- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-04
- Bylos Nr.
- e2-5568-892/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01081-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- E. P.
- Advokatai
- Daina Latotina
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Dainai Latotinai –– Micevič
viešame teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui E. P. dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, pavardes palikti nepakeistas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susipažino 2022 m. spalio mėnesį per pažinčių programėlę, 2023 m. sausio mėnesį šalys susitiko ir kartu apsigyveno. Iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) šalių santykiai buvo geri, tačiau sudarius santuoką atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, nedirbo, gyveno iš ieškovės pajamų. 2023 m. lapkričio 29 d. būdamas apsvaigęs konflikto metu tyčia kumščiu smogė sutuoktinei į veido sritį, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. 2023 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. e1-1920-874/2023 Teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje. Po to įvykio atsakovas ne kartą smurtavo prieš ieškovę psichologiškai, tai yra atvyksta į ieškovės darbo vietą ir reikalauja gyventi kartu, nes kitaip smurtaus prieš tuos asmenis, kurie yra su ieškove, taip pat grasino nusižudyti, jei ieškovė negyvens su juo. Toks atsakovo elgesys užkerta kelią bendram gyvenimui ir santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Dėl netinkamo atsakovo elgesio apvilti ieškovės lūkesčiai sukūrus šeimą joje darniai gyventi. Ieškovė nurodė, kad dalintino turto šalys neturi. Kreditorių ieškovė neturi, apie atsakovo kreditoriaus jai nėra žinoma. Šalys 2023 m. lapkričio 17 d. sudarė Vedybų (povedybinę) notariškai patvirtintą sutartį, pagal kurią kiekvienos iš šalių prievolės laikomos asmeninėmis prievolėmis.
3. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti, atsakovas atsiliepimo nepateikė. Atsakovui šaukimas į teismo posėdį įteiktas asmeniškai. Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, prašymų atidėti posėdį nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
4. Byloje nustatyta, kad santuoka tarp šalių sudaryta (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys bendrų vaikų neturi.
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
5. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).
6. Remiantis ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas gyvenant su ieškove santuokoje prieš ją smurtavo, nedirbo, šeima nesirūpino. Bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. e1-1920-874/2023 Teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje dėl to, kad jis 2023 m. lapkričio 29 d. apie 15 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu smogė sutuoktinei I. P. į veido sritį tokiais veiksmais nukentėjusiajai I. P. sukeldamas fizinį skausmą. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių (CPK 178, 185 straipsniai). Įvertinus šias teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas iš esmės pažeidė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintą pareigą gerbti sutuoktinę, remti ją moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ir sutuoktinės poreikių tenkinimo, naudojo prieš ją smurtą. Byloje nenustatyta ieškovės kaltės dėl šalių santuokos iširimo, tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu, todėl šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.60 straipsnis).
7. Po santuokos nutraukimo šalių pavardės paliekamos nepakeistos (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Taip pat ieškovė nereikalauja sau išlaikymo iš atsakovo, byloje nenustatyta, kad išlaikymas šalims yra reikalingas (CK 3.72 straipsnis). Šalys bendro dalintino turto ir kreditorių neturi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
8. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
9. Ieškovei buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudarė 469,88 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
10. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje sudarė 47,58 Eur, todėl jos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis CPK 93, 96, 185, 263-270, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės I. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo E. P. kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei I. P. pavardę P., atsakovui E. P. – pavardę P.
Priteisti iš atsakovo E. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 469,88 Eur (keturi šimtai šešiasdešimt devyni Eur 88 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodas – 5630).
Priteisti iš atsakovo E. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 47,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodas 5662).
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.