Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės namo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „V. S.“ dėl dokumentų originalų išreikalavimo ir baudos paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

I. A. skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis).

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, konstatavus, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) nepašalino 2021 m. liepos 30 d. nutartimi nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

13. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) teismui padavus ieškinį, pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą – 2021 m. liepos 30 d. nutartimi nustatė Bendrijai terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškinyje nenurodytas ieškinio dalykas, t. y. nesuformuluotas ieškovės materialinis teisinis reikalavimas atsakovei, kad ieškovė reiškia tik procesinio pobūdžio prašymą dėl rašytinio įrodymo išreikalavimo, kas negali būti savarankišku ieškinio dalyku, nes tai yra procesinio pobūdžio prašymas, o ne materialinis teisinis reikalavimas atsakovei. 2021 m. spalio 5 d. nutartimi teismas konstatavo, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų ir ieškinį atsisakė priimti. Apeliantė nesutinka su priimta nutartimi.

14. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Kartu pažymėtina ir tai, kad ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama Civilinio proceso kodekso nuostatų nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.

15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl paminėto, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-223-421/2019; Nr. 3K-3-115-916/2018 ir kt.).

16. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz.: 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019).

17. Iš bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) ieškiniu nurodė, kad, gavusi UAB „V. S.“ prašymą sušaukti namo bendrasavininkų susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl namo bendrųjų konstrukcijų kapitalinio remonto atlikimo perdangos tarp namo požeminio garažo ir pirmojo aukšto bei kolonų konstrukcijos sustiprinimo pagal IKI prekybos tinklo standartą, 2021 m. kovo 15 d. informavo visus namo savininkus, kad prašomas sušaukti susirinkimas bus sušauktas, kai tai bus leidžiama pagal teisės aktus. Nurodė, kad namo viešai prieinamose erdvėse 2021 m. kovo 17 d. buvo iškabintas Bendrijos ¼ butų ir kitų patalpų savininkų pranešimas „Apie namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimą apie namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu", kuriame buvo nurodoma, kad organizuojamas balsavimas raštu. Teigė, kad UAB „V. S." patvirtino, jog balsavimas vyko iki 2021 m. balandžio 14 d., tačiau susirinkimo dokumentai Bendrijai nebuvo pateikti. Nurodė, kad 2021 m. birželio 1 d. buvo ruošiamasi pradėti darbus, kuriems pritarimo buvo prašoma rengtame balsavime, be to, į Bendriją kreipėsi namo butų ir kitų patalpų savininkai prašydami informuoti kokie darbai yra vykdomi name bei kokie yra įvykusio balsavimo rezultatai, tačiau Bendrija tokios informacijos neturi. Teigė, kad Bendrijai, kuri yra vienintelis teisėtas Namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, tais atvejais, kai butų ir kitų patalpų (jų dalies) savininkų susirinkimas ar balsavimas raštu organizuojamas 1/4 butų ar kitų patalpų savininkų, protokolas kartu su jo priedais (originalas) privalo būti perduotas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo susirinkimo ar balsavimo raštu dienos. Prašė teismą įpareigoti atsakovę UAB „V. S.“ ne vėliau kaip per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Bendrijai 2021 m. balandžio 16 d. Butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. 21/04/16 ir jo priedų, nurodytų protokolo 9 punkte, originalus, o atsakovei nevykdant teismo įpareigojimo, nustatyti 40 Eur baudą ieškovės naudai už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną.

18. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovė nenurodė ieškinio dalyko, t. y. nesuformulavo materialinio teisinio reikalavimo atsakovei, kad ieškovės reikalavimų patenkinimas nesukels jai jokių materialiųjų teisinių padarinių ir, kad toks ieškovės reikalavimas nenagrinėtinas teisme. Konstatuotina, kad pareikštas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami - ieškovė suformulavo neturtinio pobūdžio reikalavimą išreikalauti iš atsakovės UAB „V. S.“ 2021 m. balandžio 16 d. Butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. 21/04/16 ir jo priedų, nurodytų protokolo 9 punkte, originalus, t. y. ieškovė nurodė išreikalautinų dokumentų skaičių, tikslią datą; išreikalautinų dokumentų pobūdį ir rūšį; taip pat nurodė motyvus bei pagrindą dėl minėtų dokumentų gavimo būtinumo ieškovei. Be to, patikslintame ieškinyje ieškovė taip pat konkretizavo materialinės teisės nuostatas, kurios yra pažeistos bei dėl kokių konkrečiai pažeistų Bendrijos teisių gynimo kreipiamasi į teismą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas be pagrindo atsisakė priimti ieškinį dėl reikalavimo pobūdžio suformulavimo netinkamumo ir laikė tai tokiu trūkumu, dėl kurio ieškinys apskritai negalėtų būti priimamas, nagrinėjamas, iš kurio turinio atsakovė UAB „V. S.“ negalėtų suprasti pareikštų reikalavimų esmės ir pan..

19. Be to, pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekse įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu apklausti šalis, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, pasiūlyti pateikti reikiamus bylos nagrinėjimui dokumentus ir pan.. Įvertintina, kad įstatymų leidėjas teismui, priėmus procesinį dokumentą nagrinėjimui, numato galimybę prireikus tikslinti šalių pareigą įrodinėti bei atlikti kitus veiksmus, kurie teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje (CPK 225 straipsnio 1, 6 punktai). Ar ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, ar jo teisės pažeistos ir gintinos teisme, sprendžiama tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą ir į šį klausimą teismui atsakant priimant sprendimą.

20. Minėtų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atsisakyti priimti ieškinį teismo nurodytais motyvais yra nepagrįstas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti Bendrijos ieškinį, naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, nes tai yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas šio klausimo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

21. Dėl kitų atskirojo skundo motyvų nepasisakytina, nes jie neįtakoja galutinio procesinio sprendimo priėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „V. S.“ priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.