- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-09
- Bylos Nr.
- I2-5208-872/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06856-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Mastatyba“
- Advokatai
- Vladimiras Kononov
- Kategorijos
- 8.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Mastatyba“, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. B. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu prašydamas: i) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); ii) panaikinti atsakovo Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas Nr. 2).
2. Pareiškėjas patikslintą skundą grindžia šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjo atžvilgiu Migracijos departamentas priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025-08-11, nes nutraukta darbo sutartis su asmeniu. Sprendimas Nr. 1 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, ĮUTP) 50 str. 1 d. 6 p. (nutraukta darbo sutartis su pareiškėju). 2024-11-21 priimtas Sprendimas Nr. 2, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, vadovaujantis Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p., 12 p., 14 p., 16 p. b p. (duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė; pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu įstatyme numatytu pagrindu; darbdavys turi nepriemoką valstybės socialinių fondų biudžetams).
2.2. Pareiškėjui nustatyta tvarka buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ketinant dirbti (pagal ĮUTP 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p.). Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 2023-08-11 ir galiojantis iki 2025-08-11.
2.3. Gavus leidimą pareiškėjas nedelsiant įsidarbino tarpininkavusioje dėl jo įdarbinimo bendrovėje UAB „SOLOS LT“. Su šia bendrove buvo sudaryta darbo sutartis ir darbdavys įsipareigojo suteikti darbą visam laikotarpiui. Vėliau darbdavys informavo pareiškėją, kad jis ieškotų darbo. Taigi pareiškėjas susirado darbą, todėl norėjo pateikti prašymą pakeisti darbdavį, bet pareiškėjui liepė pateikti naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi naujo išdavimo. Taigi 2024 m. kovo 13 d. pareiškėjas pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal ĮUTP 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p.), jog dirbs UAB „Mastatyba“ betonuotoju. Pareiškėjas papildomai dirbo pagal individualios veiklos pažymą, tinkamai teikė deklaracijas ir mokėjo mokesčius Lietuvoje jau nuo 2020 m.
2.4. Pareiškėjas, taupydamas pinigus ir būdamas apdairus, ketino atvežti šeimą tik gavęs leidimą nuolat gyventi. Šiuo metu išlaiko tris nepilnamečius vaikus ir žmoną, pigiau išlaikyti šeimą Uzbekistane, nes ten yra nuosavas namas ir nereikia leisti pinigų nuomai Lietuvoje.
2.5. Gavus skundžiamą Sprendimą Nr. 1 buvo pradėta aiškintis, kodėl pareiškėjas buvo atleistas iš UAB „SOLOS LT“, nors pareiškėjui darbdavys teigė, kad laikinai neturi darbo, todėl laikinai pareiškėją išleidžia nemokamų atostogų iki atsiras darbo arba pareiškėjas pakeis darbdavį. Darbdavys neperspėjo, kad pareiškėją atleido iš darbo, nors Įstatymo nustatyta tvarka privalėjo iš anksto pareiškėją informuoti, o už prastovas mokėti vidutinio darbo užmokesčio darbo užmokestį.
2.6. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymu, patvirtinančių, kad UAB „Mastatyba“ negalės pareiškėjui suteikti darbo, pareiškėjui yra žinoma, kad bendrovei trūksta darbuotojų –statybininkų, jog ši bendrovė visą prašymo nagrinėjimo laikotarpį vykdė pastato statybą ir yra pridavusi į Registrų centrą atlikti teisinę registraciją naujai pastatytam pastatui. Taip pat UAB „Mastatyba“, per nepagrįstai ilgą pareiškėjo prašymo Migracijos departamente nagrinėjimo laikotarpį, teikė daug papildomos medžiagos ir sutarčių įrodančių statybininkų poreikį ir veiklos vykdymą įrodančius dokumentus, taip pat pagrindžiančius įrodymus, kad turės galimybę suteikti pareiškėjui darbo vietą ir tinkamai mokėti darbo užmokestį.
