- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-11
- Bylos Nr.
- e2A-1221-661/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33749-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- J. O.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui J. O. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 1 455,14 Eur negrąžintą kreditą, 200,99 Eur palūkanų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, 14,46 Eur administravimo mokesčio, 255,23 Eur nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos, 33 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 455,14 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, 33 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 455,14 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2023-07-10) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovui ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalimi. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimu už akių ieškinys buvo patenkintas iš dalies: ieškovui UAB „Legal Balance“ iš atsakovo J. O. priteista 1 455,14 Eur negrąžinto kredito, 200,99 Eur palūkanų iki sutarties nutraukimo, 14,46 Eur administravimo mokesčio, 255,23 Eur, negautų pajamų nuo kredito sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos, 33 procentų dydžio negautos pajamos, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 455,14 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-07-10), 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 1 925,82 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020-11-30, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 156 Eur bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio dalis atmesta.
4. Teismas, be motyvų dėl ko tenkina ieškinį, nurodė, kad Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 33 proc. negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 455,14 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procentai nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Remiantis nurodytu, teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti 33 procentų dydžio kompensuojamųjų palūkanų yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kadangi buvo patenkinti 95 procentai ieškinio reikalavimų, atitinkamai tokia dalimi priteistos ir bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo skundą argumentai
5. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje dalį dėl 33 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1455,14 EUR), nuo Sutarties termino pabaigos (2023-07-10) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti ieškovui UAB Legal Balance iš atsakovo J. O. 33 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1455,14 EUR), nuo Sutarties termino pabaigos (2023-07-10) iki visiško kredito grąžinimo dienos; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovui iš atsakovo 164 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
6. Nurodė, kad teismas nepagrįstai Sutarties termino pabaigos datą kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Gali susiklostyti tokia situacija, jog atsakovas 2023-07-10 vis dar nebus grąžinęs vartojimo kredito sumos ieškovui, todėl ieškovas vis dar patirs negautas pajamas (nuostolius). Nėra jokio pagrindo negautas pajamas (nuostolius) sieti su Sutarties termino pabaigos data, nes net ir suėjus Sutarties termino pabaigai, atsakovas gali būti negrąžinęs jam suteiktos vartojimo kredito sumos, t. y. atsakovas ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laivai disponuoja, o ieškovas ir toliau netenka atsakovo valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas. Todėl sprendimas turi būti pakeistas ir ieškovo reikalavimas tiek dėl negautų pajamų (nuostolių), tiek dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti patenkintas visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
7. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
8. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė 33 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1455,14 EUR), nuo Sutarties termino pabaigos (2023-07-10) iki visiško kredito grąžinimo dienos, nes, anot apelianto nėra aišku, kada atsakovas realiai grąžins visą skolą ir kol atsakovas naudojasi apelianto pinigais, tol apeliantas patiria nuostolius. Anot apelianto, tai, kad jis turi teisę reikalauti 33 procentų negautų pajamų (nuostolių) ir po sutarties pasibaigimo termino, patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Vartojimo kredito įstatymo nuostatos ir kt. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.
9. Ieškovo reikalaujamos priteisti 33 procentų negautos pajamos (nuostoliai) iki visiško skolos pagal kredito sutartį grąžinimo, vadovaujantis CK, Vartojimo kredito įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis, iš esmės laikytinos netesybomis.
10. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje yra nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
11. Taigi, įstatyme yra labai aiškiai reglamentuotas netesybų dydis jeigu skolininkas netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį – gali būti skaičiuojami tik 0,05 procentai nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti ir tik už 180 dienų laikotarpį. Be to ši norma yra imperatyvi, nes joje nurodyta, kad jokios kitos netesybos ar mokesčiai kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, kreditorius (ieškovas) po sutarties pasibaigimo termino (2023-07-10) neturi teisės skaičiuoti kitokio tarifo netesybų, nei imperatyviai nurodyta Vartojimo kredito įstatyme. Pažymėtina, kad tokią Vartojimo kredito įstatymo taikymo praktiką taiko ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje e3K-7-4-611/2020 yra nurodyta, kad kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų grupės 2020 m. birželio 9 d. vartojimo Kredito santykių teisinio reglamanetavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje yra nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjo išlaidas ir kitus mokesčius nustatančias vartojimo kredito sutarties sąlygas būtina įvertinti turinio aspektu ir nustatyti jų atliekamą funkciją. Jeigu nustatoma, kad tam tikri mokesčiai atlieka kompensacinę funkciją, jiems taikomi VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti ribojimai.<…> Kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma.
14. Taigi, iš šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad po vartojimo kredito sutarties pasibaigimo nuostoliai (negautos pajamos) negali būti skaičiuojami didesni nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis.
15. Pažymėtina, kad net paties ieškovo apeliaciniame skunde cituojamame 2020-12-14 Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktoriaus sprendime dėl Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 241-69 „Dėl vartojimo kredito teikimo gairių patvirtinimo“ pakeitimo (Nr. V 2020/(34.3.E-3400)-419-32) yra nurodyta, jog vartojimo kredito davėjas turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) tiek, kiek vartojimo kredito davėjo nuostolių nepadengia vartojimo kredito sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito statymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis).
16. Taigi, kreditoriaus patiriamų nuostolių dydį labai aiškiai riboja Vartojimo kredito statymo 11 straipsnio 8 dalis.
17. Esant šioms aplinkybėms spręsti,kad kol nepasibaigė vartojimo kredito sutarties terminas (2023-07-10), negalima teigti, jog ieškovas patyrė kokių nors nuostolių. Tai bus galima konstatuoti tik tada, jei šiam terminui pasibaigus atsakovas nebus grąžinęs visos skolos ir tik tokiu atveju ieškovas įgis teisę skaičiuoti negautas pajamas, tačiau ne didesnes, nei nurodyta Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje. Kaip minėta, šiuo metu tokia teisė ieškovui dar nėra atsiradusi.
18. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą 33 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1455,14 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2023-07-10) iki visiško kredito grąžinimo dienos, todėl ši apeliacinio skundo dalis netenkinama.
19. Kadangi buvo netenkintas apeliacinio skundo reikalavimas pakeisti skundžiamo sprendimo už akių dalį dėl 33 procentų negautų pajamų (nuostolių) iki visiško skolos pagal kredito sutartį grąžinimo, t. y. konstatuota, kad teismas pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies, nėra pagrindo tenkinti ir apeliacinio skundo dalies dėl visų ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Dėl šios priežasties atmetami minėti apeliacinio skundo reikalavimai.
Dėl bylos baigties
20. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas bei aktualiausią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
21. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
22. Atmetus apeliacinį skundą, nėra pagrindo ieškovui priteisti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.