- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-625-883/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00089-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- Šiaulių teritorinės
- Atsakovas
- M. K.
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Šiaulių teritorinės darbo biržos (nuo 2018-10-01 – Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3096-874/2018 pagal ieškovės Šiaulių teritorinės darbo biržos ieškinį atsakovui M. K. dėl su profesiniu mokymu susijusių išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Užimtumo tarnyba kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo M. K. 4 223,80 Eur su profesiniu mokymu susijusių išlaidų ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 223,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad 2014-11-11, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-13 įsakymu Nr. A1-499, patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašu, buvo sudaryta Dvišalė mokymo sutartis (duomenys neskelbtini) tarp Užimtumo tarnybos (ieškovė) ir atsakovo M. K.. Ieškovė nurodė, jog, minėtos sutarties 7.1 punktu atsakovas įsipareigojo dalyvauti profesinio mokymo programoje bei įgyti pardavėjo kvalifikaciją, reikalingą sutarties 2 punkte nurodytoms darbo funkcijoms atlikti; įsidarbinus sutarties 4 punkte nurodytomis sąlygomis be svarbių priežasčių jos nenutraukti ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį, atlyginti darbo biržai visas jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu nevykdys arba netinkamai vykdys sutarties 7.1.-7.6. punktuose numatytus įsipareigojimus be svarbių priežasčių.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas be pateisinamų priežasčių 2015 m. rugpjūčio 14 d. savo noru (LR DK 127 str. 1 d.) nutraukė darbo sutartį, taip pažeisdamas Dvišalės mokymo sutarties 7.6. punkto nuostatas. Atsakovas, neatlygindamas ieškovei su profesinio mokymo organizavimu susijusių išlaidų pažeidė Dvišalės mokymo sutarties 7.7. punkto nuostatas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas M. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad atsakovas 2015-07-20 įsidarbino į UAB „T. O.“ ir dirbo šioje įmonėje iki 2015-08-14. Atsakovas savarankiškai ieškojosi darbo, siekė įsidarbinti į keletą prekybos centrų, tačiau jo nepriėmė dėl patirties stokos. Aktyviai ieškodamasis darbo atsakovas siekė tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus ieškovei. Atsakovas nuo 2015-08-21 apie du mėnesiu buvo laikinai nedarbingas dėl patirtos traumos, vėliau, 2015 m. spalio mėnesio atsakovas patyrė rankos, peties traumą, dėl ko ilgą laiką buvo nedarbingas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai skundžiamu 2018 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir aplinkybes sprendė, kad yra labiau tikėtina, jog atsakovas 2015-08-11 pasirašė darbdavio UAB „T. O.“ paruoštą prašymą atleisti iš darbo nelikus darbo, o ne savo noru. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovas dėl 2015-08-16 patirtos traumos neturėjo galimybės įsidarbinti per 15 dienų, o po to, 2015-10-02 vėl patyrė traumą, kurios gydymas tęsėsi kelis mėnesių. Teismas vertino, kad nors oficialiai atsakovo nedarbingumas dėl dešinio raktikaulio lūžio tęsėsi tik nuo 2015-10-05 iki 2015-11-13, tačiau yra pakankamas pagrindas tikėti, jog per tokį trumpą laiką po kaulo lūžio ir operacijos, atsakovas negalėjo atgauti pilno darbingumo. Teismas taip pat nurodė, kad aiškinantis tikruosius sutarties tikslus, jos esmę, sprendžiant ar sutarties tikslai buvo pasiekti, ar taikytina sutartinė šalies atsakomybė dėl įsipareigojimų pažeidimo, būtina atsižvelgti pirmiausia į įstatymo leidėjo tikslus priimant užimtumo rėmimo įstatymą, pagrindines jo nuostatas. Teismas, nustatęs, kad atsakovas nuo 2016-03-07 iki 2017-05-26 dirbo R. J. įmonėje pagalbiniu darbininku-pardavėju, sprendė, jog Užimtumo rėmimo įstatymo 3 straipsnyje suformuluotas užimtumo rėmimo sistemos tikslas – siekti visiško gyventojų užimtumo, mažinti jų socialinę atskirtį ir stiprinti socialinę sanglaudą buvo pasiektas, atsakovas baigė profesinio mokymo programą, gavo kvalifikacinį pažymėjimą ir sėkmingai įsidarbino. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad asmens mokymui skirtų lėšų grąžinimas turi būti taikomas tuo atveju, kai asmuo dėl savo kaltės nesinaudoja pasiūlytu darbu, o šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad atsakovas būtų piktybiškai vengęs dirbti pagal įgytą kvalifikaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Ieškovė Užimtumo tarnyba pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018-06-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3096-874/2018 panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Atsakovas M. K. R. J. įmonėje dirbo pagalbinio statybos darbuotojo pareigose, o ne, kaip nepagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagalbiniu darbininku-pardavėju. Teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad atsakovas išdirbo netrumpiau nei 6 mėnesius pagal įgytą kvalifikaciją (pardavėjo) ir sutarties tikslas yra pasiektas.