Šalies argumentai
2.7. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė patikslintame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad:
3.1. Ginčijamas Sprendimas Nr. 1 priimtas gavus pareiškėjo darbdavio informaciją. Taip pat buvo patikrinta informacija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Kadangi sprendimas pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi buvo priimtas Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. (ketinant dirbti Lietuvoje), tai konstatavus, kad su pareiškėju yra nutraukta darbo sutartis, Migracijos departamentas turi pareigą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 str. 1 d. 6 p. numatytu pagrindu.
3.2. Ginčijamas Sprendimas Nr. 2 priimtas įvertinus su pareiškėju ir tarpininkavimo raštą pateikusia bendrove susijusias aplinkybes. Nustatyta, jog tarpininkavimo raštą išdavusi UAB „Mastatyba“ (toliau – bendrovė) nepatvirtina savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti realius darbo santykius Lietuvoje, todėl Migracijos departamentas vertino, kad asmens ir bendrovės pateikti duomenys apie tai, kad siekiama sukurti darbo santykius darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tuo pagrindu gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka tikrovės.
3.3. Migracijos departamentas nustatė, kad Sprendimo Nr. 2 priėmimo metu bendrovė turi vienintelę veiklos sutartį, sudarytą su UAB „Spartus transportas“, kuriai vadovauja tas pats bendrovės vadovas S. S., įdarbintas tik 2024 m. liepos mėn., kiti 4 darbuotojai įdarbinti tik rugpjūčio mėn., bendrovė nevykdo prievolės teikti finansines ataskaitas, reguliariai turi mokestines nepriemokas valstybės socialinių fondų biudžetams, nėra patikimų įrodymų, kad įmonė vykdo būtent statybų veiklą. Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pagal Trūkstamų profesijų sąrašą ekonominės veiklos sritis, pagal kurią asmenį ketinanti įdarbinti Bendrovė vykdo veiklą, – statyba, o ekonominės veiklos rūšis – Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (ekonominės veiklos kodas – 4120). Remiantis Bendrovės Registrų centrui pateiktomis finansinės atskaitomybės ataskaitomis už 2020–2022 m. laikotarpį, Bendrovės deklaruojamos veiklos rūšys – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba bei nekilnojamojo turto operacijos. Bendrovė Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 m. nebuvo pateikusi, iki 2024 m. gruodžio mėn., kas reiškia, kad Bendrovė nevykdė Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 str. 4 d. nustatytos prievolės.
3.4. Pažymėtina, kad vienas iš patikimų įrodymų, patvirtinančių (paneigiančių) bendrovės veiklos vykdymą, yra darbuotojų ir jiems mokamo darbo užmokesčio duomenys. VSDFV duomenimis Bendrovėje dirba 5 darbuotojai, kurie įdarbinti 2024 m. liepos (įmonės vadovas) ir rugpjūčio mėnesiais (4 darbuotojai), tačiau visų darbuotojų darbo užmokesčio paskutinių 3 mėn. vidurkis yra nuo 39,66 Eur iki 262,89 Eur. Tai leidžia teigti, kad Bendrovė ir šiuo metu realios veiklos nevykdo, kadangi visiems be išimties bendrovėje įdarbintiems darbuotojams mokamas darbo užmokestis, ženkliai mažesnis nei minimali mėnesinė alga. Šie faktiniai duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad tarpininkavimo rašte parteikti duomenys atitinka tikrovę, ir kad išskirtinai pareiškėjui būtų buvę sudarytos darbo sąlygos bei būtų mokėtas tarpininkavimo rašte įvardijamas 1 100 Eur darbo užmokestis. Tai, kad UAB „Mastatyba“ darbuotojams nėra realiai sudaromos sąlygos dirbti ir užsidirbti, tai, kad jiems mokamas darbo užmokestis siekia vos kelis šimtus eurų ir sudaro tik mažą dalį minimalios mėnesinės algos, sudaro rimtą pagrindą manyti, kad galima pagal tarpininkavimo raštą įdarbinamų asmenų nelegalios migracijos grėsmė.
