Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Žibutės Budžienės, sekretoriaujant Aušrai Briedienei, dalyvaujant ieškovės atstovams – bendrovės vadovui D. G., atstovui R. S., advokatui Daliui Mecelicai, atsakovės atstovui advokatui Nerijui Katiliui, ekspertėms L. Č. ir N. L., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Archyvų ir dokumentų tvarkytojai“ ir atsakovės BENU Vaistinė Lietuva, UAB apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2603-151/2011 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Archyvų ir dokumentų tvarkytojai“ atsakovei BENU Vaistinė Lietuva, UAB dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo ir sutarties sąlygų aiškinimo

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp UAB „Farma vaistinė“, kurios teises ir pareigas reorganizavimo būdu perėmė atsakovė UAB „Tamro vaistinė“, o bylos nagrinėjimo metu atsakovės pavadinimas pakeistas į BENU Vaistinė Lietuva, UAB ir ieškovės UAB „Archyvų ir dokumentų tvarkytojai“ 2008 m. vasario 8 d. buvo sudaryta paslaugų sutartis (b.l. 7-10, 1 t. ), pagal kurios sąlygas ieškovė įsipareigojo pagal teisės aktų reikalavimus sutvarkyti ilgo ir laikino saugojimo dokumentus (bylas) (2.1 punktas); pagal teisės aktų reikalavimus sutvarkyti ilgo saugojimo dokumentų ir/ar bylų ir laikino saugojimo bylų apskaitą (2.2 punktas); pateikti užsakovui archyvines dėžutes paruoštoms archyviniam saugojimui byloms sudėti (2.3 punktas) ir į jas sudėti šias bylas, ant dėžučių užrašant archyvinių bylų apskaitos duomenis (2.4 punktas) bei paruoštas bylas sudėti į užsakovo lentynas (2.5 punktas); atlikus dokumentų vertės ekspertizę atrinkti bylas (dokumentus) naikinimui ir parengti naikinti atrinktų bylų (dokumentų) akto projektą (2.6 punktas); apmokyti užsakovo darbuotoją (2.7 punktas). Be to, ieškovė įsipareigojo parengti bylų (dokumentų) laikino perdavimo-priėmimo aktų projektą ir priimti bylas pagal šį aktą (2.8 punktas). O atsakovė įsipareigojo pateikti dokumentus (3.1 punktas), transportuojant bylas (dokumentus) į ieškovės patalpas ir atgal, perduoti jas pagal bylų (dokumentų) laikino perdavimo-priėmimo aktą (3.2 punktas). Pagal sutartį ieškovė kiekvieną mėnesį teikė atsakovei sąskaitą faktūrą atliktų darbų apmokėjimui, kurias atsakovė turėjo priimti apmokėjimui, o atlikus darbus viena šalis turėjo pateikti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą ir sąskaitą faktūrą baigiamajam atliktų darbų apmokėjimui, o kita - priimti (2.9 – 3.4 punktai). Įvertinęs šias sutarties nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-12-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3k-3-543/2012 pagal atsakovės BENU Vaistinė Lietuva, UAB kasacinį skundą, konstatavo, kad šalys sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (CK 6.716 straipsnio 1 dalis), nes šios sutarties dalykas buvo nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu (dokumentų tvarkymo, apskaitos). Taip pat išaiškino, kad paslaugų teikėjo pareigą tinkamai teikti paslaugas lemia keletas kriterijų, kuriuos galima suskirstyti į tris grupes: nustatytus teisės normų ar sutarčių, kylančius iš profesinės ar verslo praktikos ir kylančius iš bendrųjų tai veiklos rūšiai keliamų protingumo, sąžiningumo reikalavimų. Kilus kliento ir paslaugų teikėjo ginčui, teismas, vadovaudamasis kliento interesų prioriteto principu, turėtų įvertinti, ar paslaugų teikėjas elgėsi taip, kaip tokiomis aplinkybėmis