Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Generauskui,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. 2022 m. birželio 24 d., apie 17.27 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam 2022 m. birželio 24 d. 18.04 val., alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARBK-0214, nustatytas 2,53 promilių neblaivumas.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

J. S. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šventė Jonines, gėrė alkoholį, nuėjo miegoti gal 2.00 val. Ryte pavalgė pusryčius ir gal išgėrė dvi ar tris taureles, paskui vėl nuėjo miegoti. Miegojo gal iki 16.00 val. Atsikėlęs jautėsi gerai, nelaimė įvyko jam važiuojant namo, pradėjo mašiną traukti į dešinę pusę, jis prilaikė, kad ji nenuvažiuotų nuo kelio ir tuo momentu staigiai užnešė į dešinę, priekyje buvo akmuo, į kurį atsitrenkė. Nuvažiavo į aikštelę ir ten atvažiavo policija. Sutinka su nustatytu neblaivumu, buvo nustatyta 2,53 promilės. Transporto priemonė priklauso jam. Po įvykio apgadintas automobilis – išmuštas stiklas, sulenktas kapotas, sprogo dešinės pusės priekinė padanga. Transporto priemones vairuoja apie 35 metus. Neturi problemų dėl alkoholio, vartoja tik per šventes. Nurodė gaunantis 351 eurą pensijos ir 32 eurus vienatvės pensijos, iš viso 385 eurus per mėnesį. Vaistams ir maistui užtenka tos sumos. Kai pirko automobilį jo vertė buvo 2000 eurų, o per tą laiką nusidėvėjo. Yra pateikęs tai patvirtinantį dokumentą. Automobilio remontas kainuos daugiau, nei automobilis vertas, dabar jis vertas apie 200-300 eurų. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Prašė sumažinti konfiskuotiną pinigų sumą, kadangi automobilis nėra tiek vertas, kiek nurodyta jo vertė.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. S. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

Liudytojos I. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2022 m. birželio 24 d. apie 17.15 val. ji važiavo automobiliu namo į (duomenys neskelbtini) ir važiuojant pro (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini), pamatė dešinėje kelio pusėje automobilį, kuris buvo atsitrenkęs į akmenį. Automobilis buvo pilkos spalvos, (duomenys neskelbtini) markės. Sustojo ir nuėjo prie minėto automobilio. Automobilyje už vairo sėdėjo vyriškis, kitų asmenų mašinoje nebuvo. Vyriškis buvo apie 60 metų amžiaus, žilais, trumpai kirptais plaukais, vilkėjo pilkas kelnes, avėjo baltos spalvos avalynę, matėsi kruvina kairė ranka, nuo vyriškio sklido alkoholio kvapas. Vyriškis pasakė, kad jam nieko nėra, pagalbos nereikia. Bendraujant su vairuotoju, sustojo vyras paklausti ar reikalinga pagalba, kurio duomenų nežino. Tuo metu neblaivus vairuotojas užsivedė automobilį, atsistūmė atbulas ir nuvažiavo prie parduotuvės, kuri randasi už kelių metrų (duomenys neskelbtini). Tada padėti pristojęs vyriškis nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) automobilio ir iš neblaivaus vairuotojo paėmė automobilio raktelius. Kadangi labai skubėjo, negalėjo laukti policijos, raktus perdavė kitam stovėjusiam vyriškiui, kuris ir paskambino į policiją. Paties fakto kaip vyras atsitrenkė į akmenį nematė, tačiau kaip nuo akmens nuvažiavo iki parduotuvės matė (t. 1, b. l. 31-32);

2022 m. birželio 24 d. ROIK pranešimu Nr. 0122000370453, registruotu 17.27 val., kad (duomenys neskelbtini) kaime, prie parduotuvės atvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas neblaivus, automobilis apdaužytas, vairuotojas mėgina pasišalinti, atėmė automobilio raktelius, praneša gyventojas, pareigūnų nelauks, yra aplinkinių žmonių, kurie sulaikė pažeidėją (t. 1, b. l. 10-13);

2022 m. birželio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele, kuriuose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini); apžiūrėtas ir nufotografuotas automobilis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas užvedimo raktelis ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14-15, 28);