3.5. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas turėjo Lietuvos Respublikos nacionalines vizas, su pertrauka galiojusias nuo 2019-08-08 iki 2021-12-09 bei leidimus laikinai gyventi, su pertrauka galiojusius nuo 2019-11-20 iki 2023-08-13, o 2023-08-11 išduotas leidimas laikinai gyventi 2024-10-29 Migracijos departamento Sprendimu Nr. 1 buvo panaikintas ir negalioja nuo 2024-11-11. Pareiškėjas nuo 2019-08-20 iki 2023-12-14 su pertraukomis dirba Lietuvos Respublikos įmonėse, 2020-06-09 asmuo Mokesčių mokėtojų registre įregistravo vykdantis individualią veiklą. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose duomenų nėra. Pažymėtina, kad pareiškėjo darbo sutartis nutraukta 2023-12-14, o tik 2024-03-13 pateiktas pareiškėjo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi teikiant naują tarpininkavimo raštą. Nors pareiškėjas teigia, kad apie darbo sutarties nutraukimą jam nebuvo žinoma, tačiau tai, kad jis nedirbo tris mėnesius, nesuteikia pagrindo pareiškėjui teigti, kad šį laiką pareiškėjas dirbo bendrovėje. Tai, kad pareiškėjas nevykdė darbo funkcijų ir negavo darbo užmokesčio ar atlygio už prastovą nesuteikė pareiškėjui pagrindo manyti, kad jis dirba Lietuvos Respublikoje.
3.6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu UAB „Mastatyba“ teisininkas Egidijus Galatiltis nurodė, kad pareiškėjo patikslintą skundą palaiko visa apimtimi ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. spalio 29 d. Sprendimo Nr. 1 ir 2024 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Nr. 2 teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ketinant dirbti UAB „SOLOS LT“ (ĮUTP 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p.). Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 2023-08-11 ir galiojo iki 2025-08-11.
2024 m. spalio 29 d. priimtas Sprendimas Nr. 1 patikrinus informaciją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Taigi konstatavus, kad su pareiškėju yra nutraukta darbo sutartis, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą Nr. 1, vadovaujantis ĮUTP 50 str. 1 d. 6 p. (nutraukta darbo sutartis su asmeniu).
7. Pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad Bendrovėje UAB „Mastatyba“ ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (betonuotoju) ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
Sprendimas Nr. 2 priimtas įvertinus su pareiškėju ir tarpininkavimo raštą pateikusia Bendrove susijusias aplinkybes. Nustatyta, jog tarpininkavimo raštą išdavusi UAB „Mastatyba“ nepatvirtina savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti realius darbo santykius Lietuvoje, todėl Migracijos departamentas vertino, kad asmens ir Bendrovės pateikti duomenys apie tai, kad siekiama sukurti darbo santykius darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tuo pagrindu gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka tikrovės.
2024 m. lapkričio 21 d. priimtas Sprendimas Nr. 2, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, vadovaujantis Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p., 12 p., 14 p., 16 p. b p. (duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė; pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu įstatyme numatytu pagrindu; darbdavys turi nepriemoką valstybės socialinių fondų biudžetams).
8. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimais ir prašo teismo juos panaikinti kaip nepagrįstus.
9. Dėl Sprendimo Nr. 1 teisėtumo ir pagrįstumo.
Įstatymo 50 straipsnio, įtvirtinančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
Migracijos departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę (Įstatymo 4 str. 3 d.). Migracijos departamentui, be kita ko, yra suteikti įgaliojimai užsieniečiams išduoti leidimus laikinai gyventi darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.), taip pat atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį pakeisti bei išduotą leidimą panaikinti, jeigu nustatomi, be kita ko, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai.
