sakė apmokėti. Su D. G. bendravo kaip fizinis asmuo. Išrašytų už įsigijimą faktūrų D. G. nerodydavo, žodžiu pasakydavo, už kiek ji perka tas sraiges. Turėjo elektroninį paštą, kuriame buvo lentelė, joje buvo tik trūkumai, pelno nematydavo. D. G. sakė, kad viskas pasikeis, todėl ji dirbo toliau. Grįžus iš Graikijos, prasidėjo pirkimas iš lenkų. Su D. G. bendravo tiek telefonu, tiek ji atskrisdavo. Taip pat buvo padarytas bendras elektroninis paštas, kuriame viską matė, bet elektroniniu paštu nesusirašinėjo. Originalių sąskaitų–faktūrų nematė. Bendru susitarimu ji (P. Ž.) turėjo teisę tartis su klientais dėl kainų, jas mažinti. Tačiau tai pirmiausia buvo derinama su D. G.. Visas sąskaitas išrašydavo D. G., Pateikdavo elektroniniu būdu klientams po prekių atvažiavimo. Būdavo tokių atvejų, jog po prekių atvykimo kaina sumažinama ir sąskaita pasikeisdavo. Kaina krisdavo, jeigu prekė nebuvo kokybiška. Sąskaitas pakeisdavo D. G.. Bendradarbiavimo sutartį jos pasirašė po keleto krovinių išvažiavimo, lapkričio mėnesį. Tai buvo prie ,,Senukų”, mašinoje, tuo metu, buvo labai tamsu, D. G. skubėjo, o ji sutarties net neskaitė. Pasirašė pinigų orderį, virš 2 000 eurų, kad ji yra sumokėjusi už paslaugas tačiau tų pinigų negavo. Orderis buvo reikalingas buvo buhalterijai. Ja tikėjo, todėl pasirašė. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad sutartį pasirašė (duomenys neskelbtini), nes tuo metu, buvo dideliame strese – buvo sulaikytas pasas, prarastas darbas, kai ko ir neprisimena. Dabar ji yra susipažinusi bylos medžiaga ir duoda tikslius parodymus. Pagal sutartį atliktų darbų perdavimo aktai nuo „T” nebuvo teikiami, bet paslaugos buvo teikiamos. Po sutarties pradėjo važiuoti kroviniai, jie buvo nekokybiški, tą irgi fiksuoja liudininkas P., nuotraukos, kurios buvo išsiųstos D.. Niekada nebuvo pliuso, bet ji kalbėjo įtikinamai, sakydavo, jog niekas greitai nesidaro. Vieną kartą, atvažiavusi D. G., pradėjo kalbėti, kad jai reikalingi gryni pinigai. Pirmas į jos (P. Ž.) sąskaitą pervedė K.. Prasidėjo pervedimai į jos ir jos dukros bendrą sąskaitą. Jos ir E. Ž. sąskaita yra bendra, ja naudojosi tik ji (P. Ž.). Duodavo E. Ž. sąskaitą, nes turėjo ir ją naudojo. Į lietuvišką dukros sąskaitą nurodė pervesti, nes turėjo įgaliojimą ja naudotis. Dukra tomis sąskaitomis niekada nesinaudojo. Kitas sąskaitas, nei ant sąskaitų faktūrų klientams nurodydavo pervesti bendru su D. G. susitarimu. Telefonu su D. G. susitardavo, kurią dalį pinigų klientai turi pervesti įmonei, o kurią į jos (P. Ž.) valdomą sąskaitą. Apie tai, kad klientai atsiskaitė, ji sužinodavo iš D. G. ir besidomėdama savo sąskaitomis. Stebėdavo kasdien, be to, klientai paskambindavo, kad sumokėjo ar darys pavedimą. Kada tiksliai atsiskaitydavo su D. G., nepamena, bet jai atiduodavo ir grynais, neišgrynindama, panaudodama asmenines lėšas, kurių turėjo. Ji pati jokių finansinių sunkumų neturėjo, D. G. sako netiesą, pinigų turėdavo ir namuose, nes turėjo savo įmonę, pinigų netrūkdavo. Grynindavo po 1–2 savaičių, be to, ispanai vėluodavo atsiskaityti ir po mėnesį, neatsiskaitydavo laiku. D. G. pasakydavo kada pinigus ir kokius pinigus reikia pervesti, net sąskaitos numerį pagal kurį ji (P. Ž.) turėtų pervesti. D. G. norėjo jog ir jos vyrui būtų pervedama į sąskaitą. Grynus pinigus D. G. atiduodavo visur ir Lietuvoje, ir Ispanijoje, ir jos vyrui du kartus atidavė. Kartais D. G. norėdavo gauti pavedimais, kartais išgrynintus, tuomet išgrynindavo ir atiduodavo. Rašto, jog mokėjo grynais pinigais, nepasiėmė, nes negalvojo, kad kaltins, jog pasiėmė pinigus. Vieną ar du kartus pervedė jos vyrui. D. G. už suteiktas paslaugas su ja (P. Ž.) neatsiskaitydavo. Ne kartą norėjo nutraukti darbus, bet jos įtikinamai prašė tęsti darbus, žadėjo pelną ateityje. Kadangi Maroke sraigės yra pigios, D. G. pradėjo prašyti, ten nuvažiuoti sraigių. Turėjo samdytis vertėjus, viešbučius, išleido daug pinigų, bet niekas neatsiskaityta. Parvežė iš Maroko daug pavyzdžių, bet už darbus D. G. nemokėjo, todėl norėjo viską mesti. Visus jos nurodymus vykdė, nes vis tik įtikindavo, kad viskas bus gerai. Paskutinis bendradarbiavimo važiavimas buvo į Seviliją. Kadangi buvo nusprendusi viską baigti, pradėjo tartis su D. G., koks bus atsiskaitymas su ja (P. Ž.). Susitarė su D. G., kad ji parsiduos sraiges Sevilijai ir savo dalį pasiims pinigais. Ji pasiėmė 6 000 EUR. Sąskaitos faktūros ji nerašė Sevilijai. Ji kalba apie „S”. Buvo išrašyti važtaraščiai. Kai atvažiavo sraigės į Seviliją. Jai pasakė, kad trūksta svorio, trūko kiekvienam maišiuke. Siuntė D. nuotraukas dėl svorio trūkumo. Kai krovinys važiavo į Seviliją, D. sakė, kad trūks svorio. Iš vakaro atsiuntė jai (P. Ž.) į elektroninį paštą tris sąskaitas, nes žinojo, kad svoris gali neatitikti, jose buvo skirtingi svoriai ir sumos, bei nurodė, kokią sąskaitą paduoti jei svers ir jei nesvers. Sakė, kad „jeigu nesvers paduok 22 tonų sąskaitą, jeigu svers, tada derinkis ir paduok antrą ar trečią sąskaitą, ar išvis neduok sąskaitų”. Taip ji sakė telefonu. Tiksliai sąskaitose nurodytų svorių ir kainų neprisimena. Klientui ji sąskaitų nesiuntė. Buvo svorio trūkumas, sraigės neatitiko ir dydžio, todėl buvo žeminama kaina ir rašomi važtaraščiai. Ji visa tai žinojo. Krovinį Sevilijoje, „S“, ji pasitiko 8 val. ryte. Vairuotojas labai skubėjo, greitai iškrovė ir išvažiavo. Buvo 2 darbininkai ir vadovas. Vadovas pasvėrė ir kiekvienam maišelyje trūko svorio. Tada pasvėrė visus maišiukus. Trūko svorio kiekvienam maišelyje. Ji darė nuotraukas ir siuntė D. G. per „Whatsapp”. Ji sakė nieko, kad trūksta. Liepė sverti, rašyti važtaraščius ir važiuoti iš ten. Dėl kiekio trūkumo ir dydžio skirtumo atvažiavus krito kaina. Dabar viską pamena, anksčiau buvo strese, todėl galėjo suklysti. Dabar viską atgamino. Kai trūko svorio, D. G. liepė neduoti sąskaitų faktūrų, o paprašė pas sekretorę, kad išrašytų mažesne kaina važtaraštį, kuris buvo reikalingas D. prisegti prie jos buhalterijos. Ir sekretorė parašė du važtaraščius – vieną po 0,85 EUR, kur norėjo D. G. rodyti, ir kitą – po 1,50 EUR. Tas liko pas jos vadovą, o po 0,85 EUR ji išsiuntė D. G.. Mažesnei sumai važtaraštis yra netikras, jį parašė sekretorė. Skaičius važtaraštyje sekretorei nurodė ji (P. Ž.) pagal D. G. nurodymus. D. G. nurodė parašyti sumą po 0,85 EUR. To ji prašė telefonu, kai buvo įpusėjęs svėrimas. Ji (P. Ž.) paaiškino vadovui, jog jos vadovė prašo mažesnę sumą parašyti ir be problemų jie parašė. Visi pinigai pagal važtaraštį buvo paimti grynaisiais, nes klientas pasakė, kad mokės grynaisiais. Sakė, kad visada atsiskaito grynaisiais ir atsiskaitė per tris kartus. „S” pasirašyti jos ir jos dukros raštai apie dokumentų gavimą yra tikri. D. G. paimant pinigus iš „S” nedalyvavo. Tokią sumą ir gavo, kokia buvo parašyta. Dalį pervedė sekančią dieną. Neprisimena į kokia sąskaitą – arba į ,,B”, arba į D. vyro. Per tris kartus buvo pavedimas darytas ir 3 850 eurų atiduota grynais. Juos atidavė grįžusi į Lietuvą prie Širvintų viaduko. Pavedimus darė pagal jos pasakymą, pagal jos norą bei susitarimą. 2019 m. spalio 21 d. teismo posėdžio metu P. Ž. parodė, kad pirminis susitarimas buvo dėl 1,80 EUR, bet įmonės vadovas dieną prieš telefonu buvo sakęs, kad kainą mažins, jei prekė bus netinkama. Tuo metu prekė jau buvo išvežta. Ji apie tai informavo D. G., o ji sakė vis tiek vežti ir derinti vietoje. Iki kol prekė atvažiavo, ji galutinės kainos nežinojo, susitarimas dėl galutinės kainos vyko, kada atvažiavo prekė. Kaina buvo derinama per ją. D. sakė iš viso neduoti sąskaitos, todėl jos liko pas ją. Atvykus kroviniui nuderino iki 1,50 EUR. Ikiteisminio tyrimo metu dėl streso klydo nurodydama, kad tas mažesnis važtaraštis buvo vienintelis, buvo pasimetusi. Susipažinusi su bylos medžiaga viską prisiminė. Buvo streso būklėj, nes sustojo darbas, buvo paimtas pasas. Tada jau buvo nusprendusi, kad tai bus paskutinis jų važiavimas ir telefonu su D. G. pradėjo kalbėtis dėl atsiskaitymo. Ji leido pasiimti iš „S” važiavimo 6 000 EUR. Dalis iš „S” važiavimo buvo pervesta į jos (D. G.) sąskaitą, 6 000 EUR ji pasiėmė už darbą, nes tai buvo paskutinis važiavimas, ir 3 800 EUR D. G. atidavė grynais pinigais. Šias sumas skaičiuoja nuo 22 000 EUR. Su D. G. per „WhatsApp” programėlę kalbėjo apie skolą – C. S. į jos sąskaitą pervestus pinigus. Taip buvo nuspręsta, kad greičiau gauti pinigus. Skola susidarė, nes C. laiku neatsiskaitė. Kai C. pervesdavo, ji išgrynindavo ir perduodavo D. G.. Susirašinėjimo metu ji skolą pripažino ir jau atidavė. Gal ir vėlavo atiduoti, bet atidavė. Pykčiai atsirado, nes D. G. norėdavo gauti pinigus iš karto po sraigių pristatymo, o ispanai vėluodavo atsiskaityti. Negalėjo paaiškinti, kodėl rašoma ir apie „S” skolą. Neprisimena susirašinėjimo. Visi pinigai yra atsiskaityti, tačiau su D. G. nepasirašė jokių dokumentų dėl pinigų perdavimo, net ir esant konfliktinei situacijai, nes ja pasitikėjo. Susitarimą susitikimą su D. G. pasirašė, nes D. G. taip norėjo, ji lenkams buvo skoloje, turėjo parodyti kažkokį tai dokumentą, kad vėluoja pinigai, todėl turėjo pasirašyti tą skolos raštelį. Negalėjo paaiškinti, kodėl susitarimą pasirašė kaip fizinis asmuo, kai bendradarbiavimo sutartis buvo su juridiniu asmeniu. Pasirašė, nes ja tikėjo, galvojo, kad dirbs, bendradarbiaus, norėjo platinti savo ūkį. Po susitikimo–susitarimo sumokėjo dalį pinigų (8 650 EUR) 2016 m. vasario 29 d., taip pat iki jo vasario mėnesį mokėjimus atliko, nes to prašė D. G.. A. K. yra jos brolis, dirbo kartu vienam kooperatyve. Kur dabar jis yra – nežino. Kai darbai nutrūko, nutrūko ryšys su broliu. Pas P. G. reikėjo perrinkinėti sraiges, todėl buvo išrašomos A. K. sąskaitos. Dėl pinigų pagal sąskaitą Nr. 055 pervedimo į E. Ž. sąskaitą, parodė, kad tai jos bendra su dukra sąskaita. Tai D. G. telefonu nurodydavo duoti savo sąskaitą pinigams pervesti. Į klausimą, kokiu pagrindu į jos dukros sąskaitą daryti pavedimai pagal sąskaitą Nr. 055, kaltinamoji parodė, kad tokiu būdu buvo gauti „juodi” pinigai D. G. nurodymu. Su P. buvo susitarta, kad pagal sąskaitą faktūrą bus viena suma, o suderinama kita kaina, likutis pervedamas į jos (P. Ž.) sąskaitą. Konkrečiai dėl kaltinime nurodytų sąskaitų faktūrų P. Ž. parodė, kad perviršį pagal sąskaitą Nr. 55 ji išgryninimo ir atidavė D. G.. Analogiškai ir su sąskaitomis Nr. 58 ir 65. Visi šie pinigai grynaisiais yra atiduoti D. G.. Pagal sąskaitas Nr. 048, 054, 064 ji atidavė D. G. grynaisiais pinigais. Visi pinigai pagal sąskaitas, kurie buvo įėję į jos sąskaitą, buvo išgryninti ir perduoti per dvi savaites. Iš karto gavusi neišgrynindavo gal dėl laiko stokos. Tik pagal “S“ S.L. ji pasiėmė sau 6 000 EUR. Komisiniai pagal sąskaitą Nr. 056 (1 000 EUR) buvo už jos sraiges. Tai buvo susitarta su D. G.. Pavedimus vasario mėn. ji darė D. G. nurodymu, jų bendru susitarimu. Tai nebuvo jos nuosavi pinigai ir ne tos pačios sumos, kurias buvo atidavusi grynais. Grynuosius pinigus D. G. perduodavo šiai atvykus į Ispaniją ar Lietuvoje prie Šiaulių viaduko. Tai buvo keletą kartų. Ir ji asmeniškai perdavė ir jos vyras D. G. vyrui perdavė Lietuvoje. Ispanai vėluodavo atsiskaityti ir po mėnesį, neatsiskaitydavo laiku. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. balandžio 3 d. apklausta įtariamąja P. Ž. parodė, kad įtarimo esmę suprato. Psichinėmis ligomis nesirgo, priklausomybių neturi, galvos traumų neturėjo. 17 metų ji nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). Visą šį laikotarpį dirbo (duomenys neskelbtini), visą laiką dirbo jai priklausančioje įmonėje. Į Lietuvą grįžta maždaug 4 kartus per metus, kuomet reikia sutvarkyti tam tikrus asmeninius reikalus. Lietuvoje ji turi sodybą, adresu (duomenys neskelbtini) savivaldybė. Atvykti į apklausą jos niekas nekvietė, apie ikiteisminį tyrimą sužinojo iš advokato Andriaus Juonio, kuriam apie tyrimą pranešė ankstesnė ikiteisminį tyrimą atliekanti tyrėja. Jos šeima (duomenys neskelbtini) turi žemės, 5 hektarus. Žemė priklauso dukrai E. Ž.. Ji (P. Ž.) su vyru pradėjo galvoti apie sraigių auginimą turimoje žemėje. 2015 metų pavasarį per internetą susirado asmens užsiimančiu sraigių auginimu kontaktą, susisiekė nurodytu telefonu, nes norėjo pasikonsultuoti dėl sraigių auginimo. Internete buvo nurodytas asmeninis D. G. telefono numeris, taip pat buvo nurodytas ir jos vyro telefono numeris. Paskambinus vienu iš nurodytu telefonu, atsiliepė D. G.. Tokiu būdu susipažino su D. G.. P. Ž. skambino iš savo asmeninio (duomenys neskelbtini) numerio. D. G. pamačiusi (duomenys neskelbtini) telefono numerį labai apsidžiaugė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kad kalba ispaniškai. D. G. pasakė, kad seniai ieškojo kontaktinio asmens, gyvenančio (duomenys neskelbtini) ir kalbančio ispaniškai. Ji sakė, kad sraigių auginimas labai geras verslas, būtų galimybė kartu bendradarbiauti. Po šio pokalbio praėjus kiek laiko D. G. sugalvojo atvykti į (duomenys neskelbtini) ir apsistoti pas P. Ž., kaip suprato ji atvyko susipažinti, paieškoti klientų. Pirmą kartą atvykusi D. G. (duomenys neskelbtini) praleido 10 dienų. D. G. viešnagės metu, P. Ž. visą laiką dirbo, po darbo grįžusi namo matydavo, kaip D. G. ieško klientų. Taip pat D. G. jos prašydavo, kad paskambintu ispaniškoms bendrovėms ir su jomis kontaktuotu. Ji padėdavo D. G. ir paskambindavo jos nurodytoms bendrovėms. Tuo metu jokių susitikimų su klientais nevyko. Po šio karto D. G. buvo dar kelis kartus atvykusi pas P. Ž. į (duomenys neskelbtini). Jos atvykimo tikslas buvo, kad P. Ž. su savo automobiliu ją pavežiotu po klientus (duomenys neskelbtini), tai yra, kad ji pasižiūrėtų, kaip bendrovės dirba, kokios sraigėms jiems reikalingos. P. Ž. į kelias bendroves buvo nuvežusi D. G.. Nuvykus į bendroves, pasikalbėdavo su bendrovės savininku. P. Ž. kalbėjo su bendrovių savininkais, nes D. G. išvis nekalbėjo ispaniškai. P. Ž. tiesiog vertėjavo, t. y. D. G. užduodavo klausimus, o ji juos išversdavo. Po to, D. G. vadovaujama bendrovė UAB „B“ pradėjo gabenti sraiges į Ispaniją pardavimui. Vieno iš D. G. apsilankymo metu ji P. Ž. pasiūlė pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su jos vadovaujama bendrove UAB „B“ , jos pareigos turėjo būti vertėjavimas, bendravimas su klientais, paieška naujų klientų. Nors sutartyje nurodyta, kad ji įsipareigoja pasitikti prekes iš UAB „B“ , tačiau prekės visada tiesiai vykdavo klientams. D. G. siūlydama pasirašyti minėtą bendradarbiavimo sutartį jai žadėjo “likutį” dalintis per pusę. Kaip suprato “likutis” turėjo būti pardavimo ir pirkimo kainos skirtumas. Ją sudomino toks pasiūlymas dėl finansinių priežasčių. Tuomet buvo pasirašyta 2015 m. rugsėjo 1 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. 101/01. Sutartis buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo pasirašyta su UAB „B“ ir P. Ž. atstovaujama bendrove „T“, nors pats sraigių vežimas jau buvo prasidėjęs. Po sutarties pasirašymo tęsėsi sraigių gabenimas į Ispaniją, kur jos buvo parduodamos. P. Ž. vykdė savo pareigas pagal sutartį, t. y. bendravo su klientais, pranešdavo D. G. apie savo bendravimą su klientais. Apmokėjimo dokumentus klientams išrašydavo UAB „B“ , t. y. buvo išrašomos sąskaitos faktūros. Sąskaitose faktūrose buvo UAB „B“ rekvizitai, t. y. pagal išrašytas sąskaitas klientai turėjo sumokėti už gautą produkciją UAB „B“ . Nuo bendradarbiavimo sutarties pasirašymo D. G. nuolat atvykdavo į (duomenys neskelbtini), pas P. Ž., toliau tęsti bendradarbiavimo su klientais. D. G. susitikimų metu su klientais (ispaniškomis bendrovėmis) jų prašė, kad pinigai būtų pervedami į P. Ž. asmeninę ispanišką sąskaitą, nes tokiu būdu pinigai greičiau ją (UAB „B“) pasieks. Klientai su tokiais D. G. prašymais sutiko. Tai buvo tik žodiniai susitarimai, jokių dokumentų dėl to pasirašoma nebuvo. Pinigai būdavo P. Ž. asmeninėje banko sąskaitoje iki tol, kol D. G. pas ją atvykdavo ir P. Ž. jai nuėmusi pinigus iš savo asmeninės banko sąskaitos atiduodavo grynaisiais, atiduodama pinigus nei P. Ž., nei D. G. jokių dokumentų nepasirašydavo, nes D. G. pasitikėjo. Taip pat iš savo asmeninės sąskaitos darė pavedimus į D. G. sutuoktinio sąskaitą, taip pat į jos arba į UAB „B“ sąskaitą, tačiau dabar tiksliai neatsimena. Savo banko sąskaitos numerio ji dabar neatsimena, elektroninės bankininkystės neturi, ja nesinaudoja. Ar buvo tokių atvejų, kad klientai tiesiogiai D. G. arba UAB „B“ pervedė pinigus už gautas prekes, nežino. Kodėl D. G. norėjo, kad pinigus klientai pervestų į P. Ž. sąskaitą, nežino, tiesiog ji P. Ž. to prašė, o P. Ž. ja pasitikėdama sutiko. D. G. taip pat norėjo, kad klientai už prekes pervestų pinigus į P. Ž. dukters E. Ž. ispanišką sąskaitą ir į P. Ž. dukters E. Ž. Lietuvos banke esančią sąskaitą, kodėl D. G. to norėjo, nežino. P. Ž. sutiko, nes pasitikėjo D. G.. E. Ž. apie tai, kad ispaniškos bendrovės atlieka pavedimus į jos sąskaitas, nežinojo. P. Ž. turėjo įgaliojimą tvarkyti tiek E. Ž. lietuvišką, tiek ispanišką sąskaitą. E. Ž. Ispanijoje turi tik vieną banko sąskaitą, kuri yra bendra joms abiems. (duomenys neskelbtini) savo vardu P. Ž. turi tik vieną banko sąskaitą, o kita sąskaita yra jos minėta bendra su E. Ž.. Nei viena iš sąskaitų neturi elektroninės bankininkystės. Sąskaitai, kuria naudojuosi P. Ž. su dukra, yra išduotos dvi mokėjimo kortelės jos vardu ir E. Ž. vardu. Lietuvoje E. Ž. vardu atidarytoje sąskaitoje yra tik 1 kortelė, kuri išduota dukters vardu. Pranešime apie įtarimą nurodyta, kad P. Ž. galimai įgijo 41 928 EUR sumą, priklausančią UAB „B“ , tačiau nori pažymėti, kad pinigus, kuriuos jai (į dukters arba jos asmeninę sąskaitą) pervesdavo klientai už UAB „B“ parduotas prekes arba sumokėdavo grynaisiais, visus, išskyrus 5 600 EUR, grąžino D. G. grynaisiais arba pavedimu į jos nurodytas sąskaitas, kurių numerių dabar neatsimena. 5 600 EUR liko jos asmeninėje sąskaitoje, nes D. G. nusprendė jai palikti šią sumą už jos atliktą darbą. „T“, nebuvo surašiusi darbų atlikimo aktų, nebuvo išrašiusi sąskaitų faktūrų už suteiktas paslaugas, nes D. G. teigė, kad sraigių prekyba Ispanijoje neša nuostolį, todėl UAB „B“ negali pilnai atsiskaityti su „T“ už suteiktas paslaugas. Dėl 5 600 EUR, kurie liko P. Ž., jokie dokumentai nebuvo pasirašyti. Jai buvo parodyta 2015 m. lapkričio 3 d. sąskaita Nr. 002, kuri išrašyta „T“. Nori pasakyti, kad šią sąskaitą iš tikrųjų išrašė D. G., o pagal ją P. Ž. nusipirko sraiges iš UAB „B“. Šias sraiges ji pirko vykdyti sraigių auginimo verslą Lietuvoje. Sąskaitoje pasirašiusi ji. Jai taip pat buvo parodyta 2015 m. lapkričio 3 d. UAB „B“ kasos išlaidų orderis, pagal kurį jos bendrovei buvo sumokėti 2 425 EUR, grafoje Gavėjo parašas pasirašiusi ji. Šių pinigų iš UAB „B“ negavo, tačiau už pirktas sraiges auginimui ji UAB „B“ sumokėjo 4 500 EUR grynais, daugiau jokių dokumentų dėl jos sumokėtų pinigų išrašytų nebuvo. Šiuo metu savo ir dukters ispaniškų sąskaitų banko išrašų neturi, esant galimybei pateiks ikiteisminiam tyrimui. P. Ž. klientams už parduotas sraiges neišrašydavo sąskaitų faktūrų, jas išrašydavo tik UAB „B“ . Jai parodyta 2016 m. vasario 5 d. faktūra Nr. 20/2016, kurioje yra A. A. A. K. rekvizitai jai nėra matyta, ji neišrašė, jokiam klientui nesiuntė. A. K. yra jos brolis, kuris taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Vieną kartą klientai už gautas sraiges pinigus pervedė į jos brolio sąskaitą. Ji dirba kartu su broliu, todėl ir žinojo jo sąskaitą. Brolis apie tai, kad pinigai pervedami į jo sąskaitą žinojo, sutiko. D. G. kaip ir kitus kartus norėjo, kad pinigai būtų pervesti į brolio sąskaitą. P. Ž. buvo parodytas 2016 m. vasario 1 d. ispaniškos bendrovės “S“ S.L. išrašytas dokumentas, kuriame nurodytas atsiskaitymas su ja. Dokumente nurodytas jos vardas ir pavardė, bei jos ispaniškas asmens kodas. Dokumente nurodyta, kad buvo gauta 15 000 kg sraigių “c”, kurių kaina 0,85 EUR už kilogramą, viso 12 750 EUR. Kuomet klientas gavo sraiges, įvyko nesusipratimas, t. y. klientas, kuris vietoj 20 000 kg užsakytų sraigių gavo 15 000 kg sraigių, tuomet jis iškvietė ją išspręsti šią problemą, ji padarė nuotraukas, nusiuntė jas D. G., pranešė kad yra svorio neatitikimas, D. G. sutiko dėl esamo svorio. Nori paminėti, kad atvykusios sraigės buvo nekokybiškos, todėl klientas sutiko mokėti 0,85 EUR už kilogramą, nors pradžioje buvo tartasi 1,80 EUR už kg. D. G. sutiko dėl nurodytos kainos 0,85 EUR už kg, todėl ji turėjo išrašyti naują sąskaitą, nurodant, kad buvo parduota 15 000 kg sraigių už 0,85 EUR. Klientas iš pradžių sumokėjo 2 000 EUR grynaisiais, o vėliau, po neilgo laiko P. Ž. susitikus su klientu, jis 10 750 EUR jai sumokėjo grynaisiais. Pinigus ji pervedė UAB „B“ bankiniu pavedimu (t. 8, b. l. 125–128). 2017 m. balandžio 7 d. papildomos apklausos metu P. Ž. parodė, kad prie ikiteisminio tyrimo pateikia 2016 m. vasario 1 d. UAB „B“ išrašytas sąskaitas faktūras Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovei “S“ S.L., iš 3 vienetai skirtingų sąskaitų faktūrų, kuriose skiriasi sraigių Maxima kiekis, kaina visose faktūrose nurodyta 1 EUR už kilogramą. Sąskaitas faktūras jai atsiuntė UAB „B“ direktorė D. G. į jos elektroninį paštą, tačiau į kurį, neatsimena. Sąskaitose faktūrose nurodyti skirtingi kiekiai, nes kaip jau buvo nurodžiusi akistatos metu, bendrovei “S“ S.L. iš pradžių buvo vežta 17 000 kg sraigių, tačiau jai su dukra E. Ž. viską persvėrus paaiškėjo, kad yra 15 000 kg sraigių. Taip pat D. G. ji informavo apie kainos pasikeitimą, dėl nekokybiškų sraigių ir matmenų neatitikimo reikalavimams, dėl šios priežasties UAB „B“ išrašytose sąskaitose atsispindi sraigių mažėjimas kilogramais. D. G. taip pat išrašė sąskaitas faktūras, kuriose kaina buvo mažesnė nuo pradinio susitarimo, o būtent 1 EUR už kilogramą. Taip pat prie ikiteisminio tyrimo pateikia su sąskaitomis faktūromis atsiųstas atitikties deklaracijas ir sertifikatus, kuriuose taip pat užfiksuoti svorio skirtumai (viso 2 vnt.). Nei vienos iš sąskaitų ji nepateikė bendrovei “S“ S.L., nes jie už sraiges sutiko mokėti tik 0,85 EUR už kilogramą ir sraigių buvo kaip jau minėjo tik 15 000 kg. Taip pat prie ikiteisminio tyrimo ji pateikia mokėjimų UAB „B“ , R. G. pavedimų kopijas: – 2015 m. kovo 9 d. jos brolis A. K. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri taip pat priklauso ir jai pervedė 1 000 EUR į UAB „B“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), už klientų pirktų sraigių iš UAB „B“ mokėjimą. Bendradarbiauti su UAB „B“ ji pradėjo daug anksčiau, negu buvo pasirašyta sutartis, kada neatsimena. Neatsimena, kiek laiko tęsėsi bendradarbiavimas su UAB „B“, tačiau reikėtų manyti, kad bendradarbiavimas prasidėjo nuo jai pateiktų mokėjimų kopijų pradžios. Pinigai pervesti iš brolio sąskaitos, nes kaip minėjo ši sąskaita yra bendra su ja. 2015 m. kovo 23 d. ji iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 380 EUR į UAB „B“ sąskaitą, už bendrovės parduotas sraiges ispaniškiems klientams, tačiau kokiems, neatsimena. 2015 m. birželio 9 d. ji iš savo ispaniškos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 000 EUR į UAB „B“ sąskaitą, už bendrovės parduotas sraiges ispaniškiems klientams, tačiau kokiems, neatsimena. 2015 m. liepos 8 d. ji iš dukters E. Ž. asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kurią valdyti turėjo įgaliojimą, mokėjo UAB „B“ 2 000 EUR už bendrovės parduotas sraiges ispaniškiems klientams, tačiau kokiems, neatsimena. Pati dukra Lietuvoje tuo metu nebuvo. 2015 m. rugpjūčio 28 d. ji iš savo asmeninės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 400 EUR į UAB „B“ banko sąskaitą už bendrovės parduotas sraiges ispaniškiems klientams, tačiau kokiems, neatsimena. 2015 m. rugpjūčio 28 d. ji iš savo asmeninės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė į R. G. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) 1600 EUR bendrovės parduotas sraiges ispaniškiems klientams, tačiau kokiems, neatsimena. 2016 m. vasario 2 d. ji iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2490 EUR į UAB „B“ banko sąskaitą už bendrovės parduotas sraiges ispaniškiems klientams, tačiau kokiems, neatsimena. Šiame pavedime nurodyti faktūrų numeriai 063 ir 035, to prašė padaryti D. G., pinigai ir buvo sumokėti už nurodytas UAB „B“ išrašytas sąskaitas faktūras. 2016 m. vasario 16 d. P. Ž. iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 9 870 EUR į UAB „B“ banko sąskaitą už bendrovės parduotas sraiges ispaniškiems klientams, tačiau kokiems, neatsimena. 2016 m. vasario 26 ji iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 8 650 EUR į UAB „B“ banko sąskaitą už bendrovės parduotas sraiges ispaniškiems klientams, tačiau kokiems, neatsimena. Šiame pavedime nurodyti faktūrų numeriai (duomenys neskelbtini), to prašė padaryti D. G., pinigai ir buvo sumokėti už nurodytas UAB „B“ išrašytas sąskaitas faktūras. Į klausimą P. Ž., kodėl akistatos metu pakeitė savo duotus parodymus, o būtent apie tai, kad pirkėjai už UAB „B“ parduodamas sraiges atsiskaitydavo į UAB „B“ sąskaitą, P. Ž. atsakė, kad akistatos metu ji suklydo, nes aš iš tikrųjų nežino, kaip atsiskaitydavo ispaniškos bendrovės už UAB „B“ parduodamą produkciją. Į klausimą P. Ž., kodėl ji teikė paslaugas UAB „B“, jei pasak ją su jos vadovaujama bendrove niekada nebuvo atsiskaityta, P. Ž. atsakė, kad ji tiesiog pasitikėjo D. G.. D. G. prašė jos, kad dirbtų. Tačiau jokios naudos iš šio bendradarbiavimo nebuvo, tiesiog ji pasitikėjo D. G., kuri ją įkalbėjo, kad ateityje viskas bus gerai, kad įsidirbs. Į klausimą P. Ž., kaip buvo atsiskaityta su UAB „B“ už pirktus sraigių jauniklius arba kitą produkciją, reikalingą jos vykdomam sraigių auginimui bei kas vykdė sraigių auginimą, P. Ž. atsakė, kad pirko iš UAB „B“ sraigių jauniklius (ikrus), už kuriuos atsiskaitė grynaisiais pinigais. Iš UAB „B“ sraigių jauniklius ji pirko vieną kartą, tačiau jie jai atgabenti buvo per kelis kartus, o už sraigių jauniklius UAB „B“ ji taip pat atsiskaitė per du kartus, iš viso 4 700 EUR. Jos sodyboje, (duomenys neskelbtini) buvo auginamos sraigės, jas augino du darbininkai A. R. ir D., tačiau jo pavardės nežino. Ji veiklą vykdė E. Ž. vardu, kuri turėjo ūkininko pažymėjimą. Ji asmeniškai neturėjo ūkininko pažymėjimo. Sraigės veterinarijoje buvo užregistruotos. Pati dukra sraigių neaugino, nes mokosi universitete (duomenys neskelbtini), tik atvykdavo pasižiūrėti savo ūkio. Grynųjų pinigų mokėjimą patvirtinančių dokumentų neturi, negalvojo, kad jai reikia tokių dokumentų, nes negalvojo, kad bus apgauta. Į klausimą P. Ž. papasakoti apie sraigių rūšiavimo darbus bendrovei „G“, kada sraigės buvo gautos, ar bendrovė „G“ jas nupirko, kiek kartų ši bendrovė pirko sraiges iš UAB „B“, P. Ž. atsakė, kad kiek atsimena bendrovė „G“ gal du kartus pirko sraiges iš UAB „B“. Sraigės, kurias ji su broliu A. K. rūšiavo atvyko bendrovei „G“ nekokybiškos, todėl jas reikėjo rūšiuoti. A. K. išrašė sąskaitas jau po darbų atlikimo, buvo išrašytos dvi sąskaitos 550 EUR sumai ir 1 300 EUR sumai, sąskaitose nurodyta, kad mokami komisiniai pagal faktūrą Nr. 69 ir faktūrą Nr. 58. Jų prašė bendrovė „G“, kad būtų išrašytos sąskaitos ne darbų atlikimui, o komisiniams, jie su tuo sutiko, todėl ir yra išrašytos tokios sąskaitos, nors realiai buvo atlikti sraigių rūšiavimo darbai (t. 8, b. l. 138–154, 155–156). 2018 m. gegužės 15 d. papildomos įtariamojo apklausos metu P. Ž. į klausimą, kad 2017 m. balandžio 3 d. įtariamojo apklausos metu jai pateikus susipažinti 01–02–2016 Ispanijos įmonės „S“ S.L. važtaraštis, išrašytas P. Ž., kuriame nurodytas sraigių kiekis – 15 000, kaina – 0,85 EUR, iš viso kaina 12 750 EUR, ji parodė, kad “man buvo parodytas 2016 m. vasario 1 d. ispaniškos bendrovės „S“ S.L. išrašytas dokumentas, kuriame nurodytas atsiskaitymas su manimi. Dokumente nurodytas mano vardas ir pavardė, bei mano ispaniškas asmens kodas. Dokumente nurodyta, kad buvo gauta 15 000 kg sraigių “caracoles', kurių kaina 0,85 EUR už kilogramą, viso 12 750 EUR. Kuomet klientas gavo sraiges, įvyko nesusipratimas, t. y. klientas, kuris vietoj 20 000 kg užsakytų sraigių gavo 15 000 kg sraigių, tuomet jis iškvietė mane išspręsti šią problemą, aš padariau nuotraukas, nusiunčiau jas D. G., pranešiau kad yra svorio neatitikimas, D. G. sutiko dėl esamo svorio. Noriu paminėti, kad atvykusios sraigės buvo nekokybiškos, todėl klientas sutiko mokėti 0,85 EUR už kilogramą, nors pradžioje buvo tartasi 1,80 EUR už kg. D. G. sutiko dėl nurodytos kainos 0,85 EUR už kg, todėl ji turėjo išrašyti naują sąskaitą, nurodant, kad buvo parduota 15 000 kg sraigių už 0,85 EUR. Klientas iš pradžių sumokėjo 2 000 EUR grynaisiais, o vėliau, po neilgo laiko man susitikus su klientu, jis 10 750 EUR man sumokėjo grynaisiais. Pinigus aš pervedžiau UAB „B“ bankiniu pavedimu.” Ar patvirtina šiuos savo anksčiau duotus parodymus, P. Ž. atsakė, kad taip, patvirtina. Į klausimą P. Ž., kas ir kokiomis aplinkybėmis surašė aukščiau paminėtą važtaraštį, P. Ž. atsakė, kad sraiges iš Lietuvos atvežė krovininis automobilis. Kadangi automobilio vairuotojas labai skubėjo ir nenorėjo laukti, kol sraigės bus patikrintos ir pasvertos, jis ir „S“ S.L. įmonės darbininkai bei pats įmonės savininkas patys iškrovė automobilį, po ko vairuotojas su automobiliu išvažiavo, o „S“ S.L. savininkas, jo vardas M., pavardės neprisimena, pats pradėjo tikrinti atvežtas sraiges ir sverti kiekvieną maišelį, kuriame buvo sudėtos sraiges. Jai dalyvaujant buvo pasvertas kiekvienas maišelis su sraigėmis. Kaip ir minėjo ankstesnių apklausų metu, UAB „B“ direktorė D. G. iš anksto atsiuntė jai kelias PVM sąskaitas faktūras –invoice, kuriose buvo nurodytas skirtingas sraigių svoris, koks būtent, neprisimena, šios sąskaitos faktūros yra pateiktos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Pasvėrus visas atvežtas sraiges ir nustačius, kad sraigių svoris yra apie 1000 kg ar daugiau mažesnis, tiksliau neprisimena, negu buvo nurodytas iš anksto išrašytoje sąskaitoje faktūroje –invoice, “S“ S.L. savininkas pareiškė, kad nesutinka mokėti už sraiges daugiau, negu 0,85 euro už vieną kilogramą, ji pradėjo derinti sraigių kainą su G.. Pastarajai sutikus kad už sraiges būtu mokėta 0,85 euro už kilogramą “S“ S.L. sekretorė dalyvaujant įmonės savininkui ir P. Ž. įmonės ofise išrašė važtaraštį, kuris jai buvo pateiktas 2017 m. balandžio 3 d. apklausos metu, šį važtaraštį ji nufotografavo ir nuotrauką persiuntė G.. Kaip ir parodė ankstesnės apklausos metu, iš pradžių klientas “S“ S.L. savininkas sumokėjo jai grynais 2 000 eurų, o po kelių dienų taip pat grynais jis sumokėjo likusią sumą – 10 750 eurų. Visus pinigus bankiniu pavedimu ji pervedė G., į kokią sąskaitą, neprisimena. Į klausimą P. Ž. pateikus susipažinti analogišką 01–02–2016 įmonės “S“ S.L. išrašytas važtaraštis, kuriame nurodomas sraigių kiekis – 15 000, kaina –1,50 EUR, iš viso kaina 22 500 EUR. Važtaraščio apačioje kairėje pusėje yra parašas. Dešinėje važtaraščio apačios pusėje yra rankraštinis įrašas (teksto vertimas) – avansinis mokėjimas 2016 m. vasario 1 d. –10 000 eurų. Liko sumokėti – 12 500 eurų, ar jai yra matytas šis važtaraštis ir ar jame jos parašas, P. Ž. atsakė taip, tai yra jos parašas. Šiame važtaraštyje pasirašė ji. Į klausimą P. Ž., kokiomis aplinkybėmis buvo išrašytas ir jos pasirašytas šis važtaraštis ir kaip ji gali paaiškinti sraigių kainos skirtumą jai pateiktose 2016 m. vasario 1 d. važtaraščiuose, viename iš kurių nurodyta sraigių kaina yra 0,85 eurų, kitame nurodyta sraigių kaina yra 1,50 eurų, P. Ž. atsakė, kad šis važtaraštis buvo išrašytas įmonės “S“ S.L. sekretorės P. Ž. susitarimu su “S“ S.L. savininku. Nori paaiškinti, kad kadangi už jos atliktus darbus nei G., nei UAB „B“ nemokėjo, ji susitarė su įmonės “S“ S.L. savininku, kad pastarasis už atvežtas sraiges sumokės didesnę kainą, negu buvo nurodyta G.. Kiek tiksliai jai buvo sumokėta, neprisimena, tačiau kainų skirtumas grynais buvo padalintas su G., kai pastaroji atvyko į Ispanija, kada būtent, neprisimena. Kiek būtent gavo G., kiek liko P. Ž., neprisimena. Visą važtaraštyje nurodytą sumą 22 500 eurų įmonė “S“ S.L. sumokėjo grynais per kelis kartus, kokiomis dalimis, neprisimena. Vienas iš mokėjimų, kokia suma, neprisimena, buvo atliktas dalyvaujant G., kai pastaroji buvo atvykusi į Ispaniją. Pinigus mokėjo pats įmonės “S“ S.L. savininkas įmonės ofise. Gavus pinigus niekur nepasirašinėjo. Ofise buvo kartu su G.. Ar abu važtaraščiai buvo išrašyti tą pačią dieną, kai sraiges buvo atvežtos į įmonės “S“ S.L. teritoriją, neprisimena. G. buvo susipažinusi su abiem važtaraščiais išrašytais įmones “S“ S.L.. Kada būtent ji susipažino su važtaraščiu, kuriame nurodoma sraigių kaina yra 1,50 EUR už kilogramą, neprisimena. Kodėl įmonės “S“ S.L. buvo išrašyti du važtaraščiai, nežino, taip norėjo G.. Kodėl važtaraščiuose skiriasi P. Ž. pavardė, nežino. Ji nei vieno nei kito važtaraščio nesurašinėjo. Į klausimą P. Ž., Kodėl ankstesnių parodymų metu davė kitus parodymus dėl atsiskaitymo su įmone „S“ S.L., P. Ž. atsakė, kad kadangi apklausų metu apie tai nebuvo klausiama (t. 8, b. l. 162–168). 2018 m. birželio 8 d. papildomos įtariamojo apklausos metu P. Ž. pateikus susipažinti Vilniaus aps. VPK KTS specialisto UAB „B“, D. G., R. G., P. Ž., E. Ž. ir A. K. banko sąskaitų apžiūros metu suformuota lentelė, kurioje nustatyti pinigų srautai (konkrečiomis datomis ir sumomis) iš ispanų įmonių banko sąskaitų į anksčiau išvardintų asmenų banko sąskaitas, į klausimą, kad turimais duomenimis į jos ir E. Ž. banko sąskaitas už parduotas sraiges buvo pervesta bendrai 23 456 eurų suma. Be to už parduotas sraiges (15 000 kg) Įmonė “S“ S.L., atsiskaitė grynais pinigais: 1. 2016 m. vasario 1 d. Jums buvo sumokėtas 10 000 eurų avansas. 2. 2016 m. vasario 5 d. E. Ž. savo parašu patvirtino grynųjų pinigų 5000 EUR sumoje mokėjimą. 3. 2016 m. kovo 1 d. P. Ž. buvo sumokėta 6 800 eurų grynais. Viso iš įmonės “S“ S.L. grynais gavo 21 800 eurų. Kada ir kokiomis dalimis pilnai atsiskaitė su UAB „B“ už parduotas sraiges, P. Ž. atsakė, kad kaip ir minėjo ankstesnių apklausų metu, G. labai dažnai lankydavosi Ispanijoje. Kai ji atvažiuodavo, iš ispanų įmonių už parduotas sraiges gautus pinigus G. ji savo namuose atiduodavo grynais. Kadangi (duomenys neskelbtini) dirba ne vieną darbą, savo namuose visada turi nemažas sumas grynųjų pinigų, todėl atvažiuojant G. nebuvo būtina išiminėti pinigus iš banko sąskaitos. Pinigus grynais G. mokėjo apie 3 kartus, kokiomis sumomis, pasakyti negali, neprisimena. Už gautus pinigus iš G. neprašė jokio rašytinio patvirtinimo, kadangi visiškai ja pasitikėjo. Taip pat patvirtina, kad G. pati prašė, kad pinigai už sraiges būtu pervedami ne į UAB „B“ sąskaitą, o į P. Ž. ir jos dukros Ispanijoje esančias banko sąskaitas. Dėl kokių priežasčių tai buvo daroma, nežino. Jai bendraujant su Ispanijos įmonių atstovais dėl sraigių pardavimo ir nurodant banko sąskaitų numerius, į kurias turėjo būti daromi pavedimai atsiskaitant už gautas sraiges, G. taip pat dalyvaudavo ir žinojo, kad atsiskaitymui buvo nurodomas ne UAB „B“ banko sąskaitos numeris, o P. Ž. ir jos dukros E. Ž. asmenines sąskaitos. Kaip ir minėjo anksčiau, su UAB „B“ už visas parduotas sraiges ji yra atsiskaičiusi. Už jos darbą G. iš grynųjų pinigų, kuriuos gavo iš P. Ž. jos namuose už parduotas sraiges jai sumokėjo 6 000 eurų. Pinigus ji sumokėjo per du kartus. Mokėjo lygiomis dalimis po 3 000 eurų. Nei UAB „B“, nei asmeniškai D. G. nėra skolinga ir G. dėl įsiskolinimo pretenzijų neturi. Kodėl G. apkaltino ją dėl neatsiskaitymo už sraigių pardavimą nežino (t. 8, b. l. 173-176). 2018 m. spalio 24 d. įtariamoji P. Ž. pateikė prašymą dėl atsisakymo dalyvauti akistatoje (t. 8, b. l. 177). 2018 m. lapkričio 13 d. įtariamojo apklausos metu P. Ž. parodė, kad pranešimą apie įtarimą gavo, kuo yra įtariama, nesuprato. Parodymus duoti atsisakė. Papildė, kad su savo apklausos protokolu susipažino, jame neteisingai nurodyta, kad parodymus duoti atsisako. Parodymus duos kai jai bus suprantamai išaiškintas jai reiškiamas įtarimas (t. 8, b. l. 189-191).

