Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, duodančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. R.,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui M. M. S. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo

Ieškovė jokio nekilnojamojo turto ar registruotino kilnojamojo turto neturi. Jos pajamos nėra pakankamos išlaikyti vaiką.

Teismo prašo iš atsakovo priteisti 300,00 Eur mėnesinių periodinių įmokų. Akivaizdu, kad nepilnamečiam vaikui, kaip ir pilnamečiam asmeniui, yra reikalingas būstas, kurio išlaikymas kainuoja, taip pat reikalingi rūbai, avalynė, maistas ir visa kita kaip ir kiekvienam žmogui, todėl laikytina, kad prašoma priteisti iš atsakovo suma yra protinga, teisinga ir reikalinga vieno vaiko išlaikymui iš atsakovo, įvertinant ir jo sveikatos būklę bei galimybes teikti tokio išlaikymo dydį.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos, iki vaiko pilnametystės. Išlaikymą vaikams pervedant į ieškovės R. P. banko sąskaitą. Išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat paskiriant R. P. vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Kadangi šalys nustojo kartu gyventi nuo 2018-09-01, ir nuo to momento atsakovas jokio išlaikymo vaikui neteikė, išskyrus 100 Eur, tai ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui, nuo 2018-09-01 iki ieškinio padavimo dienos, iš viso 3800,00 Eur.

Dėl bendravimo tvarkos

Teismo prašoma nustatyti, kad atsakovas su dukra S. M., gali netrukdomai matytis ir bendrauti tik Lietuvos Respublikoje, tačiau apie pageidaujamą matymosi ir bendravimo su vaiku laiką jis turi informuoti motiną R. P. ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki pasirinkto bendravimo laikotarpio pradžios, atsižvelgiant į vaiko ugdymo įstaigos, papildomų užsiėmimų lankymo laiką ir sąlygas, vaiko sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Ieškovė R. P. teismo posėdžio prašė patenkinti ieškinį bei paaiškino, kad šalių dukra gyvena su ieškove. Atsakovas yra dukros S. M. tėvas. Dukra visą laiką gyvena su ieškove. Pradžioje su atsakovu gyveno Italijoje, ten pradėjo lauktis dukros. Kai nėštumas buvo maždaug 4 mėnesiai, t.y. 2017 m. balandžio mėnesį ieškovė grįžo gyventi į Lietuvą. Kai gimė dukra kartais ieškovė laikinai vykdavo pas atsakovą į (duomenys neskelbtini). Atsakovas dukros išlaikyti visiškai nepadeda. Jis dukters išlaikymui pervedė tik 100 Eur. Atsakovas dukros neišlaiko nuo 2018-09-01. Mergaitę ieškovė išlaiko viena. Dukra specifinių, įgimtų ligų neturi. Peršalimo ligomis serga retai. Mergaitė lanko privatų vaikų darželį (duomenys neskelbtini). Už darželį moka apie 250 Eur. Dukrai reikalingas maistas, drabužiai, lavinimo priemonės, vaistai kai suserga, ji lanko baseiną. Šiuo metu ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nuo 2020-02-03. Jos atlyginimas pagal susitarimą bus 800-900 Eur. Anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos gaunamas pajamas sudaro darbo mokestis, daugiau jokių pajamų negauna, išskyrus 60 Eur vaiko išmoką. Ji savo būsto neturi, gyvena tėvams priklausančiame bute, nuomos nemoka. Jos vardu registruota viena transporto priemonė. Daugiau išlaikytinių neturi.

Su atsakovu visiškai nebendrauja, stengiasi bendrauti dėl dukros, bet jų tarpusavio santykiai konfliktiški. Ieškinį atsakovui įteikė asmeniškai ir tai , kad jis gavo pats ant jo pasirašė. Atsakovas nesidomi dukros sveikata, su ja nebendrauja. Jis turėjo barą, tačiau vėliau jį prarado. Dabartinės gyvenamosios vietos nesako. Jis sveikatos sutrikimų neturi, yra darbingo amžiaus. Ar šiuo metu atsakovas dirba, ieškovė nežino. 2017-2018 m. atsakovas turėjo savo verslą. Apie jo turtinę padėtį ieškovė nieko nežino. Sutinka, kad atsakovas su dukra bendrautų Lietuvos Respublikoje.

Ieškovės R. P. atstovė advokato padėjėja Dženeta Terespolskienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį patenkinti.

Atsakovas M. S. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jam procesiniai dokumentai bei apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), taip pat ieškovė byloje pateikė duomenis apie tai, kad atsakovui ieškinys su priedais buvo įteiktas 2019-11-30 asmeniškai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą atsakovas nepateikė.

Išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos atstovė D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja ieškinio patenkinimui.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga, ieškovės R. P., jos atstovės advokatės Dženetos Terespolskienės paaiškinimais nustatyta, kad S. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė R. P. ir atsakovas M. M. S. A..

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su juo tvarkos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti S. M. gyvenamąją vietą su ja, jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsiliepimo nepateikė, prieštaravimo dėl to, kad dukros S. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, nepareiškė. Tam neprieštaravo ir išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė.

Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai auklėtų ir prižiūrėtų vaiką, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į nedidelį šalių dukros amžių, į tai, jog ji nuo gimimo auga tik su motina, teismas daro išvadą, kad ieškovės ir nepilnametės dukros tarpusavio emocinis ryšys yra glaudesnis, ieškovės aplinka yra įprastinė aplinka, joje yra susiformavę šalių nepilnamečio vaiko socialiniai ryšiai, dėl to tikslinga vaiko šiuo atveju S. M., gim. 2017-10-05 gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove R. P..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste -CK) 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pozicijos dėl bendravimo su vaiku tvarkos nepareiškė, į tai, kad išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu neprieštaravo ieškovės prašomai nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad atsakovas M. M. S. A. su dukra S. M., gali netrukdomai matytis ir bendrauti tik Lietuvos Respublikoje, tačiau apie pageidaujamą matymosi ir bendravimo su vaiku laiką tėvas turi informuoti motiną R. P. ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki pasirinkto bendravimo laikotarpio pradžios, atsižvelgiant į vaiko ugdymo įstaigos, papildomų užsiėmimų lankymo laiką ir sąlygas, vaiko sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes;

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

Sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, taip pat turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Vertinant šalių nepilnamečio vaiko poreikius ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dukrai reikalinga pirkti rūbus, maistą, lavinimo priemones, vaistus kai vaikas serga. Šiuo metu šalių dukra būrelių nelanko, lanko privatų vaikų namų darželį už kurį moka maždaug apie 250 Eur. Specifinių, įgimtų ligų šalių dukra neturi.

Valstybės įmovės (toliau – VĮ) Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu registruota transporto priemonė – automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis ieškovė šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorane vadybininke nuo 2020-02-03. Jos teigimu, atlyginimas pagal susitarimą bus apie 800-900 Eur. Ieškovė taip pat gauna 60 Eur išmoką vaikui.

Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nepateikta. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikatos sutrikimų neturi, išlaikytinių daugiau neturi.

Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad atsakovo darbingumo lygis yra sumažėjęs, ar jis turėtų kokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių jis negali ar turi mažiau dirbti. Atsakovas yra jaunas ir darbingas vyras, todėl turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai.

Tinkamą išlaikymą vaikams turi teikti abu tėvai, todėl darytina išvada, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami darbingi asmenys, turi visas galimybes prisidėti prie augančio nepilnamečio vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui augti bei vystytis.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, taip pat į šalių nepilnametės dukros S. M. amžių, poreikius, į tai, kad šiuo metu šalių dukra jokių specifinių poreikių neturi, nustatytų sveikatos sutrikimų nėra, į tėvų turtinę padėtį, sprendžia, kad ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai priteistinas 300 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019-10-31) iki vaiko pilnametystės.

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau tekste-CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros S. M. naudai 3800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018-09-01 iki ieškinio padavimo dienos (2019-10-30).

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki ieškinio padavimo (2019-10-30) atsakovas dukros nepadėjo išlaikyti. Šiuo laikotarpiu mergaitės išlaikymui atsakovas tik vieną kartą sumokėjo 100 Eur

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra tenkintinas, priteisiant iš atsakovo 3800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018-09-01, t.y. nuo tada kai šalys nustojo kartu gyventi iki 2019-10-30 ( iki ieškinio pateikimo teismui dienos) šiuo atveju įskaičiuojant atsakovo sumokėtą 100 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai.

Ieškovė R. P. skirtina nepilnametės dukters S. M. išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimui priteistų lėšų tvarkytoja (CK 3.190 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies už išlaidas, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis.

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-02-26 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-T-400-3376 suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikta 2020-02-21 Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 254,13 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, todėl iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidos, t.y. 316 Eur žyminio mokesčio (166 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimą,150 Eur žyminio mokesčio už gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymą) valstybei bei 254,13 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko S. M. (S. M.), gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, jos motina R. P., gim. (duomenys neskelbtini), jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad atsakovas M. M. S. A., gim. (duomenys neskelbtini), su dukra S. M., gim. (duomenys neskelbtini), gali netrukdomai matytis ir bendrauti tik Lietuvos Respublikoje, tačiau apie pageidaujamą matymosi ir bendravimo su vaiku laiką tėvas turi informuoti motiną R. P. ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki pasirinkto bendravimo laikotarpio pradžios, atsižvelgiant į vaiko ugdymo įstaigos, papildomų užsiėmimų lankymo laiką ir sąlygas, vaiko sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Priteisti iš atsakovo M. M. S. A., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui S. M. (S. M.), gim. (duomenys neskelbtini), po tris šimtus eurų (300 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2019-10-31) iki S. M. (S. M.) pilnametystės, indeksuojant išlaikymui priteistą sumą kasmet, Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. M. S. A., gim. (duomenys neskelbtini), tris tūkstančius aštuonis šimtus eurų (3800,00 Eur) išlaikymo įsiskolinimą S. M. (S. M.), gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2018-09-01 iki 2019-10-30.

Išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimui priteistų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę R. P., gim. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. M. S. A., gim. (duomenys neskelbtini), tris šimtus šešiolika eurų (316 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo M. M. S. A., gim. (duomenys neskelbtini), du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 13 ct (254,13 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šias išlaidas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Luminor bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodas 18659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.