būtų pasielgęs patyręs, geranoriškas, protingas atitinkamų paslaugų teikėjas (savo darbą išmanantis profesionalas). Reikalavimus teikiamoms paslaugoms reglamentuoja CK 6.718 straipsnis, kuriame įtvirtintas kliento interesų prioritetas. Šiame straipsnyje inter alia nustatyta, kad paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (1 dalis); veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (2 dalis); teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (3 dalis); paslaugų teikėjas turi teisę nukrypti nuo sutarties sąlygų ar kliento nurodymų, jeigu pagal konkrečias aplinkybes tai būtina dėl kliento interesų ar užsakymui įvykdyti ir jeigu vykdytojas negalėjo iš anksto kliento atsiklausti; šiuo atveju vykdytojas privalo pranešti klientui apie nukrypimus, kai tik pasidaro galima pranešti (4 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė yra profesionalė, veikianti srityje, kurią gerai išmano ir kurios jos klientė atsakovė negali visiškai kontroliuoti. Nustatyta, kad ir sutarties sąlygas atsakovei pasiūlė ieškovė, o jos atstovas apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad dėl pasiūlytų sutarties sąlygų šalys turėjo galimybę derėtis. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių sudarytos sutarties turinys lingvistine prasme yra pakankamai aiškus. Akivaizdu, kad ieškovė įsipareigojo sutvarkyti ilgo ir laikino saugojimo dokumentus (bylas) bei jų apskaitą pagal teisės aktų reikalavimus, o sutarties sąlygos patvirtina, kad ji net parengė bylų (dokumentų) laikino perdavimo-priėmimo akto projektą, t.y. nuo pat dokumentų (bylų) rengimo transportavimui pradžios turėjo galimybę veikti kaip savo srities profesionalas sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Todėl nesutiktina su apeliante ieškove, kad atsakovė besąlygiškai privalo užmokėti už darbus, kuriuos priėmė ir nepareiškė dėl jų atlikimo kokybės jokių pastatų, kuomet CK 6.662 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas prieštarauja paslaugų sutarties dalyko ypatumams. Taip pat dėl paslaugų teisinių santykių ypatumų nesutinkama su ieškove, kad jos darbų apimtį besąlygiškai įtakojo perduotų dokumentų (bylų) apimtis, nes tai paneigia sutarties 2.1 ir 2.2 punkto nuostatos, kurios susiję su būtinybe profesinėje ar verslo praktikoje laikytis teisės aktų reikalavimų bei kliento interesų prioritetas. Ne tik iš teisės aktų reikalavimų, bet ir kliento nurodymų kilusiais reikalavimais gali būti pripažinti ieškovės įsipareigojimais pagal sutarties 2.3 – 2.4 punktus, susiję su archyvinių dėžučių pateikimu, jų apiforminimu, bylų sudėjimu į užsakovės lentynas (2.5 p.), darbuotojo apmokymu (2.7 p.). Sprendžiant dėl kliento nurodymų ieškovės kviesta liudytoja, buvusi atsakovės darbuotoja K. Š. parodė (3 t., b.l. 32-33), kad ieškovei nebuvo nurodinėjama, tik prašoma viską sutvarkyti pagal įstatymus. Ji taip pat parodė, kad diskusijos vyko tik dėl dokumentų naikinimo apimčių, o kasos juostos dėžėse nebuvo gražiai sudėtos, seni dokumentai buvo pateikti netvarkingi. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė dokumentus (bylas) perdavė ieškovei 2008-02-11 – 02-27 bylų (dokumentų) perdavimo aktais Nr. 1 – 5 (2 t., b.l. 89-112), bylose arba dėžėse, kurias galima buvo identifikuoti chronologine riba/data, todėl tai paneigia ieškovės argumentus, kad dokumentai buvo sumaišyti, nes šių aktų projektus pagal sutarties sąlygas rengė pati ieškovė.

