Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjaLina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5514-907/2015 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei R. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės R. S. priešieškinį ieškovui A. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centrui dėl civilinių teisių gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. S. pateikė teismui prašymą nustatyti priverstinę hipoteką. Ieškovas prašė nustatyti priverstinę hipoteką skolininkei R. S. nuosavybės teise priklausančiam 0,0400 ha žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniam pastatui (unikalus (duomenys neskelbtini)), kitiems statiniams (inžineriniams) – šuliniui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikštelei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini)., iki visiško Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3936-907/2014, įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovo A. S. prašymą dėl priverstinės hipotekos nustatymo atsakovės R. S. turtui atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas A. S. nepateikė duomenų apie tokios apsaugos taikymo būtinumą.Teismas vertino, kad nagrinėjamo ginčo atveju priverstinės hipotekos būtinumas nėra pagrįstas išskirtiniu ieškovo, kaip kreditoriaus, interesu kitų kreditorių atžvilgiu, jo interesas būdingas kiekvienam kitam kreditoriui. Teismas nurodė, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto, kuriam, nėra taikytos jokios laikinosios apsaugos priemonės, jis nėra apsunkintas hipoteka. Atsakovė gauna nedideles pajamas, tačiau tai neįrodo, jog ji laiku neatsiskaitys su ieškovu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas (pareiškėjas) A. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d; nustatyti priverstinę hipoteką skolininkei R. S. nuosavybės teise priklausančiam 0,0400 ha žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitiems statiniams (inžineriniams) – šuliniui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikštelei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini)., iki visiško Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3936-907/2014, įvykdymo.

Teismo motyvas dėl kreditorių nebuvimo yra neteisingas. Teismas neįsigilino į ieškovo prašymo esmę, t. y., kad skolininkė siekia be ieškovo žinios perleisti jai priklausančią namų valdą kitiems asmenims ir tokiu būdu tapti nemokia. Nebeturėdama sodybos, R. S. nebegalės iš savo mažų pajamų sumokėti ieškovui priklausiančią kompensaciją.

Teismas ginčijama nutartimi gina neegzistuojančių subjektų teises.

Teismo motyvas, jog tai, kad R. S. mažos pajamos dar neįrodo, jog ji laiku neatsiskaitys, nepagrįstas. Teismas neatsižvelgė į ieškovo nurodytus faktus, kad atsakovės 102 Eur per mėnesį pajamų neužteks per du metus 17 377,20 Eur sumai padengti. Neatsižvelgė į tai, kad atsakovė šiuo metu pardavinėja vienintelį turimą nekilnojamąjį turtą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė R. S. prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepime nurodo, kad ji nepardavinėja namo ir jokių skelbimų dėl namo pardavimo nėra paskelbusi. Nurodo, kad atsakovė minėtame name gyvena pati. Pritaikius hipoteką, atsakovė neteks lengvatų – šildymo, vandeniui. Pažymi, kad nors ir gauna mažas pajamas, tačiau ieškovui pastoviai moka po 100 Eur.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti priverstinę hipoteką, yra pagrįsta ir teisėta.

Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien Kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009 Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl pagrindinių atskirojo skundo argumentų.

Pagal CK 4.170 straipsnio 1 dalį hipoteka yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Pagal minėto straipsnio 3 dalį hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Taigi, hipoteka suteikia kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo. CK 4.175 straipsnio 1 dalies norma išskiria sutartinę ir priverstinę hipoteką. Sutartinė hipoteka atsiranda sutarties arba vienašalio sandorio pagrindu (CK 4.175 straipsnio 2 dalis). Priverstinė hipoteka pagal galiojantį įstatymą yra prieš savininko valią įstatymo nustatytais atvejais nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose nustatytų turtinių reikalavimų įvykdymą (CK 4.175 straipsnio 3 d. (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d. (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymas Nr. XI-1842). Kadangi priverstinė hipoteka nustatoma prieš daikto savininko valią, t. y. nesant jo valios įkeisti jam priklausantį daiktą, tai priverstinė hipoteka gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais ir tik esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms t. y. įstatymo, teismo sprendimo ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimo pagrindu: 1) kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, 2) kai būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus, 3) kitais CK numatytais atvejais. Taigi, teismas savo sprendimu turi teisę nustatyti priverstinę skolininko nekilnojamojo daikto hipoteką, tik esant šių sąlygų visumai: 1) turi egzistuoti teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo; 2) turi būti pateiktas teismui kreditoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo (išskyrus išimtinius įstatymo numatytus atvejus, kai teismas turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką ex officio (pvz., CK 3.197 straipsnis); 3) turi egzistuoti CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (pvz., CK 3.197 straipsnis, 5.71 straipsnis); 4) nekilnojamasis daiktas, į kurį siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise.Tik esant šių sąlygų visumai, teismo sprendimu gali būti nustatoma priverstinė hipoteka, atitinkamai konkrečiai įstatymo nenurodytais atvejais priverstinė hipoteka negali būti nustatoma. Minėta norma, atsižvelgiant į hipoteka suteikiamą kreditoriui privilegijuotą padėtį, į priverstinę hipoteką reglamentuojančių normų paskirtį, negali būti aiškinama plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361-611/2015). Esant CK 4.178 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, priverstinė hipoteka gali būti nustatoma tik kai yra būtina užtikrinti teismo sprendimu patenkintus turtinius reikalavimus. Būtinumas turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Be to, prieš priimdamas sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką, teismas turi įvertinti, ar priverstinės hipotekos nustatymas nesuvaržys skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2014-12-09 sprendimu nusprendė atidalinti ieškovo A. S. ½ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės – 0,0400 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais: ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitais statiniais (inžineriniais) – šuliniu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikštele (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini)., ir pripažinti atsakovei R. S. nuosavybės teisę į ieškovo A. S. ½ dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini).; priteisė ieškovui A. S. iš atsakovės R. S. už ieškovo A. S. dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini) , 17377,20 eurų piniginę kompensaciją. Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimu priteistos 17377,20 eurų kompensacijos mokėjimo vykdymas atsakovei R. S. buvo išdėstytas lygiomis dalimis po 724,05 eurų, mokant kas mėnesį 24 mėnesiams, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, 2015-05-19 nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimą paliko nepakeistą.

Ieškovas A. S. prašė nustatyti priverstinę hipoteką skolininkei R. S. nuosavybės teise priklausančiam 0,0400 ha žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitiems statiniams (inžineriniams) – šuliniui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikštelei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini)., iki visiško Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3936-907/2014, įvykdymo.

Pažymėtina, kad CK 4.178 straipsnis teisę nustatyti priverstinę hipoteką sieja su įstatyme nustatytais priverstinės hipotekos nustatymo atvejais. Nagrinėjamu atveju prašoma nustatyti hipoteką daiktui, dėl kurio buvo priimtas sprendimas byloje dėl turto dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo nuostatas, vertintina, kad CK nenustato teisės byloje dėl turto dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo kreditoriaus naudai nustatyti priverstinę hipoteką skolininko turtui.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.