- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-10
- Bylos Nr.
- e2A-807-657/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01801-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- M. V. M., B. P., R. V. U.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, D. S., V. S., A. D. S., J. S., G. S., D. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. V. M., B. P. ir R. V. U. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. V. M., B. P. ir R. V. U. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, D. S., V. S., A. D. S., J. S., G. S., V. S., D. R. ir V. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjos M. V. M., B. P. ir R. V. U. tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, kreipėsi į teismą prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos priėmė palikimą po savo tėvų J. S., mirusio (duomenys neskelbtini) d. ir B. S., mirusios (duomenys neskelbtini) d. mirties, kuris nebuvo paveldėtas pagal Jonavos rajono notarų biuro (duomenys neskelbtini) d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Nurodė, kad pareiškėjų tėvas J. S. mirė (duomenys neskelbtini) d., o motina B. S. – (duomenys neskelbtini) d. J. S. nuosavybės teise priklausė vieno aukšto gyvenamasis namas, kiemo statiniai, ūkinis pastatas, tvartas, malkinė, esantys (duomenys neskelbtini). Minėtus pastatus bei kitus J. S. daiktus po jo mirties pradėjo valdyti jo sutuoktinė – pareiškėjų motina B. S.. B. S. oficialiai teisių į J. S. turtą nepareiškė. Jonavos rajono notarų biuras (duomenys neskelbtini) d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą J. P.. Pagal jį J. P. paveldėjo B. S. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). J. P. mirė (duomenys neskelbtini) d. Pareiškėjos tiek po tėvo, tiek po motinos mirties, priėmė jų paliktus buities bei kitus daiktus juos faktiškai valdydamos. Be to, B. P. 2014 m. gegužės 7 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyrių dėl žemės nuosavybės atkūrimo į J. S. turėtą žemę, o M. V. M. 2009 m. kovo 3 d. kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl pažymos apie nekilnojamą turtą. Taigi, pareiškėjos jautėsi J. S. įpėdinėmis, ir rūpinosi jo palikimu. J. P. (duomenys neskelbtini) d. sudarytu testamentu jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamasis turtą, esantį (duomenys neskelbtini) paliko V. S.. Testamentas buvo nuginčytas Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2-814/2013. Po J. P. mirties turtą paveldėjo D. B.. Atsižvelgus, kad pareiškėjos faktiškai palikimą priėmė per 3 mėnesius po tėvo ir motinos mirties, atitinkamai nustatytinas palikimo priėmimo faktas. Palikimo priėmimo faktą reikalinga nustatyti tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi iš archyvinių dokumentų pareiškėjos sužinojo, jog S. turėję 0,5101 ha žemės. Gavusios šią informaciją pareiškėjos kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl termino giminystės ryšiui su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo, tačiau joms buvo pasiūlyta kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą nusistatyti juridinį faktą, kad pareiškėjos yra J. S. ir B. S. turto paveldėtojos. Tik nustačius prašomą faktą pareiškėjos galėtų būti laikomos J. S. teisių paveldėtojomis ir prašyti atkurti J. S. priklausiusią žemės valdą. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašė patikslintą pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi pareiškėjos nepriėmė tėvų palikimo.Suinteresuoti asmenys D. S., D. A. S., G. S. patikslintą pareiškimą prašė tenkinti, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, V. S., V. S., D. R. prašė prašymą spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė bei priteisė iš pareiškėjų pašto išlaidas valstybei. Teismas nurodė, kad pareiškėjų tėvas J. S. mirė (duomenys neskelbtini) d., o motina B. S. mirė (duomenys neskelbtini) d., todėl pagal CK 573 straipsnį (1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. I-459 redakcija) turtą pagal įstatymą galėjo paveldėti pirmos eilės įpėdiniai – vaikai, sutuoktinis, tėvai. Todėl teismas sprendė, kad ginčo teisiniams santykiams iš esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos bei 2000 m. CK 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Bylai aktualus palikimo priėmimo atvejis, kai palikimas priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, buvo įtvirtintas tiek 1964 m. CK 587 straipsnyje, tiek yra įtvirtintas 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Šiuo atveju, mirus motinai jos palikimą pagal įstatymą priėmė duktė J. P., kuriai Jonavos rajono notarų biuro notarė N. M. (duomenys neskelbtini) d. išdavė Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtame paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad paveldimi statiniai priklauso J. S., mirusiam (duomenys neskelbtini) d., kurio palikimą priėmė, bet neįformino paveldėjimo teisių jo sutuoktinė B. S.. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjos per 6 mėnesius po tėvų mirties dėl palikimo priėmimo būtų kreipusios į notarų biurą ar tėvų turtą būtų pradėjusios faktiškai valdyti. Pareiškėjos palikimo, atsiradusio po tėvų mirties, nėra paveldėjusios ir testamentu. Visą po tėvų mirties likusį turtą paveldėjo pareiškėjų sesuo J. P.. Pareiškėjos patvirtino, kad jos apie palikimą žinojo ir sutiko, kad visą tėvų turtą pavedėtų jų sesuo J. P.. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos po tėvų mirties priėmė palikimo dalį, kuri nebuvo paveldėta pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjos, įrodinėdamos palikimo priėmimo faktą, nurodė, kad jos priėmė palikimą, atsiradusį po tėvų mirties, tarpusavyje pasidalindamos tėvų likusius buities bei kitus asmeninius daiktus. Pareiškėja R. V. U. teismo posėdyje nurodė, kad ji po tėvų mirties pasiėmė tik staliaus varstotą. Tačiau pagal tuo metu galiojusio CK 574 straipsnio nuostatas namų apstatymo ir apyvokos reikmenys yra paveldimi tik tada, kai įpėdinis (paveldintis pagal įstatymą) gyveno kartu su palikėju daugiau nei vienerius metus iki jo mirties. Pagal byloje esančius Gyventojų registro duomenis pareiškėjos su tėvais negyveno, todėl joms po tėvų mirties nepriklausė paveldėti jų namų apyvokos daiktus. Asmeninių ir buities daiktų paėmimas po J. S. ir B. S. mirties negali būti laikomas, palikimo priėmimu, t. y., kad pareiškėjos priėmė tėvų palikimą, faktiškai pradėdamos valdyti jų turtą. Pagal CK 587 straipsnio 1 dalį, draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl J. P., (duomenys neskelbtini) priimdama motinos palikimą, priėmė visą palikimą, atsiradusį po B. S. mirties. Teismo nuomone, pareiškėjos neįrodė, jog po savo tėvų mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamos valdyti jų turtą, todėl pareiškimas atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde pareiškėjos M. V. M., B. P. ir R. V. U. prašė panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad visas turtas, net ir nenurodytas (duomenys neskelbtini) d. Jonavos rajono notarų biuro išduotame paveldėjimo teisės liudijime, buvo paveldėtas ne pareiškėjų, o kito asmens. Vien aplinkybė, kad įpėdiniui yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į dalį palikėjo turto, pati savaime neužkerta galimybės kitiems įpėdiniams kreiptis į teismą nustatyti juridini faktą dėl likusios nepaveldėtos turto dalies priėmimo. Byloje buvo pateikti duomenys, kurie įrodė, kad pareiškėjos, kaip įpėdinės, nusprendė, kad J. P. paveldi, tik namų valdą – vieno aukšto gyvenamąjį namą, kiemo statinius, ūkinį pastatą, tvartą, malkinę, esančius (duomenys neskelbtini), o kitą turtą įpėdiniai pasidalino tarpusavyje. Teismas nevertino įrodymų, kurie pagrindė šias aplinkybes, taip pat fakto, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduotas tik konkrečiam turtui. Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose teismas turi būti aktyvus ir imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės, tačiau teismas tokių veiksmų nesiėmė, visiškai ignoravo savo pareigas šioje ypatingosios teisenos byloje. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos neįrodė, jog po savo tėvų J. S. ir B. S. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamos valdyti jų turtą, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjos per 6 mėnesius po tėvų mirties dėl palikimo priėmimo būtų kreipusios į notarų biurą ar tėvų turtą būtų pradėjusios faktiškai valdyti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjų tėvas J. S. mirė (duomenys neskelbtini) d., motina B. S. – (duomenys neskelbtini) d., o Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą buvo išduotas tik (duomenys neskelbtini) d., taigi, iki jo išdavimo pareiškėjos faktiškai valdė palikimą bendrai. Be to, pareiškėjos aktyviais veiksmais po tėvo ir mamos mirties sprendė palikimo ir palikto turto klausimus. Nepagrįsta teismo išvada, kad namų apstatymo ir apyvokos reikmenys yra paveldimi tik tada, kai įpėdinis (paveldintis pagal įstatymą) gyveno kartu su palikėju daugiau nei vienerius metus iki jo mirties. Pareiškėjos gyveno atskirai nuo tėvų, tačiau nuolat juos lankė ir prižiūrėjo. Viena iš pareiškėjų gyveno Jonavoje visai netoli tėvų namų, todėl taip pat galėjo rūpintis jais ir jai nereikėjo kartu gyventi su jais. Teismo argumentas, kad pagal CK 587 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl konstatuotina, kad J. P. priimdama motinos palikimą priėmė visą palikimą, atsiradusį po B. S. mirties, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pareiškėjos niekada nepriėmė palikimo iš dalies, o jį priėmė visa apimtimi, kaip to reikalauja teisės normos.Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 metų gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad byloje nenuginčytinai nustatyta, kad po tėvų mirties atsiradusį visą palikimą su apeliančių pritarimu priėmė jų sesuo J. P.. Duomenų apie kitą turtą, kuris buvo nepaveldėtas pagal paveldėjimo teisės liudijimą ir kurį apeliantės yra priėmusios pagal testamentą ar faktiškai pradėjusios jį valdyti, nėra. Apeliantės, žinodamos apie teisę paveldėti tėvų turtą, teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė į notarą ir neatliko jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jos priėmė palikimą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad J. P. pagal (duomenys neskelbtini) d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą priėmė visą po tėvų mirties atsiradusį palikimą. Apeliančių teiginys, kad jos iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo J. P., faktiškai valdė mirusių tėvų turtą, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Byloje pateikti Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad apeliantės su tėvais negyveno, keleto tėvų asmeninių daiktų paėmimas negali būti laikomas faktiniu palikimo priėmimu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantės nepateikė duomenų, kurie patvirtintų juridinę reikšmę turintį faktą, jog apeliantės po tėvų mirties priėmė palikimą, pradėdamos jį faktiškai valdyti.Kitų atsiliepimų įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) d. mirė pareiškėjų tėvas J. S., o (duomenys neskelbtini) d. mirė pareiškėjų motina B. S.. Po J. S. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau pastatus, kurie buvo registruoti, esančius (duomenys neskelbtini) bei kitus J. S. daiktus po jo mirties pradėjo valdyti jo sutuoktinė, pareiškėjų motina B. S.. Po motinos mirties palikimą priėmė jų dukra ir pareiškėjų sesuo J. P., kuriai Jonavos rajono notarų biure (duomenys neskelbtini) d. buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Paveldimą turtą pagal paveldėjimo teisės liudijimą sudarė vieno aukšto gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Nei viena iš pareiškėjų dėl palikimo priėmimo po motinos mirties į notarų biurą nesikreipė. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantės pareiškėjos M. V. M., B. P. ir R. V. U. įrodinėjo, kad po savo tėvo ir motinos mirties priėmė palikimą pradėdamos turtą faktiškai valdyti, todėl teismo prašė paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą. Pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, konstatavo, kad teismui nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad po tėvų mirties pareiškėjos per tuo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnyje numatytą 6 mėnesių nuo palikėjų mirties terminą, priėmė palikimą, pradėdamos turtą faktiškai valdyti, kaip savo nuosavybę, t. y. jog pareiškėjos atliko konkliudentinius veiksmus, kurie akivaizdžiai rodytų, kad jos priėmė palikėjų turtą sudarančias teises bei pareigas, bei išreiškė savo valią tapti tokio turto savininkėmis.Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju turi būti taikomas 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o to paties straipsnio 3 dalyje – kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos, siekdamos, jog jų pareiškimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo būtų patenkintas, turėjo įrodyti, kad per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) d., pradėjo faktiškai valdyti J. S. priklausiusį turtą, o nuo (duomenys neskelbtini) d. ir pareiškėjų motinai B. S.. Tam, kad asmuo būtų laikomas priėmusiu palikimą, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog turi būti nustatyti jo aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus ir pan.). Pirmos instancijos teismas nustatė, jog pačios pareiškėjos pripažino, kad po tėvo J. S. mirties atsiradusį turtą paveldėjo jų motina B. S.. Jonavos rajono notarų biuro notarės N. M. (duomenys neskelbtini) d. išduotame Paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad paveldimus statinius priklausiusius J. S., paveldėjo (palikimą priėmė), bet neįformino paveldėjimo teisių jo sutuoktinė B. S.. Mirus motinai jos palikimą pagal įstatymą priėmė duktė J. P., kuriai išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos teigia, kad jos pradėjo faktiškai valdyti kitą turtą, kuris nėra įtrauktas į paveldėjimo teisės liudijimą – t. y. pasiėmė atskirus daiktus, pvz. pareiškėja R. V. U. teismo posėdyje nurodė, kad ji po tėvų mirties pasiėmė tik staliaus varstotą. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjų atliktus veiksmus palikėjų turto atžvilgiu per 6 mėnesius, Tai, kad pareiškėjos 2014 m. gegužės 7 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl nuosavybės teisių į J. S. turėtą žemę atkūrimo, o 2009 m. į archyvą neturi reikšmės, nes šie veiksmai nebuvo atlikti per šešis mėnesius po J. S. mirties. 6 d. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjos būtų kreipusios į notarą dėl palikimo priėmimo, nenustatyta, kokie pareiškėjų veiksmai buvo atlikti po palikėjo J. S., o vėliau ir B. S. mirties, siekiant įgyti ar įgyvendinti teisę į paveldimą turtą. Palikimo priėmimo pradėjus faktiškai turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Taigi, nagrinėjamu, nėra pakankamo pagrindo palikimo priėmimo faktui nustatyti, kadangi pareiškėjos beveik trylika metų nuo J. S. palikimo atsiradimo dienos neatliko jokių aktyvių veiksmų, rodančių rūpinimąsi paveldimu turtu kaip nuosavu, ir nereiškė pretenzijų dėl paveldėto turto.Ar įpėdinis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, teismas sprendžia kiekvienoje byloje vadovaudamasis CPK 185 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis ir ištyręs, nustatęs ir atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybių visumą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertinto pareiškėjų valią ir veiksmus siekiant priimti palikimą faktiškai pradedant jį valdyti, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus (paveldėjimo teisės liudijimą) ir, nesant kitokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų prašomą nustatyti faktą, pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrįsto pagrindo teigti, kad po J. S. ir B. S. mirties pareiškėjos M. V. M., B. P. ir R. V. U. palikimą priėmė, pradėdamos tą turtą faktiškai valdyti. Taip pat atmestini apeliančių argumentai, jog teismas atsisakė aktyvaus savo vaidmens nagrinėjant bylą. Civilinis bylų nagrinėjimas grindžiamas rungimosi principu (CPK 12 str.), pagal kurį būtent proceso šalims perkeliama įrodinėjamų aplinkybių pagrindimo našta. Teismas, kaip nešališkas ginčo arbitras, neturi teisės be objektyvaus pagrindo kištis į įrodinėjimo procesą, taip sudarant prielaidas šalių lygiateisiškumo, kaip sudėtinės teisės į sąžiningą procesą koncepcijos dalies, pažeidimui.Apeliančių procesinės teisės pagrįsti savo teiginius, kad po tėvų mirties priėmė palikimą pradėdamos jį faktiškai valdyti, pirmosios instancijos teisme nebuvo apribotos. Apeliantės turėjo pakankamai laiko tiek pirmosios instancijos teisme, tiek vėliau, t. y. nuo apskųsto teismo sprendimo priėmimo iki apeliacinio skundo nagrinėjimo pradžios, pateikti įrodymus, kurie pagrįstų jų teiginius dėl palikimo priėmimo.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pačios apeliantės nenurodė, kokie prašymai dėl įrodymų išreikalavimo buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kurių teismas netenkino, kokių įrodymų ir iš kur neišreikalavo, todėl nėra pagrindo teigti, jog teismas nebuvo aktyvus nagrinėdamas bylą, Tai, kad teismas padarė priešingą išvadą, nei tikėjosi apeliantės, nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; (duomenys neskelbtini) v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.