Dėl sutartinių prievolių vykdymo tinkamumo

Kauno apygardos teismas 2013-07-10 nutartimi paskyrė byloje ieškovės sutvarkytų atsakovės dokumentų tolesniam saugojimui ar naikinimui sutvarkymo ekspertizę, pavedė ją atlikti Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai (5 t., b.l. 162-164) bei gavo 2014-03-04 ekspertizės aktą Nr. V6-92 (6 t., b.l. 5-57). Įvertinus jos išvadas bei galiojantį teisinį reglamentavimą nustatoma, kad dokumentų tvarkymo metu galiojo Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001-12-28 įsakymu Nr. 88, kurios privatiems juridiniams asmenims buvo rekomendacinio pobūdžio (1 p., red. Nuo 2005-11-09 iki 2011-07-16). Privačių juridinių asmenų veiklos dokumentų tvarkymą reglamentavo Nevalstybinių organizacijų ir privačių juridinių asmenų dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2008-05-20 įsakymu Nr. V-87 (toliau NODTT, neteko galios 2011 12 20 įsakymu Nr. V-152 (nuo 2012 01 06)(Žin., 2012, Nr. 2-63). Kadangi šių taisyklių reikalavimai, organizacijų ir įmonių veiklos dokumentams taikomi tiek, kiek šių dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos nereglamentuoja kiti teisės norminiai aktai (3 p.), todėl ginčo atveju taip pat taikoma Vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo) gyventojams taisyklės bei Receptų naikinimo tvarka, patvirtintos LR Sveikatos apsaugos ministro 2002-03-08 įsakymu Nr. 112. Be to, kasos aparato kontrolinių juostų tvarkymą ir apskaitą reglamentuoja Kasos aparatų naudojimo taisyklės, patvirtintos VMI prie FM viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255. Todėl kolegija savo išvadas dėl apeliacinių skundų argumentų grįs šių teisės aktų reikalavimų laikymusi bei apeliantų argumentus vertins pagal byloje surinktų įrodymų visumą.

Ieškovė atliktas paslaugas perdavė prie ieškinio pridėtais 2008-09-10 – 2009-01-23 bylų perdavimo - priėmimo aktais Nr. 1-4 (1 t., b.l. 11-20) bei baigiamuoju 2009-02-27 atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktu Nr. 1 (1 t., b.l. 85-86). Ieškovė prie ieškinio pridėjo dvylika atsakovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų bendrai 153 292,23 Lt sumai ir nurodė, kad atsakovė galutinai neatsiskaitė iš jų pagal tris PVM sąskaitas faktūras: 2009-03-02 Nr. 169 – 13240,52 Lt; 2009-03-05 Nr. 173 – 30 019,00 Lt ir 2009-03-09 Nr. 174 – 17 576,30 Lt, bendrai 60 835,82 Lt sumai, kas ir sudaro jos ieškinio reikalavimą (1 t., b.l. 33-35). Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad yra apmokėjusi už paslaugas iš viso 92 456,41 Lt, t.y. neginčija, kad neapmokėjo ieškinio sumą sudarančių PVM sąskaitų faktūrų, tačiau nurodo, kad už ieškovės suteiktas paslaugas turėjo sumokėti iš viso tik 33 320,56 Lt, todėl jai yra permokėjusi 59 135,85 Lt sumą, kurią ieškovė turi pareigą grąžinti, kaip įgytą be teisinio pagrindo, kas ir sudaro priešieškinio reikalavimo pagrindą (1 t., b.l. 97-101).

Teisėjų kolegija savo išvadas ir argumentus dėl apeliančių apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių grupuoja pagal ieškovės atsakovei pateiktose PVM sąskaitose faktūrose (be PVM ) nurodytus paslaugų pavadinimus, pažymint paslaugų sutarties punktą pagal kurį atliktas paslaugas ieškovė reikalauja apmokėti ir kaip ši suma jos buvo apskaičiuota. Tokiu būdu buvo apibendrintos visos ieškovei pateiktos apmokėjimui PVM sąskaitos faktūros, todėl bus nurodoma bendra priskaičiuota suma už atskiras paslaugas, kad toliau galima būtų įvertinti šalių reikalavimų pagrįstumą.