5.2. Atsakovas M. K. pagal Dvišalės mokymo sutarties 7.6. papunktį turėjo įsidarbinęs išdirbti ne trumpiau nei 6 mėnesius darbo biržos pasiūlytoje vietoje, savo susirastoje darbo vietoje arba pagal individualią veiklą, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų M. K. neįvykdė, ir tai buvo pats pripažinęs 2016-03-04 prašyme išdėstyti skolos grąžinimą dalimis.
5.3. Teismo sprendime nėra nurodyta jokių argumentų, kad būtų atmesti ieškovo teismui pateikti įrodymai bei paaiškinimai, iš kurių matyti, kada ir kokia veikla užsiėmė atsakovas.
5.4. Atsakovas nedalyvavo teismo posėdžiuose, teismas nepripažino atsakovo dalyvavimą būtinu, nors ieškovo atstovas pageidavo užduoti tam tikrus klausimus, susijusius su sutarties vykdymu būtent asmeniškai pačiam atsakovui.
5.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Užimtumo rėmimo įstatymo 23 straipsniu, kuris reglamentavo profesinio mokymo tvarką. Teismas ginčijamame sprendime klaidingai nurodė, kad atsakovui išdirbus daugiau nei 6 mėnesius „vienoje darbo vietoje“ (nesvarbu pagal kokią kvalifikaciją), yra laikoma, kad sutarties tikslas pasiektas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Šiaulių teritorinės darbo biržos (nuo 2018-10-01 Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimo atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Atsakovui M. K. baigus profesinio mokymo programą ir gavus diplomą, ieškovė jam darbo pagal įgytą kvalifikaciją, kaip buvo numatyta Dvišalės mokymo sutarties 5.8. p., nepasiūlė, atsakovas pats susirado darbą ir 2015 m. liepos 20 d. įsidarbino UAB „T. O.“ pardavėju. Iš darbo šioje įmonėje atsakovas išėjo ne savo noru.
6.2. Tuo atveju, kai per 15 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo asmuo nepradėjo dirbti, bet bendra darbo pagal darbo sutartį trukmė yra ne trumpesnė kaip 6 mėnesiai, asmuo neįpareigojamas atlyginti darbo biržos patirtų išlaidų, nes nenumatyta, jog turi būti abi sąlygos kartu – įsidarbinimas po darbo sutarties nutraukimo per 15 dienų ir bendra darbo pagal darbo sutartį trukmė ne trumpesnė nei 6 mėnesiai. Ieškovės reikalavimai atsakovui kilo dėl jos formalaus požiūrio į jai pavestas funkcijas.
