- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-07
- Bylos Nr.
- 2-2703/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- SCP Nibalk Property
- Atsakovas
- R. A.
- Kategorijos
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo SCP Nibalk Property atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria teismas pakeitė pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-368-560/2011 pagal ieškovo SCP Nibalk Property ieškinį atsakovui R. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš paskolos teisinių santykių.
Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimai.
Šalies argumentai
Ieškovas SCP Nibalk Property kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui R. A. dėl skolos priteisimo ir prašė priteisti iš atsakovo R. A. ieškovo naudai 548 795,47 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas, prašant atsakovui, 2004 m. sumokėjo už atsakovo vaikų mokslus užsienio universitete 21 293,32 eurų, 2005 m. kovo 7 d. – 25 068,64 eurų, 2005 m. balandžio 27 d. – 17 266,09 eurų, 2005 m. spalio 12 d. – 11 021 Anglijos svarų sterlingų, 2006 m. gegužės 5 d. – 18 939,94 eurų. Be to, 2006 m. gegužės mėnesį ieškovas, atsakovo prašymu, sumokėjo už atsakovą bendrovei Matador Business LCC 50 000 eurų bei pervedė 10 000 eurų į atsakovo sąskaitą. Iš viso ieškovas už atsakovą sumokėjo 142 567,99 eurų bei 11 021 Anglijos svarų sterlingų, kurių atsakovas negrąžino.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą bei lėšas, esančias kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis. Nurodė, kad atsakovas į raginimus sumokėti skolą geruoju nereaguoja, ieškinio suma yra didelė, pinigai ieškovui pervesti seniai, todėl ieškovas laikė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovo SCP Nibalk Property ieškinio reikalavimų užtikrinimui, t.y. 548 795,48 Lt sumai, areštavo atsakovui R. A. priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę.
Šalies argumentai
Ieškovas SCP Nibalk Property Vilniaus apygardos teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovo R. A. ieškovo naudai 534 599,59 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas R. A. pateikė teismui prašymą sumažinti areštuotos sumos dydį nuo 548 795,47 Lt iki 534 599,59 Lt, kadangi ieškovas sumažino savo reikalavimo dydį. Atsakovas taip pat prašė panaikinti areštą atsakovui R. A. ir jo sutuoktinei D. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – ½ daliai negyvenamajai patalpai – kavinei, esančiai Užupio g. 40, Vilniuje, ir negyvenamajai patalpai – kūrybinėms dirbtuvėms, esančioms adresu Užupio g. 40, Vilniuje, ir vietoj to areštuoti atsakovui R. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančią negyvenamąją patalpą – ateljė, esančią Vokiečių g. 9, Vilniuje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies – Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažino nuo 548 795,47 Lt iki 534 599,59 Lt. Kitoje dalyje teismas atmetė atsakovo R. A. prašymą. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kokia šiuo metu yra atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto vertė.
Šalies argumentai
Atsakovas R. A. dėl Vilniaus apygardos teismo 2011m. rugsėjo 8 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas areštuoti kitą turtą. Nurodė, kad patalpų – atelje, kurias atsakovas prašo areštuoti vietoj dabar areštuotų patalpų, vidutinė rinkos vertė, pagal turto vertinimo ataskaitą, atliktą 2011 m. rugsėjo 9 d., yra 2 080 000 Lt. Šis turtas priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, todėl, ieškinio patenkinimo atveju, teismo sprendimas būtų greičiau ir paprasčiau įvykdomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi tenkino atsakovo R. A. atskirąjį skundą ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį, kuria nebuvo tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Teismas panaikino areštą atsakovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – ½ daliai negyvenamajai patalpai – kavinei, esančiai Užupio g. 40, Vilniuje, ir negyvenamajai patalpai – kūrybinėms dirbtuvėms, esančioms Užupio g. 40-4, Vilniuje, ir areštavo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią negyvenamą patalpą – ateljė, esančią Vokiečių g. 9, Vilniuje. Teismas, įvertinęs turto vertinimo ataskaitą, nustatė, kad atsakovui R. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų – ateljė, esančių Vokiečių g. 9, Vilniuje, vidutinė rinkos vertė 2011 m. rugsėjo 9 dienai yra 2 080 000 Lt. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti atsakovo atskirąjį skundą, nes ieškovo pareikšto ieškinio suma yra 534 599,59 Lt, o prašomo areštuoti turto vertė beveik keturis kartus viršija ieškinio sumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas SCP Nibalk Property prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį bei palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Teismas, priimdamas sprendimą pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių objektą, turėjo atsižvelgti ne tik į prašomo areštuoti turto vertę, bet ir į ieškovo galimybes, ieškinio patenkinimo atveju, nukreipti skolos išieškojimą į areštuotą turtą. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi ir 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi areštuoto turto nuosavybės teisės formos skiriasi. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi areštuotas turtas priklauso atsakovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o skundžiama nutartimi areštuotas turtas priklauso ieškovui asmenine nuosavybės teise. Pažymėtina, kad ieškinio dalyką sudaro reikalavimas priteisti ieškovui lėšas, kurios buvo panaudotos atsakovo šeimos poreikiams tenkinti – vaikų ugdymo išlaidoms padengti. Todėl ateityje atsakovas turi teisinę prielaidą reikalauti prievolę pagal ieškovo reikalavimą pripažinti bendra atsakovo ir jo sutuoktinės prievole, o tokį reikalavimą tenkinus, išieškojimas iš atsakovo asmeninio turto būtų galimas tik jei neužtektų bendro sutuoktinių turto, kas suvaržytų ieškovo galimybes išieškoti skolą iš areštuoto turto.
2) Skundžiama nutartis, kuria pakeistas laikinųjų apsaugos priemonių objektas, ateityje gali sukelti sunkumų, nukreipiant skolos išieškojimą į areštuotą turtą, kas neabejotinai suvaržys ieškovo teises ir teisėtus lūkesčius. Atsakovui skundžiama nutartis suteikia nepagrįstą pranašumą, nes jis turės galimybę vilkinti priverstinio skolos išieškojimo procedūras, kas negali būti suderinta su proceso koncentruotumo, ekonomiškumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, šalių interesų pusiausvyros ir procesinio lygiateisiškumo principais.
3) Abejotina, kad turto vertinimo ataskaitoje atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų – ateljė nurodyta vertė (2 080 000 Lt) šiuo metu atitinka realią šio turto rinkos vertę, be to, abejotina dėl šios ataskaitos bei joje nurodytų faktų tikrumo ir pagrįstumo, nes atsakovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad negyvenamųjų patalpų – ateljė bendras plotas yra 140,42 m², tuo tarpu, iš teismui pateikto nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašo matyti, kad patalpos bendras plotas yra 130 m².
4) Pakeistas laikinųjų apsaugos priemonių objektas yra išnuomotas AB „SEB bankas“. Nors nuomos sutartis nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre, nuomininkas AB „SEB bankas“ turi teisę nekliudomai naudotis nuomojamu turtu visą nuomos sutarties galiojimo terminą. Tai, kad AB „SEB bankas“ į pakeistą laikinųjų apsaugos priemonių objektą turi atitinkamų teisių, kylančių iš nuomos sutarties, neabejotinai bus kliūtimi priverstinio išieškojimo atveju.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas R. A. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1) Nepagrįstas ieškovo atskirojo skundo argumentas, kad teismas, pakeisdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objektą, atsižvelgė tik į prašomo areštuoti turto vertę, bet neatsižvelgė į areštuoto ir prašomo areštuoti turto nuosavybės teisės formą. Atsakovas byloje yra tik R. A., todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas asmenine nuosavybe atsakovui priklausančio turto atžvilgiu labiau apsaugo ieškovo teises ir teisėtus interesus. Galimai patenkinus ieškinį, išieškojimas iš bendra jungtine nuosavybe atsakovui ir jo sutuoktinei priklausančio turto užsitęstų, nes ieškovas turėtų inicijuoti naują teismo procesą dėl atsakovui priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
2) Atskirojo skundo argumentas, kad atsakovas ateityje turi teisinį pagrindą reikalauti prievolę pagal ieškovo reikalavimą pripažinti bendra atsakovo ir jo sutuoktinės prievole, yra grindžiamas vien tik prielaidomis. Ieškovas ieškinį yra pareiškęs tik R. A., prievolės solidarumo klausimas byloje nėra keliamas. Be to, net jei už ieškovo reikalaujamą priteisti įsiskolinimą atsakovas ir jo sutuoktinė būtų atsakingi solidariai, ieškovo teisės išieškoti skolą iš areštuoto turto nebūtų labiau suvaržytos, nes esant solidariajai sutuoktinių prievolei ir nepakakus bendro sutuoktinių turto, būtų išieškoma iš asmeninio turto. Taigi ieškovas vis tiek galėtų nukreipti išieškojimą į asmenine nuosavybe atsakovui priklausantį turtą.
