Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Taip pat pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, G. A. už BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu G. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtas 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimas. Taip pat pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu virš paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir G. A. paskirtas laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis, G. A. šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su 2021 m. gruodžio 6 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nuosprendžiu (paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams ir 56 MGL (2 800 Eur) bauda) ir 2021 m. gruodžio 22 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu (paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams) paskirtomis bausmėmis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį paminėtais nuosprendžiais paskirtų bausmių, o bausmės rūšį - baudą - visiškai pridedant, ir įskaitant paminėtais nuosprendžiais paskirtą ir atliktą bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 6 (šeši) metai laisvės atėmimo ir 56 MGL (2 800 Eur) bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. A., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021m. birželio 6 d., apie 01.10 val. M. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam M. V. į nosį ir nuo palangės paėmė nešiojamąjį kompiuterį ,,Lenovo S34-15API“, kurio vertė 479 eurų bei nuo lentynos paėmė M. V. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą M. V. priklausantį 479 eurų vertės turtą bei neteisėtai įgijo svetimą dokumentą.

2. Be to, G. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. birželio 6 d., apie 03.30 val. V. D. nuomojame bute, namo antrame aukšte, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą, t. y. tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. D. į dešinę veido pusę, vieną kartą kaire ranka jį pastūmė ir mažiausiai keturis kartus spyrė jam į kairės kojos kelią, ko pasekoje, V. D. nugriuvus, G. A. mažiausiai dešimt kartų kojomis spyrė jam į įvairias kūno vietas, po ko dešinėje rankoje laikydamas virtuvinį peilį vieną kartą užsimojo ir taikydamas jam į kairę akį dūrė, tačiau V. D. pasukus galvą ir dešine ranka prisidengus veidą, įpjovė jam į dešinės rankos delno vidinę pusę, po ko, V. D., bandant pasišalinti iš įvykio vietos, G. A. pasivijo V. D. ir vieną kartą kumščiu sudavė jam į nugarą tarp menčių, tuo V. D. padarydamas nubrozdinimą kairio smilkinio srityje, nubrozdinimą dešinės akies apatiniame voke, kraujosruvą dešiniame žaste, kraujosruvas dešiniame dilbyje, žaizdą dešinėje plaštakoje, kraujosruvą kairiame žaste, kraujosruvą kairiame dilbyje, kraujosruvą krūtinės dešinėje, kraujosruvą nugaros apatinėje dalyje, kraujosruvas ir nubrozdinimus dešinio kelio srityje, kraujosruvas ir nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, kraujosruvą dešinėje pėdoje, kraujosruvą ir nubrozdinimą kairio kelio srityje, kraujosruvą ir nubrozdinimą kairėje blauzdoje, tuo V. D. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

3. Be to, G. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2021 m. birželio 6 d., apie 03.30 val. V. D. nuomojame bute, namo antrame aukšte, esančiame (duomenys neskelbtini), matant kartu buvusiam M. A., iš minėto buto kambario paėmė V. D. priklausančius nešiojamąjį kompiuterį ,,HP Pavilion DV4“ ir jo pakrovėją, kurio vertė 600 eurų, mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy A5“, kurio vertė 291,76 eurų, garso kolonėlę ,,One“, kurios vertė 20 eurų bei iš įvykio vietos per pirmo aukšto langą pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą V. D. priklausantį 911,76 eurų vertės turtą.

4. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, jog G. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje, taip pat nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalies ir BK 178 straipsnio 2 dalyje kvalifikuotos tinkamai, jos atitinka šių nusikaltimų sudėtį ir įrodytos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. A. nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu dėl įrodymų vertinimo, kaltės ir nepagrįsto nuteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. A. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino bylos esančias aplinkybes bei surinktus duomenis, todėl nepagrįstai nustatė, jog G. A. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalies ir BK 178 straipsnio 2 dalyje.

9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. A. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalies ir BK 178 straipsnio 2 dalyje yra įrodyta. Pripažindamas G. A. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu G. A. veikos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šių nusikaltimų požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl G. A. kaltės.

Dėl įrodymų vertinimo

10. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

11. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nei vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia G. A. kaltę.