Liudytoja D. G. teismui parodė, kad su P. Ž. susipažino 2014 metais. P. gyveno (duomenys neskelbtini), o ji – Lietuvoje. P. Ž. buvo susidomėjusi sraigių auginimo verslu, nusipirko sraigių motininę bandą, o ji teikė konsultacijas dėl sraigių auginimo. P. Ž. sraigėmis neprekiavo. Kadangi P. labai gerai kalbėjo ispaniškai, nusprendė bendradarbiauti sraigių pardavime ir naujų klientų paieškoje. Būnant Vilniuje pasirašė tarpusavio bendradarbiavimo sutartį. Jos sritis buvo sraigės, kurių turėjo ir pati, ir nusipirkdavo papildomai bei išsiųsdavo, o P. – pasitikti krovininį, bendrauti su klientais, žiūrėti, kad sraigės būtų pristatytos klientams, kad klientai laiku atsiskaitytų, paderinti kainą, raginti klientus, ieškoti naujų klientų, reklamuoti. Jos susitarė dalintis pelną, pusė pelno turėjo tekti P.. Sutarties sąlygas derino abi dar Ispanijoje, kur buvo prieš tai nuvykusi. Sraiges pradėjo vežtis 2015 m. buvo rugsėjo – rugpjūčio mėn. Neatsimena, ar sraiges pradėjo vežti iki susitarimo ar po susitarimo. Rugpjūčio mėnesį buvo pas P. Ž. nuskridusi, apvažiavo mes visus klientus, sutarė, kiek veš, bendradarbiaus. Bendradarbiavimo susitarimo pasirašymą jos inicijavo abi. Susitarimo tekstą surašė ji, o P. Ž. perskaitė, nes dar prieš pasirašant jai buvo nusiųstas. Bendradarbiavimo sutartį pasirašė Lietuvoje, mašinoje prie „Senukų”, Ukmergės g. Pas P. buvo nuskridusi 3–4 kartus, kartu aplankydavo visus klientus. Apmokėjimas už paslaugas turėjo vykti pagal bendradarbiavimo sutartį. P. turėjo pateikti darbų atlikimo aktą ir sąskaitą. P. buvo išrašiusi vieną ar dvi sąskaitas, kurias surašyti padėjo ji (D. G.), nes P. Ž. kompiuteriu pati nerašė. Apmokėjimą patvirtina įmonės pavedimas arba kasos išlaidos orderis. Nėra buvę, kad su P. Ž. būtų atsiskaičiusi grynais be kasos išlaidų orderio. Už P. Ž. paslaugas buvo atsiskaityta iki 2015 m. spalio mėn. imtinai. Lapkričio mėnesį nuo sraigių nebeuždirbo, nes dalis sraigių kažkam, neaišku kam „nuėjo”, parduota, dalis buvo parduota žemiau kainos, negu turėjo. Po spalio mėnesio iš P. nei sąskaitų apmokėjimų už paslaugas, nei važtaraščių ji negavo. Su klientas Ispanijoje dėl kainų kalbėjo pati ir tardavosi el. paštu su P.. P. derino kainas, ji kainas žinojo prieš vežimą dėl kainų jos tardavosi. Sąskaitas dėl visų vežimų išrašydavo tik ji pati ir siųsdavo jas elektroniniu paštu arba paduodavo vairuotojui. Neatsimena, ar elektroniniu paštu sąskaitas siųsdavo prieš, ar po krovinio pristatymo. Kai kurie klientai jau iki krovinio atvažiavimo turėdavo išrašytą sąskaitą faktūrą. Ne visuomet sąskaitas perduodavo per vairuotoją, nes ne visuomet žinojo adresatus, kuriems siunčiamos sraigės. Krovinius veždavo jau sutarus su klientais dėl kainos, tačiau rašytinių susitarimų neturėjo. Buvo pildomas CMR krovinio važtaraštis, jį pasirašydavo ji ir atiduodavo vairuotojui. Kai vairuotojas pristato krovinį, jis ant CMR pasižymi, kad klientas gavo prekę, svorį, datą, kada krovinys buvo pristatytas. Su P. Ž. susirašinėjo per „Whatsapp” programėlę, turėjo bendrą elektroninį paštą, kuriame lentelėje žymėjo, kiek sraigių išvežta, po kiek pirkta/parduota, kiek uždirbo, kiek pasidalino. Lentelę P. Ž. matė, tačiau pildydavo ji (D. G.). Nepamena, ar rodydavo P. Ž. sraigių įsigijimo dokumentus, tačiau buvo rinkos kaina. Visą laiką kalbėta iš kur ir po kiek perkama. Išsivesdavo pirkimo kainos vidurkį, P. Ž. viską žinojo. Pirmi klientai buvo neblogi, atsiskaitė, gavo po 3–3,80 EUR už kilogramą. Iki lapkričio mėnesio vežė po kelias paletes. Lapkričio – spalio mėnesį ji pakrovė 21 toną sraigių, iš jų 16–17 tonų buvo jau sutarta kaina ir kam parduoti, liko neparduotos tik kelios tonos, jas paliko pas savo klientą P. G. Barselonoje. Kaina buvo po tris su trupučiu EUR. Tada P. telefonu informavo, kad kaina krenta, niekas neperka, net tie klientai, kurie buvo užsisakę pirkti po tris eurus. Informavo, kad klientai nori sumažinti kainą iki 2 EUR arba atsisako imti. Prasidėjo sąskaitų perrašymas, sakymai, kad klientą pasiekė mažiau sraigių, kad sraigės numirė. Ji patikėjo P. Ž. žodžiais, kad sraigių kaina nukrito, nes nebuvo dirbusi su Ispanijos rinka. Kadangi krovinio atsiėmimas pareikalautų didelių išlaidų, ji sutiko pamažinti kainas, pakeitė beveik visiems klientams kainas. Perrašytų sąskaitų numeriai likdavo tokie patys. Klientai galėjo gauti kelias tokias pačias sąskaitas, kurių numeriai buvo vienodi, bet skyrėsi kaina. Pirmines sąskaitas anuliuodavo – išimdavo tą sąskaitą ir pakeisdavo nauja. Naują sąskaitą – faktūrą įdėdavo į buhalteriją, naujas sąskaitas klientams siųsdavo elektroniniu paštu. Buhalterei priduodavo paskutinę sąskaitą, kuri jau būdavo apmokėta. Dėl likusių nenupirktų sraigių iš minėtos 21 tonos P. pradėjo skambinti, kad P. nebenori jų laikyti, nes pas jį atvažiuoja krovinys ir nebėra vietos. Paskui P. parašė jai (D. G.) laišką, kuriame klausė, ar gali paimti paletes. Tada P. paskambino, kad tas paletes reikia kažkur išvežti. Ji (D. G.) surado klientą, kuris sutiko paimti sraiges, tada P. pradėjo kalbėti, kad jau yra rastas kitas klientas, kuris pasiims sraiges. Pasirodė, kad sraigės yra jau išvežtos tam nežinomam klientui. Paprašius P. to kliento duomenų, nes reikėjo išrašyti sąskaitas, ji pradėjo sakyti, kad duomenis atsiųs tai ryt, tai poryt. Praėjus dviems savaitėms ir negavusi duomenų, ji internete pamatė, kad P. nurodytos įmonės nėra. Apie tai pasakė P. bei nurodė, kad atskrenda ir kreipsis į policiją. Paskui P. Ž. paprašė tas tris tonas sraigių išrašyti ant jos įmonės. Iš tų 3 tonų liko 2,800 kg, nes kažkiek sraigių buvo prarasta. Tada jai viskas pasidarė įtartina. Nei vienas klientas neskubėjo atsiskaityti, nors prieš tai gan greitai atsiskaitė. Iš 21 tonos atsiskaitė tik P. G., L. (60 sąskaita) ir dalis P. (sąskaita 56), nuo jo liko 1 000 EUR skoloje). P. sakė, kad C. S. trūko 300 kg, 20–30 procentų nuo pilno krovinio, kad pati persvėrė ir trūksta, o klientas atsisako nupirkti, jeigu neminusuos. Tai buvo 2015 m. lapkričio mėn. Sąskaitos Nr. 35 klientai kažkodėl tempė atsiskaityti. Ji pradėjo rašyti laiškus klientams angliškai. Pirmas parašė 35 sąskaitos klientas. Jis parašė, kad pinigai jau seniai sumokėti P. Ž.. Kitas klientas (N.) pasakė, kad pinigai P. prašymu persiųsti jai į jos sąskaitą. Dėl 56 sąskaitos (P.) parodė, kad už 2 tonas buvo nustatyta kaina po 2,80 EUR. Klientas sumokėjo 4 600 EUR jai (D. G.) ir 1 000 pervedė E. Ž.. Sąskaita buvo koreguota, jie nusiderėjo iki 2,50 EUR, bet P. Ž. klientui, turbūt, nesiuntė sąskaitos už 2,50 EUR. Jos buhalterijoje atsispindi 1 000 EUR skola. Iš sąskaitų Nr. 64, 54, 48 kliento (C. S.) ji (D. G.) negavo nieko. Šis klientas pirmą sąskaitą „tempė” apmokėti. Ji tik vienintelį kartą buvo sutikusi, kad jis sumokėtų į P. Ž. sąskaitą, nes jai (D. G.) viešint Ispanijoje, pas P. buvo atjungta elektra. P. prašymu sutiko grynai iš žmoniškumo. Į P. sąskaitą buvo pervesta 2 400 EUR ir ji juos nusiėmė. Klientui jos abi pasirašytinai patvirtino, minėtą pinigų pervedimą. Tą pačią dieną su tuo klientu ir P. Ž. buvo kalba, kad tai vienintelis kartas, kad nebūtų daugiau tokių pervedinėjimų, piktnaudžiavimų. Grįžusi į Lietuvą ji įnešė į „B“ apskaitą savo pinigus su kasos pajamų orderiu, nurodant, kad gavo iš kliento pinigus. Sąskiata buvo laikoma apmokėta ir prie skolų neįtraukta, pridėtas pajamų orderis. Klientui parašė, kad kitus pinigus reikia pervesti į UAB „B“ sąskaitą. Po Naujų metų vėl parašė tam klientui, klausdama, kur yra likę pinigai. Jis atrašė, kad visos sąskaitos apmokėtos. Kaip vėliau išsiaiškino, pagal vieną sąskaitą pinigai buvo pervesti į kažkokią lietuvišką sąskaitą, antra suma buvo patekusi pas E. Ž., o trečia – gal į P. Ž. ar į kažkieno kito sąskaitą. Šis klientas atsiuntė jai ir sąskaitą, ir pavedimą. Paklausus kliento, kodėl jis taip padarė, atrašė, kad P. yra jos (D. G.) akcininkė, todėl jis jai pervedė. Ji nežinojo, kad yra nurodomos kitos sąskaitos, į kurias pervedami pinigai. Dėl „S“ S.L. kliento sąskaitos Nr. 069 parodė, kad pas jį buvo nuvažiavusios su P., susitarė dėl kainos, kad mokės iš karto, kad gali mokėti avansą. Jis kalbėjo tik ispaniškai. P. suderino, kad jam sraiges veš po 1,80 EUR. Ji (D. G.) iš lietuvių ir lenkų nupirko 16 tonų sraigių po 1,45 EUR. Už sraiges sumokėjo savo pinigais. Prašė P. įsitikinti, ar viskas gerai. Pati dalyvavo sraigių krovime ir Lietuvoje, ir Lenkijoje. Išvažiavo 16 tonų sraigių, be to dar papildomai įdėjo 200–300 kg dovanų. Pakrovus sraiges Lenkijoje ir jau grįžinėjant namo, paskambino P., pasakė, kad reikia sukti sunkvežimį atgal, kad paskambino savininkas M., kad jis atsisako pirkti sraiges. Jai buvo šokas, nes sraiges nupirko už savo pinigus ir už transportą buvo sumokėta. P. pasakė, kad dar pabandys perkalbėti M.. Paskui ji atskambino, kad gali sraiges paimti po 1 EUR. Sutiko. Jai buvo keista, nes dar ryte iš Lenkijos išvykstant sraigėms kalbėjo su M., pasakė, kad sraigės išvyksta, jis atsakė „si”. Kai gavo pranešimą per Vacap, kad „S“ S.L. už sraiges nori mokėti tik 0,85 EUR, jai beliko tik sutikti, nes „Maksimos” sraigės Ispanijoje neparsiduoda. Nepamena, ar 069 sąskaita įmonei „S“ S.L. buvo perduota el. paštu, ar per vairuotoją. P. turėjo pasitikti krovinį, nes M. prie P. akių turėjo pasisverti krovinį ir sumokėti pinigus. Vairuotojas paskambino ir pasakė, kad P. atvažiavo po valandos ir krovinį pradėjo sverti M. firma. P. paskambinusi pasakė, kad yra tik 15 tonų. Sraigių svoris kelionės metu šiek tiek gali kristi, bet ne tiek (nuo tonos gali nukirsti 30 kg). Jei pačiam pardavėjui nerūpi svoris, klientas visada už tai, kad kuo mažiau užrašyti, kuo mažiau sumokėti pinigų, todėl ji paprašė krovinį persverti, tačiau po valandos P. Ž. perskambinusi patvirtino, kad svoris neatitinka, nors tokį sunkvežimį persverti reikia gal pusės dienos. Sąskaita Nr. 069 sąskaitą buvo išrašyta vasario 5 dienos data ir nesutampa su nurodyta ant „S“ S.L. blanko, kur nurodyta vasario 1 diena. Tai jos (D. G.) klaida. Ji ant sąskaitos nurodė ne tą datą. Sąskaita Nr. 069 realiai buvo išrašyta vasario 1 d., tada ir išsiųsta į “S“ S.L. Po kurio laiko P. Ž. atsiuntė sąskaitą, kad M. nupirko 15 tonų po 0,85 EUR. Ji atsiuntė savo išrašytą sąskaitą, kuri buvo išrašyta ant „S“ S.L. blanko. Tas klientas neturėjo išrašyti sąskaitos. P. atsiuntė tokį raštą ir pasakė, kad jeigu sraigių už tiek neparduosim, tai galima važiuoti atgal. Tokių sraigių (Maksima) Ispanijoje daugiau niekas neperka. Ta pinigų suma buvo užrašyta ant “S“ S.L. firminio blanko. P. atsiuntė tą raštą ir pasakė, kad surašė tokią sąskaitą, pasakė, kad klientas sumoka grynais 2 000 EUR, o likusią sumą atiduos po savaitės, nors ji su klientu buvo sutarę, kad jis atsiskaitys pavedimu. P. pasakė, kad paėmė tuos 2 000 EUR ir veža juos įdėti į banką ir pervesti jai. Kai kitą kartą įmonė “S“ S.L. paprašė parduoti sraigių, ji M. paklausė, kas buvo nutikę praeitą kartą. M. pasakė, kad tada P. už sraiges sumokėjo po 1,50 EUR. Tada ji jam parodė “S“ S.L. sąskaitą, kur už sraiges mokėta 0,85 EUR. M. jai atsiuntė įrodymus, kad tada už sraiges sumokėjo po 1,50 EUR. P. ant M. firminio blanko pasirašė ir jį paliko pas M.. Parašas yra P.. Tai nėra sąskaita, tai dokumentas, kad „S“ S.L. gavo 15 tonų sraigių ir sumoka už jas po 1,50 EUR. Šį dokumentą ji pamatė tik 2018 m. M. nurodė, kad yra sumokėta P.. M. pasakė, kad jis su P. dėl 1,50 EUR kainos ir mokėjimo grynais jau buvo susitarę gal prieš kokias dvi savaites kai važiavo sraigės. O P. jai iki paskutinės dienos „sekė pasakas”, kad M. tai ima sraiges, tai neima. Niekada su klientais nėjo kalba apie jokius grynus pinigus, nes pavedimu pinigai gaunami daug greičiau. Kodėl ji turėtų prašyti P., kad nuimtų Ispanijoj pinigus ir paskui ją gaudyti, kad pinigus atiduotų, logikos visiškai nėra. Už tą sandorį P. buvo sumokėta, bet kiek neatsimena. K. negalėjo gauti komisinių, nes P. sraigių nerūšiavo niekada ir nei pas vieną klientą. Dėl sąskaitų Nr. 068 ir 069 gavėjų parodė, kad dėl įsivėlusios klaidos galėjo būti trys sąskaitos to pačio numerio – 068. Dabar sunku prisiminti priežastis, buhalterija su P. vyko chaotiškai – buvo keičiamos kainos, svoriai, kelios sąskaitos buvo perrašinėjamos. Sąskaita Nr. 68 turėjo būti „G“, sąskaita Nr. 69 galėjo būti ir „S“ S.L., bet galėjo būti ir „G”, jos susidubliavo, bet abi sąskaitos yra buhalterijoje. Susidubliavusios sąskaitos į apskaitą neįtrauktos. Į operacijų žurnalą buvo įtrauktos tik galiojančios sąskaitos, pagal jį galima nustatyti sąskaitos faktūros kainą. Klaidos galėjo įsivelti, kai jau paruošus sąskaitas P. Ž. paskambino ir keitė kainas. Sąskaitos Nr. 068, 069 išrašytos ne 2016 m. vasario 5 d., „S“ S.L. turėjo būti 2016 m. vasario 1 d. sąskaita, o 2016 m. vasario 5 d. buvo „G“ užsakymas. „G“ pirko 2 tonas vienų sraigių ir 1 toną kitokių sraigių. Jis sumokėjo 3 000 EUR avanso. Tai 2016 m. vasario 5 d. sąskaitos. P. jai pasakė vieną kainą, o nuo savęs (A. K.) išrašė dar vieną sąskaitą, kuri buvo kaip tarpininkavimo mokestis. Parodžius liudytojai sąskaitą (t. 1, b. l. 131) nurodė, kad ji išrašyta ne pagal 058 sąskaitą, o pagal 068 sąskaitą. Liudytoja atkreipė dėmesį, kad per akistatą P. Ž. sakė, kad A. K. sąskaitą išrašė už sraigių rūšiavimą, nes tos sraigės atvažiavo blogos, kad ji jas rūšiavo, rinko, tačiau vasario 5 d. sraigės „G“ dar nebuvo pasiekusios. Jos į Ispaniją atvyko tik vasario 26 d., „G“ jų neėmė, nes netiko rūšis, paprašė grąžinti pinigus ir atsiuntė duomenis, kad buvo sumokėta jai (D. G.) ir kažkokiam K. Išsiaiškino, kad K. yra P. brolis. Ji (D. G.) aplankė visus klientus ir sužinojo, kad sraigių kaina nebuvo nukritusi. Klientai pasakė, kad dalį pinigų duodavo grynais, o dalį pervesdavo į P., į jos dukros, į jos brolio sąskaitas. Klientai pasakė, kad buvo išrašoma sąskaita jos įmonei, o P. išsirašydavo dar vieną sąskaitą sau. Pagal sąskaitas Nr. 48, 54, 55, 56, 58, 63 jai ir pirkėjams buvo nurodomos skirtingos sumos. Visi klientai patvirtino, kad P. prašė pinigų, kad jie pervedė pinigus į jos nurodytas sąskaitas, taip pat duodavo ir asmeniškai jai. Nežino, kodėl P. Ž. klientams nurodė savo sąskaitas, buvo sakiusi, kad klientai prašo leisti mokėti grynais. Mano, kad ji veikė pagal schemą: sraigių kaina buvo 3 EUR, klientai mokėdavo P. Ž. po 3 EUR, o ji (D. G.) išrašydavo jiems sąskaitas už 2 EUR, P. Ž. 1 EUR (likutį) pasiimdavo sau. Iki kovo mėnesio P. Ž. slėpė, kad pinigai patenka jai. P. pasakė, kad klientų prašymu pirmiausia jie pinigus pervesdavo į jos sąskaitą, o po to P. Ž. pervesdavo jai (D. G.), nes taip greičiau. Dar sakydavo, kad klientai neatsiskaitė, nors jie jau buvo pervedę pinigus. „S“ S.L. UAB „B“ nepervedė nei cento. P. dalį šios skolos padengė pagal 2016 m. vasario 27 d. susitarimą. Buhalterė dalį sąskaitų padengė pinigais, gautais iš P. pagal susitarimą, bet liko didelė dalis sąskaitų nepadengta. 2016 m. vasario 27 d. susitikime–susitarime kalbama apie šiuos P. pasisavintus pinigus. P. sakė, kad padengė už 35 sąskaitą, kad padengė už „S“ S.L.. P. Ž. neneigė, kad turi dalį klientų pinigų. Ji darė pavedimus ne iš savo sąskaitos. Vėlesni pervedimai buvo daromi ryšium su tuo susitarimu. 2016 m. vasario 17 d. jai buvo pervesta 9 870 EUR. Kai P. Ž. pervedė pinigus, ji (D. G.) sąskaitas dengė savo nuožiūra. Dėl 072 sąskaitos parodė, kad ją išrašė P. Ž. įmonės vardu, jos prašymu, nes P. Ž. nesinaudojo kompiuteriu. P. davė įmonės kontaktus. Neatsimena, ar išrašė tą dieną, kuria ji datuota. Sąskaita buvo išrašyta trims tonoms sraigių, kurios visą laiką „kabėjo” sandėliuojamos pas kitą klientą – P.. P. Ž. vis pasakojo, kad neva kažkoks klientas sraigių vis nepasiima. Kai pati (D. G.) surado klientą toms 3 tonoms ir paprašė P. išsiųsti, ji pradėjo šnekėti, kad jau žinok viskas, jau pasiėmė, jau išsivežė. Paklausus, kodėl nepranešė apie tai, atsakė, kad ten buvo aferistai, tada ji (D. G.) pasisiūlė atskristi ir parašyti pareiškimą policijai dėl aferistų, galiausiai P. Ž. pati pasisiūlė ant savo firmos išrašyti sąskaitą Nr. 072. Niekada nesitarė, kad dalį užmokesčio už sraiges P. galėtų pasilikti sau. Sraigės buvo siunčiamos nuo įmonės iš Lietuvos, sąskaita turėjo būti apmokama įmonei, o už P. Ž. paslaugas jos turėjo susiskaičiuoti, užsifiksuoti dokumentais pelną ir tada jį dalintis per pusę. Pirmieji įtarimai, kad P. savinasi pinigus kilo gal 2016 m. sausio mėnesį tai matyti iš elektroninio susirašinėjimo su klientais. Po Naujų metų ar nuo sausio galo ji P. vis klausė, kodėl klientai neatsiskaito, nuo vasario mėn. ji imdavo nekelti ragelio. Tada ji kreipėsi į visus klientus elektroniniu paštu ir ėmė gauti atsakymus, kad P. Ž. sumokėta. Iki tol jai nebuvo žinoma, kad P. Ž. klientams nurodydavo asmenines banko sąskaitas. Ji dar bandė gražiuoju iš P. Ž. atgauti pinigus ir nesakė, jog žino apie savinimąsi. Jau žinodama, kad „N“ mokėjimą atliko P., klausė jos dėl pavedimo, tai ji žadėjo klientui parašyti, kad atsiskaitytų, o kai sekančią dieną jai pasakė, kad gavo „N“ laišką, pinigus pervedė, tai ji patvirtino, kad taip gali būti. Ji pavedimą padarė po Naujų metų, gal dar iki 2016 m. vasario 27 d. susitikimo–susitarimo. P. paaiškino, kad klientas negalėjo pervesti į lietuvišką sąskaitą ir prašė duoti vietinę, todėl ji davė. Tada su P. pradėjo šnekėtis, skaičiuoti minusą, dar plius trys paletės, kurias ji kažkur slėpė, visąlaik melavo, kad kažkokia firma perka, dar į „Whatsapp” yra atsiuntusi jos rekvizitus. Dėl tų sąskaitų P. nuolatos apgaudinėjo. Melavo, kad jai pervedė C. S. pinigus į areštuotą sąskaitą ir bankas jai nurašė. Paskui dar buvo du pavedimai ir nors ji C. S. prašė nepervedinėti P., P. teigimu, jis vėl pervedė į areštuotą sąskaitą. Kai klientas atsiuntė sąskaitų pavedimų įrodymus, ji pamatė, kad tai ne į P. Ž. sąskaitą buvo pervesta – dalį pinigų pasiėmė E., dalis pervesta kažkam į Lietuvą, į DNB banką. Su P. Ž. apie nuostolius kalbėjosi, kai sraigės jau buvo išvežtos „S“. P. Ž. prisipažino, kad dalį pinigų pagal sąskaitas laikė pas save, sakė, kad visi ispanai jos prašė duoti asmeninę sąskaitą. P. kiek turėjo pinigų, tiek pervedė į įmonę (vasario 3 d. – 2 490 EUR ir vasario 17 d. 8 000 EUR) Jais buvo padengtos neapmokėtos sąskaitos. Sakė, kad pasitars su buhaltere, kurias sąskaitas padenginėti. Ji pasakė P., kad viską žino, kad savo sąskaitas davė ir tas pokalbis užfiksuotas. Ji pripažino, kad taip padarė, sakė „gerai, D., nepyk aš pasistengsiu kuo greičiau atsiskaityti”. Ir tada kai viską išsiaiškino, susiskaičiavo minusą ir surašė 2016 m. vasario 27 d. susitikimą-susitarimą, kad pas P. yra patekusi dalelė pinigų, likusi skola nuo tų, neva kažkur dingusių sraigių palečių. 2016 m. vasario 27 d. susitikime–susitarime kalbama apie neatsiskaitytus pinigus. Ji nusiuntė P. Ž., kuri pasirašė ir atsiuntė atgal – pripažino, kad yra skolinga, kad susitarime nurodyti tie pinigai, kur pas ją atsirado, su ja susistatė grafiką. P. sakė datas, visas sąlygas kartu buvo aptarusios. Susitikimą–susitarimą pasirašyti pasiūlė ji (D. G.), kadangi įmonė liko skoloj ir P. Ž. buvo skolinga. Susitarimas pasirašytas dieną, kurią datuotas. Šitame susitarime parašė, kad abi dengia tą nuostolį. Suma, kurią turėjo grąžinti P. Ž., buvo apskaičiuota pagal tai, kiek pas ją sąskaitoje pateko pinigų. Sumas žinojo, nes buvo gavusi laiškus iš klientų ir pati P. Ž. sakė, kokie pinigai patekę. Nuostolį padarė P., kai slėpė pelną, sakė, kad parduoda po 2,50 EUR, o sau neteisėtų būdu 50 ct pasėmė. Pagal susitarimo 1 punktą P. turėjo pervesti 8 650 EUR. Neprisiminė, iš ko susidarė ta suma, bet tvirtino, kad visos sumos buvo suderintos tarpusavyje. P. Ž. pervedė 8 650 EUR už nesumokėtas sąskaitas gražiuoju. Šiais pinigais su buhaltere užskaitė kelias neapmokėtas sąskaitas, eilės tvarka. Ji pasakė P. Ž., kokius pavedimuose nurodyti sąskaitų numerius. Susitarimo 2 punkto suma susidarė nuo to, kad M. turėjo būti pateikta sąskaita 28 000 EUR sumai – 16 tonų po 1,80 EUR už kilogramą. Jos nuo tos sąskaitos pasirašė visus nuostolius padengti. Susitarime–susitikime „B“ pelnas neįkalkuliuotas, nes sraigės buvo parduotos žemiau savikainos ribos. 24 000 EUR – „B“ nuostoliai, tai yra papildoma suma prie susitarimo 1–3 punktuose nurodytų. Juos susiskaičiavo nuo įsigytų prekių sumos, pagal buhalteriją. Susiskaičiavo, kiek nuo pardavimo kainos susidarė nuostolio: pardavimo kaina, minus pirkimo kaina, minus transportas, minus išlaidos, susijusios su sraigėmis. Nuostoliai paskaičiuoti pagal visas sąskaitas. Sraigės susitarime atsirado dėl to, kad P. žadėjo iš Maroko lenkams atpirkti sraiges, jiems norėjo atiduoti sraigėm, o ne susimokėti pinigais. Ji (D. G.) P. Ž. dėl susitikimo–susitarimo pasirašymo negrasino niekuo, tik buvo parašiusi žinutę, kad kreipsis į teismą, nes atsibodo amžini pažadai grąžinti pinigus. Buvo pasakiusi „ar tu man pervedi, ar aš kreipsiuosi į teismą, duodu 1 mėn.”. Susitikimo–susitarimo surašymo tikslas ir buvo tas, kad P. pripažino skolą. Be to, P. Ž. pasirašė ir dėl „afioros” su M.. Kai M. informavo, kad už sraiges atsiskaitė P., ji išsiaiškino, kad P. M. pardavė visas sraiges „už kapeikas” ir atsirado tas piniginis skirtumas, kurį pati P. pripažino, nes puikiai žinojo, už kiek pas lenkus sraiges įsigijo, žinojo kiek transportas kainuoja. Vėliau P. Ž. jai pasakojo, kad M. kažkokias sraiges iš Maroko turi pirkti, ir vis spaudė parašyti M., kad jis nebeskolingas, sakė, kad nuvežus M. sraiges ji iškarto padengs pinigus, kurie atsirado pas ją sąskaitoje. Mano, jog M., gavęs sąskaitą, pradėjo spausti P., kad ji išsiaiškintų, kodėl ji (D. G.) jam reiškia pretenzijas. Tada paskambino P., ir ji (D. G.) pasiūlė pasirašyti susitarimą, kuriame bus nurodyta, kiek ji skolinga. P. pasirašė susitarimą, ji pripažino, kad yra skola. Susitarimo–susitikimo surašymo iniciatorė buvo ji (D. G.), bet ir P. Ž. skubėjo pasirašyti, nes jai buvo sakiusi, kad M. neparašys, jog jis ne skoloj, kol ji (P. Ž.) nepasirašys ir nepripažins, kad yra pas jas susidariusi skola ir, kad ji prisiima ją grąžinti. Kai P. pasirašė, ji parašė M., kad jis nėra skolingas, kad visi pinigai yra pas P.. Prieš pasirašant susitikimą–susitarimą ji sakė, P. ne kartą, kad ji turės atlyginti, kas paimta yra. Siūlė spręsti taikiai. Ji pasiūlė dar gauti iš kažkur pinigų (iš banko, iš kažkokio vyro), nors iš tikrųjų – tempė laiką. Yra „Whatsapp‘e” susirašinėjimai. Paskutinis susirašinėjimas buvo gegužės mėn. – jau nebegražūs apsižodžiavimai, nes tiesiog atsibodo. Bendradarbiavimo sutartis 2015 m. rugsėjo 1 d. buvo nutraukta 2016 m. birželio 27 d. advokato patarimu. Tuo metu jau nebebendradarbiavo, sutartis jau iki tol buvo nutraukta žodžiu. Pareiškimą dėl sutarties nutraukimo išsiuntė P. Ž. elektroniniu paštu. P. Ž. įmonės vardu 2015 m. lapkričio 3 d. sąskaitą Nr. 002, išrašė ji P. Ž. prašymu, nes pastaroji neturėjo kompiuterio, nemokėjo su juo dirbti. P. Ž. jas pasirašė. Kadangi norėjo atsiskaityti su P. Ž., ji sutiko išrašyti 2015 m. lapkričio 3 d. sąskaitą Nr. 002, ją pasirašius, P. Ž. gavo apmokėjimą, ji pasirašė, kad pinigus gavo. Mokėjo grynaisiais, nes kaltinamoji to prašė, jos banko sąskaita buvo minusinė. Mano, kad P. Ž. sumokėta suma atitiko pusę jų gauto pelno. Tai buvo sąskaita buvo už du mėnesius, tuo metu buvo išvežta tik keletą palečių. Sąskaitos data atitinka jos surašymo datą. Kasos išlaidų orderis dėl apmokėjimo taip pat buvo tos pačios dienos. Pelnas buvo tik už 2015 m. rugsėjo–spalio mėn. vežimą. P. Ž. iš E. Ž. ir G. Ž. sąskaitos jos sutuoktiniui R. G. yra mokėjusi už įsigytas sraiges ir už pašarą, bet nieko bendro su minėtomis sąskaitomis. Ji su sutuoktiniu abu yra augintojai, ūkininkai, vyras augina sraiges, pašarą. Ir ji, ir UAB „B“ pardavinėja sraiges, kieno vardu tada pardavinėjo – neprisimena. Mano, kad UAB „B“ vardu nėra atlikusi mokėjimų P. Ž., G. Ž. ar E. Ž.. Mokėjo tik „T” pagal bendradarbiavimo sutartį. P. klaidino tyrėjus sakydama, kad ji grąžino UAB „B“ pinigus, bet ten buvo sumokėta už iki 2016 m. nusipirktas iš jų sraiges ir už pašarus. Negrynųjų pinigų į savo asmeninę sąskaitą už „B” parduotas sraiges nėra gavusi, tik už sraiges ir pašarą. Jai bendradarbiaujant su P. Ž. papildomų išlaidų pastaroji negalėjo patirti, nes į Ispaniją atvažiuodavo ji (D. G.), ji ir kurui susimesdavo, kai P. su savo mašina važiavo, po to mašiną nuomavo iš įmonės pinigų. Ji buvo prašiusi P. Ž. paieškoti klientų, kurie mokėtų daugiau, aiškino, kaip tai daryti internetu, bet mano, kad ji neieškojo. Kitur, ne Ispanijoje, ji klientų neieškojo. Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. birželio 8 d. liudytoja apklausta D. G. parodė, kad ji yra uždarosios akcinės bendrovės „B” (duomenys neskelbtini). Jos vadovaujama įmonė verčiasi sraigių auginimu ir pardavimu. Įmonės produkcija platinama įvairiose Europos Sąjungos šalyse. 2015 m. rugsėjo 1d. tarp jos vadovaujamos įmonės ir P. Ž. vadovaujamos įmonės „T“, (duomenys neskelbtini), esančios Ispanijoje, Portugalijos teritorijoje, buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr. 101101. Sutartį pateikia. Kiek žino, P. Ž. paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini). Sutartimi P. Ž. įsipareigojo bendrauti ispaniškai su D. G. įmonės klientais dėl užsakymų, esant reikalui pasitiks krovinius, ieškos naujų klientų dėl įmonės produkcijos įgijimo platinimo. Detaliau aplinkybes išdėstė pareiškime, rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos pateikia. Su P. Ž. susipažino 2014 metais, ji jai paskambino kaip įmonės direktorei. P. Ž. domėjosi sraigių auginimu. 2014 metais D. G. nuvyko į Ispaniją ir susipažino asmeniškai su P. Ž.. Kadangi P. Ž. kalbėjo tiek lietuviškai, tiek ispaniškai, sutarė bendradarbiauti dėl klientų paieškos Ispanijoje, siekiant platinti įmonės produkciją. Prekes į Ispaniją įmonė pradėjo eksportuoti nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio. Iki 2015 m. lapkričio mėnesio verslo santykiai su P. Ž. ir jos atstovaujama įmone klostėsi gerai – prekių siuntos pasiekdavo užsakovus bei sąskaitos faktūros būdavo laiku apmokamos. Tik viena sąskaita iki 2015 m. lapkričio mėnesio buvo nesumokėta – 2015 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaita faktūra invoice Nr. 035. Šią sąskaitą apmokėjo P. Ž. 2016 m. vasario mėn., t. y. nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. vasario mėn. P. Ž. neteisėtai disponavo D. G. įmonės pinigais, nes įmonės klientas – įmonė Ispanijoje „H“ pranešė D. G. ir į jos įmonės elektroninį paštą pateikė sąskaitą Nr. 035, kad pinigai už sraigės yra pervesti. Tai patvirtina susirašinėjimas su įmone „H“, kurį pateikia, iš kurio matyti, kad įmonė už sraigės apmokėjo į kažkokią Ispanijos sąskaitą. Dėl to ji telefonu paskambino P. Ž., kuri paaiškino, kad įvyko klaida, ir per neilgą laikotarpį – apytikriai per kelias savaites P. Ž. iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į D. G. įmonės sąskaitą pinigus, t. y. 2016 m. vasario 3 d. – pervedė 2 802 eurus, ir 2016 m. vasario 29 d. P. Ž. pervedė į D. G. įmonės sąskaitą iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 918 eurų ir taip pat nurodė faktūrą Nr. 35. Tai D. G. sukėlė pagrįstą įtarimą, kad P. Ž. neteisėtai pasisavino jos įmonės pinigus, tai yra lėšas, kurias jos įmonės klientai Ispanijoje sumoka už gautas prekes – įmonės produkciją – sraigės. Pagrįstai įtaria, kad P. Ž. apgaule, tai yra apgaulingai užvaldė įmonės turtą pinigines lėšas. Gali paaiškinti, kad visais be išimties atvejais su produkcija – sraigėmis į Ispaniją būdavo siunčiama tiek sąskaita – faktūra, ir veterinarijos pažymėjimas. Gali paaiškinti, kad yra keliolika sąskaitų faktūrų, kurias įmonės klientai apmokėjo, nes buvo tyčia suklaidinti P. Ž.: 1. 2015 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaita faktūra invoice, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1 tonai 3 600 eurų sumai, kopija pateikta su Pareiškimu – ši sąskaita neapmokėta. Nors įmonės klientas C. S. E. jai pateikė duomenis, kad jis už produkciją yra pilnai sumokėjęs P. Ž. 2015 m. rugsėjo 12 d. sumoje 3 125 eurų, lėšas pervedant į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip supranta tai buvo pervestos lėšos į E. Ž. sąskaitą; 2. 2015 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaita faktūra invoice, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 056, pirkėjui C. D. (duomenys neskelbtini), NIF: (duomenys neskelbtini), 2 tonoms 5 600 eurų sumai, kuri buvo pakoreguota į 5 000 eurų sumą, kopija pateikta su Pareiškimu – ši sąskaita yra apmokėta dalinai, tai yra į įmonės sąskaita yra sumokėta 4 600 eurų, ir klientas pateikė pavedimo kopiją, kad 1 000 eurų 2015 m. vasario 23 d. sumokėjo į E. Ž. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 3. 2015 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaita faktūra invoice, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 0,170 tonai 408 eurų sumai, kopija pateikia su pareiškimu – šią sąskaitą apmokėjo P. Ž. 2016 m. vasario 3 d. iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Pinigus, sumoje 408 eurų P. Ž. į įmonės sąskaitą pervedė iš savo asmeninės sąskaitos tik 2016 m. vasario 3 d., nors įmonės klientas nurodė, kad pinigus už produkciją pervedė į P. Ž. sąskaitą, nors P. neturėjo jokių įgaliojimų teikti įmonės klientams kažkokių savo asmeninių sąskaitų; 4. 2015 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaita faktūra invoice, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), l tonai 3 300 eurų sumai, kopija pateikta su pareiškimu, ši sąskaita neapmokėta, nors įmonės klientas C. S. E. pateikė bankinio pavedimo kopiją (prideda), kad pinigai už produkciją – sraigės yra pervesti į E. Ž., sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 5. 2015 m. spalio 19 d. PVM sąskaita faktūra invoice, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 1 tonai 3 312 eurų sumai. Klientas C. S. E., už gautas įmonės produkciją – sraigės, sumokėjo visą sumą 3 312 eurų į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikia išrašytą sąskaitą ir bankinio pavedimo kopiją. Sąskaitos savininkas jai nežinomas; 6. 2016 vasario 18 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra invoice, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 072 įmonei už 2,8 tonos, nes neva pagal P. Ž., 200 kg prekių sugedo, 7000 eurų sumai, kopija pateikta su Pareiškimu. Dalį šios sąskaitos apmokėjo P. Ž., t. y. ji 2016 m. vasario 29 d. iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 5 352 eurų į įmonės sąskaitą, tačiau liko neapmokėtas likutis – 1 648 eurų suma. Gali paaiškinti, kad P. Ž. 2016 metų sausio mėnesį rado įmonės prekėms užsakovą – įmonę Ispanijoje „S“ S.L., NIF (duomenys neskelbtini). D. G. buvo pateiktas 16 tonų prekių užsakymas 28 800 EUR sumai. Dėl šio krovinio 2016 m. vasario 5 d. įmonėje buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra invoice, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 069, kopiją pateikia su pareiškimu; 7. 2016 m. vasario 5 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra invoice, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 069. Pateiktas transporto važtaraštis, kad krovinys pasiekė klientą – įmonę Ispanijoje „S“ S.L., (duomenys neskelbtini), tai yra 16 tonų sraigių. P. Ž. pagal su ja sudarytą bendradarbiavimo sutartį turėjo šį krovinį pasitikti, sutikrinti svorį ir kokybę. Krovinys vyko vienu krovininiu automobiliu. P. Ž. jai klaidingai pranešė ir pateikė kažkokį dokumentą, kad Krovinys yra 15, o ne 16 tonų ir, kad klientas sumokėjo 0,85 euro centus už 1 kg sraigių. Po to, kai gavo tokį pranešimą iš P., elektroniniu paštu susisiekė su “S“ S.L., NIF(duomenys neskelbtini) ir įmonė el. paštu pranešė, kad pinigus pagal išrašytą sąskaitą faktūrą sumoje 28 800 eurų apmokėjo, lėšas pervedė P. Ž.. Po pokalbio su “S“ S.L., NIF (duomenys neskelbtini) savininku M., 2016 m. vasario 17 d. jos vadovaujamai įmonei iš P. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) yra padaromas pavedimas sumoje 9 870 eurų ir 2016 m. vasario 29 d. iš P. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedama įmonei 2 880 eurų, viso sumoje 12 750 eurų. Nors su P. Ž. D. G. vadovaujama įmonė jokių sandorių dėl sraigių įsigijimo nesudarinėjo. Gali paaiškinti, kad už Ispanijoje esančiai įmonei “S“ S.L., NIF (duomenys neskelbtini), pateiktą produkciją liko neapmokėta 16 050 eurų. Nors, kaip jau minėjo “S“ S.L., NIF (duomenys neskelbtini) savininkas patikino, kad jis apmokėjo visą 28 800 eurų sumą į P. sąskaitą; 8. 2016 m. vasario 5 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra invoice, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 068 klientui Ispanijoje „G“, dėl 2 tonų sraigių 3 200 eurų sumai. Dalis šio sąskaitos buvo apmokėta, t. y. klientas „G“, į įmonės sąskaitą pervedė 1 220 eurų, tačiau liko neapmokėta 1 980 eurų. 2016 m. kovo 10 d. ji sulaukė el. laiško iš „G“, kuriame jis pateikia susirašinėjimą su P. Ž., iš kurio matyti, kad P. visiškai neturėdama jokio pagrindo pateikė dvi sąskaitas faktūras apmokėjimui, kažkokiam asmeniui A. K., kuriam įmonė „G“, apmokėjo dvi sąskaitas 550 eurų ir 1 430 eurų, viso 1 980 eurų sumai. Pažymėtina, kad sąskaitą su A. K. rekvizitais, jos įmonės klientui „G“, el. paštu pateikė P. Ž., nors P. Ž. tokių įgaliojimų neturi. Iš viso preliminariais skaičiavimais D. G. vadovaujamai įmonei „B”, P. Ž. savo neteisėtais veiksmais padarė 30 415 eurų turtinę žalą. Akivaizdu, jog P. Ž. sukčiavo, tai yra ji siekdama sau naudos, apgaule laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. vasario mėn., neteisėtai pasisavino jos vadovaujamai įmonei priklausančias pinigines lėšas sumoje 30 415 eurų. P. Ž. neteisėtai, be D. G., kaip įmonės vadovo, žinios ir sutikimo įmonės klientams Ispanijoje pateikdavo apmokėjimui už įmonės pateiktas prekes tiek savo, tiek kitų asmenų, t. y. E. Ž. ir A. K. atsiskaitomąsias sąskaitas, į kurias suklaidinti įmonės klientai pervesdavo pinigines lėšas už prekes – sraiges. Gali paaiškinti, kad su P. Ž., pagal 2015 m. rugsėjo 1 d. tarp D. G. vadovaujamos įmonės ir jos, sudarytą bendradarbiavimo sutartį Nr. 101/01, už P. Ž. suteiktas paslaugas, buvo pilnai atsiskaityta. Jokių pretenzijų ar konfliktų dėl P. Ž. įmonei suteiktų paslaugų apmokėjimo nėra buvę. Be to, pažymi ir tą aplinkybę, jog ne kartą susisiekus ir gražiuoju bandžius išspręsti susidariusią situaciją su P. Ž. ji į raginimus nereagavo. Turi šiuos P. Ž. kontaktinius telefono numerius: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), taip pat turi E. Ž., P. dukters, kontaktinį telefoną: (duomenys neskelbtini). Prie apklausos protokolo D. G. pateikė 2016 m. birželio 8 d. rašytinius paaiškinimus (t. 1, b. l. 92-147). 2017 m. balandžio 5 d. papildomos liudytojo apklausos metu D. G. parodė, kad prie ikiteisminio tyrimo papildomai pateikia UAB „B“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios “Swedbank” AB banke, išrašus, kuriuose atsispindi P. Ž. atlikti mokėjimai iš jos asmeninės sąskaitos už UAB „B“ parduotas sraiges Ispanijos bendrovėms. Kaip jau buvo minėjusi ankstesnių apklausų metu, P. Ž. neteisėtai įgijo UAB „B“ priklausančius pinigus iš Ispanijos bendrovių už parduotas sraiges. 2016 m. vasario 3 d. P. Ž. atliko mokėjimą už sąskaitą faktūrą Nr. 063 ir dalinį apmokėjimą už sąskaitą faktūrą Nr. 035, viso 2 490 EUR. 2016 m. vasario 17 d. P. Ž. atliko dalinį mokėjimą už sąskaitą faktūrą Nr. 069, viso 9 870 EUR, 2016 m. vasario 29 d. P. Ž. atliko dalinį mokėjimą už sąskaitą faktūrą Nr. 035, dalinį mokėjimą už sąskaitą faktūrą Nr. 069 ir dalinį mokėjimą už sąskaitą faktūrą Nr. 072. Taip pat pateikia dokumentus, susijusius su UAB „B“ sraigių jauniklių pardavimu P. Ž. ir su ja susijusiems asmenimis. Už pirktas sraiges UAB „B“ išrašė sąskaitą faktūrą E. Ž. 4 400 EUR sumai, o pagal šią sąskaitą atsiskaitė A. K., E. Ž. ir P. Ž.. Taip pat pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „B“ pirko užaugintas sraiges iš E. Ž. ir už jas atsiskaitė. Į klausimą D. G., ar ji, UAB „B“ ar jos sutuoktinis R. G. yra gavę pinigų už UAB „B“ parduotas sraiges Ispanijos bendrovėms iš P. Ž., E. Ž. arba su jais susijusių asmenų grynaisiais pinigais, D. G. atsakė – ne, grynųjų pinigų iš nurodytų asmenų už UAB „B“ parduotas sraiges Ispanijos bendrovėms nei ji, nei UAB „B“, nei jos sutuoktinis nėra gavę (t. 2, b. l. 17-18). 2017 m. birželio 14 d. papildomos liudytojo apklausos metu D. G. parodė, kad nori papildomai duoti parodymus apie jos auginamų sraigių sezoniškumą. Sraigių reprodukcinis laikotarpis prasideda nuo vasario mėnesio. Sraigės auga per vasarą iki rugpjūčio mėnesio. Derlius pradedamas rinkti rugpjūčio pabaigoje, o sraigės būna realizuojamos iki vasario mėnesio. Nuo vasario iki rugpjūčio mėnesių sraigių nebūna. Sraigės pradeda daugintis maždaug vasario mėnesį ir sraigiukai atsiranda nuo kovo mėnesio. Ji prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė jos keliones į Ispaniją patvirtinančius dokumentus. Jos paskutinė kelionė buvo 2015 m. spalio 4 d. iki 2015 m. spalio 14 d. Į Lietuvą ji grįžo kartu su P. Ž.. Po to ji iš UAB „B“ pinigų P. Ž. nupirko lėktuvo bilietus atgal į Ispaniją 2015 m. lapkričio 15 d. kai P. Ž. išskrido į Ispaniją, nei D. G., nei P. Ž. nebuvo daugiau susitikusios nei Lietuvoje, nei Ispanijoje. Paskutinį kartą P. Ž. matė tuomet, kai kartu grįžo iš Ispanijos, oro uoste (t. 2, b. l. 104). 2017 m. rugsėjo 19 d. papildomos liudytojo apklausos metu D. G. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. klientas iš “S“ S.L. elektroniniu paštu atsiuntė į jos elektroninį paštą įrodymą, kad P. Ž. kartu su dukra E. Ž. už priduotas sraiges iš “S“ S.L. 2016 m. vasario 1 d. gavo grynais 10 000 eurų, už ką pasirašė ant “S“ S.L. pateikto šios įmonės firminio blanko. Šis dokumentas yra lygiai toks pats kaip atsiųstas jos per Watsapp programą, tik skiriasi sraigių kaina už kilogramą. O būtent anksčiau pateiktame tokiame pačiame dokumente nurodyta sraigių kilogramo kaina yra 0,85 cento, o šiame dokumente sraigių kaina yra 1,50 euro. Telefoninio pokalbio metu “S“ S.L. savininkas M. jai nurodė, kad pinigai už sraiges buvo 2 kartus sumokėti grynais P. Ž., tai yra 2016 m. vasario 1 d. buvo sumokėta 10 000 eurų grynais, 2016 m. kovo 1 d. sumokėta 6 800 eurų grynais. Taip pat 2016 m. vasario 5 d. E. Ž. buvo sumokėta 5 000 eurų grynais. Taip pat telefoninio pokalbio metu jis patvirtino, kad paimti pinigus P. Ž. visada atvažiuodavo kartu su savo dukra E. Ž.. Prie apklausos protokolo prideda “S“ S.L. savininko pateiktus P. Ž. ir E. Ž. pasirašytus dokumentus (t. 2, b. l. 105-122). 2018 m. gegužės 21 d. papildomos liudytojo apklausos metu D. G. parodė, kad apie sraigių pardavimą Ispanijos įmonei “S“ S.L. (toliau klientas) davė parodymus ankstesnių apklausų metu. Papildant savo parodymus nori paaiškinti, kad derybos dėl sraigių kainos ir kiekio su klientu vyko per P. Ž.. D. G. asmeniškai su šiuo klientu bendrauti neturėjo galimybes, kadangi jis kalba tik ispanų kalba, o ji jos nemoka. Kaip ir minėjo ankstesnių apklausų metu, pagal susitarimą su P. Ž. pastaroji pati derino kainas su ispanų kalba bendraujančiais klientais. 2016 metu sausio mėnesio viduryje P. jai paskambino ir pasakė, kad turi naują užsakymą iš Ispanų kompanijos “S“ S.L., kuri pageidauja įsigyti 16 tonų sraigių Maxima už 1,80 eurų už kilogramą. Tai nebuvo aukšta kaina sraigių pardavimo rinkoje, tačiau D. G. sutiko su siūloma kaina, kadangi iš lietuvių ir lenkų augintojų nupirko sraiges už 1,45 eurų vidutinę kainą. Su P. buvo žodinis susitarimas ir pagal bendradarbiavimo sutartį, t. y. D. G. turėjo nupirkti sraiges, supakuoti jas, pasverti, pakrauti į automobilį ir išlydėti automobilį iš Lietuvos, o P. turėjo pasitikti krovinį pas klientą, persverti svorį ir pasižiūrėti, kad už sraiges būtu pilnai atsiskaityta, kaip ir žadėjo klientas. Nori pabrėžti, kad P. bendraujant su klientu susitarė, kad už sraiges iškarto bus pilnai atsiskaityta atlikus pavedimą į UAB „B“ sąskaitą. Dalį sraigių D. G. asmeniškai pakrovė Lietuvoje, kitą dalį pakrovė Lenkijoje Opoles mieste. Kraunant automobilį jie prie automobilio vairuotojo pasvėrė visą krovinį ir vairuotojas CMR dokumente pasirašė, kad krovinį priėmė patvirtinant CMR nurodytą sraigių svorį. Pakrovė 16 tonų ir dar 200 kg įdėjo dovanų. Taip pat vairuotojui įdėjo sąskaitą faktūrą ir CMR dokumentą. Išleidus krovinį ji paskambino P. ir informavo apie krovinio kiekį bei kokybę. Išvažiavus iš Opole link Lietuvos sulaukė skambučio iš P., kuomet ji pradėjo sakyti, kad D. G. turi sustoti, nevairuoti, kadangi turi rimtą pokalbį. D. G. sustojus P. pradėjo sakyti, kad skubiai turi atšaukti krovinio gabenimą nes klientas yra apgavikas, jis neva atsisako imti krovinį. Kadangi automobilis su kroviniu tuo metu jau buvo pravažiavęs apie 900 km, atšaukti krovinio gabenimą jau buvo neįmanoma, be to šios rūšies sraigės nebuvo populiarios Ispanijos rinkoje, jos buvo pristatomos tik pagal išankstinį užsakymą ir tik šiam klientui, nes jis vienintelis Ispanijoje dirbo su šia sraigių rūšimi. P. apie tai žinojo ir ji žinojo, kad už sraiges UAB „B“ jau buvo atsiskaičiusi su sraiges augintojais. Gražinus krovinį atgal įmonė patirtu didžiulį nuostolį. Pokalbio metu su P. ji pasakė, kad pabandys dar kartą kalbėti su klientu. Vėliau ji D. G. vėl perskambino ir pasakė, kad klientas sutiko paimti krovinį, bei jis sumažino kainą ir už kilogramą sumokės tik apie 1 eurą. P. paklausė, ar D. G. sutinka su tokiu pasiūlymu ar krovinys važiuoja namo. Kadangi D. G. nieko kito nebeliko ji sutiko su siūloma kaina. Toliau kroviniui pasiekus Ispaniją pagal susitarimą P. turėjo laukti krovinio pas klientą (duomenys neskelbtini). 7 val. ryto. Apie 8 val. ryto D. G. paskambino vairuotojui kuris pas klientą jau buvo nuo 6 val. Jis pasakė, kad P. vis dar nėra ir, kad jie jau pradėjo krauti krovinį. Pasak vairuotojo krovinio niekas nesvėrė, jį iškrovė labai greitai ir vairuotojas išvažiavo. Iškraunant krovinį atvažiavo P.. Maždaug po valandos P. paskambino D. G. ir pasakė, kad trūksta svorio ir kad yra tik 15 000 kg vietoj 16 000 kg + 200 kg dovanų. P. pradėjo jai į WatsApp siųsti nuotraukas nufilmavus nepilnus maišelius su sraigėmis. D. G. jai paaiškino, kad reikia ne maišelius žiūrėti, o bendrą svorį. Paprašė, kad pasvertu kiekvieną paletę. Netrukus ji vėl paskambino ir pasakė, kad persvėrė krovinį bei, kad realiai yra tik 15 000 kg. Jos susipyko, D. G. pasakė P., kad neįmanoma per tokį trumpą laiką persverti visą krovinį, ir dar kartą paaiškino kaip jį reikia pasverti. P. atsakė, kad neturi tiek laiko ir nesiruošia visą dieną sverti krovinį. Tuomet D. G. suprato, kad krovinys Ž. nerūpi, pasakė, kad pažiūrėtų, kad klientas pilnai atsiskaitytu ir padarytų pavedimą. Po kažkiek laiko P. D. G. atsiuntė nuotrauką, nurodydama, kad tai yra kliento išrašyta sąskaita. Ji pasakė, kad klientas neapmokėjo visos sąskaitos, o sumokėjo grynais tik 2 000 eurų. Į D. G. klausimą, kodėl klientas neapmokėjo jos įmonės pateiktos invoice sąskaitos P. paaiškino, kad jis nenori daryti tarptautinio pavedimo, o nori atsiskaityti grynais. Pasak P., klientas sumokėjo grynais 2 000 eurų, o maždaug po savaitės laiko sumokės dar 10 750 eurų grynais. Sąskaita, kurios nuotrauką D. G. atsiuntė P., buvo vienintelis kliento išrašytas dokumentas, kuris tuo metu jai buvo pateiktas. Apie tai, kad kliento buvo išrašyta kita sąskaita, D. G. nežinojo. Praėjus kuriam laikui, D. G. parašius klientui el. paštu, kodėl pastarasis neatsiskaito už sraiges, jis atsakė, kad kalbėkite su P., jis jai sumokėjo. Toliau į D. G. bandymus dar kartą išsiaiškinti kur yra pinigai, šis klientas į jos el. laiškus neatsakydavo. Po šio krovinio ji su P. nutraukė visus santykius ir vežimus, o pati toliau be jokių tarpininkų dirbo sraigių pardavimo rinkoje su tais pačiais klientais. Maždaug prieš pat 2018 Naujus metus jai paskambino viena lietuvė iš Ispanijos ir pasakė, kad klientas iš (duomenys neskelbtini) nori įsigyti 100 tonų sraigių. Jai įvardijus klientą sužinojo, kad tai yra “S“ S.L. kompanija. Tada ji trumpai papasakojo kas nutiko bendraujant su šia kompanija ir pasakė, kad sutinka bendrauti toliau tik tuo atveju jeigu klientas papasakos jai, kiek realiai buvo sumokėta P. už sraiges ir kokia kaina buvo mokėta už kilogramą sraigių. Klientas pažadėjo, kad pakels dokumentaciją ir atsiųs jai visus turimus dokumentus. Į klausimą ar sraigių kilogramo kaina buvo 0,85 eurų už kilogramą jis atsakė kad tikrai ne. Taip pat klientas pasakė, kad dokumento, kuriuo nuotrauką jai atsiuntė P., jis nėra matęs ir kad tai yra ne sąskaita, o įmonės firminis blankas, ant kurio surašyti jam nežinomi duomenys. Kas surašė šį dokumentą jis nežino. Be to jis papasakojo, kad pageidavimas mokėti grynais buvo išreikštas P., o jis kaip tik norėjo daryti pavedimą. D. G. prašymu klientas el. paštu pateikė dokumentus, kuriuose jam pasirašė P.. Šių dokumentų kopijas anksčiau pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Dėl kitų aplinkybių davė parodymus ankstesnių apklausų metu. Nori paminėti, kad šį kartą šiam klientui pardavė 20 tonų Maxima rūšies sraigių po 2,25 eurų už kilogramą ir už visą krovinį klientas atsiskaitė iškarto pavedimu (t. 2, b. l. 148-152).

