Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei,

suinteresuotiems asmenims K. S., M. P. ir Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro atstovei Ilonai Juškevičienei,

uždarame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. S., A. S., M. P. ir Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centrui dėl vaiko globėjo (rūpintojo) nušalinimo nuo pareigų atlikimo, kito globėjo (rūpintojo) ir turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teismo rūmuose gautas pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje pareiškimas, kuriuo prašoma nušalinti M. P. nuo nepilnamečio R. G. globėjos (rūpintojos) pareigų; paskirti K. S. ir A. S. nepilnamečio R. G. nuolatiniais globėjais (rūpintojais) ir turto administratoriais; nustatyti R. G. globos (rūpybos) ir gyvenamąją vietą globėjų (rūpintojų) gyvenamojoje vietoje. Tuo pačiu pareiškimu pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai pavesti R. G. globėjos pareigas vykdyti K. S. ir A. S. iki bus priimta nutartis civilinėje byloje dėl nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. lapkričio 23 d. Šiaulių apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6865-874/2020 J. G. neterminuotai apribojo motinos valdžią jos sūnaus R. G. atžvilgiu. Tėvystė vaikui nustatyta nebuvo. 2021 m. sausio 13 d. Šiaulių apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-542-874/2022 nepilnamečiui R. G. nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta M. P.. 2021 m. kovo 16 d. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius gavo pranešimą apie tai, kad nepilnamečio vaiko R. G. globėja M. P. galimai naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš globojamą vaiką. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09104-22 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo, buvo paskirta kardomoji priemonė, užtikrinanti, kad galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nebendrautų su nukentėjusiu vaiku. 2022 m. kovo 16 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktu, nepilnametis vaikas R. G. buvo paimtas iš nesaugios jam aplinkos ir apgyvendintas Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro budinčio globotojo šeimoje. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, vadovaudamasis įstatymu nustatytais veiksmais, 2022 m. kovo 17 d. atliko Vaiko situacijos vertinimą ir nustačius, jog minėtoje aplinkoje iškilo realus pavojus vaiko R. G. fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo paimti vaiką R. G. iš įstatyminės atstovės M. P.. Nepilnametis R. G. teigė, jog nebenori gyventi pas globėją, nes bijo jos, kadangi jį skriaudžia. Norėtų gyventi kitoje šeimoje. 2022 m. balandžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-4114-1079/2022 buvo išduotas leidimas paimti vaiką R. G. iš jo nuolatinės globėjos M. P.. 2022 m. balandžio 4 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte R. G. teigia, kad bendravo su būsimais globėjais vieną kartą, vardų neprisimena, žino, kad būsimi globėjai turi elektrinį paspirtuką, žino, kad gyvens P., tik nelabai norėtų keisti mokyklos. Pareiškėjas, įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į 2022 m. kovo 18 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros išvadą, nutarė, kad M. P. netinkamai vykdė pareigas, todėl tikslinga kreiptis į teismą dėl globėjos nušalinimo nuo pareigų atlikimo, kito globėjo paskyrimo. 2022 m. kovo 31 d. pareiškėjas gavo raštą iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus, kad K. S. ir A. S. kreipėsi į juos ir išreiškė pageidavimą nuolat globoti R. G.. Globėjai atitinka globėjams (rūpintojams) keliamus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.268 straipsnyje ir nėra aplinkybių, išvardytų CK 3.269 straipsnyje, dėl kurių jie negalėtų būti paskirtais nuolatiniais globėjais (rūpintojais). K. S. ir A. S. neteisti, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. K. S. ir A. S. gyvena 3 kambarių, 59 kv. m., nuosavame bute, kuriame yra visi patogumai. Butas saugus, tvarkingas. R. G. bus skirtas atskiras kambarys, kuriame bus visi tokio amžiaus vaiko poreikius atitinkantys baldai ir reikmenys. K. S. ir A. S. vaikų neturi, gyvena bute dviese. VšĮ Panevėžio miesto poliklinikos išduotuose medicininiuose pažymėjimuose Nr. 66 GKK ir 43 GKK, nurodoma, kad K. S. ir A. S. medicininių priešparodymų vaiko globai neturi. K. S. dirba (duomenys neskelbtini) kokybės specialiste, A. S. dirba (duomenys neskelbtini), padalinio vadovu (Panevėžyje). Bendros šeimos pajamos – 2500 Eurų per mėnesį. Būsimi globėjai buvo susitikę su R. G. vieną kartą. R. G. žino, kad gyvens pas kitus globėjus ir nori vykti pas juos kuo greičiau.

Pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdžio metu nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir pareiškime. Pažymėjo, kad mažametis, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jau kurį laiką gyvena su laikinais globėjais K. S. ir A. S.. R. G. pas laikinuosius globėjus gyventi patinka ir jis nori pas juos gyventi. Vaikas lanko progimnazijos antrą klasė, psichologo konsultacijas, sklandžiai adaptuojasi naujoje vietoje, gerėja vaiko psichologinė situacija, jo vidinė savijauta, todėl mano, kad globėjai tinkamai rūpinasi vaiku ir gerai atlieka globėjų pareigas. Globėjai bendrauja ir bendradarbiauja su mokykla, kurioje mokosi vaikas. Surinkti duomenys, kad mažamečio vaiko globėja M. P. netinkami vykdė globėjos pareigas, nes ji buvo bausta administracine tvarka, gauti duomenys iš mokyklos, be to, vyksta ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš vaiką. Prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo M. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apklausiama teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu sutinka. R. G. yra jos vyro sesers sūnus ir ji jo globėja buvo du metus. Nors ikiteisminis tyrimas vyksta, tačiau ji nesutinka, kad prieš vaiką buvo naudojamas smurtas. Vaikas iš pat pradžių nenorėjo su ja gyventi, todėl ji siūlė jam pačiam išeiti, prašyti, kad apgyvendintų kitur. Vaikas sakė, kad jo mama ir teta liepė su ja nebendrauti. Jis visada su ja elgėsi atšiauriai, neklausė, nors ji jį prižiūrėjo nuo pat gimimo. Ji pati turi tris savo nepilnamečius vaikus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 494 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal globėjo ar rūpintojo, globos ir rūpybos institucijos pareiškimą globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pagal globos ir rūpybos institucijos arba prokuroro pareiškimą globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi nušalintas nuo pareigų, jeigu jis netinkamai atlieka globėjo ar rūpintojo pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais.

Šiuo nagrinėjamu atveju vaiko teisių apsaugos institucija kreipėsi į teismo rūmus prašydama nušalinti nepilnamečio R. G. globėją M. P. nuo globėjos (rūpintojos) pareigų. Pareiškėjas savo reikalavimą dėl globėjos nušalinimo grindė iš esmės tuo, kad ji netinkamai vykdo globėjos pareigas, nesugeba užtikrinti globotiniui saugios aplinkos, galimai naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš globojamą vaiką.

Vaiko globos tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.248 straipsnio 1 dalis). Teisinių santykių dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo parinkimo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010).

Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, pareiškėjo atstovės, suinteresuotų asmenų paaiškinimus teismo pasėdžio metu, sprendžia, jog pareiškėjo argumentai dėl globėjos M. P. netinkamo pareigų vykdymo pagrįsti. Nors vaiko globėja ir neigia, kad kada nors būtų naudojusi tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, tačiau nurodė, kad tarp jos ir globojamo vaiko neužsimezgė glaudus ryšys, nebuvo artimo bendravimo, ji pati ne kartą siūlė vaikui išeiti iš jų šeimos, prašytis būti perkeliamam į kitą šeimą. Globėja nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir teismo prašė pareiškimą tenkinti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad globėjos M. P. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, dėl galimai naudoto fizinio ir psichologinio smurto prieš vaiką R. G.. 2022 m. kovo 17 d. pareiškėjui atlikus vaiko situacijos vertinimą, buvo nustatyta, jog vaiko aplinkoje iškilo realus pavojus vaiko R. G. fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei, arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad vaiko globėja M. P. nesugebėjo sukurti saugios aplinkos vaikui augti ir vystytis, o netgi priešingai, galimai kėlė jam realų pavojų. Apklaustas nepilnametis R. G. nurodė, kad gyventi globėjos šeimoje nebenori, jos bijo, nes yra skriaudžiamas, mušamas diržu.

Įvertinus visumą byloje nustatytų duomenų, yra pagrindas tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl globėjos (rūpintojos) M. P. nušalinimo nuo R. G. globėjos (rūpintojos) pareigų (CK 3.246 straipsnio 3 dalis, CPK 494 straipsnio 2 dalis).

