Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje ieškinį atsakovei J. G. dėl motinos valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo M. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo M. P. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdžio metu neprieštaravo ieškovo ieškiniui ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad yra R. teta, nuo gimimo R. vieną mėnesį augino ji. Ir vėliau visą laiką stebėjo vaiką, juo rūpinosi. Atsakovės dukrą E. augino atsakovės mama iki mirties. Atsakovė neturi įgūdžių auginti vaikus, ji yra priklausoma nuo alkoholio ir galimai narkotikų. Nuo vaiko paėmimo atsakovė nė karto neskambino, neatvažiavo. Ji pati skambindavo atsakovei, kad ši pabendrautų su vaiku. Nuo gegužės mėnesio telefonu negali susisiekti su atsakove, ši ją užblokavo internete. R. net mama atsakovės nevadina, tik vardu. R. sustojęs augimas, sutrikusi raida, yra elgesio problemų. Atsakovė nesilankė pas gydytojus būdama nėščia, nėštumo metu nuolat girtavo. Su dukra atsakovė taip pat nebendrauja, išlaikymo dukrai nemoka. Lankėsi su R. pas psichologus, berniuko elgesys po truputį keičiasi. Vaiko fizinė sveikata stabilizavosi. Atsakovę visada išlaikė motina, todėl jai neišsivystė poreikis dirbti. Kai dirbo pardavėja, buvo apsivogusi. Dirbo „grybyne“, bet buvo per sunku. Mano, kad atsakovės nėmokės išlaikymo sūnui, kokia suma būtų bepriteista.

Atsakovė J. G. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta viešo paskelbimo būdu, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti asmeniškai, atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pateikė socialinės darbuotojos susirašinėjimą su atsakove trumposiomis žinutėmis, iš kurių matyti, kad atsakovei apie teismo posėdį žinoma, atsakovė nurodė, kad yra užsienyje ir teismo posėdyje negalės dalyvauti. Atsakovė kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, yra atstovaujama advokato, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškovo atstovės, atsakovės atstovo, trečiojo asmens paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovė J. G. turi du vaikus: R. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini). Vaiko R. G. gimimo įraše duomenys apie tėvą nenurodyti. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2571-767/2017 patvirtino J. G. ir E. I. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalių dukros E. G. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu E. I., o atsakovė nepilnametės dukros išlaikymui įsipareigojo teikti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos iki dukros pilnametystės. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. A-690 R. G. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja bei turto administratore skirta R. M. Š. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. A-1208 atsakovės šeima buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, nes išvyko gyventi adresu (duomenys neskelbtini), pas savo sugyventinį T. P. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. A-940 atsakovės ir T. P. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros, toliau buvo teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, šeimai skirtas socialinis darbuotojas. Viešosios įstaigos Joniškio socialinių paslaugų ir užimtumo centro 2018 m. balandžio 23 d. rašte Nr. (1.11.)-S-218 nurodoma, kad socialinės priežiūros paslaugas šeimai teikti sudėtinga, apsilankymo metu namuose dažnai nieko nerandama arba randami pašaliniai asmenys, T. P. labai priešiškai nusiteikęs specialistų atžvilgiu, nepriima teikiamų paslaugų. 2018 m. spalio 26 d. gauta informacija, kad atsakovė išsikėlė gyventi adresu (duomenys neskelbtini), pas močiutę, kuri globoja jos sūnų R. G. Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centras 2019 m. liepos 25 d. rašte Nr. (1.8.) S-869 nurodyta, kad atsakovė su sūnumi R. G. atvyko gyventi pas sugyventinį T. P., adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. vaikui R. G. buvo nustatyta laikinoji globa. Nuo 2019 m. liepos 25 d. atsakovės šeimai paskirta atvejo vadybininkė, kuri informavo, kad apsilankius šeimoje rasta netvarka, virtuvėje prie stalo sėdėjo pašaliniai asmenys ir su T. P. vartojo alkoholį. Namuose nėra grindų, daromas remontas, vaikas miega kampe ant sulankstomo fotelio, aplinkui netvarka, nešvara. Atsakovė neturi jokių pajamų, nedirba, neregistruota Užimtumo tarnyboje, socialinių išmokų negauna, gyvena iš sugyventinio T. P. pajamų. 