3) Vien tik prielaidomis grindžiamas atskirojo skundo argumentas, kad atsakovas turės galimybę vilkinti priverstinio skolos išieškojimo procedūras. Priešingai, areštavus bendrąja jungtine atsakovo ir sutuoktinės nuosavybe priklausantį turtą, būtų galimybė vilkinti priverstinį skolos išieškojimą, nes atsakovo daliai bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatyti būtų reikalinga pradėti atskirą teismo procesą, o išieškojimas iš asmenine nuosavybe skolininkui priklausančio turto yra kur kas operatyvesnis.
4) Nepagrįstas ieškovo atskirojo skundo argumentas dėl negyvenamųjų patalpų – ateljė ploto neatitikimų. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išraše nurodyta, kad negyvenamųjų patalpų, esančių adresu Vokiečių g. 9, Vilniuje, bendras plotas yra 140,42 m². Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
5) Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi areštuotas turtas, esantis Užupio g. 40, Vilniuje, ir Užupio g. 40-4, Vilniuje, yra sudegęs. Taigi būtent šių patalpų dabartinė rinkos vertė ir galimybė jų areštu užtikrinti ieškovo reikalavimų įvykdymą kelia klausimų. Tai, kad negyvenamosios patalpos, esančios Vokiečių g. 9, Vilniuje, yra išnuomotos AB „SEB bankas“ neturi įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Šioje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, pagrįstai panaikino atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (dviejų objektų) areštą ir areštavo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (vieną objektą). Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, būtina atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį ir tikslą, kruopščiai ištirti faktines aplinkybes ir nustatyti, ar šios priemonės užtikrina ieškovui teismo galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar nepagrįstai neriboja ir nevaržo dalyvaujančių byloje asmenų teisių, atitinka šalių interesų pusiausvyrą. Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė galiojant 2002 m. CPK redakcijai, t. y. iki 2011 m. birželio 21 d. priimto ir nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo, apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo būsimo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
CPK 146 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos priemonės taikymą. Parenkant naują laikinąją apsaugos priemonę taikomos tos pačios aukščiau nurodytos taisyklės kaip ir laikinosios apsaugos priemonės taikymo atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-407/2011; 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1966/2011). Tuo atveju, kai teismo nutartį dėl atsakovo turto arešto vykdantis antstolis sudarė atsakovo nekilnojamojo turto kelių objektų, kurie atsakovui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, aprašą ir aprašė daiktus, kurie atitinka ieškinio sumą, o atsakovas pateikė teismui prašymą panaikinti areštą šiems daiktams ir areštuoti didesnės vertės turtą, priklausantį jam asmeninės nuosavybės teise, teismas turėtų tenkinti atsakovo prašymą, jeigu prašomam areštuoti nekilnojamajam daiktui nėra nustatytą esminių apsunkinimų disponuoti juo. Tokiu būdu ne tik įgyvendinamas dispozityvumo principas, patenkinant atsakovo prašymą, bet labiau užtikrinamos ir paties ieškovo teisės ir teisėti interesai. Ieškovui galimai palankaus sprendimo priėmimo atveju išieškojimas būtų vykdomas iš atsakovo asmeninio turto, o ieškovas išvengtų atsakovo turto dalies, priklausančios atsakovui kartu su sutuoktine, nustatymo procedūrų bei apsunkinimų, kurie galėtų atsirasti, siekiant nukreipti išieškojimą į atsakovo turtą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d., 667 str.).
Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo R. A. turto areštą, neviršijant 548 795,48 Lt sumos pagal ieškinį dėl skolos priteisimo (b.l. 1-4, 9-10). Antstolis M. D., vykdydamas šią teismo nutartį, 2009 m. gruodžio 3 d. sudarė atsakovo turto aprašą. Iš šio aprašo matyti, kad antstolis aprašė atsakovui nuosavybės teise priklausančius tris nekilnojamojo turto objektus: 0,59 ha ploto žemės sklypą, esantį Vilniaus m., Dobrovolė k.; 32,47 kv. m. ploto kūrybines dirbtuves, esančias Užupio g. 40-4, Vilniuje; ½ dalį 490,50 kv. m. ploto kavinės, esančios Užupio g. 40, Vilniuje. Aprašytas sklypas įregistruotas atsakovo vardu, kiti du nekilnojamieji daiktai, kuriuos aprašė antstolis, įregistruoti kaip atsakovui R. A. priklausantys bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su D. A.. Antstolis aprašytą sklypą įkainojo 78 795,46 Lt, kūrybines dirbtuves – 40 000 Lt, o areštuotą kavinės dalį – 430 000 Lt (b.l. 15-16). Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio vedėjo pažymas, iš kurių matyti, jog antstolio aprašytiems statiniams, esantiems Užupio g. 40, gaisro metu buvo padaryta didelė žala (suniokotas stogas ir jo konstrukcijos, išdegė langai, dalis pastogės, nuniokotos perdangos), atkūrimo darbai įvertinti 165 895 Lt (b.l. 98-100). Dėl žalos turtui padarymo jo rinkos vertė šiuo metu yra ženkliai sumažėjusi. Esant tokiai situacijai, galima laikyti, kad antstolio M. D. aprašytų atsakovo daiktų gali nebeužtekti užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą byloje. Be to, kaip minėta, du iš trijų antstolio aprašytų nekilnojamojo turto objektų atsakovui priklauso bendrosios jungtinės teise kartu su sutuoktine, o tai taip pat gali apsunkinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą byloje. Tuo tarpu atsakovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo prašė areštuoti turtą (140,42 kv. m. ploto ateljė, esančią Vokiečių g. 9, Vilniuje), kuris jam priklauso asmeninės nuosavybės teise (yra padovanotas), o šio turto rinkos vertė pagal 2011 m. rugsėjo 9 d. nepriklausomo turto vertintojo UAB „Resoliution valuations“ parengtą šio turto vertinimo ataskaitą sudaro 2 080 000 Lt (b.l. 41-72). Iš nutarties priėmimo dieną gauto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 140,42 kv. m. ploto ateljė, esančiai Vokiečių g. 9, Vilniuje, nėra nustatyta hipoteka ar kitokie daiktinių teisių suvaržymai. Tiesa, 2011 m. lapkričio 5 d. viešame registre padarytas įrašas apie tai, jog turtas iki 2012 m. rugsėjo 30 d. išnuomotas AB SEB bankui. Tačiau turto išnuomojimas kitam asmeniui ir nuomos sutarties įregistravimas registre iš esmės nesumažina turto kainos.
Kaip nepagrįstas atmestinas apelianto argumentas, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančios ateljė, esančios Vokiečių g. 9, Vilniuje, plotas pagal viešajame registre esančius duomenis sudaro 130 kv. m., o ne 140,42 kv. m., kaip nurodė turto vertintojas 2011 m. rugsėjo 9 d. turto vertinimo ataskaitoje. Minėta, jog nutarties priėmimo dieną gautas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas įrodo, jog atsakovui nuosavybės teise priklausančios ateljė, esančios Vokiečių g. 9, Vilniuje, plotas yra 140,42 kv. m.
Tuo pačiu pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismui panaikinus atsakovo turto, priklausančio jam kartu su sutuoktine, areštą, dar liko galioti atsakovo 0,59 ha ploto žemės sklypui, esančiam Vilniaus m., Dobrovolė k., taikytas areštas. Šio turto areštu tebėra užtikrinamas ieškovui galimai palankaus sprendimo byloje įvykdymas.
Taigi, dėl pasikeitusių aplinkybių sumažėjus atsakovo turto, kuris areštuotas ir atsakovui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vertei ir atsakovui pasiūlius vietoje šio turto areštuoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį kitą nekilnojamąjį turtą, kurio vertė kelis kartus viršija ieškinio sumą ir kuriam nėra nustatyta daiktinių teisių suvaržymų, taip pat byloje tebegaliojant teismo taikytam atsakovo sklypo areštui, pirmosios instancijos teismas netenkinti atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo neturėjo pagrindo. Žemesnės instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Naikinti ją ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.