10. Byloje skundžiamu Sprendimu Nr. 1 atsakovas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu (nustačius, jog nutraukta darbo sutartis su asmeniu). Sprendime nurodyta, kad bendrovė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutartį su užsieniečiu, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, nutraukė 2023-12-14; jokiose kitose Lietuvos įmonėse minėtas užsienietis šiuo metu nedirba.
Pažymėtina, kad pareiškėjas turi pareigą laikytis Įstatymo įtvirtintų imperatyvių nuostatų (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p., 44 str. 1 d. 2 p.), pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi – dirbti pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas, ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2025-08-11. Išimtys, kad tam tikrą laiką galima neatitikti sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, Įstatyme nenustatytos.
10.1. Pareiškėjas patvirtino, kad UAB „SOLOS LT“ darbdavys informavo pareiškėją, kad jis ieškotų darbo. Taigi pareiškėjas susirado darbą, todėl norėjo pateikti prašymą pakeisti darbdavį, tačiau to nepadarė. Taigi teismo vertinimu, ginčo, kad Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nedirbo leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimui tarpininkavusioje UAB „SOLOS LT“ ir neatitiko Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, kurių pagrindu jam buvo išduotas 2023-08-11 leidimas laikinai gyventi, byloje nėra, nes pats pareiškėjas teikdamas patikslintą skundą patvirtino, kad darbdavys informavo pareiškėją, kad jis ieškotų darbo, o pareiškėjas susirado kitą darbą, todėl norėjo pateikti prašymą pakeisti darbdavį, tačiau pateikė naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi naujo išdavimo.
Teismo vertinimu, atsakovas teisingai Sprendimu Nr. 1 taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Aplinkybės, jog UAB „SOLOS LT“, pareiškėjo teigimu, neturėdama teisinio pagrindo, nutraukė sudarytą darbo sutartį, pareiškėjas nedirbo tarpininkavusioje Lietuvos įmonėje ir negavo darbo užmokesčio ne dėl savo kaltės, nepaneigia paties pareiškėjo pripažinto darbo sutarties nutraukimo fakto, kuris ir yra Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte reglamentuotas imperatyvusis leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo pagrindas.
Taigi pareiškėjas patvirtino žinantis, jog turi informuoti atsakovą apie pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl prašymo, tačiau, nepaisant to, tiek po darbo sutarties nutraukimo (2023-12-14), tiek ir iki Sprendimo priėmimo (2024-10-29) nepranešė Migracijos departamentui apie pasikeitusią situaciją, susijusią su jo, kaip užsieniečio, buvimu Lietuvoje. Todėl jis turi prisiimti ir kilusias neigiamas teisines pasekmes, nes užsienietis negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvoje.
10.2. Įvertinusi ginčijamo Sprendimo Nr. 1 turinį, teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad šis Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų. Sprendime nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimu – Migracijos departamentas nurodė, kad bendrovė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo, nutraukė su juo darbo sutartį, o kitose Lietuvos įmonėse pareiškėjas nedirba. Sprendime taip pat nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas (Įstatymo 50 str. 1 d. 6 p.). Teismo vertinimu, pareiškėjo patikslintame skunde išdėstyti argumentai patvirtina, jog Sprendimas Nr. 1 ir jame išdėstyti motyvai pareiškėjui, kaip šio sprendimo adresatui, buvo aiškūs ir suprantami, pareiškėjas galėjo realizuoti savo teisę į, jo nuomone, pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Taigi, Sprendimas Nr. 1 atitinka VAĮ reikalavimus, yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas.
