- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-12
- Bylos Nr.
- I-2312-968/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. A. su skundu (b. l. 1–8) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų.
2. Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 metų buvo laikomas kamerose, kartu su 3–4 asmenimis, pažeidžiant kameroje vienam asmeniui tenkančią minimalią ploto normą. Pareiškėjo teigimu, vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 4 m² visiškai laisvo, baldais ir įrenginiais neužimto ploto. Dėl ploto trūkumo prasidėjo nemiga, depresija, nerimas ir kiti neigiami išgyvenimai. Dėl įrengtų papildomų grotų languose nebuvo įmanoma išvalyti nešvarių langų, išvėdinti kameros. Kameros neremontuotos, jose bloga ventiliacija, drėgna, sienos paveiktos pelėsio, langai nesandarūs, trūksta gryno oro, neužtikrinamas apšvietimas, dirbtinis apšvietimas per stiprus, o suimtieji neturi galimybės jo reguliuoti. Kamerose buvo tarakonų. Pareiškėjas dėl kamerų būklės rašė skundus direktoriui, tačiau jie neužregistruoti, išmesti į šiukšlių dėžę. Kameroje naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, jis gyvenamojoje patalpoje atskirtas tik sienele, sklisdavo nemalonus kvapas. Pareiškėjas Lukiškių TI-K turėjo teisę tik vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, kas prieštarauja tarptautinių institucijų rekomendacijoms, kur nurodoma, kad nuteistiesiems ar suimtiesiems turi būti užtikrinama teisė ne mažiau kaip 8 valandas praleisti lauke. Pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė praustis šiltu vandeniu duše ne rečiau kaip kartą per savaitę, nes Lukiškių TI-K dažnai nebūdavo karšto vandens. Tokiais atvejais Lukiškių TI-K administracija nesuteikdavo galimybės nusiprausti be eilės, pareiškėjas galėjo nusiprausti tik po dviejų savaičių. Pareiškėjui nepakanka teisės aktuose nustatyto maudymosi duše periodiškumo asmens higienai palaikyti, tai laikytina Konvencijos pažeidimu. Visos nurodytos gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K pareiškėją žemino, buvo kankinančio pobūdžio, jam priteistina neturtinė žala. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 57) nesutiko su atsakovės atstovo atsiliepimu, palaikė skundo argumentus, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 24–31) prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2016-08-22, pateikia duomenis apie kamerų plotus ir jose buvusių asmenų skaičių (įskaitant pareiškėją). Pagal šiuos duomenis, pareiškėjui tenkantis minimalus plotas gyvenamosiose kamerose pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Lukiškių TI-K sudarytos sutarties su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ pagrindu atliekami kenkėjų ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra ir profilaktiniai patikrinimai. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus, nustatytus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Atsakovės atstovas nesutinka, kad, apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, iš jo turi būti atimamas baldais užstatytas plotas. Papildomų, vidinių langų grotų įrengimas kamerose neprieštarauja Eksploatavimo taisyklių reikalavimams, tuo siekiama, kad nebūtų sugadintas langų apsauginis metalinis tinklas ir nuteistieji (suimtieji) neperduotų daiktų kitiems asmenims. Lukiškių TI-K nurodė, kad sanitarinis mazgas kamerose atitvertas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys – apie 0,7 x 0,8 (0,56 m²), sanitarinio mazgo patalpoje įrengtas klozetas, praustuvas, remontuojamose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazūruotų plytelių. Atsakovės atstovas nurodė konkrečias kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpoms atitverti ir asmenų privatumui užtikrinti įrengiamos užuolaidos, taip pat kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskira kabina. Nuolatinis nuteistųjų stebėjimas yra jų elgesio kontrolės dalis. Eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą nuo stebėjimo akučių, kita vertus, tokie atitvėrimai trukdytų priežiūros posto pareigūnams užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Lukiškių TI-K pareigūnai su visais laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi jiems privalomų etikos taisyklių. Gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų apšvietimas atitinka dieninio ir naktinio apšvietimo normas, nustatytas Departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymo Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 punkte. Pagal teisės aktų reikalavimus Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti duše visą kūną ne rečiau kaip kartą per savaitę iki 15 minučių, todėl šio reikalavimo atsakovės atstovas nepažeidė. Dušuose veikia mechaninė vėdinimo sistema, įrengtos pertvaros privatumui užtikrinti, patalpų paviršiai lygūs, lengvai valomi, patalpos ir inventorius valomi kiekvieną dieną naudojant dezinfekcines priemones. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 29 straipsnį, suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat tvarkomi. Pareiškėjas nepagrįstai sieja pasivaikščiojimo trukmę su Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – CPT) išaiškinimu, nes jo minima aštuonių valandų rekomendacija yra taikoma įvairiai veiklai (sportui, darbui švietimui), o ne pasivaikščiojimui gryname ore. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Nagrinėjamu atveju nėra visų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 6.127 straipsnio pagrindu.
4. Byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalies nuostatas yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl bylos šalys į teismo posėdį nekviečiamos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad nuo 2016 metų buvo laikomas Lukiškių TI-K, pažeidžiant kameroje vienam asmeniui tenkančią minimalią 3,6 m² asmeniui tenkančio ploto normą, sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino pareiškėjo privatumo, kamerose buvo drėgna, trūko apšvietimo, tinkamai neatliktas remontas, buvo pelėsio, parazitų ir kenkėjų, pareiškėjui suteiktas pasivaikščiojimo laikas nepakankamas, nesudarytos galimybės nusiprausti duše, sudaryta nesaugi, sveikatai kenksminga, higienos reikalavimų neatitinkanti gyvenamoji aplinka, dėl gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K sutriko pareiškėjo psichinė sveikata.
6. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
7. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
8. Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 m² vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 24, 32–33), nustatyta, kad pareiškėjas: 2016-08-22 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo laikomas kameroje Nr. 106 (plotas 7,38 m²) vienas, nuo 2016-08-23 iki 2016-08-24 perkeltas į kamerą Nr. 367 (plotas 7,84 m²) ir laikomas vienas; 2016-08-25 išvyko į Marijampolės pataisos namus, iš kurios vėl į Lukiškių TI-K atvyko 2016-09-05 ir buvo laikomas kameroje Nr. 122 (plotas 7,38 m²) vienas, 2016-09-06 perkeltas į kamerą Nr. 367 (plotas 7,84 m²) ir šioje kameroje laikomas vienas iki 2016-09-11, 2016-09-12 pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K. Įvertinus Lukiškių TI-K pateiktą informaciją ir rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas vertinamu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 10 parų.
8.1. Departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m².
8.2. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį būnant kamerose vienam teko daugiau, nei 3,6 m² gyvenamojo ploto, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių pareiškėjo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.
8.3. Pareiškėjas ploto pažeidimą siejo su aplinkybėmis, kad buvo laikomas perpildytose kamerose (3–4 asmenys) kad dalį kameros ploto užėmė baldai ir įrenginiai, jis nuolat kentė dėl kamerų perpildymo. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose, be kita ko, įrengtos sanitarinio mazgo patalpos išmatavimai yra apie 0,56 m². LVAT suformuotoje praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad pagal Įsakymo 1.3.1 punkto nuostatas skaičiuojant asmeniui tenkantį plotą, kameros inventorius (baldai, sanitarinis mazgas ir pan.) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra įskaitomas į kameros plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, kameros bendras plotas (pagal techninius duomenis) dalijamas iš joje esančių asmenų skaičiaus (žr., pvz., LVAT 2017-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017). Tačiau naujausioje EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas (mažiau nei 3 m² asmeniui tenkančio ploto daugiavietėje kameroje) prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr. LVAT 2017-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017). Teismas, įvertinęs pareiškėjui tenkantį plotą, apskaičiuotą metodika, kai iš kameros bendro ploto atimamas sanitarinio mazgo patalpos plotas, konstatuoja, kad ir atėmus sanitarinių įrenginių užimamą plotą iš bendro kameros ploto pareiškėjui tenkantis plotas atitiko ir viršijo nacionalinėje teisėje nustatytą 3,6 m² ploto normą. Pareiškėjo teiginiai dėl kamerų perpildymo ir iš šio veiksnio kilusių nepatogumų, atmestini, nes paneigti Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
9. Pareiškėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, juo naudojantis nebuvo užtikrinamas privatumas. Atsiliepime Lukiškių TI-K nurodo, kad sanitarinio mazgo nuo likusio kameros ploto atskyrimas 1,5 m sienele atitinka teisės aktų reikalavimus, pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu laikosi teisės aktų reikalavimų, vadovaujasi mandagumo ir etikos principais.