Nušalinus globėją (rūpintoja) nuo šių pareigų, R. G. turi būti paskirtas kitas globėjas (rūpintojas) (CPK 494 straipsnio 4 dalis). Suinteresuoti asmenys K. S. ir A. S. sutinka rūpintis vaiku, vaikas sutinka su jais gyventi. Kitų asmenų, norinčių rūpintis vaiku, nenustatyta.

Vaiko globėjas (rūpintojas) parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju (rūpintoju), jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku bei vaiko interesus (CK 3.268 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pirmiausia turi nuspręsti, kokia aplinka priimtinesnė pačiam vaikui, tai yra, kur vaikui bus sudarytos geriausios sąlygos augti ir harmoningai vystytis. Norint nuspręsti, kokia aplinka priimtinesnė pačiam vaikui, teismas turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš pretenduojančių tapti nuolatiniais globėjais (rūpintojais) asmenų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš pretenduojančių tapti nuolatiniais globėjais (rūpintojais) asmenų šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su globėju (rūpintoju); 3) vaiko norus ir pažiūras.

CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių, interesų apsaugos bei gynimo principas, kuris reiškia, kad bet kurį vaiką liečiantį veiksmą būtina įvertinti vaiko interesų požiūriu, užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad nurodytos teisės būtų įgyvendinamos ir tais atvejais, kai vaikas neturi tėvų, kai tėvai negali sudaryti sąlygų vaiko, fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai ar kai tėvų valdžia yra apribota. Būtent vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises, kai šito negali ar nenori daryti vaiko tėvai (CK 3.248 straipsnis).

Teismas privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ir rūpybos reikalingų asmenų teisės ir teisėti interesai (CPK 491 straipsnio 2 dalis), aiškintis, kas geriausiai atitinka globos (rūpybos) reikalingų vaikų interesus. Tokio pobūdžio bylose itin svarbi yra vaiko išreikšta nuomonė, jei ji neprieštarauja paties vaiko interesams. Be to, įstatymas nustato, kad vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, vaikas turi būti rengiamas savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje, o vienas iš vaiko globos (rūpybos) nustatymo principų – geriausių jo interesų pirmumas bei vaiko globa (rūpyba) šeimoje (CK 3.248, 3.249 straipsniai).

Iš pareiškėjo atstovės paaiškinimų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo rekomenduojami R. G. globėjai K. S. ir A. S. atitinka visus globėjams keliamus reikalavimus, turi tinkamas buitines sąlygas užtikrinti vaikų poreikius, jų gyvenimo ir ugdymo sąlygas, jų sveikatos būklė leidžia būti vaiko globėjais (rūpintojais). Vaikas jau daugiau nei mėnesį gyvena globėjų namuose, iš pareiškėjo atstovės ir suinteresuotų asmenų paaiškinimo teismo posėdžio metu, matyti, kad vaikas gyveno sąlygomis patenkintas, su globėjais sutaria, yra išreiškęs norą, kad jie būtų paskirti jo globėjais. Kitų asmenų, norinčių rūpintis nepilnamečiu vaiku R. G. nėra, todėl, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko išsakytą pageidavimą, į geriausius vaiko interesus, K. S. ir A. S. skirtini nuolatiniais nepilnamečio R. G. globėjais (rūpintojais) ir turto administratoriais, nustatant vaiko globos (rūpybos) ir gyvenamąją vietą globėjų (rūpintojų) gyvenamojoje vietoje (CK 3.249, 3.256, 3.265, 3.268 straipsniai).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi, paliktinos galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnis, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalimi, 3.248, 3.249 straipsniais, 3.251 straipsniu, 3.252 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalies 1 punktu, 3.256 straipsnio 1 punktas, 3.259, 3.263 straipsniais, 3.264 straipsnio 3 dalimi, 3.265 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 494, 496, 502, 504 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nušalinti M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), nuo nepilnamečio R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėjos (rūpintojos) pareigų.

Paskirti K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančius (duomenys neskelbtini), nepilnamečio R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatiniais globėjais (rūpintojais) ir turto administratoriais.

Nustatyti nepilnamečio R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi, palikti galioti iki nutarties įsiteisėjimo.

Nutartis vykdytina skubiai, atskirojo skundo padavimas nutarties vykdymo nesustabdo.

Per tris darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išsiųsti nutarties kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Nutartis per septynias dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus. Atskirojo skundo padavimas nutarties vykdymo nesustabdo.