12. Nors G. A. apeliaciniame skunde teigiama, jog dėl epizodų susijusių su nukentėjusiuoju M. V. jis yra visiškai nekaltas, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumą, sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad kaltinimai G. A. nukentėjusiojo M. V. atžvilgiu panaudojus fizinį smurtą ir po smurto pavartojimo pagrobus nukentėjusiojo turtą, vis tik pasitvirtino.

12.1. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis G. A. teigė, jog jokių smūgių M. V. nesudavė, o kuprinę ir visus joje buvusius daiktus pats nukentėjusysis jam paskolino laisva valia. Tačiau pirmosios instancijos teisme išsamiai ištirti įrodymai, jų visuma, neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog G. A. kaltinime nurodytoje vietoje ir kaltinime nurodytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą bei veikdamas tiesiogine tyčia, panaudodamas fizinį smurtą, kuris pasireiškė vieno smūgio rankos kumščiu sudavimu nukentėjusiajam M. V. į nosį, pagrobė nukentėjusiojo turtą, t.y. nešiojamą kompiuterį ir asmens pasą. Šias aplinkybes patvirtina iš esmės nuoseklūs nukentėjusiojo M. V. parodymai, kurie kartu su 2021 m. liepos 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad M. V. atpažino G. A., kaip jį sumušusį ir apiplėšusį asmenį (t. 1, b. l. 71–77), kvitu, kuriame nurodyta, kad kompiuteris ,,Lenovo S340-15API ryzen 3019455271860“ su pele, 2020 m. sausio 19 d. buvo pirktas už 479,15 eurų (t. 1, b. l. 60), 2021 m. birželio 6 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad G. A. pateikė iš M. V. pagrobtą Lietuvos Respublikos piliečio pasą (t. 1, b. l. 122–125), 2021 m. birželio 10 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog V. D. pateikė iš M. V. pagrobtą kompiuterį ,,Lenovo S34-15API“ (t. 1, b. l. 128–129), kitų objektų apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 130–136), daiktų apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 162–188), tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes.

12.2. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas pirmosios instancijos teisme pakankamai nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes bei parodė, kad įvykio dieną jo gyvenamojoje vietoje nepažįstamas vyras, kaip vėliau paaiškėjo G. A., prisistatęs Ž. vardu, prašomas išeiti iš jo buto, nesutiko ir konflikto metu iškeikė jį necenzūriniais žodžiais ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jam į nosį, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Nuo smūgio M. V. suklupo ant grindų, jam pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Kol valėsi bėgantį kraują, G. A. pasakė, kad pasiima jo kompiuterį ir tada nuo palangės paėmė jo nešiojamąjį kompiuterį "Lenovo S340-15API ryzen 3019455271860", pilkos spalvos, 479,00 eurų vertės ir nuo lentynos paėmė jo pasą Nr. (duomenys neskelbtini). Netikėti nukentėjusiojo M. V. parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo, nes viso proceso metu jis davė išsamius parodymus, jo parodymai atitiko nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nebuvo prieštaringi. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiojo M. V. parodymai yra melagingi, tačiau su šiais skundo argumentais aukštesnysis teismas nesutinka ir pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad M. V. duotose parodymuose dėl faktinių bylos aplinkybių, jokių esminių prieštaravimų nėra. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusysis jokių santykių su nuteistuoju iki įvykio neturėjo, su juo nebendravo, jokių konfliktų tarp jų iki įvykio nebuvo, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais bei vertinti, kad jis siekia nuteistąjį apkaltinti išgalvotais dalykais, nėra jokio pagrindo.

