- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-02
- Bylos Nr.
- 2S-837-153/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12139-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- VšĮ Kauno klinikinei ligoninei
- Kategorijos
- 18.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 118.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1312-945/2014 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei VšĮ Kauno klinikinei ligoninei dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VšĮ Kauno klinikinei ligoninei, kuriame prašė: pripažinti negaliojančiu 2013 m. liepos 19 d. įspėjimą Nr. 3V-2077 apie darbo sutarties nutraukimą LR DK 139 str. pagrindu ir jį panaikinti; pripažinti darbo sutartį neprieštaraujančia įstatymų draudžiančioms nuostatoms; įpareigoti atsakovę pasiūlyti ieškovei kitas direktoriaus pavaduotojo pareigas – valdymui, konservatyviai medicinai, motinos ir vaiko sveikatos priežiūrai, ūkio ir inžinerijos reikalams ar intervencinei medicinai – iki konkurso pavaduotojo pareigoms užimti; pripažinti neteisėtu 2013 m. rugsėjo 12 d. Nr. P-1466 atsakovės direktoriaus įsakymą dėl prastovos ne dėl darbuotojo kaltės ir jį panaikinti bei priteisti iš atsakovės ieškovės vidutinio darbo užmokesčio skirtumą nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. iki sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės ieškovei 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013-10-21 nutartimi priėmė ieškinio reikalavimus dėl: pripažinimo negaliojančiu 2013 m. liepos 19 d. įspėjimą Nr. 3V-2077 apie darbo sutarties nutraukimą LR DK 139 str. pagrindu ir jo panaikinimo; dėl pripažinimo darbo sutarties neprieštaraujančia įstatymų draudžiančioms nuostatoms; dėl įpareigojimo atsakovę pasiūlyti ieškovei kitas direktoriaus pavaduotojo pareigas iki konkurso pavaduotojo pareigoms užimti, ir atsisakė priimti ieškinio reikalavimus dėl: pripažinimo neteisėtu 2013 m. rugsėjo 12 d. Nr. P-1466 atsakovės direktoriaus įsakymą dėl prastovos ne dėl darbuotojo kaltės ir jo panaikinimo, dėl priteisimo iš atsakovės ieškovės vidutinio darbo užmokesčio skirtumą nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. iki sprendimo visiško įvykdymo; dėl priteisimo iš atsakovės ieškovės naudai 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Išaiškino ieškovei, kad dėl aukščiau nurodytų reikalavimų ieškovė turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra ieškovės darbovietė.
Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pateikė teismui prašymą bylą nutraukti, paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, jog ieškovė netinkamai įgyvendina savo teisę į teisminę gynybą reikšdama reikalavimus, kurie yra nenagrinėtini teisme, nes nesukelia jokių materialiųjų teisinių padarinių. Ieškinio pareiškimą įvertinusi kaip nesąžiningą ieškovės elgesį, atsakovė prašė skirti ieškovei baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 16 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. 2-1312-945/2014 dėl pareikštų reikalavimų nenagrinėtinumo teisme, panaikino Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. DGKS-3538 darbo byloje Nr. APS-2-12391 dalis, kuriomis atmesti ieškovės reikalavimai pripažinti negaliojančiu 2013 m. liepos 19 d. įspėjimą Nr. 3V-2077 apie darbo sutarties nutraukimą Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 139 straipsnio pagrindu ir jį panaikinti, pripažinti darbo sutartį neprieštaraujančia įstatymų draudžiančioms nuostatoms, įpareigoti atsakovę pasiūlyti ieškovei R. B. kitas direktoriaus pavaduotojo pareigas – valdymui, konservatyviai medicinai, motinos ir vaiko sveikatos priežiūrai, ūkio ir inžinerijos reikalams ar intervencinei medicinai – iki konkurso pavaduotojo pareigoms užimti, panaikinto Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės prašymą dėl baudos ieškovei paskyrimo atmetė.
Teismas nurodė, kad teismine tvarka nagrinėtinu pripažintinas tik toks iš darbo teisinių santykių kylantis reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, apginant pažeistas ar ginčijamas į teismą besikreipiančios darbo teisinių santykių šalies teises ar teisėtus interesus.