2017 m. balandžio 5 d. atliktos akistatos metu D. G. ir P. Ž. iš esmės liko prie savo parodymų. Į klausimą, kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašyta 2015 m. rugsėjo 1 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. 101/01 su UAB „B“ ir Ispanijos bendrove „T“ D. G. atsakė, kad sutartis buvo pasirašyta Lietuvoje, prie Senukų prekybos centro, Ukmergės g., Vilniuje. Bendradarbiavimo sąlygos buvo aptartos iki sutarties pasirašymo. P. Ž. atsakė, kad jai atrodo, kad sutartį pasirašė Ispanijoje, jos namuose. Į klausimą, kokia buvo atsiskaitymo tvarka su Ispanijos bendrove „T“ pagal minėtą sutartį už darbų atlikimą? D. G. atsakė, kad ji su P. Ž. buvo susitarusi už jos bendrovės atliktus darbus mokėjimą atlikti tokia tvarka: už UAB „B“ parduotų sraigių Ispanijos bendrovėms gautą pelną (t. y. pardavimo ir pirkimo kainos skirtumą, minusavus pervežimo kaštus ir kitas išlaidas) dalintis per pusę, pagal „T“ išrašytas sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktą. Taip pat buvo vedama bendra lentelė, kurioje matėsi pajamos ir kitoje grafoje buvo žymimos išlaidos, t. y. sraigių pirkimo kaina, transporto kaina ir kitos buvusios išlaidos. Turėjo susikūrusios bendrą paštą, kuriuo galėjo naudotis abi, nes abi turėjo prisijungimo duomenis ir slaptažodį ir visą laiką abi galėjo matyti minėtą lentelę. Kiekvieną kartą UAB „B“ išvežus krovinį į Ispaniją buvo pildoma minėta lentelė. Iš „T“ atliktų darbų akto ji nereikalavo, tai nebuvo būtina, buvo reikalingos tik atliktų darbų sąskaitos faktūros. P. Ž. atsakė, kad atsiskaitymo tvarka turėjo būti pagal susitarimą, tačiau atsiskaitymo su jos vadovaujama bendrove „T“ nebuvo, nes D. G. minėtoje lentelėje visada buvo žymimas nuostolis, tačiau nori pažymėti, kad ji nematydavo UAB „B“ pirkimo sąskaitų faktūrų (t. y. ji nežinojo už kiek UAB „B“ perka sraiges). Į klausimą, ar Ispanijos bendrovė „T“ arba P. Ž. arba su ja susiję tretieji asmenys turėjo teisę išrašyti savo vardu arba trečiųjų asmenų vardu sąskaitas faktūras už UAB „B“ parduodamas sraiges Ispanijos bendrovėms? Ar buvo tokių atvejų? D. G. atsakė, kad „T“, P. Ž. arba su ja susiję asmenys neturėjo teisės išrašyti savo vardu arba trečiųjų asmenų vardu sąskaitų faktūrų už UAB „B“ parduodamas sraiges Ispanijos bendrovėms. Nes sraigės buvo UAB „B“ nuosavybė. Nes UAB „B“ parduodavo arba savo sraiges arba iš kitų augintojų pirktas sraiges. Jai nežinoma tokių atvejų ar „T“ buvo išrašiusi sąskaitų faktūrų už UAB „B“ parduodamas sraiges Ispanijos bendrovėms. Jai nėra žinoma, ar P. Ž. savo vardu išrašė sąskaitas faktūras UAB „B“ parduodamoms sraigėms Ispanijos bendrovėms, tačiau pati matė A. K. vardu išrašytas dvi sąskaitas kaip komisinius nuo UAB „B“ vežamų sraigių „G“ bendrovei. Šiai bendrovei UAB „B“ buvo vežusi sraiges, buvo išrašyta sąskaita faktūra, o ji vėliau sužinojo, kad nuo A. K. buvo išrašyta papildoma sąskaita minėtai bendrovei. Sraiges visada pirkdavo ir už jas atsiskaitydavo tik UAB „B“. P. Ž. atsakė, kad sąskaitų faktūrų už UAB „B“ parduodamas sraiges Ispanijos bendrovėms nei ji, nei „T“ nerašė. Kartą arba du, kiek tiksliai dabar neatsimena, A. K. išrašė sąskaitas faktūras Ispanijos bendrovei „G“, už papildomą darbą, t. y. sraigių tvarkymą. UAB „B“ beveik visą laiką veždavo nekokybiškas sraiges, t. y. sutrintu kiautu sraiges, sulūžusiose paletėse, netinkamo svorio sraiges, todėl klientai turėdavo perrūšiuoti sraiges. Jai sraiges perrūšiuoti padėdavo brolis A. K.. Sraiges taip pat perrūšiuodavo patys klientai. Į klausimą, kada UAB „B“ pradėjo pirmus sraigių pradavimu į Ispaniją? D. G. atsakė, kad UAB „B“ pirmą partiją sraigių išvežė 2015 metų rugpjūčio mėnesio pabaigos arba rugsėjo pradžios, iki sutarties pasirašymo, kuomet prasideda sraigių pardavimo sezonas. P. Ž. atsakė, kad tikslios datos neatsimena, bet turbūt buvo taip, kaip sako liudytoja D. G.. Į klausimą, kaip pirkėjai turėjo atsiskaityti už gautas sraiges? D. G. atsakė, kad pirkėjai turėjo atsiskaityti pagal UAB „B“ išrašytose sąskaitose faktūrose esančius rekvizitus pavedimu, bet ne grynaisiais pinigais. Taip jie ir atsiskaitydavo. P. Ž. patvirtino D. G. atsakymą. Į klausimą, ar D. G. prašė Ispaniškų bendrovių pervesti pinigus tretiesiems asmenims už UAB „B“ parduotas sraiges? D. G. atsakė, kad vieną kartą buvo atvejis, kai ji kartu su P. Ž. viešėdami Ispanijoje lankė klientus, buvo nuvykę pas vieną klientą C. S. iš Quel, kuris buvo pradelsęs mėnesį laiko ir neatsiskaitė. P. Ž. prašymu, kadangi pas ją buvo problema, t. y. pas ją namuose buvo atjungta elektra, ji sutiko, kad klientas sumokėtų pinigus į P. Ž. sąskaitą. Tai buvo tik vieną kartą. Grįžusi namo ji minėtam klientui parašė elektroninį laišką, kad toliau visi pinigai būtų mokami į UAB „B“ banko sąskaitą. Daugiau niekada nėra prašiusi klientų pervesti pinigus į kitų asmenų sąskaitas, net buvo jiems rašiusi pakartotinus laiškus, nes kaip minėjo sraigės buvo UAB „B“ nuosavybė ir pinigai už jų pardavimą priklausė UAB „B“ . P. Ž. atsakė, kad D. G. Ispaniškų bendrovių klientų prašė pervesti pinigus už UAB „B“ parduotas sraiges į jos, jos brolio A. K. banko sąskaitas. D. G. klientų tą prašė padaryti per ją, t. y. ji vertėjavo ispaniškoms bendrovėms. Klientai sutiko su tokiu D. G. prašymu, todėl pervesdavo pinigus už pirktas sraiges į jos asmeninę sąskaitą ir A. K. sąskaitą, tačiau tai buvo nedaug kartų, pinigai buvo nuimti nuo sąskaitų grynaisiais ir perduoti D. G., taip pat buvo atlikti pervedimai į UAB „B“ banko sąskaitas, D. G. sutuoktinio R. G. sąskaitas. D. G. minėta jos problema, kai jos name buvo atjungta elektra buvo išspręsta jos pačios, o ne UAB „B“ kliento pagalba. Gali patvirtinti, kad ji kartu su D. G. lankėsi pas klientą C. S. iš Quel, kuris pervedė pinigus į jos sąskaitą, nes D. G. pati to prašė kliento, o jis sutiko pinigus pervesti į jos sąskaitą. Kitą dieną, joms grįžus iš kelionės ji nuėmė pinigus ir D. G. atidavė grynais. Į klausimą, ar P. Ž., E. Ž. ar su jomis susiję asmenys bendrovei UAB „B“ yra mokėjusios pinigus grynais už UAB „B“ parduotas sraiges Ispanijos bendrovėms? D. G. atsakė, kad nei P. Ž., nei E. Ž., nei kiti su jomis susiję asmenys niekada nebuvo mokėję grynais pinigais bendrovei UAB „B“ už UAB „B“ parduotas sraiges Ispanijos bendrovėms. P. Ž. atsakė, kad E. Ž. nebuvo mokėjusi UAB „B“ grynųjų pinigų už UAB „B“ parduotas sraiges Ispanijos bendrovėms. Vieną kartą ji pinigus D. G. mokėjo Panevėžyje, jos sodyboje, kokia tai buvo pinigų suma, neatsimena, galbūt tai buvo 2000 Eur, kitą kartą ji D. G. pinigus mokėjo Ispanijoje savo namuose. Daugiau grynųjų pinigų D. G. ar su ja susijusiems asmenimis už UAB „B“ parduotas sraiges nemokėjo. Į klausimą, ar P. Ž., E. Ž. ar su jomis susiję asmenys yra pervedę pinigus iš savo asmeninių sąskaitų už UAB „B“ parduotas sraiges Ispanijos bendrovėms į UAB „B“ banko sąskaitą? D. G. atsakė, kad už UAB „B“ parduotas sraiges ispaniškoms bendrovėms P. Ž. yra tris kartus pervedusi pinigus į UAB „B“ banko sąskaitą. P. Ž. atsakė, kad pinigus į UAB „B“ sąskaitą kelis kartus yra pervedusi iš savo asmeninės sąskaitos, taip pat pinigai buvo pervesti iš E. Ž. banko sąskaitos ir taip pat iš jos brolio A. K., su kuriuo dirba kartu banko sąskaitos. Kiek kartų buvo atlikti pavedimai, neatsimena. Į klausimą, kaip buvo atsiskaityta už atliktus darbus su Ispanijos bendrove „T“ pagal minėtą 2015 m. rugsėjo 1 d. bendradarbiavimo Nr. 101/01 sutartį už darbų atlikimą? D. G. atsakė, kad P. Ž. visada žinodavo apie UAB „B“ perkamų ir parduodamų sraigių pirkimo ir pardavimo kainas. Pirmi pinigai bendrovei „T“ pagal 2015 m. lapkričio 3 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Serija Nr. 002 buvo sumokėti 2015 m. lapkričio 3 d. pagal kasos išlaidų orderį 2 425 EUR. Ši suma buvo sumokėta už pirmuosius UAB „B“ sraigių pardavimus. Sąskaitą faktūrą surašė ji už P. Ž., nes ji neturėjo spausdintuvo, ant sąskaitos pasirašė jos abi, kasos išlaidų orderyje taip pat pasirašė jos abi. P. Ž. atsakė, kad kaip jau minėjo su jos vadovaujama bendrove „T“ nebuvo atsiskaityta. D. G. visada sudarydavo minėtą pirkimo pardavimo lentelę elektroniniame pašte, kurioje visada nurodydavo nuostolį už sraigių pardavimą ispaniškoms bendrovėms. Ji su D. G. dirbo metus laiko, t. y. nuo jau minėto 2015 metų rugpjūčio pabaigos. Jos ant minėtos sąskaitos faktūros ir kasos išlaidų orderio paprašė pasirašyti pati D. G., nes pasak jos, jai to reikėjo į buhalteriją. Į klausimą, kiek kilogramų sraigių iš UAB „B“ buvo užsisakiusi bendrovė “S“ S.L.? Kiek sraigių bendrovei buvo išvežta, kiek sraigių bendrovė gavo ir kaip tai buvo nustatyta? Liudytoja D. G. atsakė, kad Ispanijos bendrovė “S“ S.L. iš UAB „B“ buvo užsisakiusi 16 tonų sraigių “Maxima”. Šį užsakymą organizavo P. Ž., ji buvo suderinusi sraigių pardavimo kainą – 1,80 EUR už vieną kilogramą. Sraiges UAB „B“ nusipirko iš Lenkijos ir dalį sraigių iš keleto lietuvių augintojų, pirkimo kainos vidurkis buvo 1,45 EUR už kilogramą. Visos sraigės buvo persvertos, buvo net įdėtas viršsvoris, 400 kg dovanų. Sraigės buvo svertos Lietuvoje UAB „B“ esančiose patalpose, kuriose yra didelės svarstyklės ir šaldytuvai. Kiekviena paletė prieš kraunant būdavo persveriama. Kita krovinio dalis buvo pakrauta Lenkijoje, pas augintojus. Ji pati lydėjo krovinį iš Lietuvos iki Lenkijos, pati krovinį sukrovė, pati supakavo ir susvėrė, pati krovinį išleido į Ispaniją. Bendrovė, vežusi krovinį buvo UAB “S”, krovininį automobilį vairavo bendrovės darbuotojas, kurio duomenis pateiks prie ikiteisminio tyrimo. Ji su P. Ž. buvo susitarusi, kad šį krovinį išlydės, o ji jį pasitiks Ispanijoje. Krovinys apie 6-7 valandą ryto buvo prie bendrovės “S“ S.L., Sevilijoje, ji tai žino, nes visą laiką kelionės metu palaikė ryšį su vairuotoju. Jos žiniomis krovinio niekas nepersvėrė, tai jai pasakė vairuotojas. labai greitai, tą pačią dieną jai P. Ž. pranešė, kad sraigių svoris neatitinka, t. y. buvo ne 16 tonų, o 15 tonų sraigių. Ji dar kartą paklausė vairuotojo, ar iškraunant kažkas svėrė sraiges, jis patvirtino, kad ne. Ji dar kartą susisiekusi su P. Ž., pasakė jai, kad dar kartą pasvertų sraiges, ji pasakė, kad tiek sraigių nėra. P. Ž. jai atsakė, kad neturi tiek laiko. Po kelių minučių jai atėjo žinutė, kad tokio svorio tikrai nėra. Tuomet ji suprato, kad P. Ž. nebuvo aktualus sraigių svoris. Netrukus P. Ž. jai atsiuntė surašyto lapo nuotrauką, kuriame užfiksuota informacija, kad klientas “S“ S.L. pripažįsta, kad sraigių svoris yra 15 tonų, o už jas mokės 0,85 EUR, o ne 1,80 EUR, kaip buvo sutarta anksčiau. Bendrovė “S“ S.L. taip pat gavo CMR ir sąskaitą faktūrą, kurią išrašė UAB „B“ , t. y. Serija (duomenys neskelbtini) Nr.069. Klientas, kaip jai minėjo P. Ž., sumokėjo grynaisiais pinigais, iš pradžių 2 000 EUR, o vėliau sumokėjo 10 750 EUR. Šituos pinigus P. Ž. pervedė bankiniu pavedimu į UAB „B“ banko sąskaitą. P. Ž. atsakė, kad šį krovinį ji pasitiko Ispanijoje, Sevilijoje, buvo kažkur prieš 8 valandas ryto. Ji atvyko kartu su savo dukra E. Ž.. Vairuotojas atvežęs krovinį jį greitai iškrovė ir nelaukęs kol ji pasvers, išvažiavo. Tuomet ji, kartu su savo dukra E. Ž. svėrė krovinį iki 14 valandos. Tai matė “S“ S.L. savininkas ir darbuotojas. Buvo pastatytos svarstyklės, pradėjo sverti ir kiekviename maišelyje trūko svorio. Ji D. G. siuntė nuotraukas telefonu, kuriose atsispindėjo svorio trūkumas. Taip pat D. G. informavo dėl kainos, su kuria sutiko. Kaina nukrito dėl prastos sraigių kokybės. D. G. prašė parduoti sraiges už 0,90 EUR, tačiau klientui nesutikus, D. G. sutiko su pardavimo kaina už 0,85 EUR. Sraigėms buvo nekokybiškos, nes jos buvo labai didelės, kas dar buvo nekokybiška, neatsimena ir “S“ S.L. galėjo pasiūlyti tik tokią pardavimo kainą, o apie tai D. G. buvo informuota. Klientas jai už sraiges sumokėjo 2 000 EUR grynaisiais, pinigus UAB „B“ ji pervedė tik kitą dieną, nes tą dieną nebeturėjo galimybių, nes bankai nebedirbo. Klientas tuo metu neturėjo pinigų ir negalėjo atsiskaityti visos sumos, todėl po kurio laiko ji vyko į Seviliją, iš kliento “S“ S.L. atsiimti likusių 10 750 EUR. Jai buvo labai nepatogu vykti į Seviliją, nes ji yra toli nuo jos gyvenamosios vietos, tačiau klientas, mokėjo grynaisiais pinigais. Mano, kad jis dirba tik su grynaisiais pinigais, nes Ispanijoje tai yra normali praktika. Gautus pinigus iš kliento “S“ S.L. ji pervedė bankiniu pavedimu UAB „B“, tačiau iš kokios sąskaitos buvo vesti pinigai, neatsimena. Į D. G. klausimą: kur ir kada rūšiavote UAB „B“ atgabentas sraiges pardavimui? Dėl kokios priežasties sraigės buvo rūšiuojamos ir kaip jos būdavo rūšiuojamos? P. Ž. atsakė, kad gautas sraiges ji su savo broliu A. K. rūšiavo Barselonoje, Sevilijoje, ir kitoje Bendrovėje – „G“, kuriame mieste ji įsikūrusi, neatsimena, t. y. bendrovėse, kurios buvo įsigijusios sraiges. Kada jie rūšiavo sraiges, neatsimena. Sraigės buvo rūšiuojamos, nes jai skambindavo klientai ir pranešdavo, kad sraigės būdavo nekokybiškos, klientai skambindavo nuolat, atsiųsdavo nuotraukas, kuriose matydavosi nekokybiškos sraigės. Sraigės būdavo rūšiuojamos taip: jos būdavo išpilamos ant darbo stalo, blogos sraigės būdavo išmetamos ir geros sraigės būdavo paliekamos. Į D. G. klausimą: jei sraigės būdavo nekokybiškos, kodėl klientai pirko iš UAB „B“ sraiges ne po vieną kartą, o po kelis kartus (pvz. tris keturis kartus)? P. Ž. atsakė, kad galbūt dėl to, kad klientams tikdavo kaina, kaina būdavo nuleidžiama. Ispanai tokie žmonės, kad juos pakalbinus jie vėl pradeda su tavimi bendradarbiauti. Į D. G. klausimą: minėjote, kad „G“ sumokėjo už rūšiavimą, kurį atliko A. K.. Kodėl jie mokėjo už atliktą darbą, o neprašė nuolaidos UAB „B“, už atmestas nekokybiškas sraiges? P. Ž. atsakė, kad „G“ atsiskaitė už A. K. atliktą darbą, kas yra normalu, „G“ prašė nuolaidos UAB „B“, už atmestas nekokybiškas sraiges. UAB „B“ kartais suteikdavo nuolaidą bendrovei „G“, tačiau kartais nuolaidos nesuteikdavo. Į D. G. klausimą: Kiek man yra žinoma A. K. bendrovei „G“ išrašė sąskaitą faktūrą iki prekių atvykimo į Ispaniją. Kodėl A. K. išrašė tokią sąskaitą? P. Ž. atsakė, kad taip būti negalėjo, A. K. sąskaitos neišrašė iš anksto. Į D. G. klausimą: Ar UAB „B“ atsiskaitė su „T“ P. Ž. atsakė, kad ne, neatsiskaitė už jos atliktus darbus. Į D. G. klausimą: kodėl „T“ toliau bendradarbiavo su UAB „B“, nors UAB „B“ visiškai nemokėjo už atliktus darbus? P. Ž. atsakė todėl, kad ji pasitikėjo D. G. ir dėl to, kad ji sakydavo, jog visada yra sraigių pardavimo nuostolis Ispanijoje. Į D. G. klausimą: kiek jai yra žinoma iš klientų, pirkusių iš UAB „B“, už prekes klientai atsiskaitydavo pagal P. Ž. nurodytą kainą, kuri būdavo didesnė, o jai buvo pranešama mažesnė kaina, pagal kurią ji išrašydavo pataisytą sąskaitą faktūrą. Dalį pinigų pasiimdavo pati P. Ž.. Kodėl taip buvo? P. Ž. atsakė, kad taip nebuvo, jokių pinigų iš klientų ji nepasiėmė. Ji D. G. pranešdavo, kad sraigių pardavimo kainos krisdavo. Sraigių pardavimo kainos keisdavosi, tai kildavo, tai krisdavo, kodėl taip buvo, nežino. Į D. G. klausimą: už ką jos sutuoktiniui R. G. P. Ž. pervedė pinigus ir kokia tai buvo suma ir kada? P. Ž. atsakė, kad kada pervedė pinigus į R. G. sąskaitą, neatsimena, tai buvo apie 3 000 EUR suma už UAB „B“ parduotas sraiges ispaniškoms bendrovėms. Sutuoktinio sąskaitą ji gavo iš pačios D. G.. Į D. G. klausimą: Jūs visada teigėte, kad klientas C. S. iš Quel pinigus sumokėjo į „T“ areštuotą banko sąskaitą ir pinigai dingo. Ar taip buvo? P. Ž. atsakė, kad taip, taip buvo, C. S. iš Quel, tai buvo 6 000 EUR, tuos pinigus ji nuėmė grynaisiais ir perdavė D. G. Ispanijoje. Į D. G. klausimą: Tai kodėl klientas man pateikė banko sąskaitų išrašus, kuriuose atsispindi, kad jis pervedė pinigus į tris skirtingas banko sąskaitas, bet ne į „T“ P. Ž. atsakė, kad taip, pinigai buvo pervesti į tris sąskaitas, tačiau kaip jau minėjo, pinigai buvo pervesti R. G.. Į D. G. klausimą: Kur kada ir kiek? P. Ž. atsakė, kad jos namuose, Ispanijoje, kada neatsimena. Į D. G. klausimą: kodėl 2016 m. pradžioje jūs su manimi pasirašėte skolų susitarimo raštą, kuriame pripažinote skolas? Ir kodėl pirmą sumą pagal šį raštą sumokėjote? P. Ž. atsakė, kad šį raštą ji pasirašė, dėl to, kad labai pasitikėjo D. G.. Rašte užfiksuota informacija buvo melaginga, D. G. sakė, kad tą raštą reikia parodyti lenkams, kad yra kažkokie trūkumai. Visus pinigus, kuriuos gavo iš klientų Ispanijoje ji grąžino UAB „B“. Į D. G. klausimą: kas Jums leido imti ne jums priklausančius pinigus, o UAB „B“ priklausančius pinigus už parduotas sraiges? P. Ž. atsakė, kad D. G. to prašė būdama Ispanijoje, būnant pas C. S. iš Quel. Į D. G. klausimą: kas išrašė 2016 m. vasario 1 d. dokumentą, kuriame užfiksuota informacija, kad bendrovė “S“ S.L. perka iš P. Ž. sraiges „caracolas” 15 000 kg už 0,85 EUR? P. Ž. atsakė, kad bendrovės “S“ S.L. buhalterija, ji pati matė. Tai įvyko po sraigių susvėrimo Sevilijoje. Į D. G. klausimą: kodėl pinigus iš kliento „H“, gavusi prieš Naujus metus, UAB „B“ pervedėte tik vasario mėnesį? P. Ž. atsakė, kad pinigus UAB „B“ pervedė tuomet, kai juos gavo. Į D. G. klausimą: Kada buvo paskutinis UAB „B“ išvežtas krovinys į Ispaniją? P. Ž. atsakė, kad tiksliai neatsimena, greičiausiai “S“ S.L., tikslaus laiko neatsimena. Į D. G. klausimą: kaip Jūsų nuomone vyko sraigių pardavimas Ispanijoje, tai yra ar jis buvo pelningas, ar nuostolingas? P. Ž. atsakė, kad mano, kad D. G. visada organizuodavo pirkimą, ji buvo informuota apie kainą. Manau, kad sraigės buvo pardavinėjamos Ispanijoje nuostolingai. P. Ž. klausimų liudytojai D. G. neturėjo. Į gynėjo R. Merkevičiaus klausimą: ar ne kartą UAB „B“ nuostolingai pardavė sraiges ispaniškoms bendrovėms? D. G. atsakė, kad pirmas nuostolingas pardavimas buvo 2015 metų lapkričio mėnesį, 21 tonos užsakymas, kuomet dalis sraigių jau buvo užsakytos, tačiau nuvykus sraigių pardavimo kaina pasikeitė. Todėl su P. Ž. buvo surastas klientas “S“ S.L., nuo kurio turėjome patirtą nuostolį išlyginti, tačiau vis tiek buvo nuostolingas. Į gynėjo R. Merkevičiaus klausimą: kiek yra skolinga P. Ž. už UAB „B“ parduotas sraiges? D. G. atsakė, kad apie 40 000 EUR. Kiek atsimena yra nesumokėtos 3 C. S. iš Quel saskaitos, dalis, C. D. sąskaita, kitų sąskaitų, kurios neapmokėtos, neatsimena. O taip pat UAB „B“ patirtas nuostolis, t. y. kainų sumažėjimo nuostolis. Į gynėjo R. Merkevičiaus klausimą: kodėl Jūs galvojate, kad UAB „B“ patirtus nuostolius reikia atlyginti P. Ž.? D. G. atsakė, kad nes taip buvo tartasi bendraujant su P. Ž., be to, buvo surašytas jos minėtas susitarimas su P. Ž., kuriame tai buvo aptarta. Į gynėjo R. Merkevičiaus klausimą: minėjote, kad susirašinėjimas elektroniniais laiškais yra išsaugotas. Ar susirašinėjimuose yra užfiksuota suma, kurią kaip jūs minėjote UAB „B“ sumokėjo „T“ – 2 425 EUR? Liudytoja D. G. atsakė, kad susirašinėjimuose matomas patirtas pelnas, todėl 2015 lapkričio mėnesiui gautas pelnas buvo padalintas per pusę ir kaip jau minėjo „T“ buvo išmokėta 2 425 EUR, o taip pat kaip jau minėjo Ispanijoje P. Ž. pinigus pervedė C. S. iš Quel, kuriuos užskaitė kaip P. Ž. uždarbį, taip pat P. Ž. buvo pirkti lėktuvo bilietai iš Lietuvos į Ispaniją. Bilietus nupirko UAB „B“, kelis kartus, kiek tiksliai, neatsimena. Į gynėjo R. Merkevičiaus klausimą: kodėl Jūs nesikreipėte į teismą prisiteisti patirtą žalą? Ar Jums kas nors trukdė kreiptis į teismą civiline tvarka? Liudytoja D. G. atsakė, kad nes suprato, kad buvo apgauta (t. 8, b. l. 130-137).