1). Už ekspertizės atlikimą – 15 188,25 Lt (pagal sutarties 2.1.1 p., 4.1 p. - 5523 vnt. x 2,75 Lt.,). Teisėjų kolegija šiuo aspektu nurodo, kad dokumentų vertės ekspertizė – dokumentų įvertinimo ir atrankos saugoti ar naikinti procesas (NODTT 2 p., Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo 5 p.). 2009-02-27 atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktas patvirtina, kad ieškovė atliko 5523 vnt bylų/ilgo saugojimo dokumentų, ruošiant bylas/ilgo saugojimo dokumentus archyviniam saugojimui, ekspertizę. 2014-03-04 ekspertizės akte nustatyta, kad 35 ilgai saugomose bylose dokumentų ekspertizė nebuvo atlikta. Taip pat kolegija sprendžia, kad tokios ekspertizės nereikėjo atlikti vaistų receptams, nes atsakovės dokumentų tvarkymą ir saugojimą reglamentavo Nevalstybinių organizacijų ir privačių juridinių asmenų dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklės, be to, turėjo būti laikomasi Vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo) gyventojams taisyklių bei Receptų naikinimo tvarkos nuostatų, kuriose nėra nustatyta reikalavimo vaistinėse saugomus receptus dėti į archyvines bylas, todėl ieškovė be pagrindo savo nesutikimą grindžia atsakovei tik rekomendacinio pobūdžio Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių nuostatomis. Paminėtame akte nurodyta, kad buvo suformuota 1214 vnt. receptų bylų, todėl ieškovės paslaugos šioje apimtyje neatitiko sutartinių nuostatų dėl paslaugų teikimo pagal teisės aktų reikalavimus, be to, šias paslaugas atliekant nebuvo vadovaujamasi kliento interesų prioriteto principu, tuomet nesielgusi kaip savo darbą išmanantis profesionalas, ieškovė neturi pagrindo reikalauti atlyginimo už paslaugas, kurias atliko savo rizika, todėl atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei už šios rūšies paslaugas tik 11753,50 Lt (5523 – 35 – 1214 = 4274 x 2,75 Lt), bet ne 15188.25 Lt, kaip nurodė skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas.

2). Už dokumentų sisteminimą ir archyvinių bylų suformavimą – 1025,25 Lt (2.1.2 p., 4.2 p. – 15773 x 0,065 Lt); Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šios išlaidos negali būti vertinamos kaip nepagrįstos (2011-05-17 ekspertizės aktas Nr. 2-628-151-2010, 2 t., b.l. 77).

3). Už dokumentų perkėlimą į archyvines laikmenas - 8286,15 Lt (2.1.3 p., 4.3 p. – 4479 x 1,85 Lt); Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors norminiuose aktuose, kaip pagrįstai nurodyta 2014-03-04 ekspertizės akte, nėra nuostatų dėl „archyvinių laikmenų“, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė, vykdydama sutartį, šiuos darbus atliko ne pagal teisės aktų reikalavimus. Šis susitarimas vertintinas kaip šalių valios išraiška ir už suteiktas paslaugas turi būti sumokėta.

4). Už bylų antraščių nustatymą – 5246,85 Lt (2.1.4 p., 4.4 p. – 5523 x 0, 95 Lt); 2014-03-04 ekspertizės akte konstatuota, kad peržiūrėjus sutvarkytas ilgai saugomas ir pasirinktinai trumpai saugomas bylas, nustatyta, kad jose esančių dokumentų rūšys ar turinys iš esmės atitinka bylų antraštes, tai duoda pagrindą išvadai, kad paslaugos buvo suteiktos pagal teisės aktų reikalavimus, išskyrus tai, kad receptų bylos neturėjo būti formuojamos, todėl iš atsakovės be pagrindo reikalaujama sumokėti už 1214 receptų bylų antraščių nustatymą, todėl už šios rūšies ieškovės suteiktas paslaugas atsakovė turi sumokėti tik 4093,55 Lt (5523 – 1214 x 0,95 Lt).