Dėl reikalavimo pripažinti šalių sudarytą darbo sutartį neprieštaraujančia įstatymams. Teismas nurodė, kad tokia reiškiamo reikalavimo formuluotė negali būti siejama su darbo ginčo sprendimu, jo patenkinimas pats savaime neužkirs kelio jokios realios žalos atsiradimui, dar daugiau, pats atitinkamo fakto pripažinimas savaime nesukurs jokių teisinių pasekmių. Įvertinti, ar egzistuoja darbo sutarties prieštaravimas teisės aktų reikalavimams, privalo darbdavys. Priimdamas tokį sprendimą darbdavys prisiima ir riziką, jog, jo veiksmus pripažinus neteisėtais, atsiras įstatyme numatytos teisinės pasekmės. Kol darbdavys nėra priėmęs jokio realias teisines pasekmes sukuriančio sprendimo (nagrinėjamu atveju – neatleidęs ieškovės iš darbo dėl darbo sutarties prieštaravimo teisės aktų reikalavimams), nėra pagrindo spręsti, jog tarp šalių yra kilęs darbo ginčas dėl darbo sutarties atitikties teisės aktų reikalavimams, kuris būtų nagrinėtinas teismine tvarka.
Dėl reikalavimo dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo. Teismas sutiko su darbo ginčų komisijos sprendimu, jog įspėjimo įteikimas nesukuria jokių teisinių pasekmių, nelaikytinas ginčo dalyku, vertintinas kaip darbo sutarties nutraukimo procedūros dalis, kuri negali būti prilyginta įvykusiam juridiniam faktui. Nurodė, kad įspėjimo pripažinimas negaliojančiu ir panaikinimas neturėtų jokios įtakos darbdaviui priimant sprendimus, susijusius su tolesne darbo santykių eiga. Kol nebus priimtas darbdavio sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo, vertinti įspėjimą, kaip savarankišką veiksmą, nėra pagrindo.
Dėl reikalavimo įpareigoti darbdavį priimti darbuotoją į kitas, nei numatyta darbo sutartyje, pareigas. Teismas sutiko su darbo ginčų komisijos pozicija, kad darbo ginčus nagrinėjantiems subjektams nesuteikta tokia kompetencija. Pareigos pasiūlyti darbuotojui kitą darbą vykdymo tinkamumas gali būti vertinamas sprendžiant dėl darbuotojo atleidimo iš darbo ar prastovos darbuotojui nustatymo teisėtumo, tačiau darbdavio vertimas sukurti su darbuotoju teisinius santykius prieš jo valią laikytinas nepagrįstu kišimusi į išskirtinę darbdavio diskrecijos sferą. Šią aplinkybę teismas vertino kaip pagrindą daryti išvadą, jog šis reikalavimas taip pat yra nenagrinėtinas teisme.
Dėl ieškovės argumento, jog teismas, 2013-10-21 nutartimi priimdamas atitinkamus reikalavimus nagrinėti, pasisakė dėl jų vertinimo priskirtinumo teismo kompetencijai, teismas nurodė, kad nagrinėjant darbo bylas paprastai netaikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, atsižvelgiant į specifinį darbuotojo statusą, jo reiškiamų reikalavimų esmė ir pobūdis galutinai įvertinami parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 413 straipsnio 2 dalis).
Teismas nurodė, kad nors darbo ginčų komisija 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. DGKS-3538 pripažino, jog reikalavimų pripažinti įspėjimą dėl atleidimo iš darbo neteisėtu ir įpareigoti atsakovę pasiūlyti ieškovei kitas pareigas nagrinėjimas nepriskirtinas jos kompetencijai ir jų iš esmės nevertino, tačiau sprendimu šiuos reikalavimus atmetė, o ne atsisakė juos nagrinėti, kaip nurodyta DK 290 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Be to, darbo ginčų komisija įvertino ir kaip nepagrįstą atmetė jos kompetencijai taip pat nepriskirtiną reikalavimą dėl darbo sutarties pripažinimo neprieštaraujančia įstatymams. Teismas sprendė, kad nutraukiant civilinę bylą yra pagrindas panaikinti atitinkamas darbo ginčų komisijos sprendimo dalis.
