Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, antstolis J. P.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolis pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Pareiškėja pateiktuose procesiniuose dokumentuose teigia, kad vykdomoji byla apskritai neturėjo būti užvesta, todėl visi joje atlikti antstolio veiksmai yra neteisėti, priimti patvarkymai turi būti panaikinti, o išieškotos lėšos grąžintos pareiškėjai. Tokie pareiškėjos teiginiai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 str.) Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-449-323/2024 iš atsakovės T. Ž. ieškovei AB ,,Klaipėdos energija“ buvo priteista 388 Eur skola, 11,38 Eur delspinigių, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 399,38 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. rugsėjo 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 143 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šis sprendimas per CPK nustatytus terminus apskųstas nebuvo, todėl įsiteisėjo 2024 m. kovo 21 d. Šio sprendimo pagrindu Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 28 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo pateiktas antstoliui ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0172/24/00852. Antstolis 2024 m. liepos 8 d. priėmė patvarkymą Nr. S-24-172-34735 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento gražinimo, kuriame nurodė, jog skola ir metinės palūkanos yra išieškotos, todėl, vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vykdomoji byla Nr. 0172/24/00852 užbaigta vykdyti ir vykdomasis dokumentas Nr. e2-449-323/2024 grąžinamas vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai – Klaipėdos apylinkės teismui.

9. Pažymėtina, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartimi šioje byloje (pirmosios instancijos teismo c. b. Nr. 2YT-8366-1025/2024) buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, tačiau jokie kiti klausimai sprendžiami nebuvo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisės pasisakyti dėl kitų klausimų, įskaitant dėl procesinių sprendimų kitoje byloje – Nr. e2-449-323/2024 teisėtumo. Pareiškėja pati turėjo tinkamai ir laiku pasirūpinti savo teisių gynimu minėtoje byloje ir nustatytais terminais apskųsti teismo priimtus procesinius sprendimus. Taigi, šioje situacijoje yra būtina įvertinti ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 137 str. 2 d. 1 p. ir ar pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl antstolio J. P. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0172/24/00852.

10. Kaip minėta, skundžiamos nutarties priėmimo metu vykdomoji byla Nr. 0172/24/00852 jau buvo pabaigta 2024 m. liepos 8 d. antstolio patvarkymu.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu vykdomoji byla yra užbaigta, tai reiškia, kad vykdymo procesas pasibaigęs, todėl antstolio veiksmų apskundimas CPK 510 straipsnio tvarka realiai negalimas, ir asmuo turėtų pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad pasibaigus vykdymo procesui, išnyksta ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui, antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2009). Panaikinus skundžiamą patvarkymą, būtų nustatyti tik formalūs trūkumai, kurie neturi esminės reikšmės ar negali turėti įtakos panaikinant turto perdavimo aktą, kurio teisėtumas ginčytinas ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-684/2017).

13. Taigi iš pacituotos teismų praktikos darytina išvada, kad po to, kai vykdomoji byla yra pabaigta, antstolio veiksmų apskundimas nėra galimas, o šalys savo pažeistas teises gali ginti kitais būdais, pavyzdžiui pateikdami ieškinį dėl žalos atlyginimo.

14. Kadangi šioje byloje antstolio veiksmų apskundimas jau nėra galimas, darytina išvada, kad toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis CPK 137 str. 2 d. 1 p. atsisakė priimti pareiškėjos T. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų.

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad skundžiant antstolio veiksmus reikalavimai atlyginti 600 Eur žalą negali būti reiškiami ir nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka, jie gali būti reiškiami ir nagrinėjami tik ginčo teisenos tvarka.

Dėl procesinės bylos baigties

16. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas bei su jomis susijusią teismų praktiką, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

17. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.