5). Už bylos antraštinio lapo įforminimą – 165,75 Lt (2.1.5 p., 4.5 p. – 195 x 0,85 Lt); Šios paslaugos buvo numatytos šalių sutartyje. Abiejų byloje paskirtų ekspertizių išvados neduoda pagrindo nustatyti, kad atliktos paslaugos neatitiktų teisės aktų reikalavimų, tačiau 2014-03-04 ekspertizės akte konstatuota, kad yra perduotos tik 177 ilgai saugomos bylos (jų kiekis atitinka į ilgai saugomų bylų apyrašus įrašytų bylų kiekį), o ne kaip nurodo ieškovė - 217 vnt., todėl už šios rūšies paslaugas mokėtina suma sudaro tik 150,45 Lt.

6). Už bylos (saugojimo vieneto) viršelio įforminimą – 5246,85 Lt (2.1.6 p., 4.6 p. – 5523 x 0,95 Lt); Šių paslaugų apimtyje yra 1214 vnt. suformuotos vaistų receptų bylos, kurių atžvilgiu, pagal pirmiau paminėtus argumentus, vienareikšmiškai teigtina, kad ieškovė šių paslaugų neturėjo atlikti nei pagal galiojančius teisės aktus, nei sutartines nuostatas, todėl atsakovės mokėtina suma sudaro tik 4093,55 Lt (5523-1214 x 0,95 Lt).

7). Už bylų lapų numeravimą, surašant archyvinių bylų baigiamuosius įrašus - 20092,78 Lt (2.1.7 p., 4.7 p. – 803711 x 0,025 Lt); Privalomas ilgai saugomų bylų lapų numeravimas ir privalomas baigiamųjų įrašų įforminimas tokiose bylose nustatytas galiojusių Nevalstybinių organizacijų dokumentų tvarkymo taisyklių 15.3 ir 15.5 punktuose. Pagal Receptų naikinimo tvarkos 4 ir 5 punkto reikalavimus, vaistų receptai turi būti suskaičiuojami tik pasibaigus atitinkamam jų saugojimo terminui. Atsakovė savo atsikirtimus grindė tik tuo, kad nesutiko su 1277,19 Lt suma už nereikalingą lapų numeravimą, o kitus atsikirtimus reiškė ne lapų, o bylų skaičiumi (1 t., b.l. 36-37), todėl teisėjų kolegija tik šia suma sumažina paslaugų kainą iki 18815,59 Lt.

8). Už bylų vidaus apyrašų sudarymą - 554,90 Lt (2.2.1 p., 4.8 p. – 62 x 8,95 Lt); Nevalstybinių organizacijų dokumentų tvarkymo taisyklėse nėra nustatytas reikalavimas sudaryti bylų vidaus apyrašus. 2014-03-04 ekspertizės akte nurodyta, kad vidaus apyrašai sudaryti visose darbuotojų asmens sąskaitų kortelių bylose ir asmens bylose, kuriose sudėti kelių darbuotojų dokumentai, todėl už norminiuose aktuos nenumatytų darbų atlikimą ieškovė neturėjo reikšti reikalavimo už juos apmokėti. Pažymėtina, kad šią sutartinę nuostatą įtraukti į sutartį pasiūlė pati ieškovė, kuri, būdama savo srities profesionalė, turėjo žinoti norminių aktų reikalavimus ir veikti kliento interesų naudai, juolab, kad sutartimi buvo įtvirtinta nuostata dėl paslaugų atlikimo pagal teisės aktų reikalavimus (2.1 p.).