11. Dėl Sprendimo Nr. 2 teisėtumo ir pagrįstumo.
12. ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal ĮUTP 44 straipsnio nuostatas. Pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 80 punkte nustatyta, jog Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš ĮUTP 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir, ar nėra ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus: 80.1. išsiunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi išdavimu ar pakeitimu, atlikti; 80.2. organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir (ar) žodžiu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus; 80.3. patikrina, ar prašyme išduoti ar pakeisti leidimą ar su prašymu pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija atitinka ankstesniuose užsieniečio prašymuose išduoti ar pakeisti leidimą ar prašyme išduoti vizą ar su prašymu pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją. Tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas ankstesniame prašyme išduoti ar pakeisti leidimą ar prašyme išduoti vizą yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Aprašo 83 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio, kuris ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytam leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo pagrindui patvirtinti pateikė Aprašo 29.23.1 papunktyje nurodytus dokumentus arba 29.23.3 ar 29.23.4 papunktyje nurodytus dokumentus, kai išnaudota ekonominės veiklos rūšiai nustatyta kvota, prašymą išduoti arba pakeisti leidimą arba užsieniečio, kuris pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, prašymą leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją ir prie jo pridėtus dokumentus, kai užsieniečio profesija nėra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis privalo patikrinti Užimtumo tarnybos valdomojoje informacinėje sistemoje, ar priimtas sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Nustačius, kad Užimtumo tarnybos valdomojoje informacinėje sistemoje nėra duomenų apie prašymo priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams pateikimą arba įrašyti duomenys apie prašymo priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams netenkinimą ar apie sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams panaikinimą, Migracijos departamentas priima Aprašo 102 punkte nurodytą sprendimą atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi arba Aprašo 104 punkte nurodytą sprendimą neleisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją.
ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu (14 punktas).
13. Skundžiamame Sprendime Nr. 2 pripažinta, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktų imperatyvių reikalavimų bei kyla abejonių dėl asmens nelegalios migracijos (UTPĮ 35 str. 1 d. 12 p.). Neatitikimas grindžiamas tuo, kad Bendrovė nepagrindžia vykdomos statybų veiklos Lietuvos Respublikoje ir nepatvirtina savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su asmeniu realius darbo santykius Lietuvoje, todėl atsakovo teigimu, asmuo neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu, Bendrija ir asmuo teikė tikrovės neatitinkančius duomenis bei kyla asmens nelegalios migracijos grėsmė.
14. Sistemiškai vertinant anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvoje būtent pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvoje, ir vykdys darbo funkcijas pagal profesiją, kuri atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius ir dėl to yra priimtas Užimtumo tarnybos sprendimas. Svarbu pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, jog UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunktyje nėra nustatytas reikalavimas pačiam darbdaviui tiesiogiai veikti (vykdyti veiklą) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019-06-26 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019-07-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019). Darbdavio, kuris pats tiesiogiai neveikia (nevykdo veiklos) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), įsipareigojimas įdarbinti užsienietį turi atitikti darbo santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2024-03-27 nutartys administracinėse bylose Nr. eA-1323-1047/2024; Nr. eA-1297-1047/2024; Nr. eA-1262-1047/2024).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat yra nurodžiusi, kad darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs. Jei nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad siekiama kitų, nei ĮUTP nustatytų tikslų, kompetentinga institucija turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (žr. LVAT 2019-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019).
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovė Registrų centrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 m. laikotarpį, o tai reiškia, jog Bendrovė pajamų iš tarpininkavimo raštuose deklaruojamos veiklos (gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba) negauna ir jų nedeklaruoja, taip pat Bendrovėje nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. įdarbintų darbuotojų mėnesinės draudžiamosios pajamos yra mažesnės negu 1 MMA.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, kurie aptarti teismo posėdžio metu, matyti, kad Bendrovėje 6 asmenys, tačiau nei vieno iš jų paskutinių 3 mėn. atlyginimo vidurkis neviršija 209,48 Eur. Pažymėtina, kad tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas pareiškėjo mėnesinis atlygis yra 1 100 Eur. Taip pat iš viešų duomenų apie Bendrovę matyti, kad Bendrovės vidutinis mėnesinis atlyginimas 2025 m. yra 132,80 Eur.