12.3. Nuteistasis G. A. viso proceso metu teigė, jog kuprinę ir visus joje buvusius daiktus pats nukentėjusysis jam paskolino laisva valia, kad jokių veiksmų nukentėjusiojo M. V. atžvilgiu jis neatliko, nukentėjusiajam nesudavė, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, akivaizdu, kad šie apelianto deklaratyvūs teiginiai, kuriais jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, yra nepagrįsti, kadangi byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia šiuos nuteistojo teiginius. Nuteistojo G. A. parodymai apie tai, kad kuprinę ir visus joje buvusius daiktus pats nukentėjusysis jam paskolino laisva valia vertintini kritiškai, kadangi nuteistojo parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Priešingai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis M. V. kategoriškai teigė, kad po smurto panaudojimo jo atžvilgiu, nuteistasis nuo palangės paėmė jo nešiojamąjį kompiuterį ir nuo lentynos paėmė jo asmens pasą. Apie šių daiktų paskolinimą nukentėjusysis nenurodė. Tai, kad G. A. pasisavino, o ne pasisskolino nukentėjusiojo M. V. daiktus patvirtina ir V. D., taip pat ir liudytoju apklausto M. A. parodymai, kad nuteistasis iš kuprinės išsitraukęs pilkos spalvos 15 colių nešiojamą kompiuterį, siūlė jiems jį parduoti už 100 eurų. Šios aplinkybės liudija, kad nuteistojo parodymai apie neva pasiskolintus iš nukentėjusiojo daiktus, nebuvo teisingi ir kad nuteistasis savo iškelta versija siekė išvengti atsakomybės. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto nukentėjusiojo M. V. parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad G. A. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą M. V. priklausantį turtą bei neteisėtai įgijo svetimą dokumentą. G. A. veikos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos tinkamai, kadangi atitinka šių nusikaltimų sudėtį ir įrodytos pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma.

13. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas ir įrodymų vertinimas dėl nukentėjusiajam V. D. priklausančio turto pagrobimo. Nuteistojo teigimu, jis daiktus iš nukentėjusiojo V. D. paėmė pareiškęs, kad juos ima dėl negrąžintos skolos ir atiduos tik tada, kai bus sumokėta, kas turėtų būti vertinama kaip savavaldžiavimas. Tačiau teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumą, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog kaltinimai G. A. nukentėjusiajam V. D. sukėlus nežymų sveikatos sutrikdymą bei atvirai pagrobus nukentėjusiajam priklausantį turtą, pasitvirtino. G. A. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visetu, jo įvykdytos veikos atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų kvalifikaciją.

13.1. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme G. A. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino iš dalies nurodydamas, kad jis siūlė parduoti alkoholio butelį V. D. už 30 eurų. Jis sutiko, todėl jie pradėjo eiti iki jų namų. Su V. D. buvo kitas žmogus, kurio nepažįsta. Nuėjus iki namų, V. D. nenorėjo atsiskaityti už alkoholį ir elgėsi agresyviai, išsitraukė peilį ir liepė eiti sau, sakė pinigų neduos, pradėjo grasinti peiliu. V. D. buvo agresyvus, supjaustė G. A. marškinėlius, todėl kaltinamasis tik gynėsi. Galėjo V. D. suduoti kažkiek smūgių ir galėjo būti, kad jis pasiėmė V. D. priklausantį kompiuterį, kolonėlę, telefoną, tačiau teigė, kad minėtus daiktus paėmė, nes buvo labai supykęs, jog jam nukentėjusysis negrąžina pinigų už išgertą butelį. Tačiau tokią G. A. pasirinktą poziciją pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė tik gynybinio pobūdžio, kurios nepatvirtina byloje ištirtų įrodymų visuma.

13.2. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytas aplinkybes paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo V. D. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai. Nukentėjusysis parodė, kad į jo nuomojamą butą atėjęs G. A. išsitraukė viskio butelį, kurį padėjo prie maisto. Nukentėjusysis išgėrė du stikliukus, o likusį butelį išgėrė G. A. ir M. A.. Vėliau kilo konfliktas su G. A., kadangi šis nenorėjo išeiti iš jo namų bei prašė sumokėti už išgertą viskį. Tuomet G. A. iš virtuvės stalčiaus pagriebė virtuvinį peilį ir nukentėjusįjį užpuolė, dūrė su jam peiliu, bet nukentėjęs užsidengė ranka, ir jam buvo įpjautas dešinys delnas. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad G. A. sudavė jam smūgius, spyrė dešine koja, o kuomet atbulas nugriuvo ir tada G. A. V. D. gulintį spardė į įvairias kūno vietas. Kai nukentėjusiajam pavyko pabėgti į pirmą aukštą, jis iškarto iškvietė policiją. Tuo metu G. A., paėmęs V. D. daiktus: „One“ kolonėlę, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A 50“, nešiojamąjį kompiuterį, pabėgo iš buto pro langą.