Liudytojas G. Ž. teisme parodė, kad tik iš dalies žino apie verslo santykius tarp jo sutuoktinės P. Ž. ir D. G.. Pradėjo jos bendrą verslą, pardavinėti sraiges. Gaudavo iš kažkur sraiges, žmona gyveno (duomenys neskelbtini), surasdavo klientų, kurie pirkdavo. Jinai kalbėjo ispaniškai. Pasakojo žmona, kad per internetą surasdavo klientus. Sraiges veždavo iš Lietuvos, Lenkijos, nuvažiuodavo žmona į sutartą vietą ir priimdavo prekes. Važiuodavo vieną. Telefonu skundėsi, kad trūksta svorio, išdužę. Apmokėjimas už sraiges Ispanijoje buvo daugiausia grynais, pavedimais, jam į Lietuvą buvo kelis kartus persiųsti pinigai. Tai „juodi” pinigai būdavo ir reikėjo iš rankų į rankas perduoti. Žmona atsiųsdavo autobusiuku voke. Pinigų reikėjo ir jam, nes statybas vykdė, – atsiųsdavo. Jis sąskaitų Lietuvoje neturėjo. Neatsiminė datų, kiek kartų siuntė (2-3 kartus). Pinigus perduodavo D. G. ar vyrui, nes pirkdavo sraigių maistą pas juos, mokėdavo grynais. Jis atsiskaitinėjo už maistą, ikrus, buvo keltą kartų, kad žmona atidavė pinigus autobusiuku ir reikėjo perduoti pinigus D. G. už Ispanijoje parduotas sraiges. Perduodavo voką ir tiek, nepildė jokių dokumentų. Per G. įkūrė apie 1 ha sraigyno, atvažiuodavo pakonsultuoti, nes verslas naujas buvo. Jis dirbo pas žmoną traktoristu. Tais metais Ispanijoje nebuvo. 2015 m. gyveno (duomenys neskelbtini), kai sraiges augino, o 2016 m. žiemą dirbo (duomenys neskelbtini), apie kovo mėn. išvažiavo. Ispanijoje sąskaitą turėjo be elektroninės bankininkystės. Dukra nedalyvavo tokiose dalykuose, niekada nedirbo žmonos įmonėje. Žmona vairuojanti, dukra E. važiuodavo kartu, kai žmona pavargusi būdavo. Jei reikėjo, tikriausiai nuvažiuodavo krovinio paimti, nematė. Brangu pervesti pinigus – 1 000 eurų pervesti kainuoja 8 proc. (80 EUR), o autobusiukas 3 000 veža už 20 EUR – didelis skirtumas. Voką su pinigais yra perdavęs prie magistralės sutartą laiką, ant jo būdavo užrašyta G. Ž.. Vokas užklijuotas, niekas pinigų neskaičiuodavo. Pinigus atiduodavo G., nekilo problemų, ji prie jo neskaičiuodavo pinigų. Pavedimu gal žmona mokėjo, nežino. Kai jos pradėjo bendradarbiauti, jau rudenį G. važiuodama į Graikiją sraigių ieškoti pareikalavo už kelionę 1 000 eurų, jis į akis pasakė, kad kito sąskaita važiavo atostogauti. o Draugysčių nebuvo. Pelno nebuvo, sraigės buvo išgriuvę, kitą kartą prasmirdę. Kelionės po Ispaniją, Afriką, ieškojimas supirkėjų kainuoja nemažus pinigus, viešbučiai juk ir panašiai, vežėsi net darbininkus perrinkti sraiges. Žiema važiavo į Afriką važiavo sraigių pirkėjų ieškoti. Metų nežino, ne tą pirmą vasarą, jos abi važiavo. Į Maroką žmona viena važiavo ieškoti sraigių, pasitarė abi. Apie jų reikalus nelabai ką žino, tik iš žmonos žodžių, o pats asmeniškai yra tik perdavęs pinigus D., jos vyrui.