9.1.Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nuo 2015-11-01 ir ginčui aktualiu laikotarpiu tardymo izoliatorių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimui.
9.2. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje Makarov prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – CPT) pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktus).
9.3. LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Pagal LVAT formuojamą praktiką tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
9.4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį (10 parų) Lukiškių TI-K buvo laikomas gyvenamosiose kamerose vienas. Lukiškių TI-K atsiliepime ir Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 36–37) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2016 metų kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417 ir Nr. 418–426 sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m pertvara, nuo 2017 metų įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Susiejus minėtus duomenis su duomenimis apie pareiškėjo laikymą konkrečiose kamerose, matyti, kad pareiškėjas visu ginčo laikotarpiu (10 parų) buvo laikomas kamerose, kuriose, atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas atskiroje kabinoje. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo nukrypti nuo LVAT suformuluotos praktikos vertinant sanitarinio mazgo įėjimo uždengimą užuolaida kaip netinkamą šios patalpos izoliavimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo privatumo minėtu laikotarpiu, o šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimas pripažintinas pagrįstu.
10. Pareiškėjas teigia, kad kameros buvo prastos būklės, nuo sienų krito tinkas, žiemą buvo šalta, vasarą – per karšta, kamerose nebuvo ventiliacijos, veisėsi pelėsis, graužikai ir parazitai, čiužiniai nešvarūs, nedezinfekuoti.
10.1 Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015, pagal kurios 16 punkto reikalavimus gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.; turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas); laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų (20 punktas); ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas); laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktą, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Pareiškėjas skunde neneigia, kad galėjo kameras vėdinti per jose įrengtus langus, o Lukiškių TI-K atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma atsižvelgiant į tai, kad kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose papildomas mechaninis vėdinimas nėra privalomas, jei yra užtikrinamas natūralus vėdinimas ir vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių 14.10 punkto reikalavimais.
10.2. Iš teismui pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – VSC) patikrinimų aktų (žr. b. l. 38–39) matyti, kad iki pareiškėjui atvykstant į Lukiškių TI-K, 2016-06-30 kameroje Nr. 122 apšvietimas atitiko higienos sveikatos saugos reikalavimus. Laikotarpiu, kai pareiškėjas jau buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K, kameroje Nr. 122 patikrinimo metu 2016-10-24 užfiksuota temperatūra, santykinė oro drėgmė ir apšvietimas atitiko higienos reikalavimus (žr. b. l. 42–43, 44–47). Į bylą Lukiškių TI-K pateikta su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2015-12-30 sudaryta paslaugų teikimo sutartis (b. l. 50–53) patvirtina, kad nuo 2016 metų visu pareiškėjo skundžiamu laikotarpiu Lukiškių TI-K administracija ėmėsi veiksmų, susijusių su buitinių kenkėjų stebėsena, naikinimu ir profilaktika. Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis (b. l. 34), pareiškėjas su skundais dėl jo laikymo sąlygų atitikimo sveikatos saugos ir higienos reikalavimams į administraciją nesikreipė. VSC teismą informavo, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu neteikė skundų dėl antisanitarinių sąlygų ir VSC, kuris kompetentingas kontroliuoti pataisos įstaigas sveikatos saugos srityje (žr. b. l. 15–16). Pažymėtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčijamu laikotarpiu buvo tik 10 parų (3 ir 7 paras po pertraukos), nors skunde gyvenimo sąlygas, neatitinkančias sveikatos saugos reikalavimų, Lukiškių TI-K kamerose apibūdina kaip nuolatinius ir sisteminius pažeidimus. Pareiškėjas teigia, kad žiemą oro temperatūra neatitiko nustatytos normos, tačiau žiemos metu vertinamu laikotarpiu pareiškėjo Lukiškių TI-K iš viso nebuvo. Teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų būkle, yra abstraktūs, nekonkretizuoti ir prieštaringi. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų atmestini.