2022 m. birželio 24 d. neblaivumo nustatymo aktu ir alkoholio kieki matuoklio registracijos žurnalo kopija, kuriuose užfiksuoti J. S. neblaivumo požymiai: nerišli kalba; nurodyta, kad pirmu tikrinimu 17.42 val. – J. S. nustatytas 2,81 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 18.04 val. – 2,53 promilių neblaivumas. J. S. su tikrinimo rezultatais sutiko (t. 1, b. l. 33, 38-40);

2022 m birželio 24 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu, kuriame užfiksuota, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę Mažeikių r., Krucių k., UAB „Autobastionas“ (t. 1, b. l. 34);

2022 m. birželio 27 d. VĮ Regitra duomenimis, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra J. S. (t. 1, b. l. 36);

2019 m. liepos 31 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkėjas J. S.; transporto priemonės kaina 2000 Eur (t. 2, b. l. 2).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą J. S. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,53 promilių neblaivumas. Tai patvirtina pačio kaltinamojo ir liudytojos parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. A. N. du kartus buvo tikrinamas alkoholio matuokliu, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, įrenginiui laiku atlikta metrologinė patikra, ji yra galiojanti, todėl pagrindo abejoti nustatytu J. S. neblaivumu teismas neturi.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis J. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę J. S., atsižvelgtina į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigta veika), kaltininko asmenybę – anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 47), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 49), senatvės pensininkas.

Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymas numato tris bausmės rūšis – baudą, areštą ir laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Spręsdamas dėl bausmės skyrimo J. S. teismas vertina tai, jog kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, todėl skirti kaltinamajam su laisvės atėmimu susijusias bausmes nėra teisinio pagrindo. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, J. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam baudos už nesunkų nusikaltimą minimumui.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla išnagrinėta taikant sutumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

J. S. nustatytinas vienerių metų terminas, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis J. S. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, ne tik vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, bet ir sukėlė eismo įvykį, ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms teismo nuomone baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis nėra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyventinta uždraudžiant J. S. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – trejus metus.

Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 281 straipsnio 9 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam 2022 m. birželio 27 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemones, sustabdymas (t. 1, b. l. 66-69), draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. birželio 27 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad J. S. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę. Byloje taip pat nustatyta, kad šiuo automobiliu padarytas eismo įvykis, automobilis yra sugadintas. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog automobilis neremontuotinas, nes remonto kaina gali būti didesnė už pačio automobilio vertę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad sugadinto automobilio realizavimas būtų apsunkintas, todėl konfiskuoti šį automobilį netikslinga. Kai konfiskuoti turtą yra netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Byloje esanti VšĮ „Emprekis“ pažyma „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“ patvirtina, kad 2022 m. birželio mėnesio duomenimis automobilio (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2007, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 3150,00 Eur (t. 1, b. l. 37). Prašydamas surengti bylos nagrinėjimą teisme kaltinamasis J. S. pateikė teismui 2019 m. liepos 31 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, kurioje nurodyta automobilio (duomenys neskelbtini) kaina – 2000 Eur. Kaltinamojo teigimu, nurodyta automobilio vertė yra per didelė, nes jau prieš tris metus jis buvo įgytas už gerokai mažesnę sumą, o realizavus sudaužytą automobilį galima gauti apie 200 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis nedirba, yra senatvės pensininkas, kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog visos nurodytos automobilio vertės – 3150 Eur, konfiskavimas iš transporto priemonės savininko neatitiktų teisingo nubaudimo, protingumo ir proporcingumo principų, todėl iš kaltinamojo J. S. konfiskuotina dalis automobilio (duomenys neskelbtini) vertės atitinkanti pinigų suma – 315,00 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo dokumentai (registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas pagal kvitą Nr.0005300)) ir raktelis (saugomi Telšių AVPK Mažeikių r. PK) grąžintini savininkui.

Paimtas dokumentas – J. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas pažymėjimą išdavusiai institucijai – VĮ Regitra.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

J. S. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, J. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti J. S. 1 (vienerių) metų terminą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti J. S. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus;

konfiskuoti iš J. S. nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų).

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo 2022 m. birželio 27 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo dokumentus (registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą pagal kvitą Nr.0005300) ir užvedimo raktą (saugomą Telšių AVPK Mažeikių r. PK) grąžinti savininkui J. S.

J. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti pažymėjimą išdavusiai institucijai VĮ Regitra.

Išaiškinti J. S., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.