Liudytojas S. K. teisme parodė, kad 2016 m. dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje „S“, važiuodavo į Ispaniją. Jam yra tekę vežti sraiges į Ispaniją. Pasikrovė 10 palečių Bukiškėse kolonėlėje, o paskui buvo pakrovimas Lenkijoje, ten buvo gal 16 palečių. Pasikrovė ir vežė į Ispaniją. Bukiškėse krovinį atvežė V. S.. Jis buvo vairuotojas, atvežė su mašina, kurioje telpa 10 tonų. Dar buvo trys žmonės, kurie padėjo, bet jų vardų nežino. Krovinio savininkės nebuvo. Iš Bukiškių važiavo į Lenkiją. Ten krovinį pakrovė lenkai ir buvo savininkė, ji prisistatė. Ji atvažiavo savo automobiliu. Kaip Lenkijoje buvo sveriamas krovinys, nematė. Jam Lenkijoje krovinio teko laukti. Su krovinio savininke nekalbėjo. Atvežė krovinį į Ispaniją, Seviliją, jį iškrovė ispanų atstovai. Ispanijoje jį pasitiko kaltinamoji, ji buvo su dukra, to paklausė kaltinamosios. Kaltinamoji susvėrė tik dvi dėžes. Dėžėje buvo 4,5-4,6 kg, nors sakė, kad turėjo būti po 5 kg. Kas buvo paskui, nežino. Iškrovė visą krovinį, prie jo pasvėrė tik dvi dėžes, ar buvo žymimas svorio trūkumas, nežino. Ispanų bendrovės atstovas padarė svorio trūkumo pažymėjimus ant CMR. Šiuos pažymėjimus atliko po pasvėrimo. Nematė, kaip svėrė kitas dėžes. Krovinio savininkė buvo davusi adresą, kur vežti krovinį Ispanijoje. Ispanijoje jį pasitiko kaltinamoji. Dar stovėjo jos dukra. Kaltinamoji prie jo svėrė tik dvi dėžes. su elektroninėmis svarstyklėmis. Mano, kad ispanų atstovai nematė, kaip buvo sveriamos dėžės, nes jie buvo sandėlyje. Iš tos įmonės sraiges vežė tik vieną kartą. Važiuojant nuo Lenkijos iki Ispanijos krovinio savininkė su juo nekontaktavo. Kai išvažiavo iš Ispanijos firmos, paskambino krovininio savininkei, kad trūksta svorio. Neprisimena, ką ji man atsakė. Jis neprivalėjo laukti, kol bus pasvertas visas krovinys. Važiuojant turėjo CMR. Pridavus krovinį ant jo kažkas buvo pažymėta. Paskui CMR grąžino. Maišeliai suplyšti kelionės metu negalėjo. Vežė Lenkijoje užplombuotą krovinį. Lenkijoje padėjo pakrauti vieną paletę, nes ji buvo iškritusi, padėjo surinkti. Sumetė ją ir viskas. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. birželio 2 d. liudytoju apklaustas S. K. parodė, kad jis UAB „S” dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2015 metų gegužės iki 2016 metų birželio mėnesio. Dirbdamas UAB „S“ (duomenys neskelbtini) vieną kartą, 2016 metais vežė sraiges į Ispaniją, Seviliją. Sraigių buvo pilnas krovininis automobilis. Kas buvo sraigių tiekėjas, neatsimena. Atsimena tik kad iš Vilniaus, o būtent Bukiškio kaime esančios degalinės “Lukoil” paėmė apie 10 palečių sraigių, kurias jam atvežė su mažu krovininiu automobiliu. Sraiges atvežė darbuotojas iš UAB “S” V. S.. Su V. S. daugiau nieko nebuvo. Palėtės svoris apie 1 toną, vėliau atvažiavo dar 2 vyrai iš UAB “S” ir padėjo krauti paletes iš vieno automobilio į kitą. Minėtų atvykusių vyrų vardų ir pavardžių neatsimena. Pakrovus krovininį automobilį, jis vienas išvyko į Lenkiją. Ten turėjo pasikrauti likusią dalį sraigių. Kokiame mieste jis pasikrovė minėtas sraiges, neatsimena. Lenkijoje paėmė 16 palečių. Pilnas krovininis automobilis yra 26 paletės, ji vežė pilnai pakrautą krovininį automobilį. Lenkijoje buvo asmuo, kurio buvo sraigių krovinys, moteris, kurios vardo ir pavardės neatsimena. Moteris buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, žino, kad ji arba jos bendrovė yra iš (duomenys neskelbtini), plaukų spalvos neatsimena, liekno kūno sudėjimo, apie 165 cm - 170 cm, gal galėtu atpažinti, tačiau nežino, nes ją matė tik 1 kartą Lenkijoje. Moteris kontroliavo darbą, sraiges krovė lenkai. Prie jo nei Lenkijoje nei Lietuvoje sraigių niekas nesvėrė. Su pakrautu kroviniu jis išvyko į Seviliją, esančią Ispanijoje. Į Seviliją jis vyko vienas. Sevilijoje buvo ryte, apie 8-9 val. ryto. Jį pasitiko lietuvė moteris, krovinio savininkės pažįstama. kaip jis suprato, jos kartu dirbo. Minėta moteris buvo su dukra. Nei vienos iš minėtų moterų vardų jis neatsimena, jas matė gal tik 5 minutes, todėl negali atsiminti ir apibūdinti, neatpažintu kaip atrodo. Krovinį iškrovė ispanai. Iškrovę krovinį jie pasvėrė prie jo tik apie dvi ar tris dėžutes iš paletės, o paletėje yra apie 100 dėžučių. Tuomet jis padavė Ispanijos bendrovei CMR, ant kurio bendrovė uždėjo savo antspaudą su rekvizitais ir ranka ispanas parašė, kad trūksta 500 g dėžutėje, t. y. dėžutėje turėjo būti po 5 kg, o buvo 4,5 kg. Po to jis išvažiavo. Jis nematė, kad dvi moterys, kurios pasitiko krovinį būtų jį svėrusios, svėrė tik ispanai. Tos dvi moterys (motina su dukra) nieko nedarė, jos pabuvo tik 5 minutes ir po to kažkur dingo. Jis nematė, kad joms ispanai būtų mokėję pinigus grynaisiais. Nematė, kad jos būtų pasirašiusios kažkokius dokumentus (t. 2, b. l. 158-159).