Teismas kaip nepagrįstą atmetė atsakovės prašymą taikyti ieškovei CPK 95 straipsnyje numatytas procesines sankcijas. Nurodė, kad aplinkybė, jog byla yra nutraukiama, pati savaime tik patvirtina ieškovės kreipimosi į teismą nepagrįstumą, tačiau negali būti vertinama kaip patvirtinanti nesąžiningą ieškovės elgesį, valinį piktnaudžiavimą teise.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-1312-945/2014 nagrinėjimą iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl patikslinto ieškinio atsisakymo priimti. Kauno apylinkės teismui 2013-10-21 nutartimi dalį pareikštų ieškinio reikalavimų atsisakius priimti, kadangi ieškovė dėl šių reikalavimų dar nesikreipė į darbo ginčų komisiją, ieškovė 2013-11-06 kreipėsi į darbo ginčų komisiją su ieškiniu atsakovei dėl prastovos ne dėl darbuotojo kaltės pripažinimo negaliojančia, vidutinio darbo užmokesčio skirtumo išmokėjimo, neturtinės žalos priteisimo ir atsakovės reorganizavimo pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu. Darbo ginčų komisija 2013-11-29 sprendimu Nr. DGKS-1676 ieškovės prašymus pripažinti VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus G. A. 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. P-1466 dėl prastovos ne dėl darbuotojo kaltės neteisėtu, negaliojančiu ir jį panaikinti, įpareigoti VšĮ Kauno klinikinę ligoninę išmokėti vidutinio darbo užmokesčio skirtumą nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki visiško atsiskaitymo dienos atmetė kaip nepagrįstus, o prašymus dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės ir pripažinimo VšĮ Kauno klinikinės ligoninės administracijos reorganizavimą neteisėtu ir nepagrįstu atsisakė nagrinėti kaip nepriskiriamus darbo ginčų komisijos kompetencijai (DK 290 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Ieškovė 2013-12-12 parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė patikslintą ieškinį, tačiau teismas jį atsisakė priimti protokoline nutartimi ir pasiūlė pateikti atskirą ieškinį. Tačiau CPK 137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą priima dėl to motyvuotą nutartį, o šio straipsnio 5 dalyje dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, gali būti duodamas atskirasis skundas. Tokia teisė ieškovei suteikta nebuvo, kadangi patikslinto ieškinio priėmimo klausimas buvo netinkamai išspręstas grubiai pažeidžiant CPK nuostatas reglamentuojančias ieškinio priėmimą.
Dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu (kaip nenagrinėtinos teisme). CPK 293 straipsnio 1 punkte įtvirtintas bylos nutraukimo pagrindas taikomas kada reiškiamų reikalavimų sprendimas priskirtas ne teismams, o kitoms institucijoms. Tačiau bylos nutraukimo priežastys šiuo atveju neatitinka nei vieno CPK 293 straipsnyje išvardytų pagrindų, be to, nutraukiant bylą neišsprendus ginčo iš esmės, pažeidžiama asmens teisės kreiptis teisminės gynybos esmė.
Dėl teisės į teisminę gynybą sampratos ir jos tinkamo įgyvendinimo (realizavimo). Nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą ir ginčydama darbo ginčo komisijos spendimus, nesiekė realaus savo teisių gynimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, darbo ginčų komisijai sprendimu atmetus ieškovės reikalavimą, ginčo šalys grąžinamos į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kurioje galioja visi atsakovės priimti lokaliniai teisės aktai, sukeliantys teisines pasekmes ieškovei dėl darbo teisinių santykių su atsakove. Todėl atsakovė vėl gali imtis visų veiksmų dėl darbo santykių nutraukimo su ieškove, t. y. pakartoti tuos pačius veiksmus. Be to, vadovaujantis DK 296 straipsniu, nesutikdamos su komisijos sprendimu, šalys per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme.