10.3. Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerų langai nešvarūs, vidinės grotos trukdė juos išvalyti. Eksploatavimų taisyklių 14 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą; lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele (14.1 punktas). Atsakovės atstovas nurodo, kad vidinių grotų įrengimas, siekiant papildomai apsaugoti lango apsauginį tinklą, minėta norma nėra draudžiamas. Bylos duomenimis, Lukiškių TI-K nėra gavusi pareiškėjo skundų dėl nešvaraus, neskaidraus stiklo, blogo apšvietimo, todėl šie skundo reikalavimai laikyti abstrakčiais, nepagrįstais ir atmetami.
11. Pareiškėjas teigia, jis turėjo teisę tik 1 valandą pasivaikščioti gryname ore, tokia trukmė prieštarauja CPT rekomendacijoms. Pareiškėjas skunde savo teisinio statuso tiesiogiai nenurodo, save įvardija suimtuoju, Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis (b. l. 32–33) pareiškėjas buvo 2015-04-17 suimtas, į Lukiškių TI-K atvyko 2016-08-22 į Lietuvos apeliacinį teismą (Liteko duomenimis, Lietuvos apeliacinis teismas 2016-09-07 nutartimi paliko galioti Šiaulių apygardos teismo 2016-05-16 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-616/2016) Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjas šioje byloje vertinamu laikotarpiu Lukiškių TI-K turėjo suimtojo teisinę padėtį (žr. SVĮ 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą). SVĮ 29 (redakcija, galiojusi nuo 2016-04-01 iki 2017-01-01) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore. Pareiškėjas nenurodė, kad egzistuoja kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių suėmimą vykdanti įstaiga turėtų jam užtikrinti ilgesnės trukmės pasivaikščiojimą gryname ore, todėl darytina išvada, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių nepažeidė. Pareiškėjo cituojamos CPT standartų [CPT/Inf (92) 3], 47 punkte nurodytos rekomendacijos susiję ne su 8 valandų trukmės suimtų (kalinamų) asmenų buvimu gryname ore, o siejamos su tokių asmenų buvimu už kameros ribų apskritai, kai šis laikas skiriamas pozityviam užimtumui. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai dėl nepakankamos pasivaikščiojimo trukmės atmestini kaip nepagrįsti.
12. Pareiškėjas teigia, kad jam Lukiškių TI-K nesudarė sąlygų kartą per savaitę nusiprasti duše. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 19 punktą, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Šių taisyklių 107 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, ne dažniau kaip du kartus per mėnesį, suimtųjų pageidavimu, turi būti suteikta galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Atsižvelgiant į nustatytą pareigą kartą per savaitę Lukiškių TI-K sudaryti asmenims galimybes nusiprausti duše ir pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpius, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenuosekliai apibūdina savo galimai pažeistas teises, susijusias su galimybėmis nusiprausti duše, nes, pvz., teigia, kad tik po dviejų savaičių buvo nuvestas į dušą, nors dviejų savaičių nepertraukiamai Lukiškių TI-K neišbuvo. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundo teiginiai aptartu klausimu vertintini kaip abstraktūs, neindividualizuoti ir nesusieti su jo ginčijamu laikotarpiu, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
13. Apibendrinant pareiškėjo skundo argumentus ir įvertinus jo kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad padaryti pažeidimai, neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, truko 10 parų. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę (t. y. į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo itin trumpą laikotarpį su pertrauka, visas 10 parų kameroje buvo vienas), Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 100 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 100 Eur suma.
14. Pareiškėjas skunde išdėstė daugiau argumentų, susijusių su jam nepriimtinomis laikymo sąlygomis Lukiškių TI-K, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.