Liudytojas J. L. G. M. teismui parodė, kad P. Ž. pažįsta, po sraigių pardavimo apie ją nieko nežino. Jis gavo jos telefono numerį, ji kalbėjo ispanų kalba ir taip susipažino. Jis tiesiog norėjo nusipirkti sraigių, o P. Ž. jas pardavinėjo. Jis visada bendravo tik su P. Ž., nes ji kalėjo ispanų kalba, bet ji būdavo ir su kita moterimi. Kitos moters vardas buvo D., ji buvo panašaus amžiaus kaip P. Ž.. Jos tarpusavyje kalbėjosi. Su P. Ž. buvo susitikęs tik vieną kartą. Ji tuo metu buvo su D.. D. susitikimo metu su juo nekalbėjo. P. siūlė sraiges, ji atvyko į Valensiją ir prekiavo sraigėmis. Negalėjo paaiškinti, kodėl sąskaitose faktūrose Nr. 56 (2015 m.) skiriasi nurodytos kainos už kilogramą ir bendra kaina, kokia buvo pradinė kaina, kodėl kaina keitėsi. Neprisiminė, už kokią kainą pirko sraiges, nes tai buvo prieš du metus. Jis elektroniniu paštu nesusirašinėjo, daugiausia bendravo per „WhatsApp” programėlę. Elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Parodė, kad turėjo pervesti 1 000 EUR į P. Ž. banko sąskaitą. To prašė P. Ž., sakė, kad 1 000 EUR buvo jos komisiniai. Kadangi visada bendravo su P. Ž., pervedė pinigus į jos nurodytą sąskaitą. Negali pasakyti, ar apmokėjimui sąskaitą gavo vėliau, nei pervedė komisinius. Jis iki šiol nežino, kas yra sraigių savininkė, bet visada bendravo su P. Ž.. Su P. Ž. dukra niekada nebuvo susitikęs. Sraiges visada siūlė P. Ž. iš jos ir pirko. Sraigės buvo atvežtos, prie krovinio buvo dokumentai, kurie patvirtino kad tai tos sraigės. Dokumentuose buvo nurodyta „(duomenys neskelbtini)”. Pinigus pervedė į P. dukros sąskaitą, nes visada iki šio momento kalbėdavo tik su P.. Mokėjimai vyko per banką. Sraigių kiekis buvo toks, kaip buvo nutarta, o dėl kokybės, tai ji varijavo. Jis sumokėjo tokią sumą, kuri buvo sutarta. Vienas pirkimas buvo lapkritį ar gruodį, kitas – šiek tiek anksčiau. Susitikimas vyko rugsėjo mėnesį, o sraigės jį pasiekė lapkritį arba gruodį. Dėl pirkimo susitarė elektroniniu paštu. Pirmiau gavo sraiges, o faktūrą vėliau. Negalėjo pasakyti ar sąskaitų–faktūrų Nr. 056 buvo daugiau nei viena. Jo buhalterijoje yra viena sąskaitos faktūros kopija, bet neatsimena kurios. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad bendravo su asmeniu vardu P., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), daugiau duomenų apie šį asmenį nežino. Bendravo telefonu 2014 m. liepos mėnesį, o vėliau 2014 m. spalio mėnesį P. ir kita moteris, kurios duomenų negali pateikti, atvyko į Cotobade, Pontevedra, ir jam pasiūlė parduoti sraigės. Niekada nebuvo pasirašę jokios sutarties, verslo ryšius palaikė elektroniniu paštu. 2015 m. jis turėjo vieną verslo sandorį su P.. Paprašė nupirkti 2000 kg sraigių. Kaina buvo 2,5 EUR /kg, pristatymo termino nebuvo, priklausė nuo transporto. Pirkimo sąlygos buvo suderintos telefonu ir neturi jas patvirtinančių dokumentų. Buvo tik pateiktas užsakymas pokalbio telefonu metu. Būtent jos siūlė parduoti sraigės. P. jam pasiūlė pirkti po 2,5 EUR /kg. Buvo tik vienas užsakymas. Jis nežinojo, kad užsakymą vykdys UAB „B“. Tik buvo susitarta, kad sraigės bus iš Lietuvos, kai sraigės bus pristatytos, perduos pristatymo sąskaitą-faktūrą. Sraigių kaina buvo derinama telefonu. Derino su P.. Kainą suderino ir nustatė jie abu. P. prašė mokėti po 2,80 EUR /kg, o liudytojas reikalavo nustatyti 2,50 EUR /kg, kaip buvo sutarta anksčiau. Nustatyta kaina buvo įprastine rinkos kaina. Sraigių (duomenys neskelbtini) kaina buvo 2-2,28 EUR. Nebuvo nustatyti pristatymo terminai, kadangi pristatymas priklausė nuo to, kada bus paruoštos sraigės, su kuriomis turėjo būti atlikti tam tikri veiksmai, pavyzdžiui džiovinimas ir pan. Prekės jo įmonei turėjo būti pristatytos tiesiogiai ir supakuotos. Pristačius sraiges, kartu buvo pateiktas vokas, kuriame buvo sąskaita faktūra, kurią pateikia. Mokėjimas už sraigės buvo atliktas 3 banko pavedimais. Pirmas 1 000 EUR mokėjimas buvo atliktas į E. Z. banko sąskaitą. Nors sąskaita priklauso E., minėti 1 000 EUR buvo komisiniai, kurių prašė P. (dokumentai Nr. 1 ir Nr. 2). Vėliau atliko dar du banko pavedimus po 2 000 EUR į nurodytą sąskaitą, priklausančią S. (dokumentas Nr. 3). Visos šios mokėjimo sąlygos (komisiniai ir du pervedimai) buvo telefonu suderinti su P.. Prekės buvo pristatytos supakuotos į maišus po 5 kg. Jie netikrino sraigių svorio. Neturi svorio tikrinimo dokumentų ir nenustatė svorio skirtumo su pristatytomis sraigėmis. Apmokėjimas buvo atliktas gavus prekes. Liudytojas pateikė sąskaitos faktūros Invoice, serija (duomenys neskelbtini) Nr.056, išrašytos 2015 m. lapkričio 12 d. bendrovei „C“, 2 000 kg, 5 600 EUR, kopiją (dokumentas Nr. 4). Parodė, kad gavo tokias prekes, kokių ir prašė. Atsiskaitymas atliktas vienu 1 000 eurų pervedimo ir dar 2 pervedimais po 2 000 EUR. Komisiniai buvo skirti P., o sąskaitos turėtoja buvo E., o kiti du pervedimai atlikti į gavėjo S. sąskaitą. Dokumentuose Nr. l, Nr. 2 ir Nr. 3 yra sąskaitų, į kurias buvo atlikti pinigų pervedimai, numeriai. Visus nurodymus dėl pinigų pervedimo telefonu davė P.. Buvo paaiškinta, kad 1 000 EUR skirti P. už jos darbą, o mokėjimas „S“ atliktas, kadangi jie buvo sraigių gamintojai. Pervedimas į E. sąskaitą buvo atliktas P. nurodymu, bet vėliau įmonė „S“ jiems atsiuntė elektroninį laišką, paaiškindama, kad E. buvo P. dukra (Dokumentas Nr. 5). Liudytojas neturėjo abejonių dėl pervedimo tiesiogiai E. sąskaitą, nes taip susitarė su P.. Kaip dokumentą Nr. 6 pateikė pokalbį elektroniniu paštu su D. dėl 2 000 EUR mokėjimų (t. 5, b. l. 104, t. 7, b. l. 12).