6.3. Dvišalėje mokymo sutartyje nėra nurodyta, per kiek laiko po mokymo programos užbaigimo atsakovas privalo atidirbti nustatytą bendrą 6 mėnesių laiką. Atsakovui nuo 2016-03-07 iki 207-05-26 išdirbus R. J. įmonėje pagalbiniu darbininku-pardavėju, buvo pasiektas užimtumo rėmimo įstatymo 3 str. suformuotas užimtumo rėmimo sistemos tikslas.
6.4. Ieškovė negali savo reikalavimo kildinti iš šalių sudaryto susitarimo nevykdymo, nes šioje civilinėje byloje atsakovas teismui teikė priešieškinį dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu, tačiau teismas priešieškinio nepriėmė motyvuodamas tuo, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia ne susitarimo nevykdymu, o Dvišalės mokymo sutarties pažeidimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėjami apeliacinių skundų teisiniai ir faktiniai pagrindai.
8. Byloje nustatyta, kad ieškovė Šiaulių teritorinė darbo birža, dabar – Užimtumo tarnyba, ir atsakovas M. K. 2014-11-11 sudarė Dvišalę mokymo sutartį. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo dalyvauti profesinio mokymo programoje įgyjant pardavėjo kvalifikaciją iki 2015-06-22, Sutarties 7.2. punktu atsakovas įsipareigojo įsidarbinti ir dirbti ne trumpiau negu 6 mėnesius darbo biržos pasiūlytoje darbo vietoje arba savo susirastoje darbo vietoje arba vykdyti individualią veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį ne trumpiau negu 6 mėnesius. Sutarties 7.5. punktu atsakovas įsipareigojo užbaigus profesinį mokymą, vykdyti visus darbo biržos nurodymus Mokinio individualiame užimtumo veiklos plane dėl numatomo įdarbinimo ar individualios veiklos pradėjimo sutarties 4 punkte nurodytomis sąlygomis. 7.6. punktu M. K. įsipareigojo įsidarbinęs nenutraukti darbo sutarties be svarbių priežasčių, nurodytų Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše (toliau – Aprašas), ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį nuo individualios veiklos pradėjimo dienos. Atsakovas profesinį mokymą baigė 2015-06-19, o 2015-07-20 įsidarbino UAB „T. O.“ krovėju-pardavėju. 2015-08-14 atsakovas pasirašė prašymą atleisti iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. Atsakovas 2015-08-16 patyrė traumą, nuo 2015-08-17 iki 2015-08-29 atsakovas gydėsi ambulatoriškai, o 2015-10-02 atsakovas patyrė kitą traumą – buvo diagnozuotas dešinio raktikaulio lūžimas. Dėl pastarosios traumos atsakovas gydėsi nuo 2015-10-05 iki 2015-11-13, už šį laikotarpį atsakovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Šiaulių teritorinės darbo biržos Joniškio skyrius 2015-11-06 pranešimu kvietė atsakovą atvykti į skyrių dėl sutarties įsipareigojimų nevykdymo. Šiaulių teritorinė darbo birža 2015-12-09 pranešimu ragino atsakovą iki 2016-01-25 grąžinti profesinio mokymo išlaidas. Užimtumo tarnyba patyrė 4 223,80 Eur su profesinio mokymo organizavimu susijusių išlaidų, kurias sudaro 1 049,32 Eur už stipendiją, 1 720,92 Eur už profesinio mokymo programą, 210,68 Eur kelionės išlaidos, 1 242,88 Eur apgyvendinimo išlaidos. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas 2016-03-04 pateikė prašymą dėl su profesinio mokymo organizavimu susijusių išlaidų grąžinimo dalimis susitarimo sudarymo ir 2016-03-04 tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl 2014-11-11 sutarties sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kuriuo atsakovas įsipareigojo pagal sudarytą grafiką iki 2017-12-15 grąžinti ieškovei 4 223,80 Eur profesinio mokymo organizavimo išlaidas. Atsakovas nuo 2016-03-07 iki 2017-05-26 dirbo R. J. įmonėje.