Šalies argumentai
Dėl darbo ginčo nagrinėjimo Darbo ginčo komisijoje iki kreipimosi į teismą. Šiuo atveju ieškovė tinkamai kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl pažeistų teisių, ir tik nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimais, kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, todėl nepagrįstas teismo vertinimas, kad ieškovės reikalavimo formuluotė nesiejama su darbo ginčo sprendimu. Teismui konstatavus, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės neprieštarauja įstatymo draudžiamoms nuostatoms, ar patvirtinus, kad ginčo darbo sutartis prieštarauja įstatymo draudžiamoms nuostatoms, abiem atvejais sukurs ginčo šalims teisinius padarinius. Teismas nepagrįstai nurodė, kad įvertinti, ar egzistuoja darbo sutarties prieštaravimas teisės aktų reikalavimams, privalo darbdavys. DK 139 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo ar jos dalių, prieštaraujančių įstatymams, pripažinimo negaliojančiomis sprendžia darbo ginčus nagrinėjantis organas. Darbo ginčų komisija šį ginčą jau nagrinėjo, priėmė sprendimą, todėl ieškovė kreipėsi į teismą, manydama, kad ieškovės teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad įspėjimo pripažinimas negaliojančiu ir jo panaikinimas neturėtų jokios įtakos darbdaviui priimant sprendimus, susijusius su tolesne darbo santykių eiga. Pažymi, kad teismas, 2013-10-21 nutartimi priėmęs ieškinio reikalavimus nagrinėti teisme, jau 2014-01-16 nutartimi nusprendžia, kad ieškinio reikalavimai nenagrinėtini teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovės VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktorius prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad CPK 137 straipsnis reglamentuoja ieškinio priėmimo klausimo išsprendimą, o CPK 141 straipsnis – ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimą, todėl jau iškeltoje civilinėje byloje ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, kuriuo pakeitė pradinio ieškinio ir pagrindą, ir dalyką, teismas pagrįstai vadovavosi CPK 141 straipsniu ir atsisakė jį priimti. Be to, teismui atsisakius patikslintą ieškinį priimti, ieškovė iškėlė Kauno apylinkės teisme kitą civilinę bylą.
Nurodo, kad pagal teismų praktiką, materialinių teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo proceso stadijos, arba turi atsisakyti priimti ieškinį, arba jau iškėlus civilinę bylą, ją nutraukti remdamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas. Akivaizdu, jog ieškovė pažeisdama teisės aktuose nustatytą tvarką realizavo savo teisę kreiptis teisminės gynybos, t. y. savo reikalavimus kildino ne iš darbo sutarties, o iš atsakovės įspėjimo išleidimo, kuris apskritai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neturėjo jokios įtakos ieškovės darbo santykiams – jokių ieškovės iš darbo teisinių santykių kylančių teisių ir ar pareigų negalėjo pažeisti ir nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantė atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria civilinė byla nutraukta, tačiau atskirajame skunde nurodo argumentus dėl teismo 2013-12-12 protokolinės nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį, teisėtumo. Apeliantės nuomone, teismas, nagrinėdamas ieškovės pateikto patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, vadovaudamasis CPK 137 straipsniu, turėjo priimti atskirą teismo nutartį, kurią ieškovė turėjo teisę skųsti, o ne protokolinę nutartį, kuri yra neskundžiama. Atskiruoju skundu neskundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo motyvai gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju civilinė byla užbaigta neišnagrinėjus bylos iš esmės ir nepriėmus teismo sprendimo, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria byla nutraukta (užbaigta), pasisako dėl aukščiau nurodytų apeliantės argumentų.
Pagal parengiamojo teismo posėdžio protokolą nustatyta, kad 2013-12-12 nagrinėjant civilinę bylą parengiamajame teismo posėdyje, ieškovės atstovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, prašė jį prijungti ir nagrinėti. Kadangi darbo ginčų komisija išnagrinėjo ieškovės papildomus reikalavimus ikiteismine tvarka (b. l. 162, t. 3), teismas protokoline nutartimi atsisakė priimti patikslintą ieškinį, nurodė, kad ieškovė gali pateikti teismui naują ieškinį su naujais reikalavimais, be to, patikslinto ieškinio priėmimas gali užvilkint bylos nagrinėjimą (b. l. 165, t. 3). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ne pradinį ieškinį, kurio priėmimą reglamentuoja CPK 137 straipsnis, o patikslintą ieškinį jau iškeltoje civilinėje byloje pagal ieškovės pradinį ieškinį (CPK 141 straipsnyje nustatyta galimybė šaliai pakeisti ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą, tačiau tik nepažeidžiant šiame straipsnyje nurodytos tvarkos), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pateikto patikslinto ieškinio priėmimo klausimą sprendė vadovaudamasis CPK 141 straipsnio nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 141 straipsnio 4 dalis). Taip pat, kaip nurodo atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, ir pagal LITEKO duomenis matyti, kad ieškovė pasinaudojo teismo nurodyta teise ir užvedė naują civilinę bylą Kauno apylinkės teisme pagal teismo atsisakytus priimti ieškinio reikalavimus (civ. bylos Nr. 2-2361-945/2014). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliantės argumentus dėl teismo atsisakymo priimti ieškovės patikslintą ieškinį teisėtumo.
Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 12–21, t. 2) atsakovei VšĮ Kauno klinikinei ligoninei dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo, Kauno apylinkės teismas 2013-10-21 nutartimi (b. l. 61–64, t. 2) priėmė ieškinio reikalavimus dėl: pripažinimo negaliojančiu 2013 m. liepos 19 d. įspėjimo Nr. 3V-2077 apie darbo sutarties nutraukimą LR DK 139 straipsnio pagrindu ir jo panaikinimo; dėl pripažinimo darbo sutarties neprieštaraujančia įstatymų draudžiančioms nuostatoms; dėl įpareigojimo atsakovę pasiūlyti ieškovei kitas direktoriaus pavaduotojo pareigas iki konkurso pavaduotojo pareigoms užimti, kitus ieškinio reikalavimus atsisakė priimti, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą pagal priimtus ieškinio reikalavimus, 2014-01-16 nutartimi nutraukė civilinę bylą dėl pareikštų reikalavimų nenagrinėtinumo teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Apeliantės nuomone, teismas skundžiama nutartimi pažeidė jos, ieškovės, teisę į teisminę gynybą.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatyme įtvirtinta teisminės gynybos garantija reiškia ne tik asmens teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, skundu, prašymu ar pareiškimu, bet ir teismo pareigą išnagrinėti tokį procesinį dokumentą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas nėra absoliutus ir negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas turi atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba jau iškėlus civilinę bylą, ją nutraukti remdamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu. Priešingu atveju, teismui išnagrinėjus tokį reikalavimą, asmens teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikšti reikalavimai nenagrinėtini teisme, jų patenkinimas nesąlygotų jos teisių ar teisėtų interesų apsaugos, nesukurtų ginčo šalims teisinių padarinių. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą darbuotojas ginčyti laikantis civilinio proceso nustatytos tvarkos negali, nes tai nepatenka į individualaus darbo ginčo apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2012 ir kt.), todėl kol darbdavys nėra priėmęs sprendimo dėl darbo sutarties nutraukimo ir teisme nėra nagrinėjamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, įspėjimas nelaikytinas ginčo dalyku. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismine tvarka nagrinėtinu pripažintinas tik toks iš darbo teisinių santykių kylantis reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, apginant pažeistas ar ginčijamas į teismą besikreipiančios darbo teisinių santykių šalies teises ar teisėtus interesus. Todėl dėl ieškinio reikalavimo pripažinti darbo sutartį neprieštaraujančia įstatymams nurodytina, kad byloje nėra duomenų, jog darbdavys (atsakovė) yra priėmęs darbuotojo (ieškovės) atžvilgiu realias teisines pasekmes sukuriančio sprendimo – įsakymo atleisti iš darbo DK 139 straipsnio 1 dalies (darbo sutarties prieštaravimų įstatymams pašalinimas) pagrindu, šios aplinkybės neginčija ir bylos šalys, todėl darytina išvada, kad nėra nagrinėtino teismine tvarka tarp šalių kilusio darbo ginčo dėl darbo sutarties atitikties teisės aktų reikalavimams, o ieškovė pareiškė ieškinio reikalavimus dar nesant galimai pažeistoms jos teisėms ir teisėtiems interesams. Dėl apeliantės argumento, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje turėjo atsisakyti jį priimti, matydamas, kad ieškinio reikalavimai nenagrinėtini teisme, tačiau ieškinio reikalavimus priėmė, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pagal CPK nuostatas, nustačius, jog procesas pradėtas pažeidus teisės kreiptis teisminės gynybos prielaidas, byla nutraukiama. Todėl pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinio reikalavimus ir nustatęs aukščiau minėtas aplinkybes, nutraukdamas bylą CPK normų nepažeidė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat nesant atskirojo skundo argumentų dėl ginčijamos teismo nutarties dalių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-09-23 sprendimo Nr. DGKS-3538 darbo byloje Nr. APS-2-12391 dalių panaikinimo, taip pat atsakovės prašymo dėl baudos ieškovei paskyrimo atmetimo, apeliacinės instancijos teismas šių nutarties dalių teisėtumo ir pagrįstumo nenagrinėja.
Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.