Liudytojas C. S. E. teismui parodė, kad pas P. Ž. pirkdavo sraiges. P. Ž. atvažiavo į fermą, prisistatė kaip fermos atstovė. Kai susitiko, kaltinamoji buvo su kita ponia, kurios nepažįsta, ji buvo jaunesnė nei (duomenys neskelbtini) metų, ją pristatė kaip įmonės savininkę. Susitikimo metu jos tarpusavyje kalbėjo, bet jis nieko nesuprato. Tai buvo pirmas ir vienintelis susitikimas, ji atvyko pasižiūrėti į tą fermą. Susitikimo metu buvo kalbėta apie sraigių pirkimą apie kainą, paslaugas, konkrečią sraigių veislę. Dėl sraigių pirkimo susitarimas buvo žodinis. Susitikimas buvo labiau mandagumo gestas, o visi darbo klausimai buvo derinami elektroniniu paštu. Sąskaitą taip pat atsiuntė elektroniniu paštu. Mano, kad elektroninius laiškus rašė P. Ž.. Visus dalykus, susijusius su pirkimais, derino su P. Ž., kadangi ji kalbėjo ispaniškai. Apie D. nieko nežino. Sraigės buvo vežamos 2–3 kartus. Tikrino atvežamų sraigių svorius, jie sutapo su užsakytais kiekiais. Buvo labai patenkintas. Už sraiges mokėjo tiesiai iš banko. Duomenis atsiuntė per „Whatsapp” ir elektroniniu paštu. Nežino, kur pervedė ar į įmonės sąskaitą ar pačiai kaltinamajai. Iš viso sumokėjo apie 12 000 eurų, bet tiksliai negali pasakyti, nes tai buvo senai. Dokumentus atsiųsdavo prieš gaunant sraiges. Žmogus kuris atveždavo sraiges, taip pat atveždavo dokumentus. Jis nežino nieko apie komisinius. Atsiradus problemoms kreipėsi į P. Ž.. Jis norėjo toliau tęsti sandorį ir pirkti sraiges, bet dėl atsiradusių problemų sraigių tiesiog nebetiekė. Paskambino P. Ž. paklausti kas vyksta, o P. Ž. pasakė, kad tai buvo jos problema su įmone. Visus dokumentus, kuriuos turėjo, pristatė ankstinės apklausos Ispanijoje metu, juose atsispindi viskas. Bendravimas su P. Ž. nutrūko dėl to, kad baigėsi tų metų produkcija. Sraigių svoris ilgo transportavimo metu gali pakisti iki 10–15 procentų, jei yra šviežios. Jei sraigės yra sausos gali prarasti 2–3 procentus savo masės. Buvo vienas kartas kai sumokėjo sąskaitą su nuolaida. Sumokėjo tai, kas parašyta sąskaitoje faktūroje. Galimas atvejis, kad buvo nutikę, jog buvo nurodamas tas pats sąskaitos faktūros numeris, bet pasikeisdavo suma. Po dviejų arba trijų dienų gaudavo naują sąskaitą faktūrą elektroniniu paštu. Kiek pamena, naudojosi vienu elektroniniu paštu. E. Ž. jam nėra žinoma, jis visada bendravo tik su P. Ž.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad įmonė „S” su liudytoju susisiekė, nes jis skelbiasi internete. Asmuo, su kuriuo bendravo, buvo P., nes kalbėjo gerai, netgi puikiai, ispaniškai ir buvo vienintelis asmuo, su kuriuo galėjo susikalbėti. P. ir, jo manymu, D. buvo atvykusios apžiūrėti liudytojo įrengimų Quel (La Rioja). Ponia P. atvyko kartu su kita ponia, kuri tikrai buvo ponia D.. Dėl būsimo bendradarbiavimo nepasirašė jokių dokumentų, bet kiekvieną kartą, kai turėjo verslo santykius, iš anksto telefonu su ponia P. suderindavo kainą ir kiekį. Pažymi, kad kiekvieną kartą kalbėdavo su jau minėta ponia P.. Visada kalbėdavo su ponia P. ir visada galvojo, kad buvo įmonė „S”. Kiekvieną kartą tardavosi dėl kilogramo kainos ir kilogramų skaičiaus, kurio norėjo. Kainą siūlydavo jis, o ponia P. sutikdavo. Jo manymu tuo metu kilogramo kaina svyravo apie 3,30 ir jis sutinka mokėti šiek tiek daugiau, nes atiduoda pirmenybę kokybei. Jo manymu kaina nuo 2,00 iki 2,28 už kilogramą yra per maža pagal tuometinė situaciją, nors jo ir ponios P. suderėta kaina nuo 3,40 iki 3,80 buvo už sraigės ir jų pristatymą į jo namus. Jis klausė P., kada galės pristatyti užsakymą ir ji atsakė, kad per penkiolika dienų. Toks terminas praktikoje galimas. Jis pakartoja, kad neturėjo šio sandorio dokumentų, nes su ja derino telefonu. Kai buvo pristatytos sraigės, elektroniniu paštu jis gavo užsakymo dokumentus, bet pirminis susitarimas buvo žodinis. Sraigės buvo pristatytos į jo įmonę, supakuotas dėžėse po 10 kilogramų, ir buvo geros būklės. Jam buvo atsiųsta žalioji kortelė, higienos ir transporto dokumentai. Liudytojas pakartoja, kad sąskaita faktūra jam buvo atsiųsta elektroniniu paštu. Visi mokėjimai buvo atlikti banko pavedimu iš liudytojo sąskaitos banke „BBVA”; konkrečiai liudytojo banko sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini); sąskaitas, į kurias turėjo pervesti pinigus, jam nurodė P. Z., konkrečiai liudytojas atliko mokėjimą į sąskaitą (duomenys neskelbtini), atidarytą P. Z. vardu; o kita sąskaita, kurią jam taip pat nurodė P. Z., buvo (duomenys neskelbtini), atidaryta E. Z. vardu, ir kitos operacijos metu, kurios metu mokėjimas buvo atliktas į tą pačią sąskaitą, gavėjas buvo P., sraigės (duomenys neskelbtini). Kita banko sąskaita, į kurią taip pat buvo atliekamas mokėjimas buvo (duomenys neskelbtini), kur gavėjas nurodomas UAB „B“. Apibendrinant, galima pasakyti, kad banko sąskaitas nurodydavo ponia P., visos pinigų buvo sumos buvo visiškai sumokėtos, prie šio dokumento pridedamos keturių sąskaitų-faktūrų, atitinkančių per P. atliktus keturis užsakymus, kopijos. Jose nurodyti einamųjų banko sąskaitų duomenys, kuriuos jis nurodė. Apklausos metu liudytojui pateikiamos Lietuvos institucijų atsiųstos sąskaitų faktūrų kopijos. Matyti, kad dvi iš jų, t. y. turinys ir kaina, sutampa su liudytojo pateiktais dokumentais. Be to, liudytojas pateikia elektroninius laiškus, kuriais apsikeitė su D., kuriai jau perdavė šiuos dokumentus. Krovinio svoris buvo teisingas. Gavęs produkciją ir vežėjui išvykus, jis pasverdavo dėžes ir matydavo, kad jos atitinka sutartą ir sąskaitoje faktūroje nurodytą svorį. Šiuo klausimu viskas buvo teisėta ir puiku ir jis nurodo, kad visada manė, jog bendradarbiavo labai gerai. Jis už prekes atsiskaitydavo jas gavęs ir pasirašydavo važtaraštį, kuris atkeliaudavo kartu su dėžėmis. Visi jo turimi dokumentai dėl keturių pirkimų yra būtent tie, kuriuos pateikė. Dėl sąskaitų faktūrų Nr. 64 ir Nr. 54 jau atsakė, kad jose nurodytas svoris ir kaina yra teisingi ir, kaip jau minėjo, pateikė visų operacijų kopijas. Jis viską apmokėjo. Nebetęsė bendradarbiavimo su P., nes 2016 m. sausio mėnesį ji jam pasakė, kad bendrovė nebeegzistuoja. Liudytojui tai pasirodė keista, nes jis norėjo toliau tęsti darbą su jomis. Nuo to laiko liudytojas sraigės perka iš Lenkijos įmonės (t. 7, b. l. 28-47).

Liudytojas T. F. S. M. teismui parodė, kad žino asmenį P. Ž.. Ji atvyko į jo įmonę ir siūlė savo sraiges. Jis yra įmonės prezidentas. Viską derino telefonu. Vieną kartą buvo susitikęs su P. Ž.. P. Ž. buvo su kita ponia ir dar vienu ponu susitikime. Nežino, kas tie asmenys, tiesiog jie atvažiavo kartu su ponia P. Ž.. Nepamena, kaip prisistatė ponia, ji turėjo sraigių įmonę Lietuvoje – tiek ir pasakė. Nepamena tos įmonės Lietuvoje pavadinimo. Šviesi moteris pasakė, kad ji yra viršininkė. P. kalbėjo ispaniškai, o kita ponia kalbėjo lietuviškai. Dėl sraigių pirkimo kiekio ir kainos kalbėjo su P.. Susitikimo metu nebuvo nustatytas tikslus sraigių kiekis ir kaina. Kalbėjo apie kainą, bet tuo metu tiksliai nesutarė. Sutarė telefonu vėliau dėl tikslaus kieko ir kainos su P. Ji pati davė savo telefono numerį. Kai užsakė sraiges, gavo sąskaitas faktūras. Pirmiausia buvo atvežtos sraigės, o jau po to sąskaitos faktūros. Sumokėta kaina ir sąskaitoje faktūroje nurodyta buvo ta pati. Gali būti, kad kaina skyrėsi, bet jis dabar nepamena. Nepamena, ar yra gavęs dvi sąskaitas faktūras tuo pačiu numeriu, bet išrašytas skirtingai sumai. Dabar nepamena tiksliai, ar elektroniniu paštu gavo sąskaitas faktūras, ar kartu su sraigėmis. Apmokėjimą atliko į P. ispanišką sąskaitą. P. nurodė būtent šį sąskaitos numerį. Nežino, kodėl buvo prašoma pervesti pinigus ne į dokumente nurodytą sąskaitą. Apmokėta buvo per kelias dienas po gavimo, tai atsispindi dokumentuose. Sumokėjo P. ir jaučiasi atsiskaitęs. Nesuprato, kad likau skolingas įmonei už sraiges. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) srityje Kordobos provincijoje įmonėje S. P.. Paklaustas, ar jis yra įmonės „H“ savininkas ir kokia yra pagrindinė šios įmonės veikla. Atsakė, kad jis nėra savininkas, nes tai yra kooperatyvas, kurio nariai yra apie trisdešimt asmenų, kad jis yra ir buvo kooperatyvo prezidentas nuo pat jo įkūrimo, o pagrindinė šios įmonės veikla yra sraigių pirkimas, pardavimas ir perdirbimas. Paklaustas, ar tarp jo įmonės „H“ klientų yra Lietuvos įmonė „B“, ir kokius ryšius turėjo su ja arba turi dabar, atsakė, kad šiuo metu nepalaiko jokių ryšių, o vienintelis ryšys, kurį turėjo su šia įmone, buvo tas, kad nupirko iš jos 800 kg gyvų sraigių, šis pirkimas įvyko 2015 metų rugpjūčio arba rugsėjo mėnesį, už jį sumokėjo apie 3 000 eurų. Paklaustas, ar pažįsta D. G. ir kokie buvojo ryšiai su ja, atsakė, kad jis nežino, kas yra minėtasis asmuo. Paklaustas, ar pažįsta P. Ž. ir kokie buvo jo ryšiai su ja, atsakė, kad vienintelis ryšys ir priežastis, dėl kurios pažįsta P., buvo 800 kg sraigių pirkimas, kadangi jas nupirko iš jos įmonės. Ji atvyko likus keliems mėnesiams iki šio pirkimo kartu su kita jauna mergina, kuri buvo aukšta ir šviesiaplaukė, irgi užsienietė, šią merginą ji pristatė kaip savo viršininkė, pastaroji nekalbėjo ispaniškai. P. atvykusi į jo įmonė prisistatė esanti vienos Lietuvos įmonės, kuri augina sraigės, pardavimų atstovė, todėl siūlė pirkti savo produktus. Paklaustas, ar tai buvo tie asmenys, su kuriais bendravo dėl sraigių iš Lietuvos pirkimo ir pardavimo, atsakė, kad vienintelis asmuo, su kuriuo derino sraigių pirkimą iš Lietuvos, buvo P.. Paklaustas, ar turi kokią nors sutartį, susijusią su sraigių pirkimu iš “B” per P. Ž. arba D. G., ir kokios sąlygos buvo nustatytos ta sutartimi, atsakė, kad nebuvo jokios rašytinės sutarties, kad vienintelis dalykas, dėl kuriuo susitarė, buvo susiskambinti telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), kurį P. ranka užrašė ant įmonės „S” vizitinės kortelės, ant kurios kaip direktorė buvo nurodyta D. G. (liudytojas pateikė minėtąją kortelę tyrėjui). Paklaustas, kaip jis pateikdavo užsakymus „B“, su kuriuo asmeniu derėjosi dėl užsakymų, kaip buvo įforminamas pirkimas ir kiek užsakymų buvo pateikta, atsakė, kad, kaip ir minėjo pirmiau, vienintelis asmuo, su kuriuo susisiekdavo dėl pirkimo, buvo P., kad susitarimas buvo sudaromas telefonu ir kad buvo atliktas tik vienas 800 kg gyvų sraigių užsakymas. Paklaustas, kaip buvo nustatyta pirkimo kaina ir su kuriuo asmeniu derėjosi dėl kainos: su D. G. ar su P. Ž., atsakė, kad asmuo, su kuriuo derėjosi dėl kainos, buvo P., būdas, kuriuo derėjosi, buvo telefonu, o kilogramo kaina yra tokia, kokią nurodyta sąskaitoje, kurią jam atsiuntė P. Iš karto po to liudytojas pateikė minėtą sąskaitą. Paklaustas, ar sutartimis buvo nustatytas užsakymų pristatymo terminas ir per kokį terminą paprastai buvo pristatomi užsakymai, atsakė, kad prisimena, jog ji jam pasakė, kad užsakymas pirmiausia bus pristatytas į Barseloną, o iš Barselonos bus paskirstytas visiems kitiems, tačiau jis neatsimena, koks buvo pristatymo terminas. Paklaustas, kaip buvo pristatomi užsakymai, ar jie būdavo pristatomi į vietą, ar pirkėjas turėjo nuvažiuoti atsiimti užsakymų, atsakė, kad prekės buvo pristatytos per privačią transporto bendrovę, jam atrodo, kad tai buvo transporto įmonė pavadinimu N. Paklaustas, kokius dokumentus jam pateikdavo, pristatydami užsakymą, atsakė, kad vieninteliai dokumentai, kuriuos jam pateikdavo, buvo transportuotojo pateiktas važtaraštis, o vėliau jie gavo pirkimo sąskaitą elektroniniu paštu. Paklaustas, kaip buvo atliekami mokėjimai ir kam buvo mokama, atsakė, kad mokėjimas už užsakymą buvo atliktas pervedimu per banką į viename Ispanijos banke esančią sąskaitą, kurią nurodė P.. Mokėjimas buvo atliktas per vieną kartą, jis pateiks šio mokėjimo patvirtinimą, išduotą banko. Paklaustas, ar buvo tikrinamas prekių svoris ir jeigu buvo išduoti šio patikrinimo dokumentai, kas šiuos dokumentus pasirašė, atsakė, kad taip, jie patys patikrino sraigių svorį ir svoris buvo tinkamas, šį patikrinimą atliko kooperatyve, o patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nemaža dalis sraigių buvo negyvos, dėl šios priežasties buvo sumokėta šiek tiek mažiau, negu buvo sutarta, tačiau jam atrodo, kad buvo sumokėta apie 3 000 eurų. Paklaustas, kada buvo įvykdytas produktų pristatymas ir kas jį įvykdė, ar pristatymas įvyko po to, kai buvo atliktas dalinis mokėjimas už prekes, ar tada, kai buvo sumokėta už visas. Atsakė, kad pirmiausia buvo pristatomos prekės, o tada jas patikrinus pervedimu buvo apmokėta sąskaita, kaip ir minėjo anksčiau. Paklaustas, ar buvo pateikti prekių gavimo dokumentai ir ar turi šių dokumentų kopijas, atsakė, kad prekių gavimo dokumentai nebuvo pateikti ir kad vienintelis pirkimo dokumentas yra sąskaita, kurią jiems atsiuntė P. elektroniniu paštu ir kurią jis jau pateikė anksčiau. Teismo pateikta sąskaita (duomenys neskelbtini) Nr. 035 buvo palyginta su liudytojo pateikta sąskaita ir buvo patvirtinta, kad sutampa ne visos jos sąlygos, tačiau kaip ir nurodė pirmiau, pervedimas, kuriuo buvo sumokėta už prekes, buvo šiek tiek mažesnei sumai, negu buvo sutarta, jai buvo sumokėta apytiksliai 3 000 eurų (tai suma, kuri yra nurodyta teismo turimoje sąskaitoje), kadangi nemaža dalis sraigių buvo negyvos. Paklaustas, ar turi dar ką nors pasakyti, atsakė, kad ne, nes tai, ką pasakė, yra viskas, ką žino apie aplinkybes, apie kurias buvo apklaustas, ir kad jis daugiau negavo jokių žinių nei iš P., nei iš minėtos įmonės (t. 6, b. l. 90-99).