Sprendime Nr. 2 yra įvertinti Bendrovės pateikti dokumentai. Migracijos departamento vertinimu, buvusio Bendrovės vadovo E. A. paaiškinimas apie Bendrovės vykdomą veiklą, kuris detalizuotas Tarnybiniame pranešime, 2024-06-01 Statybos rangos sutartis, sudaryta su dabartinio Bendrovės vadovo S. S. vadovaujama UAB „Spartus transportas“, dėl automobilių stovėjimo aikštelės adresu: (duomenys neskelbtini), statybos darbų, taip pat objekto, t. y. automobilių stovėjimo aikštelės adresu: (duomenys neskelbtini), statybos projektas ir šio objekto topografinis planas bei pinigų priėmimo kvitas, kuriame nurodyta, kad UAB „Spartusis transportas“ Bendrovei sumokėjo avansą pagal veiklos sutartį už statybos darbus, nepatvirtina, kad Bendrovė šiuo metu realiai vykdo nuolatinio pobūdžio statybos veiklą, kuriai kviečiasi užsieniečius. Sutiktina su atsakovo vertinimu, kadangi Bendrovė nei atsakovui, nei teismui nepateikė 2024-06-01 Statybos rangos sutarties vykdymą patvirtinančių dokumentų (atliktų statybos darbų priėmimo-perdavimo aktų, Bendrovės išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų už atliktus darbus, UAB „Spartusis transportas“ atsiskaitymą su Bendrove pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras patvirtinančių dokumentų).
Pažymėtina, kad Bendrovės vadovas E. A. Statybos rangos sutartį su UAB „Spartus transportas“ sudarė tik gavęs Migracijos departamento 2024-03-13, 2024-04-14 ir 2024-05-17 siųstus raštus, kuriuose prašoma pagrįsti Bendrovės vykdomą veiklą, kuriai kviečiami užsieniečiai. Taigi sutiktina su atsakovu, kad ši aplinkybė kelia pagrįstų įtarimų, kad sutartis buvo sudaryta tik siekiant formaliai pagrįsti Bendrovės vykdomą statybos veiklą.
Bylos duomenimis, UAB „Spartusis transportas“ vadovas (direktorius) S. S., tapęs ir Bendrovės vadovu, jokių kitų aktualių ar preliminarių veiklos sutarčių su kitomis Lietuvos įmonėmis Bendrovės vardu nesudarė.
Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo pateikti duomenys, jog Bendrovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, nepatvirtina, kad Bendrovė vykdo deklaruojamą veiklą.
15.1. Pagal ĮUTP ir Aprašo nuostatas, reglamentuojančias prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir sprendimo (ne)išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tvarką, Migracijos departamentas, nagrinėdamas užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, gali ir turi atlikti konkrečius veiksmus, siekdamas nustatyti, ar yra pakankamai duomenų priimti sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi, t. y. patikrinti, ar užsienietis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas tiek, kiek aktualu jo individualiam atvejui.
Nagrinėjamu atveju, Migracijos departamentas atliko pareiškėjo individualų vertinimą, t. y. nustatė, kokių konkrečiai ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų jis neatitiko. Taigi, Sprendimą Nr. 2 atsakovas priėmė vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, pagal kurį leidimas laikinai gyventi neišduodamas, jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu.
16. ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunktyje numatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar valstybės socialinių fondų biudžetams (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas).
Migracijos departamento duomenimis Bendrovė turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Fondo valdybos biudžetui.
Taigi, byloje nėra duomenų, ar mokestinė nepriemoka padengta. Taip pat Bendrovė nepatvirtina, kad Bendrovė įsipareigojimus, susijusius su valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir (ar) palūkanų mokėjimu, yra įvykdžiusi. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas, nustačius šią aplinkybę, pagrįstai taikė UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunkčio nuostatą.
17. Atkreipiamas dėmesys, kad Sprendimai savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu jis atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.
18. Apibendrinus darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą Nr. 2. Taigi skundžiami Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu), todėl skundžiamų Sprendimų naikinti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. B. patikslintą skundą atmesti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.