Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-983-251/2019 pagal pareiškėjo D. J. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys (išieškotojas) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolis A. B. atsisakė tenkinti skundą ir kartu su vykdomąja byla skundą perdavė teismui. Nurodė, kad jo kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla dėl 1158,48 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. J. 3 eilės išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai pagal 2007-04-18 Radviliškio rajono PK nutarimą. Paaiškino, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties terminas nėra pasibaigęs, nes nuo 2007 m. iki 2018 m. antstolis teikė užklausas kredito įstaigoms, SODRAI, VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra, priėmė patvarkymus dėl sąskaitų arešto, siuntė juos į įkalinimo įstaigą, o baudos išieškojimas užsitęsė dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Taigi senaties termino institutas šiuo atveju negali būti taikomas. Be to, antstolis išsiuntė skundžiamą patvarkymą laisvės atėmimo bausmę atliekančiai įstaigai, nurodydamas išieškoti skolą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnyje nustatytą tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutartį, pareiškėjas (skolininkas) D. J. prašo ją pakeisti ir tenkinti skundo dalį dėl baudos panaikinimo, taikant senaties terminą.

5. Nurodo, kad nuo 2007 metų yra nemokus, neturi jokių pajamų, nuo 2010 metų randasi įvairiose įkalinimo įstaigose, yra išlaikomas valstybės. Iš antstolio A. B. nėra gavęs jokių patvarkymų, pirmą kartą gavo 2018 m. lapkričio 14 d. Skolas iš jo išieškojo ir kiti antstoliai, tačiau pastarieji pritaikė senaties terminą, todėl mano, kad ir šioje vykdomojoje byloje turi būti pritaikytas senaties terminas.

6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Pareiškėjo (skolininko) D. J. atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo D. J. skundas dėl to, kad antstolis A. B. nepritaikė vykdymo senaties dėl baudos išieškojimo, netenkintas, yra teisėta ir pagrįsta.

9. Pareiškėjas D. J. atskiruoju skundu neginčija teismo nutarties dalies dėl antstolio daromų išskaitų dydžio iš pareiškėjo piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos – Pravieniškių pataisos namų – sąskaitoje, tačiau nesutinka, kad antstolis gali tęsti baudos išieškojimą. Pareiškėjo manymu, baudos išieškojimui turi būti pritaikyta vykdymo senatis. Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir pasisako tik dėl pareiškėjo ginčijamo atskiruoju skundu klausimo.

10. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANK) 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK). Kadangi nenustatyta, kad skolininko vykdomosios bylos vykdymas patektų į Administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 2 ir 3 dalių apimtį, todėl byla spręstina vadovaujantis ATPK nuostatomis, t. y. ginčo atveju teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad ANK 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

11. Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas vykdomosiose bylose yra taikomas tik tuo atveju, jeigu per

per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Toks išaiškinimas reiškia, kad visų pirma, atsižvelgiant į ATPK 308 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatoma ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams. Antra, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Be to, sprendžiant, ar nepraleistas vykdymo senaties terminas, taip pat būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jeigu per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jeigu negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Priešingu atveju, baudos išieškojimas tęsiamas iki tol, kol bus įvykdytas, kaip ir nurodyta šios nutarties 10 punkte.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisės normas, reglamentuojančias vykdymo senaties terminą bei suformuotą kasacinės instancijos teismo praktiką nagrinėjamu klausimu ir įvertinęs vykdomosios bylos duomenys sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pateikimo antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą terminas (3 mėn.) nepraleistas ir nėra ilgesnio nei 2 metų termino, kuriuo antstolis būtų neatlikęs nei vieno procesinio vykdymo veiksmo. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors skolininkas porą kartų prašė leisti baudą mokėti gera valia dalimis (vykd. b. 8, 29 b. l.), tačiau duomenų, kad visa ar dalis baudos būtų sumokėta, vykdomojoje byloje nėra, antstolis nepriėmė patvarkymo dėl gautų lėšų paskirstymo. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad skolininkas baudos gera valia nemokėjo, nors banko sąskaitose piniginių lėšų (vykd. b. 9, 12, 25, 28, 30-33 b. l.) bei kito turto (vykd. b. 4, 14 b. l.) turėjo, kurį perleido kitiems asmenims (vykd. b. 46, 55, 60 b. l.), iš ko seka, kad skolininkas – vengė baudos mokėjimo. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog antstolis pagrįstai nenutraukia vykdomosios bylos ir tęsia baudos išieškojimą iš skolininko, todėl jo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

11 Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.