Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. D., S. D. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo T. D. su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos, suinteresuoto asmens paaiškinimais, liudytojos I. D. parodymais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis, o suinteresuotų asmenų tėvas Z. D. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 7, 14,15). Z. D. mirties dieną pareiškėja kartu su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė butą, registruotą pareiškėjos vardu, esantį (duomenys neskelbtini) (10 b. l.). Pareiškėja yra palikėją pergyvenusi sutuoktinė, paveldinti pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biuro liudijimas patvirtina, kad po Z. D. mirties paveldėjimo byla neužvesta, o pareiškėjos pareiškimas dėl palikimo priėmimo nepriimtas, nes jis pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą (17 b. l.).

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008). Tačiau, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Pareiškėja nurodo, kad po vyro mirties priėmė palikimą iš karto pradėdama faktiškai jį valdyti. Ji gyveno jiems priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi jai ir sutuoktiniui bendrąja nuosavybe priklausančiais namų apstatymo ir apyvokos reikmenimis, buitine technika, baldais bei kitais daiktais. Už butą mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius ir tvarkė jį kaip savo nuosavybę, atliko buto remontą po sutuoktinio mirties. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtina AB „Energijos skirstymo operatorius“ ataskaita (18-20 b. l.), UAB „Druskininkų butų ūkis“ pažyma (21 b. l.), UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ pažyma (22 b. l.), UAB „Litesko”, veikiančio per filialą „Druskininkų šiluma“, mokesčių paskaičiavimo pažyma (23-38 b. l.), kad pareiškėja mirus sutuoktiniui toliau gyveno šiame bute, kur nuo 1987 m. lapkričio 20 d. deklaruota pareiškėjos gyvenamoji vieta (12 b. l.), mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius, ir naudojosi juo kaip savo nuosavybe. Suinteresuoti asmenys pareiškėjos ir palikėjo vaikai, kurie yra įstatyminiai įpėdiniai, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka ir neprieštarauja, kad jų motinai po jų tėvo mirties būtų nustatytas juridinis faktas, jog jų motina priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Šias aplinkybes patvirtino ir posėdžio metu apklausta liudytoja I. D.. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėja po sutuoktinio Z. D. mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu, ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, todėl pripažintina, kad pareiškėja priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Tam, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio Z. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.