Dėl naujų įrodymų
9. Apeliantė (ieškovė) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2016-03-07 darbo sutartį, sudarytą tarp darbdavio R. J. ir darbuotojo (atsakovo byloje) M. K., o ieškovas M. K. pateikė R. J. įmonės raštą „Dėl M. K.“, 2016-03-07 darbo sutartį, sudarytą tarp darbdavio R. J. ir darbuotojo (atsakovo byloje) M. K.. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, taip pat, siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir įvertinti, ar nagrinėjamo ginčo atveju egzistuoja sąlygos priimtam pirmosios instancijos teismo sprendimui, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais.
Dėl atsakovo pareigos atlyginti išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu
10. Apeliantė nurodė, kad atsakovas M. K. pagal Dvišalės mokymo sutarties 7.2. papunktį turėjo įsidarbinęs išdirbti ne trumpiau nei 6 mėnesius darbo biržos pasiūlytoje vietoje, savo susirastoje darbo vietoje arba pagal individualią veiklą, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, ir tai buvo pats pripažinęs 2016-03-04 prašyme išdėstyti skolos grąžinimą dalimis. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą teigia, jog jis su savo susirastu darbdaviu UAB „T. O.“ darbo santykius nutraukė ne savo noru, taip pat vėliau buvo nedarbingas. Atsakovas taip pat nurodo, kad, aiškinantis tikruosius Dvišalės mokymo sutarties tikslus reikia atsižvelgti į įstatymo leidėjo tikslus priimant užimtumo rėmimo įstatymą ir pagrindines jo nuostatas. Atsakovo nuomone šio įstatymo tikslai buvo įgyvendinti, kuomet atsakovas nuo 2016-03-07 iki 2017-05-26 R. J. įmonėje dirbo pagalbiniu darbininku-pardavėju. Taigi, byloje ginčas yra kilęs dėl apeliantės Užimtumo tarnybos teisės ir atsakovo pareigos gauti Užimtumo tarnybos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu.
11. Iš šalių sudarytos Dvišalės mokymo sutarties matyti, kad M. K. turėjo įgyti pardavėjo kvalifikaciją pardavėjo darbui atlikti arba individualiai veiklai vykdyti (Dvišalės mokymo sutarties 2 punktas). Pagal šios sutarties 5.7. punktą Darbo birža (Užimtumo tarnyba) turėjo teisę reikalauti atlyginti visas jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu mokinys nevykdė arba netinkamai vykdė sutarties 7.1. – 7.6. papunkčiuose numatytus įsipareigojimus be svarbių priežasčių, nurodytų Apraše. Sutarties 7.2. punktu atsakovas įsipareigojo įsidarbinti ir dirbti ne trumpiau negu 6 mėnesius darbo biržos pasiūlytoje darbo vietoje arba savo susirastoje darbo vietoje arba vykdyti individualią veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį ne trumpiau negu 6 mėnesius. Sutarties 7.5. punktu atsakovas įsipareigojo užbaigus profesinį mokymą, vykdyti visus darbo biržos nurodymus Mokinio individualiame užimtumo veiklos plane dėl numatomo įdarbinimo ar individualios veiklos pradėjimo sutarties 4 punkte nurodytomis sąlygomis. 7.6. punktu M. K. įsipareigojo įsidarbinęs nenutraukti darbo sutarties be svarbių priežasčių, nurodytų Apraše, ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį nuo individualios veiklos pradėjimo dienos.