2019 m. liepos 26 d. vaikui nustatytas pirmas grėsmės lygis. Atsakovė sutiko, kad sūnui R. G. nėra tinkamų gyvenimo sąlygų, todėl sūnų nuvežė pagyventi pas močiutę R. M. Š. į (duomenys neskelbtini), kol vyksta remontas. 2019 m. rugpjūčio 12 d. atvejo vadybos posėdžio metu nuspręsta atsakovės šeimai teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas, sudarytas atvejo vadybos planas. 2019 m. rugsėjo 24 d. gauta informacija iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kad neprižiūrimas ir paliktas vienas šešerių metų vaikas, motina su sugyventiniu girtauja. Nuvykus policijos pareigūnams, atsakovė rasta blaivi, socialinės darbuotojos paraginta išvyko gyventi pas močiutę R. M. Š. 2019 m. rugsėjo 26 d. pildyta grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. 6GL-3610 ir vaikui nustatytas pirmas grėsmės lygis. 2019 m. lapkričio 7 d. atvejo vadybininkei ir socialinėms darbuotojoms darbui su šeima apsilankius atsakovės šeimoje adresu (duomenys neskelbtini), mažametis R. G. rastas prižiūrimas T. P. dėdės. Vaikas prasitarė, kad bijo T. P., kai šis yra išgėręs, nurodė, kad T. P. jį mušė laidu, tačiau socialinės darbuotojos matomose vaiko nurodytose vietose smurto žymių nepastebėjo. 2019 m. lapkričio 12 d. pildytoje grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje Nr. 6GL-4252 vaikui nustatytas pirmas grėsmės lygis. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams nuvykus į šeimą, kambaryje jautėsi alkoholio kvapas, T. P. garsiai šaukė, keikėsi, plūdo keiksmažodžiais specialistes, girdint vaikui. Tik iškvietus policijos pareigūnus, specialistės vėl pateko į vidų vertinti esamos situacijos. Vaikas R. G. pasakė, kad T. P. jį mušė. Atsakovė su vaiku R. G. išvyko gyventi pas močiutę R. M. Š. į (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 20 d. atvejo vadybos posėdžio metu nuspręsta teikti psichologo konsultacijas vaikui ir atsakovei, keisti ugdymo įstaigą, kreiptis dėl piniginės socialinės išmokos, stoti į socialinių būstų eilę. Atsakovė informuota, kad nesikeičiant situacijai ar jai blogėjant sūnus R. G. gali būti paimtas iš šeimos. 2019 m. gruodžio 3 d. Probacijos tarnybai lankant T. P. gyvenamojoje vietoje, namuose vėl rasta atsakovė su sūnumi R. G. 2019 m. gruodžio 5 d. pildytoje grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje Nr. 6GL-4642 vaikui nustatytas antras grėsmės lygis ir priimtas sprendimas paimti vaiką iš atsakovės. 2019 m. gruodžio 5 d. vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktu Nr. 6NA-845 mažametis R. G. paimtas iš jam nesaugios aplinkos (duomenys neskelbtini), ir laikino apgyvendinimo aktu Nr. 6VLA-131 laikinai apgyvendintas Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre. 2019 m. gruodžio 5 d. atsakovė raštu atsisakė auginti savo sūnų R. G., nes vaikas jai trukdo gyventi su T. P. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-16069-457/2019 leido paimti nepilnametį vaiką R. G. iš motinos J. G. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu atsakovė bausta pagal Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį, nes žinodama, kad jos sugyventinio T. P. atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto mažamečio vaiko R. G. atžvilgiu, neužtiktino sūnui saugios aplinkos, su sūnumi 2019 m. gruodžio 3 d. rasta T. P. namuose. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A-1123 R. G. laikinąja globėja ir turto administratore paskirta M. P. Nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d. su atsakove dirbo mobilioji komanda. 2019 m. gruodžio 20 d. atvejo vadybos posėdyje atsakovė nedalyvavo. Teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas atsakovei yra sudėtinga, nes ji vengia bendradarbiauti, išsisukinėja, meluoja, atsakovė nesistengia užtikrinti vaikui saugios aplinkos ir nenori priimti jai siūlomos pagalbos. Atsakovė nesidomi sūnumi R. G., nebuvo atvykusi jo aplankyti, kai vaikas buvo apgyvendintas Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre, taip pat nebuvo susisiekusi su vaiko laikinąja globėja ir vaiku nesidomėjo, jo nei karto neaplankė. 