- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-16
- Bylos Nr.
- 1-434-908/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-00793-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Kaltinamasis
- V. V.
- Nukentėjusysis
- R. J., E. M.
- Advokatai
- Algis Lukoševičius
- Kategorijos
- 1.2.9.9Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str. ir 291 str.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas: (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis Norvegijos Karalystėje staliumi, (duomenys neskelbtini) įmonėje, neteistas, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Varėnos r. sav., gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Norvegijos Karalystė, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. V. vengė pareigos išlaikyti vaikus, o būtent:
jis, žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2012-10-01 sprendimą privalo E. M. naudai mokėti lėšas sūnaus E. K. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros J. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2012-04-13 po 123, 09 eurų (425 Lt) kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikams bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t. y. nemokėjo pinigų vaikų išlaikymui nuo 2012-10-01 iki 2015-09-01, dėl to susidarė finansinis įsiskolinimas.
Jis, žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-25 sprendimą privalo R. J. naudai mokėti lėšas sūnaus J. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2014-01-22 po 144, 81 eurų (500 Lt) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t. y. nemokėjo pinigų vaiko išlaikymui nuo 2014-08-25 iki 2015-09-01, dėl ko susidarė finansinis įsiskolinimas.
Kaltinamasis V. V. apklausiamas teismo posėdyje dėl nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad sutinka, jog vengė išlaikyti kaltinime nurodytus vaikus. Žinojo, kad turi mokėti, vengė tą prievolę atlikti. Visas pajamas skyrė sau, nors turėjo išsilaikyti vaikus. Šiuo metu gyvena Norvegijoje treti metai. Ten rado darbą, dirba. Dirbo ne visą laiką, kartais dirbo neoficialiai. Buvo nedarbingas pusę metų tuo metu, kai negalėjo atvykti į teismo posėdį. Galėjo mokėti nors šiek tiek, bet vengė. Dabar neseniai vėl įsidarbino, todėl turi galimybę mokėti pinigus vaikų išlaikymui. Labai gailisi dėl savo veikos, nori padėti išlaikyti vaikus. Kiekvieną mėnesį perves pinigus. Buvo pametęs nukentėjusiųjų banko sąskaitų numerius.
Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
Iš nukentėjusiosios E. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad Vilniaus apylinkės teismas 2012 m. spalio 1 d. sprendimu nustatė, kad V. V., gim. (duomenys neskelbtini), privalo mokėti išlaikymą jų vaikams; E. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. V., gim. (duomenys neskelbtini). Teismas įpareigojo V. mokėti kiekvieną mėnesį po 425 litus kiekvienam vaikui kas mėnesį ir po 1350 Lt įsiskolinimo kiekvienam vaikui. Išlaikymą jis turėjo mokėti į jos sąskaitą. V. V. sumokėjo tik 2012-08-13 500 Lt, nes prašė jos atsiimti pareiškimą iš teismo dėl išlaikymo. Tada jis dar pažadėjo, kad pradės mokėti išlaikymui, bet taip ir nepradėjo mokėti. V. su ja ir su vaikais visiškai nebendrauja, nesidomi savo vaikais. Per visa laikotarpį nieko nei jai, nei vaikams nepirko, nedovanojo. Ji visą laiką reikalavo iš jo išlaikymo. Rašė jam į “Facebook”ą, skambino kelis kartus, tada jis atsakė, kad atveš dovanų vaikams, kad sumokės skolą ir pradės mokėti išlaikymą, bet tai buvo tik jo pažadai, jis toliau nemokėjo išlaikymo. Vieną kartą spalį ar lapkritį, tiksliai neprisimena kada, jis buvo atvažiavęs pas juos į namus, išlaužė duris ir vaikų akivaizdoje ją sumušė. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tą kartą jis su ja susitaikė ir pažadėjo, kad pradės mokėti išlaikymą, bet taip ir nemokėjo. Žino, kad V. V. gyvena (duomenys neskelbtini). Nežino, ar jis kur nors dirba. Vaikus išlaiko ji viena, yra dirbanti, bet vienai išlaikyti vaikus sunku. Ji bandė V. paaiškinti, kad išlaikymo nemokėjimas yra nusikaltimas ir kad kreipsis į policiją. Jis tada jai vėl pažadėjo, kad sumokės, bet taip ir nesumokėjo. Kaip su juo susisiekti ji nežino, nes telefono numerį jis pakeitė, o “facebook” ą užblokavo. Apie jo adresą sužinojo iš kitų žmonių (T. 1, b. l. 14-15).