12. Dvišalės profesinio mokymo sutarties sudarymo tarp ieškovės ir atsakovo metu galiojusio Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad bedarbių profesinis mokymas gali būti organizuojamas pagal Dvišalėje mokymo sutartyje numatytas sąlygas, siunčiant bedarbius mokytis pagal tas profesinio mokymo programas, kurias baigę jie galėtų įsidarbinti į Lietuvos darbo biržos atliktų darbo rinkos prognozių metu nustatytas būsimas darbo vietas, kurios nustatomos vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos Apraše nustatyta tvarka, arba pradėti dirbti pačių bedarbių susirastose darbo vietose ar vykdyti individualią veiklą. Šio straipsnio 4 d. 5 p. numatyta, kad tarp teritorinės darbo biržos ir bedarbio sudaromoje sutartyje, be kita ko, turi būti numatytas bedarbio įsipareigojimas įgyti ar patobulinti kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją ir dirbti ne trumpiau negu 6 mėnesius teritorinės darbo biržos pasiūlytoje darbo vietoje arba paties susirastoje darbo vietoje visą darbo laiką arba ne visą darbo laiką, tačiau ne visa darbo diena (pamaina) turi būti ne trumpesnė už pusę darbo dienos (pamainos), o ne visa darbo savaitė – ne trumpesnė už 3 darbo dienas per savaitę, arba vykdyti individualią veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį ne trumpiau negu 6 mėnesius.
13. Taip pat, Dvišalės profesinio mokymo sutarties metu galiojusio Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-13 įsakymu Nr. A1-499 patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo (Aprašas) 36.3. punkte buvo numatyta, kad svarbiomis priežastimis, kurioms esant bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbuotojas neprivalo atlyginti teritorinei darbo biržai jos patirtų išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu, laikoma darbo sutarties arba individualios veiklos nutraukimas, kai bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbuotojas per 15 darbo dienų nuo darbo sutarties arba individualios veiklos nutraukimo dienos pradeda dirbti pagal darbo sutartį arba vykdyti individualią veiklą pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją. Bendra darbo pagal darbo sutartį ir (arba) individualios veiklos trukmė turi būti netrumpesnė kaip 6 mėnesiai.
14. Atsakovo prievolė atlyginti ieškovei su jo mokymu susijusias išlaidas yra sutartinė. Sutartinių prievolių esminis bruožas yra tai, kad jos atsiranda dėl šalių valios, t. y. sudarydamos sutartį šios savanoriškai prisiima tarpusavio teises ir pareigas bei sukuria prievolinius teisinius santykius (CK 1.63 straipsnio 1, 6, 7 dalys, 6.154 straipsnis).
15. Kaip minėta, pagal ieškovės ir atsakovo sudarytą Dvišalės mokymo sutarties 2 p. atsakovas įsipareigojo įgyti pardavėjo kvalifikaciją, reikalingą sutarties 4 punkte nurodytam darbui atlikti arba individualiai veiklai vykdyti. Sutarties 4 punkte (profesija, specialybė, pareigų pavadinimas, kvalifikacija, veiklos pobūdis) numatyta, kad mokinys galės dirbti pardavėju. Be to, sutartimi M. K. įsipareigojo įsidarbinti ir dirbti ne trumpiau negu 6 mėnesius darbo biržos pasiūlytoje arba savo susirastoje darbo vietoje arba vykdyti individualią veiklą pagal pardavėjo kvalifikaciją ir įsipareigojo atlyginti ieškovei visas jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu atsakovas nevykdys arba netinkamai vykdys Dvišalės mokymo sutarties 7.1. – 7.6. papunkčiuose numatytus įsipareigojimus be svarbių priežasčių, numatytų Apraše. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar atsakovas, įgijęs pagal Dvišalę mokymo sutartį pardavėjo profesinę kvalifikaciją, įvykdė šia sutartimi priimtus įsipareigojimus numatytą terminą išdirbti įgytos kvalifikacijos pareigose ar vykdyti individualią veiklą, tai pat, ar egzistavo svarbios priežastys, kurioms esant nekiltų atsakovo pareiga atlyginti ieškovei jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad užimtumo rėmimo įstatymo 3 straipsnyje suformuluotas užimtumo rėmimo sistemos tikslas – siekti visiško gyventojų užimtumo, mažinti jų socialinę atskirtį ir stiprinti socialinę sanglaudą buvo pasiektas, kadangi atsakovas baigė profesinio mokymo programą, gavo kvalifikacinį pažymėjimą ir sėkmingai įsidarbino. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat teigia, jog jis R. J. įmonėje pagalbiniu darbininku-pardavėju dirbo nuo 2016-03-07 iki 2017-05-26, t. y. daugiau nei metus pagal įgytą kvalifikaciją.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas M. K. profesinio mokymo programą baigė 2015-06-19, jam buvo išduotas profesinio mokymo diplomas. Atsakovas 2015-07-20 įsidarbino UAB „T. O.“ krovėjo-pardavėjo pareigose. Lietuvos darbo biržos duomenimis šios atsakovo pareigos buvo priskirtos kitur 9329 nepriskirtų nekvalifikuotų apdirbimo pramonės darbininkų profesijos grupei (b. l. 94). Lietuvos profesijų klasifikatoriuje (LPK) numatyta, kad kitur nepriskirti nekvalifikuoti apdirbimo pramonės darbininkai padeda mašinų operatoriams ir surinkėjams ir atlieka rankomis nesudėtingus, įvairius ir įprastus darbus, susijusius su gamyba, išskyrus produktų pakavimą ir ženklinimą. Šių darbuotojų atliekamos užduotys yra: (a) prekių, medžiagų, įrangos ir kitų daiktų nešimas į darbo vietas ir gaminių surinkimas; (b) transporto priemonių, sunkvežimių ir vežimėlių pakrovimas ir iškrovimas; (c) kamščių mašinose šalinimas, mašinų, įrenginių ir įrankių valymas; (d) produktų ir jų dalių rankinis rūšiavimas. Šiai grupei nėra priskiriamos tokios užduotys, kurios yra būdingos pardavėjų profesinės kvalifikacijos grupei (52 pagrindinis pogrupis Lietuvos profesijų klasifikatoriuje). Tai, kad M. K. nedirbo darbo pagal įgytą kvalifikaciją UAB „T. O.“ įrodo ir kiti byloje esantys duomenys – 2015-08-11 M. K. prašyme atleisti atsakovą iš darbo, prašyme nurodomos pareigos – „Taros rūšiuotojas krovėjas“.
18. Atsakovas įrodinėja, kad darbo sutartį su UAB „T. O.“ nutraukė priverstas darbdavio parašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru. Atsakovas nurodė, kad jam buvo pateiktas darbdavio paruoštas prašymas atleisti iš darbo, todėl jis iš darbo buvo atleistas ne savo noru. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu atsakovo argumentu. Darbo sutarties nutraukimas gali būti inicijuojamas tiek darbdavio, tiek darbuotojo. Darbuotojas teisę nutraukti darbo sutartį įgyvendinti gali, be kita ko, ir nutraukdamas darbo sutartį savo pareiškimu – DK 127 straipsnis (2015-04-22 - 2016-03-31 galiojusi LR DK redakcija). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją atleidimas iš darbo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu gali būti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarąjį parašyti pareiškimą atleisti iš darbo. Tokia įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2005; 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013; kt.). Faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas, kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2004; kt.). Kasacinio teismo pažymėta, kad ieškovo nurodoma aplinkybė, jog jis pasirašė ant darbdavio atspausdinto prašymo nutraukti darbo sutartį, savaime nėra pagrindas konstatuoti darbuotojo valios nutraukti darbo santykius nebuvimą ar darbdavio neteisėtą įtaką darbuotojo valios formavimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013).
19. Nagrinėjamu atveju atsakovas M. K. aplinkybę, kad darbo sutartį su UAB „T. O.“ nutraukė ne savo noru, įrodinėjo tuo, kad jam buvo pateiktas darbdavio paruoštas prašymas atleisti iš darbo nelikus darbo, bei tuo, kad be jo tą dieną iš UAB „T. O.“ buvo atleisti ir kiti darbuotojai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas darbo sutarties nutraukimo teisėtumo nustatyta tvarka neginčijo.
20. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu įrodinėja, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas R. J. įmonėje išdirbo ne trumpiau nei 6 mėnesius pagal įgytą kvalifikaciją (pardavėjo) ir Dvišalės mokymo sutarties tikslas yra pasiektas. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, teismas sprendė, kad atsakovas M. K. 2016-03-07 įsidarbino R. J. įmonėje ir ten dirbo iki 2017-05-26 pagalbiniu darbininku- pardavėju ir taip buvo pasiektas užimtumo rėmimo įstatymo 3 straipsnyje suformuluotas užimtumo rėmimo sistemos tikslas.
21. Tačiau, kaip teisingai nurodė apeliantė, Užimtumo rėmimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad bedarbiai siunčiami mokytis pagal tas profesinio mokymo programas, kurias baigę jie galėtų įsidarbinti į Lietuvos darbo biržos atliktų darbo rinkos prognozių metu nustatytas būsimas darbo vietas, kurios nustatomos vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos apraše nustatyta tvarka, arba pradėti dirbti pačių bedarbių susirastose darbo vietose ar vykdyti individualią veiklą. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad bedarbių mokymo programos tikslas yra paruošti darbuotojų kvalifikaciją pagal darbo rinkos prognozių rezultatus.
22. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2016-03-07 atsakovas sudarė darbo sutartį ir įsidarbino R. J. įmonėje. Atsakovas nurodo, kad M. K. pareigos šioje įmonėje buvo pagalbinio darbininko – pardavėjo. Atsakovas pateikė R. J. įmonės buhalterės pasirašytą raštą „Dėl M. K.“, kuriame nurodyta, kad M. K. pareigos buvo pagalbinio darbuotojo – pardavėjo. Taip pat atsakovas teismui pateikė 2016-03-07 darbo sutartį, kurios 1.2. punkte nurodyta, kad darbuotojo darbo funkcijos yra pagalbinis darbuotojas – pardavėjas.
23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
24. Kasacinio teismo praktika aiškinant pirmiau nurodytas proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).
25. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas išdirbo ne trumpiau nei 6 mėnesius pagal įgytą kvalifikaciją (pardavėjo) ir sutarties tikslas yra pasiektas. Byloje pateikta 2016-03-07 darbo sutartis tarp atsakovo M. K. ir R. J. įmonės, kuri yra pasirašyta M. K., R. J., sutarties kopijos tikrumas patvirtintas administratorės K. J.. Šios darbo sutarties 1.2. punkte numatyta, kad priimamo dirbti M. K. pareigos yra pagalbinis statybos darbuotojas (9.3.1.3.). Lietuvos darbo biržos duomenimis (b. l. 94) taip pat nustatyta, kad atsakovo profesijos grupė R. J. įmonėje nuo 2016-03-07 buvo 9313 – nekvalifikuoti pastatų statybos darbininkai. Lietuvos profesijų klasifikatoriuje numatyta, kad nekvalifikuoti pastatų statybos darbininkai (Lietuvos profesijų klasifikatoriaus kodas 9313) atlieka nesudėtingus ir įprastus pastatų statybos ir griovimo darbus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad R. J. įmonė (į. k. 145671695) atlieka statybos, tinkavimo darbus. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad atsakovas R. J. įmonėje dirbo ne pardavėju, o pagalbiniu statybos darbuotoju, tai patvirtina tiek šalių sudaryta ir pasirašyta darbo sutartis, tiek Lietuvos darbo biržos duomenys.