2020 m. sausio 14 d. atsakovė raštu paaiškino, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 15 d. atvejo vadybos posėdyje atsakovė nedalyvavo, atvejo vadyba atsakovei užbaigta, nes ji išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), informacija apie šeimą perduota Šiaulių rajono socialinių paslaugų centrui. 2020 m. sausio 29 d. atvejo vadybos posėdyje nutarta, kad atsakovei reikia socialinio darbuotojo pagalbos, motyvuojant ją elgesio pokyčiams, siekiant ugdyti mamos atsakingumą, norą auginti sūnų šeimoje, atsakovei sudarytas pagalbos planas, nurodyti įpareigojimai: dalyvauti užimtumo tarnybos priemonėse, savarankiškai ieškotis darbo, išklausyti tėvystės gebėjimų mokymus, deklaruoti gyvenamąją vietą, prisirašyti pas šeimos gydytoją, susitikti su sūnumi bei bendrauti telefonu. 2020 m. vasario 12 d. atvejo vadybos posėdyje atsakovė paaiškino, kad ryšio su sūnumi neieškojo, vaiko laikinajai globėjai M. P. neskambino. Nuspręsta laikinąją globą R. G. pratęsti trims mėnesiams, socialinių paslaugų teikimą atsakovės šeimai tęsti tris mėnesius, atsakovei nurodyti įpareigojimai: savarankiškai ieškotis darbo, išklausyti tėvystės gebėjimų mokymus, lankytis pas psichologą, lankyti sūnų bei bendrauti telefonu, lankyti priklausomybės konsultanto konsultacijas. 2020 m. gegužės 13 d. Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras informavo Tarnybą, kad 2020 m. gegužės 12 d. vyko atvejo vadybos posėdis ir nepilnamečio R. G. globos peržiūra. Nustatyta, kad atsakovė nėra pasiruošusi vaiko R. G. grįžimui į šeimą, nemotyvuota spręsti savo šeimos problemų, nesuvokia pasekmių, dėl savo poelgio neapgailestauja. Atsakovė nedirba, išlaikoma draugo, sūnaus R. G. neaplankė nei karto. Pagalbos plane nurodytus įsipareigojimus vykdė iš dalies (dalyvavo pozityvios tėvystės mokymuose). Atsakovė pakeitė gyvenamąją vietą ir išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), atvejo vadybos procesų vykdymas ir socialinių paslaugų teikimas perduodamas vykdyti Šiaulių miesto socialinių paslaugų centrui. Laikinosios globėjos M. P. 2020 m. gegužės 15 d. paaiškinime nurodyta, kad atsakovė nebendrauja su sūnumi R. G., neskambina telefonu, vaiko nelanko, išlaikymo neteikia. 2020 m. gegužės 19 d. atsakovės paaiškinime nurodyta, kad ji darbo bei pajamų neturi, pragyvena iš draugo pajamų, gyvena (duomenys neskelbtini) nuomojamame bute, Užimtumo tarnyboje neregistruota, sūnumi R. nesirūpino ir jo nelankė, nesidomi sūnaus ugdymu ir sveikata. Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos gauta informacija, kad R. G. ugdymu domisi tik laikinoji globėja M. P., atsakovė nė karto neskambino, nesidomėjo sūnaus ugdymu. Iš 2020 m. gegužės 19 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto nustatyta, kad M. P. laikinosios globėjos pareigas vykdo tinkamai, rūpinasi R. G. ugdymu, sveikata, vaikas prižiūrėtas tinkamai. 2020 m. gegužės 26 d. atvejo vadybos posėdyje atsakovė paaiškino, kad gyvena pas draugą (duomenys neskelbtini) nuomojamame bute, ją išlaiko draugas, ji jokių pajamų neturi. Sūnaus nelankė, nes nebuvo galimybės nuvažiuoti. Atvejo vadybos posėdyje nuspręsta pradėti taikyti atvejo procesą ir teikti socialines paslaugas atsakovės šeimai. Atsakovė įpareigota geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, vykdyti įpareigojimus ir įsipareigojimus, lankyti pozityvios tėvystės mokymus, psichologo konsultacijas, pagal galimybę teikti išlaikymą vaikams, tęsti susitikimus su sūnumi, domėtis jo ugdymu, sveikata, užimtumu, registruotis Užimtumo tarnyboje, susirasti nuolatinio pobūdžio darbą, įsitraukti į projektinę veiklą „Kitas AŠ“. 2020 m. rugpjūčio 11 d. atvejo vadybos posėdyje atsakovė paaiškino, kad gyvena nuomojamame bute, dirba (duomenys neskelbtini), tris kartus lankė vaiką, bendrauja telefonu, su laikinąją globėja M. P. nebendrauja visiškai, nesidomi vaiko R. ugdymu. Socialinė darbuotoja, dirbanti su šeimomis nurodė, kad atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), gyvena nuomojamame bute, su sūnumi buvo susitikusi du kartus. Atvejo vadybos posėdyje nuspręsta tęsti atvejo procesą ir teikti socialines paslaugas atsakovės šeimai. Atsakovė įpareigota tęsti neįgyvendintų uždavinių įgyvendinimą, tęsti susitikimus su sūnumi R. G., domėtis vaiko ugdymu, sveikata, užimtumu, išlaikyti darbo vietą, kreiptis dėl advokato paslaugų. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų 2020 m. rugsėjo 30 d. rašte 3-1091 (1.17.) nurodoma, kad atsakovė nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 28 d. į telefono skambučius neatsakė, namuose rasti nepavykdavo. Atsakovės darbdavys informavo, kad nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. atsakovė į darbą neatvyko ir 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo atleista iš darbo už pravaikštas. Socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima 2020 m. rugsėjo 25 d. telefonu bendravo su atsakovės močiute R. M. Š., kuri nurodė, kad atsakovė planuoja išvykti į užsienį.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovė vengia atlikti pareigą tinkamai auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką R. G. Atsakovė visiškai nesirūpina savo vaiku R. G., kuris nuo 2019 m. gruodžio 16 d. gyvena pas laikinąją globėją. Nustačius nepilnamečiui vaikui laikinąją globą atsakovė nedėjo jokių pastangų, kad pakeistų gyvenimo būdą ir susigrąžintų vaiką į šeimą. Atsakovė nebendradarbiauja su socialine darbuotoja ir atvejo vadybininke, nevykdo pagalbos plane numatytų įpareigojimų ir tarpusavio susitarimų, iš darbo atleista už pravaikštas, neteikia vaikui išlaikymo, nesidomi jo sveikata, ugdymu, auklėjimu, visiškai nusišalinusi nuo jo auginimo, nebendrauja su vaiko laikinąja globėja, niekam nepranešusi išvyko į užsienį. Byloje nėra duomenų, kad esama padėtis gali pasikeisti. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovas pagrįstai reikalauja neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei J. G. jos vaiko R. G. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Teismui neterminuotai apribojus atsakovės motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko R. G. atžvilgiu, atsakovei paliekama teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio 1 dalyje teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią, savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsnis nustato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui, CPK 406 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

Byloje nustatyta, jog šiuo metu nepilnamečio vaiko R. G. laikina gyvenamoji vieta yra nustatyta laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini). Pagal byloje esamą medžiagą matyti, kad laikinoji globėja, t. y. trečiasis asmuo M. P., tinkamai atlieka ir įgyvendina globėjos funkcijas, todėl nustatytina nepilnamečio vaiko R. G. gyvenamoji vieta laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsniai). Pagal šeimos įstatymų nuostatas, motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaiko padėtį iki jam sulaukiant pilnametystės. Remiantis CK 3.192 straipsniu, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai, ir jis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė gera valia išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui R. G. neteikia. Ieškovas pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovės vaiko R. G. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio teismui padavimo dienos. Nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi atsakovė nepilnametės dukros E. G. išlaikymui įsipareigojo teikti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Teismas sprendžia, kad toks išlaikymo dydis atitiktų ir vaiko R. G. minimalius poreikius bei atsakovės turtinę padėtį, nes atsakovė yra jauna, sveika, darbinga, išvykusi į užsienį užsidirbti. Dėl šių aplinkybių teismo nuomone, iš atsakovės priteistinas ieškovo prašomas išlaikymas vaikui R. G. (CK 3.198, 3.200 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Kadangi atsakovei buvo suteikta antrinė teisinė valstybės garantuojama pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl iš atsakovės jokios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270-271 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), vaiko R. G., a. k.(duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikinosios globėjos M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko R. G., a. k.(duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. gegužės 27 d. iki vaiko pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja ir turto administratore iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti atsakovei J. G., kad jai išlieka teisė matytis su vaiku R. G., išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Inicijuoti procesą dėl nepilnamečio vaiko R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.