Iš nukentėjusiosios R. J. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad V. V. yra jos vaiko J. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Santuoka užregistruota nebuvo. Jai ruošėsi, bet ji neįvyko, tačiau vaikas buvo laukiamas. Jie gyveno jos bute adresu: (duomenys neskelbtini) Vilniuje. 2014-01-19, apie 6 val., ryte, V. V. ją ir jos vaiką išgąsdino, įlėkęs į vaiko kambarį, įjungė šviesą, lakstė po kambarį, viską vertė, kaltino ją, kad ji su kažkuo bendrauja, atėmė telefoną. Mano, kad jis ieškojo preteksto ją palikti. Kai ji pareikalavo atiduoti telefoną, pagąsdindama jį, kad iškvies policiją, jis jai telefoną atidavė. Tą pačią dieną ji liepė jam sukrauti savo daiktus ir palikti jos butą, nes bijojo dėl savo ir vaiko sveikatos. 2014-01-20 kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą su ieškiniu priteisti jos sūnui išlaikymą iš jo tėvo V. V.. Vilniaus m. apylinkės teismas 2014-08-25 patenkino jos ieškinį ir priteisė iš V. V. išlaikymą nepilnamečiui J. V. kas mėnesį mokėti po 500 Lt (144, 81 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2014-01-22 iki J. V. pilnametystės bei 2 500 Lt (724, 05 eurų) įsiskolinimo. V. V. iki šiol vaiko išlaikymui nieko nesumokėjo. Nuo 2013-09-19 su vaiku nebendrauja, juo nesidomi. Po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas jos naudai, ji paskambino V. V., kuris žodžiu sutiko mokėti, paprašė jos sąskaitos. SMS žinute V. V. išsiuntė savo banko sąskaitą, bet jokių išmokų negavo. Jis nedovanojo vaikui jokių dovanų ir iki šiol to nedarė, neperka jokių rūbų. Kiek jai yra žinoma, V. V. dirba Norvegijoje. Nuo 2013-08-10 jis išėjo iš darbo ir jam Norvegija mokėjo bedarbio pašalpą, tačiau šiuo metu jis oficialiai dirba Norvegijoje. Nuo 2014-10-25 jis gyvena su kita moterimi J. B., jos bute, jai pasipiršo. V. V. Lietuvoje nieko neturi, naudojasi moterų patiklumu. Jam jau yra iškelta baudžiamoji byla Vilniaus m. 3 PK. Be to, be J. V., V. V. turi dar 4 vaikus, kurių išlaikymu nesirūpina. Dėl to, kad V. V. jos vaiko išlaikymui nieko nemoka, ji buvo priversta kreiptis į teismo antstolius ir teismo antstolis D. B. yra pradėjęs vykdomąją bylą. Šiuo metu nuo 2014 m., gruodžio mėnesio gauna išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo po 28, 09 eurų į mėnesį. Tai, kad V. V. yra pajėgus mokėti išlaikymą jos vaikui ji yra įsitikinusi, nes internetiniame portale „Facebook“ yra patalpintos jo nuotraukos apie tai, kaip ilsisi egzotinėse šalyse (tai kainuoja nemažus pinigus), nuomoja sodybas poilsiui Lietuvoje, valgo kavinėse ir restoranuose. Šiuo metu V. V. įsiskolinimas sudaro 7 000Lt (už 14 mėnesių), plius 2 500 Lt., iš viso 9 500 Lt (2751, 39 eurų) (T. 2, b. l. 23-24).
Iš liudytojos J. B. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. V. V. ji pažįsta apie pusantrų metų. Jis gyvena Norvegijoje. Jo adreso Norvegijoje nežino. Jai jis sakė, kad dirba Norvegijoje. Jis būna Lietuvoje į 2, 3 mėnesius kartą, būna apie savaitę. Jei jis būna Lietuvoje, būna pas ją, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiuo metu jis yra Lietuvoje, yra gavęs šaukimą atvykti 2015-06-22. Apie tai, kad jis turi 5 vaikus ji nieko nežino, girdėjo, kad turi žmoną, sūnų. Apie V. V. pajamas ji nieko nežino, nes pati išlaiko save. Juos sieja draugiški ryšiai (T. 2, b. l. 44-45).