13.3. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes bei tai, kad nuteistasis G. A. nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo smurtą bei paėmė nukentėjusiajam priklausančius daiktus, patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo M. A. parodymai, kad nuomojamame bute visi trys vartojo alkoholį. Kai liko pusę butelio, G. A. sakė, kad reikia sumokėti pinigus už butelį. Tada įvyko konfliktas ir V. D. sakė G. A. išeiti. G. A. staiga iš virtuvės stalčiaus išsitraukė virtuvinį ir pradėjo eiti link V. D. bei rankomis jį mušti. V. D. gindamasis ir traukdamasis atbulas iš virtuvės į koridorių nugriuvo ant grindų, matė, kad jo ranka kraujavo. Liudytojas patvirtino, kad atėmė iš G. A. peilį, o V. D. nubėgo į pirmą aukštą kviesti pagalbos. Tuo metu G. A. nuėjo į jų kambarį ir M. A. matant, pradėjo rinkti vertingus daiktus nuo stalo ir kėdžių. Paėmė V. D. nešiojamą kompiuterį, mobilųjį telefoną, garso kolonėlę, M. A. telefoną, susidėjo visus paimtus daiktus į savo kuprinę ir pabėgo. Pirmosios instancijos teisme apklausti į įvykį atvykę policijos pareigūnai M. S. ir D. R. patvirtino, kad sulaikius G. A., pas jį rado ir paėmė visus iš V. D. pagrobtus daiktus: nešiojamąjį kompiuterį, mobiliojo ryšio telefoną, garso kolonėlę "One", taip pat M. A. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, dėl kurio pagrobimo jis pretenzijų neturėjo ir pareiškimo nerašė, bei ir M. V. daiktus. Liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta G. Š. parodė, kad ji parsivedusi G. A. pas save į namus matė, kad jis su savimi turėjo nešiojamą kompiuterį, tris išmaniuosius telefonus, kolonėlę, pinigų apie 80 Eur ir pasus, kitų žmonių vardais ir pavardėmis. Daiktai buvo sudėti į juodą kuprinę. Minėtus daiktus pats G. A. parodė liudytojai. Tada ji nuėjo pas kaimynę ir paprašė iškviesti policiją. Liudytoja žinojo, kad G. A. paieškomas.

13.4. Tai, kad nukentėjusiajam V. D. įvykio dieną buvo nežymiai sutrikdyta sveikata patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1064/2021 (02), kurioje V. D. nustatyti kaltinime nurodyti sužalojimai ir kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip penkiolikos trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, bei aplinkybėmis (t. 1, b. l. 81–83). Kaip matyti iš byloje esančio 2021 m. liepos 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, jame užfiksuota, kad M. A. atpažino G. A., kaip asmenį, kuris 2021 m. birželio 6 d. sužalojo V. D. ir pagrobė jų daiktus (t. 1, b. l. 99–105), 2021 m. birželio 6 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad G. A. pateikė iš V. D. pagrobtus daiktus: nešiojamąjį kompiuterį ,,HP Pavilion DV4“, mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy A5“, garso kolonėlę ,,One“ ir M. A. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ,,Oneplius A6013“ (t. 1, b. l. 122–125). 2021 m. liepos 2 d. apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėti ir nufotografuoti iš G. A. paimti ir iš V. D. pagrobti daiktai: nešiojamasis kompiuteris ,,HP Pavilion DV4“, mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung Galaxy A5“, garso kolonėlė ,,One“ ir M. A. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas ,,Oneplius A6013“ (t. 1, b. l. 162–188).