26. Kaip minėta, Aprašo 36.2 p. numatyta, kad svarbiomis priežastimis, kurioms esant bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbuotojas neprivalo atlyginti teritorinei darbo biržai jos patirtų išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu, laikomas darbo sutarties nutraukimas Darbo kodekso 107 straipsnyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 128 straipsnyje ar 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti egzistavus Aprašo 36.2. p. nurodytoms svarbioms priežastims, kurioms esant bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbuotojas neprivalo atlyginti teritorinei darbo biržai jos patirtų išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai ir duomenys patvirtina, kad atsakovas M. K. neįvykdė Dvišale mokymo sutartimi priimto įsipareigojimo įsidarbinti ir dirbti ne trumpiau negu 6 mėnesius darbo biržos pasiūlytoje darbo vietoje arba savo susirastoje darbo vietoje arba vykdyti individualią veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį ne trumpiau negu 6 mėnesius. Atsakovas tai pat neįvykdė minėtos sutarties 7.6. punkto, pagal kurį įsipareigojo įsidarbinęs nenutraukti darbo sutarties be svarbių priežasčių, nurodytų Apraše, ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpių nuo įsidarbinimo dienos. Atsakovas taip pat neatlygino darbo biržai visų jos patirtų išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu, nors turėjo tokią pareigą pagal Dvišalės sutarties 7.7. punktą.
28. Pažymėtina, kad atsakovas 2016-03-04 pateikė prašymą Šiaulių teritorinei darbo biržai, kuriuo įsipareigojo grąžinti 4 223,80 Eur leidžiant grąžinti šią sumą dalimis. 2016-03-04 tarp Šiaulių teritorinės darbo biržos ir M. K. buvo sudarytas susitarimas dėl 2014-11-11 Dvišalės mokymo sutarties sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kuriuo atsakovas įsipareigojo grąžinti darbo biržai patirtas profesinio mokymo organizavimo išlaidas – 4 223,80 Eur (1 720,92 Eur už profesinio mokymo programą; 1 049,32 Eur už mokymo stipendiją; 210,68 Eur kelionės išlaidų; 1 242,88 Eur apgyvendinimo išlaidų), jas dalimis pervedant ne vėliau kaip iki 2017-12-15, tačiau ir šio įsipareigojimo neįvykdė.
29. Atsižvelgęs į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas M. K. neįvykdė 2014-11-11 sudarytos Dvišalės mokymo sutarties 7.2., 7.6., 7.7. punktų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas, įgijęs pardavėjo profesinę kvalifikaciją neišdirbo ne trumpiau negu 6 mėnesius darbo vietoje pagal pardavėjo profesinę kvalifikaciją, dėl ko jam kilo sutarties 7.7. punkte numatyta pareiga atlyginti darbo biržai visas jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu darbo santykių nutraukimas savo noru pagal Aprašo 36 punktą nelaikytinas svarbia priežastimi, kuriai esant įspėtas apie atleidimą iš darbo darbuotojas neprivalo atlyginti teritorinei darbo biržai jos patirtų išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu. Atsakovas byloje neįrodė, kad darbo sutartį nepraėjus šešių mėnesių laikotarpiui su UAB „T. O.“ jis nutraukė dėl svarbių priežasčių, nurodytų Aprašo 36 punkte. Teismo vertinimu byloje taip pat nėra įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo poziciją, jog jis R. J. įmonėje dirbo pagalbiniu darbuotoju-pardavėju, todėl atmestina atsakovo pozicija, kad užimtumo rėmimo įstatymo tikslas buvo pasiektas atsakovui dirbant minėtoje įmonėje nuo 2016-03-07 iki 2017-05-26. Teismo vertinimu atsakovas M. K. privalo vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir atlyginti ieškovės patirtas atsakovo mokymo išlaidas (trišalės sutarties 3.5.4. punktas, 3.5.5. punktas, CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).
30. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė Šiaulių teritorinė darbo birža (nuo 2018-10-01 – Užimtumo tarnyba) patyrė 4 223,80 Eur su atsakovo M. K. profesiniu mokymu susijusių išlaidų.
31. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai ištyrė bei įvertino byloje pateiktus įrodymus, dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinas 4 223,80 Eur su profesiniu mokymu susijusių išlaidų atlyginimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už piniginės prievolės pažeidimą nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), patenkinus ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 127,00 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (j. a. k. 190766619) iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 223,80 Eur (keturis tūkstančius du šimtus dvidešimt tris eurus 80 ct) su profesiniu mokymu susijusių išlaidų atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 223,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-01-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 127,00 Eur žyminio mokesčio.