Iš liudytojo A. V. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad sūnaus V. V. jis nematė apie 7 metus. Su juo nebendrauja, apie jį nieko nežino. Žino, kad sūnus turi sūnų J. V.. Žino, kad jo sūnui priteistas jo sūnaus J. V. išlaikymas iki jo pilnametystės. Ar rūpinasi jo sūnus savo vaikais jis nežino, tik žino, jo jis nelanko, nesirūpina. Kur gali būti jo sūnus jis nežino (2 t., b.l. 49).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo eigoje antstolis D. B. paaiškino, kad 2014-10-09 iš R. J. advokato A. L. gavo vykdomąją bylą dėl išlaikymo išieškojimo mažamečio J. V., gim. (duomenys neskelbtini) naudai. Pagal teismo sprendimą 2014-08-25 vaiko J. V. tėvas V. V. privalo mokėti kas mėnesį po 500 Lt iki sūnaus pilnametystės. Gavęs vykdomąją raštą jis pradėjo vykdomąją bylą 0035/44/01091. V. V. 2014-10-09 buvo išsiųstas raginimas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Patvarkymas buvo išsiųstas adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir (duomenys neskelbtini) Varėnos rajonas. Laiškai, kad V. V. nerastas, grįžo atgal. Tada raginimas buvo paskelbtas internetiniame puslapyje www.antstoliai.lt. Į šį raginimą jis taip pat nereagavo. Buvo patikrinta ar V. V. dirba ir nustatyta, kad jis neilgai dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Buvo patikrintas jo turimas turtas ir nustatyta, kad jokio nekilnojamojo turto savo vardu jis neturi, neturi savo vardu automobilių. Buvo priimtas patvarkymas, kuriuo buvo areštuotos V. V. banko sąskaitos, esančios „SB“, „Swedbank“ ir „Nordea“ bankuose. Patikrinus jo sąskaitas, jose piniginių lėšų nebuvo. Iki šiol jokių pinigų iš V. V. į depozitinę sąskaitą nėra gavęs. V. V. buvimo vieta jam nėra žinoma, jo kontaktinių telefono numerių jis nežino. 2015-06-18 užklausius VšĮ „Regitrą“ buvo nustatyta, kad jis šiuo metu turi savo vardu registruotus automobilius „BMW“, (duomenys neskelbtini) ir „Chrysler“ vals. Nr. (duomenys neskelbtini) Tą pačią dieną minėtos transporto priemonės buvo areštuotos (T. 2, b. l. 50-51).
Iš Vilniaus teritorinės darbo biržos atsakymų matyti, kad V. V. nebuvo registruotas darbo biržoje (T 1, b.l. 27, T. 2, b. l. 57).
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakymo matyti, kad V. V. Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinių sistemų duomenimis nėra (nebuvo) įregistravęs individualios veiklos pagal pažymą (T. 1, b. l. 29-30).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad V. V. draudžiamosios pajamos: UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2013-10-16 iki 2013-10-28 sudarė 235.08 Lt; UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2013-10-29 iki 2013-10-31 sudarė 130.43 Lt; UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2013-11-01 iki 2013-11-11 sudarė 278.09 Lt; UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2014-10-27 iki 2014-12-31 sudarė 2380.68 Lt; UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2015-01-01 iki 2015-02-18 sudarė 81.18 Eur (T. 1, b. l. 32-35, T. 2, b. l. 59-61).
Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-01 sprendimo matyti, kad priteista iš atsakovo V. V., a. k.: (duomenys neskelbtini) nepilnamečių E. K. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 425 Lt kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos (2012-04-13) iki vaikų pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimas - po 13550 Lt kiekvienam vaikui (T. 1, b. l. 36-38).
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-25 sprendimo matyti, kad priteistas iš atsakovo V. V. (a. k.: (duomenys neskelbtini) išlaikymas nepilnamečiui J. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis 500 Lt dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-01-22) iki J. V. pilnametystės, išlaikymo nepilnamečiui J. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), įsiskolinimas 2500 Lt ( T. 2, b.l. 9-13).
Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymo matyti, kad J. V. iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėta 367,84 Eur. Skolininko V. V. įsiskolinimą Fondo administracijai sudaro J. V. išmokėtos išmokos: 367,84 Eur ir 5 procentai metinių palūkanų, kurių dydis kiekvieną dieną kinta (T. 2, b. l. 55).
Iš antstolės I. B. atsakymo į paklausimą matyti, kad V. V. išlaikymo įsiskolinimas E. K. V. ir J. V. už laikotarpį nuo 2012-04-13 iki 2015-09-01 yra 17 697,90 Eurų (T. 2, b. l. 86).
Iš antstolio D. B. atsakymo į paklausimą matyti, kad V. V. išlaikymo įsiskolinimas R. J. naudai 2015-09-22 dienai yra 3620,25 Eurų. (T. 2, b. l. 88).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-695/2007, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013, 2K-9/2014). BK 164 straipsnyje numatyta trunkamąja nusikalstama veika pirmiausiai yra pažeidžiami vaiko interesai, normalus jo vystymasis.
Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių (nedarbo, ilgalaikės nelaimės, ligos ir pan.) t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti lėšas vaiko išlaikymui, jis atsako už vengimą pagal BK 164 str.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka, daro išvadą, kad V. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis V. V. pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje. Jo parodymai esminėmis detalėmis sutampa su nukentėjusiųjų, liudytojų, apklaustų ikiteisminio tyrimo metu, duotais parodymais, taip pat rašytine bylos medžiaga. Įvertinus minėtus baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad V. V., žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-01 sprendimą privalo mokėti lėšas sūnaus E. K. V., gim. (duomenys neskelbtini), dukros J. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2012-04-13 po 123,09 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-25 sprendimą sūnaus J. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2014-01-22 po 144,81 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t. y. nemokėjo pinigų vaikų išlaikymui, taip pat neteikė jiems kitos būtinos materialinės paramos, dėl to 2015-09-01 susidarė 17 697,90 eurų ir atitinkamai 2015-09-22 – 3620,25 eurų įsiskolinimas.
Kaltinamojo vengimas mokėti išlaikymą E. K., J. ir J. konstatuojamas bylos įrodymais nustačius, kad pareigos išlaikyti vaikus jis nevykdo ne dėl objektyvių, svarbių ir pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukurdamas situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net priverstinis, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka, išlaikymo vaikams lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Pirmiausia teismas pažymi tą aplinkybę, kad kaltinamajam buvo žinoma, jog teismo sprendimais jam paskirta pareiga mokėti lėšas sūnų ir dukros išlaikymui kas mėnesį, perduodant lėšas vaikų motinoms. Antra, V. V. yra darbingas, nurodytu kaltinime laikotarpiu buvo išvykęs dirbti į užsienį, taip pat dirbo Lietuvoje, turėjo pajamų, tačiau jokio išlaikymo neteikė. Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytas nusikaltimas yra ne tęstinis, bet trunkamas, kuris trunka iki tol, kol jo nenutraukia pats kaltininkas (šiuo atveju pradėdamas vykdyti pareigą išlaikyti vaiką) arba teisėsaugos institucijos. Kaltinamasis V. V. pareigos mokėti lėšas nevykdė laikotarpiu: nuo 2012-10-01 iki 2015-09-01 dukrai J. ir sūnui E. K.; nuo 2014-08-25 iki 2015-09-01 sūnui J., dėl to susidarė didelis finansinis įsiskolinimas. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad V. V. vengė pagal teismo sprendimą išlaikyti E. K., J. ir J.. Jo veikos teisingai kvalifikuotos teismo pagal BK 164 str.
Dėl V. V. skirtinos bausmės
Skirdamas kaltinamajam V. V. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai vaikams ir jų teisėtiems interesams. Nusikalstama veika baigta, vaikai nesulaukė iš tėvo pakankamos materialinės pagalbos ir dėmesio. Įvertinama ir tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino nusikalstamų veikų padarymą, gailisi dėl savo veikų (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Pažymėtina, kad skiriamos bausmės rūšis turi atitikti teisingumo ir protingumo kriterijus. Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Siekiant įgyvendinti teisingumo principą, kaltininkui skirtinos tinkamai individualizuotos bausmės, geriausiai atitinkančios įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį ir jai keliamus tikslus. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
Teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgia ne tik į V. V. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai), bet ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius patį kaltinamąjį: V. V. teisiamas pirmą kartą. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra dirbantis (dirba Norvegijos Karalystėje staliumi (duomenys neskelbtini) įmonėje), Priklausomybės ligų įskaitoje nėra įrašytas. Baustas administracine tvarka. V. V. teisme nurodė, kad ketina pasitaisyti ir išlaikyti savo vaikus. Visų šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurio dydis artimas įstatymo nustatytam už padarytą veiką šios bausmės rūšies vidurkiui. Taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos dėl bausmės mažinimo trečdaliu. Nuteistajam skirtinas įpareigojimas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi V. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Byloje gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo V. V.. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kaltinamajam gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 str. 1 d. 7 p.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, tai atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų advokato užmokesčio 133,17 Eur netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 str., teismas
nusprendžia:
V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje (dėl dukros J. V. ir sūnaus E. K. V. išlaikymo) ir nuteisti devyniems mėnesiams laisvės apribojimo.
V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje (dėl sūnaus J. V. išlaikymo) ir nuteisti devyniems mėnesiams laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti, taikant dalinį sudėjimą, paskirti V. V. subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams trims mėnesiams.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę bausmę - laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių.
Įpareigoti V. V. visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.
be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Nuteistajam V. V. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.
Kardomąsias priemones nuteistajam (rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje) panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę (suėmimą) panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.
Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.