Kaltinamoji P. Ž. savo kaltę neigė, tvirtindama, kad visi jos veiksmai ir nurodymai Ispanijos klientams buvo su D. G. žinia. Šiuos kaltinamosios parodymus paneigia byloje surinkti įrodymai – liudytojų parodymai, banko sąskaitų išrašai, elektroniniai D. G. bei Ispanijos klientų susirašinėjimai, taip pat ir pačios P. Ž. parodymų nenuoseklumas, prieštaringumas, įrodymų, patvirtinančių, jog už UAB „B“ produkciją gautus pinigus kaltinamoji perdavė įmonės vadovei, nebuvimas.

Kaltinamosios parodymai buvo itin nenuoseklūs, iš esmės kiekvienoje apklausoje ji nurodydavo vis naujas iš įmonės klientų gautų pinigų perdavimo aplinkybes. Tai tvirtino, kad perduodavo D. G. pinigus grynaisiais, tai darydavo pavedimus į jos, jos sutuoktinio ar UAB „B“ banko sąskaitas, tai atiduodavo iš savo asmeninių grynųjų pinigų santaupų Ispanijoje. Ikiteisminio tyrimo metu P. Ž. teikė mokėjimo pavedimus UAB „B“ (2015 m. kovo 23 d. – 380 EUR, 2015 m. birželio 9 d. – 1 000 EUR, 2015 m. liepos 8 d. – 2 000 EUR, 2015 m. rugpjūčio 28 d. – 400 EUR ir 1 600 EUR sumai), kuriais tvirtino pervedusi lėšas už bendrovės parduotas sraiges Ispanijos klientams, tačiau įvertinus pateiktų pavedimų turinį matyti, kad su bylos nagrinėjimo dalyku jie nėra susiję, kadangi pavedimai atlikti anksčiau, nei kaltinime nurodyti Ispanijos klientai pervedė pinigus į P. Ž. valdomas/naudojamas sąskaitas. Pirmosios apklausos metu (2017 m. balandžio 3 d.) P. Ž. tvirtino, kad pinigai būdavo jos banko sąskaitoje iki tol, kol D. G. pas ją atvykdavo, tada išgryninusi atiduodavo. Tai neatitinka P. Ž. naudojamų banko sąskaitų išrašų. Tos pačios apklausos bei 2017 m. balandžio 5 d. akistatos su D. G. metu kaltinamoji teigė, kad iš savo asmeninės sąskaitos jau darydavo pavedimus į D. G. nurodytą jos sutuoktinio, D. G. ar UAB „B“ sąskaitas, kas vėl neatitinka tikrovės, kadangi per 2015 m. rugsėjo 1 d.– 2016 m. gegužės 1 d. laikotarpį į asmenines R. G. ar D. G. banko sąskaitas nebuvo atlikta nei kaltinamosios, nei E. Ž., nei A. K. mokėjimų (t. 3, b. l. 106-133, 143-164), į UAB „B“ banko sąskaitas P. Ž. pavedimus per 2015 m. rugsėjo 1 d.–2016 m. gegužės 1 d. laikotarpį darė tik nuo 2016 m. vasario 3 d. (t. 3, b. l. 135-141). Be to, akistatos metu kaltinamoji teigė, kad klientas C. S. iš Quel pinigus (6 000 EUR) sumokėjo į „T“ areštuotą banko sąskaitą ir pinigai dingo, tačiau E. Ž. banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai rodo, kad C. S. E. pateiktos sąskaitos faktūros Nr. 048, 054 ir 064 visa apimtimi buvo apmokėtos į P. Ž., o ne jos įmonės valdomas banko sąskaitas, taigi, kaltinamoji sakė netiesą. 2018 m. birželio 8 d. apklausos metu P. Ž. papildomai nurodė, kad D. G. labai dažnai lankydavosi Ispanijoje, tuomet ji savo namuose atiduodavo iš ispanų įmonių gautus pinigus, nors dar 2017 m. balandžio 5 d. akistatos metu P. Ž. tvirtino, kad D. G. Ispanijoje buvo tik kartą. Pagal D. G. pateiktus skrydžių duomenis ji paskutinį kartą Ispanijoje pas P. Ž. lankėsi 2015 m. spalio 4 d.–2015 m. spalio 14 d. D. G. neigė ir byloje nėra duomenų, kad ji būtų vykusi į Ispaniją po nurodytos datos, t. y. kuomet Ispanijos klientai pervedinėjo pinigus į P. Ž. naudojamas sąskaitas. D. G. parodymus atitinka UAB „B“, D. G. ir R. G. aktyvių banko sąskaitų išrašai už 2015 m. rugsėjo 1 d.–2016 m. gegužės 1 d. laikotarpį, iš kurių matyti, kad už lėktuvo bilietus buvo atlikti mokėjimai tik iš UAB „B“ banko sąskaitos ir tik 2015 m. rugsėjo 3 d. bei 2015 m. lapkričio 6 d. Pagal D. G. pateiktą elektroninio pašto išrašą, 2015 m. lapkričio 6 d. lėktuvo bilietas buvo pirktas tik P. Ž. (t. 2, b. l. 98). Po kaltinime nurodytų klientų pavedimų į kaltinamosios naudojamas banko sąskaitas D. G. ir jos sutuoktinio sąskaitų išrašuose mokėjimų už lėktuvo bilietus nefiksuota. Be to, iš D. G. ir UAB „B“ banko sąskaitų išrašų matyti, kad po 2015 m. spalio 14 d. visi įmonės ir D. G. vykdyti atsiskaitymai, pinigų gryninimai vyko Lietuvoje arba Lenkijoje, jie buvo pakankamai dažni, kas taip pat patvirtina, jog D. G. nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. Ispanijoje nesilankė. Taigi, iš čia seka, jog būdama Ispanijoje P. Ž. po 2015 m. spalio 14 d. tiesiogiai D. G. pinigų perduoti neturėjo galimybės – t. y. vėl melavo. Kaltinamoji teisme, akivaizdžiai prisiderindama prie surinktų įrodymų – E. Ž. ir A. K. banko sąskaitų išrašų, kuriuose nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki 2016 m. vasario 23 d. jokie pavedimai „B“ nefiksuoti, savo versiją, kad D. G. grynuosius pinigus perduodavo Ispanijoje, grindė nauja aplinkybe, teigdama, jog naudodavo savo asmenines santaupas, negrynindama pinigų, kuriuos pervedė klientai. Vėliau tvirtino, kad visgi visi pinigai pagal sąskaitas faktūras Nr. 048, 054, 055, 056, 058, 063, 064, 065 buvo išgryninti ir maždaug dviejų savaičių laikotarpyje perduoti D. G. – sumų, vietos ir laiko, kada tai darė, įvardinti negalėjo. Jokių pinigų perdavimą patvirtinančių įrodymų byloje nėra ir, kaip minėta, nustatyta, jog D. G. nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. Ispanijoje nesilankė. Taigi, kaltinamosios parodymai vėl melagingi. Teismas kritiškai vertina ir kaltinamosios sutuoktinio G. Ž. teisme duotus parodymus, jog jis yra keletą kartų perdavęs žmonos autobusiuku atsiųstus pinigus už Ispanijoje parduotas sraiges. Liudytojas negalėjo nurodyti nei konkretaus laiko, nei sumos, kurią perdavė, ir apskritai apie sutuoktinės verslą su D. G. nelabai žinojo, todėl jo parodymai neinformatyvūs. Pastebėtina, kad liudytojas yra kaltinamosios sutuoktinis, todėl gali būti suinteresuotas duoti jai naudingus parodymus, juo labiau, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu P. Ž. nebuvo nurodžiusi, jog pinigus už UAB „B“ parduotas sraiges D. G. perduodavo per savo sutuoktinį.

Priešingai, nei kaltinamoji, liudytoja D. G. viso proceso metu esminėse aplinkybėse išliko nuosekli. Ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, jog nebuvo davusi sutikimo ar leidimo (išskyrus vieną atvejį pagal sąskaitą faktūrą Nr. 38) P. Ž. klientų pinigų gavimui nurodyti savo, o ne UAB „B“ valdomas sąskaitas ir nieko nežinojo apie kaltinime nurodytus P. Ž. veiksmus iki asmeniško kontakto su įmonės klientais. Šiuos liudytojos parodymus atitinka elektroniniai susirašinėjimai su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat D. G. parodymų teisingumą atspindi jos susirašinėjimas su P. Ž. „WhatsApp“ programėlėje. Kur D. G. P. Ž. ne kartą praneša, jog klientai pavedimų nepadarė, jos įvardijamų įsiskolinimų dydžiai visiškai atitinka sąskaitose faktūrose nurodytuosius. Tuo atveju, jei tarp kaltinamosios ir liudytojos būtų egzistavęs P. Ž. teigiamas susitarimas dėl pinigų išgryninimo ir perdavimo liudytojai, minėtos D. G. žinutės būtų nelogiškos.

Dėl apmokėjimo gavimo pagal C. S. E. išrašytas sąskaitas faktūras Nr. 048, 054, 064. Ikiteisminio tyrimo metu D. G. pateikė C. S. E. S. C. A. išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2015 m. spalio 19 d. Nr. 048 dėl 920 kg sraigių už 3 312 EUR pardavimo taip pat 2015 m. lapkričio 12 d. Nr. 054 dėl 920 kg sraigių už 3 128 EUR pardavimo ir 2015 m. gruodžio 20 d. Nr. 064 dėl l tonos už 3 300 EUR pardavimo. Jose esančios pinigų sumos atitinka UAB „B“ pardavimo operacijų žurnale 2015 m. spalio 19 d., 2015 m. lapkričio 12 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. registruotų pardavimų C. S. E. sumas. Visose sąskaitose faktūrose apmokėjimui nurodytas UAB „B“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pagal tyrimo metu C. S. E. pateiktus mokėjimo dokumentus matyti, kad 3 312 EUR pavedimas buvo atliktas į E. Ž. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o pavedimai 3 125 EUR (2015 m. gruodžio 9 d.) ir 3 300 EUR (2015 m. gruodžio 30 d.) – į kitą E. Ž. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). P. Ž. patvirtino, kad buvo abiejų šių sąskaitų naudotoja. Teisme apklaustas C. S. E. parodė, kad E. Ž. jam nėra žinoma, jis visada bendravo ir pirkimų klausimus derino tik su P. Ž.. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė analogišką aplinkybę, teigdamas, kad produkcijos kainas ir kiekius derindavo su P. Ž., sąskaitas, į kurias pervesti pinigus taip pat nurodydavo ji. D. G. parodė, kad nebuvo davusi sutikimo P. Ž. apmokėjimui už produkciją nurodyti savo naudojamas banko sąskaitas ir nežinojo apie tokius kaltinamosios veiksmus. Šiuos liudytojos parodymus patvirtina jos ir C. S. E. pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu, kur D. G. 2016 m. balandžio 30 d. nurodo, kad C. S. E. dar nėra apmokėjęs sąskaitų 048, 054 ir 064, prašo kuo greičiau apmokėti, arba kreipsis į teismą, į ką 2016 m. gegužės 6 d. C. S. E. atsako, jog sąskaitos yra apmokėtos į P. Ž. nurodytas banko sąskaitas. Elektroniniu paštu D. G. atsiuntė sąskaitas ir mokėjimus. Taigi, iš čia seka, kad iki 2016 m. gegužės 6 d. D. G. nebuvo žinoma apie sąskaitų faktūrų Nr. 048, 054 ir 064 apmokėjimą į P. Ž. valdomas banko sąskaitas. Šią aplinkybę patvirtina ir D. G. susirašinėjimas su P. Ž. per „WhatsApp“ programėlę, kur 2015 m. gruodžio 22 d. D. G. rašo, jog „C. nepadarė pavedimo nei už vieną paletę“, 2016 m. sausio 7 d. ji vis prašo P. Ž. paraginti C., kad atsiskaitytų, o P. Ž. žada spausti „juodai“, Apie C. skolą D. G. primena ir 2016 m. sausio 12, 16, 18 dienomis (t. 1, b. l. 15-22, t. 2, b. l. 51). Tuo tarpu iš E. Ž. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad C. S. E. 3 312 EUR pavedimas buvo gautas dar 2015 m. lapkričio 12 d., E. Ž. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas rodo, kad 3 125 EUR pavedimas gautas 2015 m. gruodžio 9 d., o 3 300 EUR – 2015 m. gruodžio 30 d. Taigi, nors tarpusavio susirašinėjimuose P. Ž. žadėjo raginti C. S. E. sumokėti už produkciją, tačiau iš banko sąskaitų išrašų akivaizdu, kad mokėjimai tuo metu jau buvo atlikti. Teisme P. Ž. parodė, kad dažnai tikrindavo naudojamas banko sąskaitas, vadinasi pavedimus matė ir šį faktą nuo D. G. sąmoningai slėpė. Banko išrašas taip pat patvirtina, kad pinigai iš tiesų buvo išgryninti, kaip teigė P. Ž., tačiau jokių įrodymų, kad jie buvo perduoti UAB „B“ byloje nėra. Iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad dalis C. S. E. pervestos sumos (3 312 EUR) buvo išgryninta dar jų gavimo dieną (2015 m. lapkričio 12 d.) – 1 000 EUR Ukmergėje, 2015 m. lapkričio 14 d. išleista 90,08 EUR „IKI“ parduotuvėje Vilniuje, 2015 m. lapkričio 15 d. 600 EUR išgryninta bei sumokėta 84,31 EUR degalinėje Širvintose, 2015 m. lapkričio 16 d. Ispanijoje mokėta 20 EUR už pirkinius ir paslaugas bei per 4 kartus išgryninta 1 450 EUR. Iš čia matyti, kad P. Ž. turėjo galimybę išgryninti į jos naudojamą lietuvišką banko sąskaitą pervestus pinigus ir dar būdama Lietuvoje atiduoti juos UAB „B“, tačiau to nepadarė, apie pinigų gavimą D. G. neinformavo nei juos gavusi, nei vėliau, priešingai, apgaulingai žadėjo „spausti“ klientą dėl sumokėjimo. Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą atmesti kaltinamosios versiją, kad ji C. S. E. pervestus pinigus išgrynino ir atidavė D. G..

Dėl apmokėjimo gavimo pagal C. D. S.C. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 056. Ikiteisminio tyrimo metu D. G. pateikė dvi 2015 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitas faktūras, išrašytas pirkėjui C. D. S.C. už 2 tonas sraigių, kurioms suteiktas tas pats numeris – 056, tačiau jose skiriasi pardavimo kaina – vienoje nurodyta 5 600 EUR, kitoje – 5 000 EUR. Abejose apmokėjimui nurodytas UAB „B“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal UAB „B“ pardavimo operacijų žurnalą 2015 m. lapkričio 12 d. yra registruotas gyvų sraigių pardavimas C. D. S.C. už 5 000 EUR sumą. C. D. S.C. atstovas liudytojas J. L. G. M. ikiteisminio tyrimo metu pateikė UAB „B“ 2015 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 056, kurioje už 2 tonas sraigių kaina 5 600 EUR, bei sąskaitos faktūros Nr. 056 apmokėjimą patvirtinančius įrodymus: 2015 m. gruodžio 29 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo į E. Ž. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 1 000 EUR, pastabose nurodant 50 ct. kilogramas; 2016 m. vasario 3 d. ir 2016 m. vasario 17 d. pavedimus į UAB „B“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – pervesta po 2 000 EUR, viso 4 000 EUR, pastabose nurodant „gyvos sraigės“. UAB „B“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina tokius C. D. S.C. mokėjimus: 2016 m. vasario 4 d. gauta 2 000 EUR ir 2016 m. vasario 18 d. gauta 2 000 EUR. E. Ž. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 29 d. taip pat fiksuotas 1 000 EUR pavedimas. Taigi, nustatyta, kad C. D. S.C. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 056 UAB „B“ pervedė 4 000 EUR ir 1 000 EUR į E. Ž. banko sąskaitą. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojas J. L. G. M.. Šis liudytojas taip pat parodė, kad visuomet bendravo tik su P. Ž., ji derino sraigių kainą. Teigė, kad mokėjimas už sraiges buvo per tris kartus, pirmasis – 1 000 EUR į E. Ž. banko sąskaitą, kaip komisiniai, kurių prašė P. Ž., ir dviem pavedimais po 2 000 EUR į įmonės sąskaitą. D. G. neigė davusi sutikimą pervesti pinigus ne į UAB „B“ sąskaitą ar žinojusi apie minėtą 1 000 EUR (neva komisinių) pavedimą. Tokius jos parodymus, o tuo pačiu ir kaltinamosios savavališką, be UAB „B“ žinios, 1 000 EUR gavimą, patvirtina D. G. elektroninis susirašinėjimas su J. L. G. M.. Jame užfiksuota kaip D. G. 2016 m. vasario 8 d. laišku (duomenys neskelbtini) prašo per savaitę sumokėti 2 000 EUR, o per kitą – 1 600 EUR. Iš UAB „B“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2016 m. vasario 8 dienai jau buvo gautas pirmasis 2 000 EUR C. D. S.C. mokėjimas, antrasis 2 000 EUR pavedimas padarytas tik 2016 m. vasario 18 d., todėl akivaizdu, kad liudytoja 2016 m. vasario 8 d. laišku klausia dėl trūkstamų mokėjimų pagal pirmąjį – 5 600 EUR sąskaitos variantą. D. G. neneigė, kad sąskaita faktūra Nr. 056 buvo tikslinama ir galutinė jos kaina buvo 5 000 EUR, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju esminės reikšmės neturi – C. D. S.C. finansinių įsipareigojimų UAB „B“ dydis, nėra nagrinėjamos baudžiamosios bylos dalykas. Aktualu tik tai, ar P. Ž. turėjo teisę į 2015 m. gruodžio 29 d. atliktą 1 000 EUR pavedimą ir ar jis padarytas su UAB „B“ žinia. D. G. elektroniniai laiškai (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai rodo, kad įmonės vadovė tokio sutikimo nebuvo davusi ir nieko apie 1 000 EUR pavedimą į E. Ž. banko sąskaitą iki 2016 m. vasario 8 d. nežinojo – laiškuose ji išreiškia nuostabą, sužinojusi apie 1 000 EUR komisinių mokėjimą P. Ž.. Iš čia seka, kad kaltinamoji, vėl gi, sakė netiesą, teigdama, kad C. D. S.C. pavedimai į jos naudojamą banko sąskaitą buvo atliekami su D. G. žinia, jos nurodymu.

Dėl apmokėjimo gavimo pagal „N“ išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 063. Ikiteisminio tyrimo metu D. G. pateikė 2015 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 063, išrašytą „N“, 170 kg, 408 EUR sumai. Sąskaitoje faktūroje apmokėjimui nurodytas UAB „B“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Analogišką sąskaitą faktūrą ikiteisminio tyrimo metu pateikė ir „N“ atstovas liudytojas J. A. M. J. Pagal UAB „B“ pardavimo operacijų žurnalą 2015 m. gruodžio 15 d. registruotas pardavimas „N“ 408 EUR sumai. Iš UAB „B“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad pavedimas iš „N“ ar J. A. M. J. po 2015 m. gruodžio 15 d. negautas, tuo tarpu banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas ir liudytojo pateikti mokėjimo pavedimai rodo, kad apmokėjimas atliktas į E. Ž. banko sąskaitą, gavėju nurodant P. Ž.: 2016 m. sausio 7 d. pervesta 75 EUR ir 2016 m. sausio 15 d. – 360 EUR. P. Ž. teisme vėl gi tvirtino, kad pavedimai į jos valdomą sąskaitą atlikti D. G. nurodymu ir jos sutikimu, tuo tarp D. G. tokius kaltinamosios parodymus neigė, tvirtindama, kad apie tai nieko nežinojo ir leidimo nebuvo davusi. Pastarosios parodymus patvirtina elektroninis susirašinėjimas su kaltinamąja, kur iki 2016 m. sausio 18 d. minimas 408 EUR įsiskolinimas. Taip pat D. G. elektroninis laiškas (duomenys neskelbtini) kur 2016 m. sausio 22 d., t. y. jau po atliktų pavedimų į E. Ž. banko sąskaitą, ji nurodo, jog siuntė sąskaitą daug kartų ir laukia apmokėjimo, į ką tos pačios dienos laišku jai atsakoma, kad pinigus už sąskaitą faktūrą nusiuntė P. į jos nurodytą sąskaitą. Liudytojas J. A. M. J. apklausos metu patvirtino, kad sąskaitą, į kurią pervesti pinigus, jam nurodė kaltinamoji ir jis suprato, kad atsiskaitymas vyks per ją. Iš čia seka, jog „N“ užmokestis už UAB „B“ sraiges į E. Ž. banko sąskaitą pateko kaltinamosios iniciatyva, be UAB „B“ žinios ir sutikimo. Kita vertus, banko sąskaitos išrašas liudija, jog P. Ž. buvo sumokėta 27 EUR daugiau, nei nurodyta sąskaitoje faktūroje Nr. 063, t. y. vietoje 408 EUR pervesta 435 EUR (75+360). Kaip parodė liudytojas J. A. M. J, sąskaitą viršijanti suma buvo skirta transportavimo išlaidoms padengti. Teismo vertinimu, UAB „B“ neturi reikalavimo teisės į jos sąskaitą viršijančią sumą, t. y. ji negali būti apgauta dėl nuosavybės, kuri jai nepriklausė, atitinkamai šiuo dydžiu (27 EUR) mažintina kaltinime nurodyta apgaule užvaldyta pinigų suma, susijusi su sąskaitos faktūros Nr. 063 apmokėjimu.

Dėl kaltinimo šioje dalyje tikslinimo ir papildymo. Kaltinime nurodyta, kad P. Ž. pagamino netikrą, su 12 750 EUR kaina siejamą, įmonės “S“ S.L. 2018 m. vasario 1 d. važtaraštį. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad minimo „S“ S.L. važtaraščio surašymo metai buvo ne 2018 m., o 2016 m., todėl ši kaltinimo dalis tikslintina, nurodant, kad P. Ž. pagamino netikrą įmonės “S“ S.L. 2016 m. vasario 1 d. važtaraštį.

Kaltinimas papildytinas faktine aplinkybe, kad P. Ž. pagamino netikrą dokumentą nurodydama “S“ S.L. sekretorei, nežinančiai apie P. Ž. nusikalstamus ketinimus, įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis, konkrečiai kokius, paliekant kaltinime nurodytus.

BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kada kaltininkas įgyja galimybę disponuoti svetimu turtu. Šiuo atveju tai būtų nuo UAB „B“ priklausančių pinigų patekimo į P. Ž. naudojamas banko sąskaitas momento. Byloje nustatyta, kad ne visi Ispanijos klientų mokėjimo pavedimai buvo daromi į ispaniškas banko sąskaitas – pagal pirmąją kaltinime nurodytą ne UAB „B“ apmokėtą sąskaitą faktūrą Nr. 048 C. S. E. atsiskaitė į lietuvišką DnB banko sąskaitą, t. y. nusikalstamos veikos pasekmės kilo Lietuvoje. Šiuo atveju sukčiavimas buvo atliekamas kaip viena tęstinė nusikalstama veika, todėl ją pradėjus daryti Lietuvoje, BK 4 straipsnio 3 dalies pagrindu visa veika laikoma padaryta Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atitinkamai atsižvelgti į BK 8 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas ir jas įgyvendinti nebuvo pagrindo. Be to, nustatyta, kad P. Ž. apgaulė buvo nukreipta į Lietuvos įmonę, Lietuvos įmonei buvo padaryta ir turtinė žala. Tai, kad P. Ž., siekdama apgaule užvaldyti UAB „B“ turtą, suklaidino Ispanijoje klientus, nurodydama mokėjimus pervesti į savo naudojamas banko sąskaitas, nereiškia, kad apgaulė BK 182 straipsnio prasme buvo nukreipta į juos.