13.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie aukščiau paminėti pirmosios instancijos teisme išsamiai ištirti įrodymai, jų visuma, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog G. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, V. D. nuomojame bute panaudojo fizinį smurtą, t. y. tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. D. į dešinę veido pusę, vieną kartą kaire ranka jį pastūmė ir mažiausiai keturis kartus spyrė jam į kairės kojos kelią, ko pasekoje, V. D. nugriuvus, G. A. mažiausiai dešimt kartų kojomis spyrė jam į įvairias kūno vietas, po ko dešinėje rankoje laikydamas virtuvinį peilį vieną kartą užsimojo ir taikydamas jam į kairę akį dūrė, tačiau V. D. pasukus galvą ir dešine ranka prisidengus veidą, įpjovė jam į dešinės rankos delno vidinę pusę, po ko, V. D. bandant pasišalinti iš įvykio vietos, G. A. pasivijo V. D. ir vieną kartą kumščiu sudavė jam į nugarą tarp menčių, tuo V. D. padarydamas nubrozdinimą kairio smilkinio srityje, nubrozdinimą dešinės akies apatiniame voke, kraujosruvą dešiniame žaste, kraujosruvas dešiniame dilbyje, žaizdą dešinėje plaštakoje, kraujosruvą kairiame žaste, kraujosruvą kairiame dilbyje, kraujosruvą krūtinės dešinėje, kraujosruvą nugaros apatinėje dalyje, kraujosruvas ir nubrozdinimus dešinio kelio srityje, kraujosruvas ir nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, kraujosruvą dešinėje pėdoje, kraujosruvą ir nubrozdinimą kairio kelio srityje, kraujosruvą ir nubrozdinimą kairėje blauzdoje, tuo V. D. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, G. A. kaltinime nurodomu laiku ir vietoje V. D. nuomojame bute, matant kartu buvusiam M. A., iš minėto buto kambario paėmė V. D. priklausančius nešiojamąjį kompiuterį "HP Pavilion DV4" ir jo pakrovėją, kurio vertė 600 eurų, mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy A5, kurio vertė 291,76 eurų, garso kolonėlę "One", kurios vertė 20 eurų bei iš įvykio vietos per pirmo aukšto langą pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą V. D. priklausantį 911,76 eurų vertės turtą. Pritartina skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog G. A. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo nusikalstamai pavojingų veiksmų pobūdį, suvokė, jog dėl jo veiksmų bus sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, t.y. būtent dėl jo tiesioginių veiksmų buvo V. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir to siekė. Be to, G. A. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo nusikalstamai pavojingų veiksmų pobūdį, jog atvirai, M. A. matant, paima svetimą jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to bus padaryta žala turto savininkui, ir to siekė.

14. Apeliaciniame nuteistojo skunde teigiama, jog G. A. daiktus iš nukentėjusiojo V. D. paėmė pareiškęs, kad juos ima dėl negrąžintos skolos ir atiduos tik tada, kai bus sumokėta, kas turėtų būti vertinama kaip savavaldžiavimas.

14.1. Pažymima, jog BK 294 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog atsakomybė kyla tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui.

14.2. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog G. A. nukentėjusiajam priklausančius daiktus paėmė dėl skolos už nesumokėtą išgertą butelį, tačiau išnagrinėtoje byloje nenustatyta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nukentėjusysis V. D. ir nuteistasis G. A. būtų teisinio santykio subjektai ir kad kilęs konfliktas būtų susijęs su bandymu spręsti kokį nors teisinį ginčą. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis V. D. ir nuteistasis, tuo metu kai buvo vykdomas nusikaltimas, apskritai nebuvo saistomas nei paskoliniais, nei jokiais kitais santykiais. Tai, kad V. D. atsisakė mokėti už išgertą viskio butelį, kurį beje G. A. pats atsinešė ir kartu su nukentėjusiuoju ir liudytoju M. A. išgėrė, nesudaro pagrindo vertinti, jog nukentėjusysis tapo skolingu G. A. ir kad tarp jų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistojo nurodoma neva V. D. skola už viskio butelį yra visiškai neadekvati/nelygiavertė iš nukentėjusiojo pagrobtų daiktų vertei (911,76 eurų), todėl akivaizdu, kad nuteistojo deklaratyvūs teiginiai, dėl daiktų iš nukentėjusiojo paėmimo už skolą yra nepagrįsti ir gynybiniai, kadangi byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia šiuos nuteistojo teiginius.

15. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma grąžinti nuteistojo močiutei A. A. mobilų telefoną, senovines monetas ir iš G. A. paimtus 111, 39 Eur, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šių daiktų grąžinimo klausimas buvo išspręstas skundžiamu nuosprendžiu nusprendus juos įsiteisėjus nuosprendžiui grąžinti G. A..

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo G. A. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 309 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytus nusikaltimus, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

17. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį G. A., sudaro 36,67 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

18. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

19. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo G. A. apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į nuteistojo apeliacinio skundo nagrinėjimo rezultatą, į tai, kad jo skundas šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo G. A., tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. A. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo G. A. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui 36,67 Eur (trisdešimt šešis eurus 67 centus) atstovavimo išlaidų, susidariusių apeliacinės instancijos teisme teikiant nuteistajam teisinę pagalbą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.