9). Už archyvinių bylų apskaitos sudarymą – 16292,85 Lt (pagal 2.2.1., 2.2.4., 2.2.5 p. sudarytų, 4.9 p. – 5523 x 2,95 Lt); Pagal Nevalstybinių organizacijų dokumentų tvarkymo taisyklių nuostatas, užbaigtos ilgai saugomos bylos ( 177 vnt.) įrašomos į bylų apyrašus, užbaigtos trumpai saugomos bylos - į bylų sąrašus (5346 vnt.). 2014-03-04 ekspertizės akte nurodyta, kad užbaigtų ilgai saugomų bylų apyrašai ir užbaigtų trumpai saugomų bylų sąrašai sudaryti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad specialieji Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro norminiai teisės aktai nenustato reikalavimo sisteminti ir dėti vaistų receptus į bylas (aplankus) ir jie gali būti saugomi bet kokios formos pakuotėje (ryšulyje, dėžėje ar pan.), į tokius sąrašus vaistų receptų bylos neturėjo būti įrašomos, kadangi tokios bylos neturėjo būti sudarytos, todėl skaičiuojant paslaugų kainą 1214 vnt. suformuotos vaistų receptų bylos neskaičiuojamos. Kiti ekspertizės akte nurodyti trūkumai, susiję su darbuotojų asmens sąskaitų kortelių bylomis, bylų apyrašų sąrašų sudarymu, sudarius ilgo saugojimo bylų apyrašus, galėjo padidinti apyrašo apimtį, dėl jų galėjo išaugti popieriaus ir laiko sąnaudos, tačiau šios aplinkybės neįtakoja paslaugos kainos, kuomet jos įkainiai skaičiuojami pagal bylų skaičių. Atsižvelgiant į tai, už šias paslaugas atsakovė privalo sumokėti 12711,55 Lt (5523 – 1214 x 2,95 Lt).

10). Už archyvinių dėžučių pateikimą – 2520,70 Lt (2.3 p., 4.10 p. – 1939 x 1,30 Lt); 2014-03-04 ekspertizės akte nurodyta, kad bylos sudėtos į dėžutes, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ši paslauga nebuvo atlikta, todėl už ją turi būti sumokėta.

11). Už bylų sudėjimą į dėžutes ir dėžučių apiforminimą – 1745,10 Lt (2.4 p., 4.11 p.- 1939 x 0,90 Lt). Kolegija pažymi, kad Nevalstybinių organizacijų dokumentų tvarkymo taisyklės nenustato reikalavimo saugoti privataus juridinio asmens dokumentus dėžutėse. Galiojusios Dokumentų saugojimo ir saugyklų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-49, kuriose toks reikalavimas nustatytas, taikomos tik valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms, valstybės įgaliotiems asmenims, taip pat juridiniams asmenims, besiverčiantiems ar ketinantiems verstis licencijuojama dokumentų saugojimo veikla. Dėl šios paslaugos atlikimo teisėjų kolegija sprendžia, kad neturėtų būti paneigta šalių sutartinė nuostata, kuri tikėtina atitiko pačios atsakovės nurodymus ir jos interesų prioritetą, todėl atsakovė turi sumokėti šios paslaugos kainą.

12). Už dokumentų paruošimą naikinimui – 51710, 00 Lt (2.6 p., 4.12 p. – 25855 (saugojimo vienetas) x 2,00 Lt). Teisėjų kolegija nustatė, kad 2009-02-27 aktu buvo perduota ir atsakovė priėmė 25855 saugojimo vnt. dokumentų naikinimo aktus. Kasos aparatų naudojimo taisyklių 36 punkte nustatyta, kad išspausdintų kontrolinių juostų ritinėliai sunumeruojami spausdinimo eilės tvarka ir tvarkingai supakuojami. Ant pakuotės nurodomi metai ir juostų numeriai. Pasibaigus nustatytam saugojimo terminui, kontrolinės juostos teisės aktų nustatyta tvarka sunaikinamos. Kitų specialių kontrolinių juostų tvarkymo ir apskaitos reikalavimų Kasos aparatų naudojimo taisyklės nenustato, todėl dokumentų naikinimo akte pakanka nurodyti kontrolinių juostų datą (metus), pakuočių skaičių, pakuotėje esančių kontrolinių juostų ritinėlių numerius ir skaičių. Atsižvelgiant į šias nuostatas bei tai, kad kasos kontrolinės juostos ritinėlis apskaitos vienetu laikytinas ne Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, o Kasos aparatų naudojimo taisyklių kontekste, tai 2014-03-04 ir 2011-05-17 ekspertizės aktuose buvo padaryta pagrįsta išvada, kad atitinkamų kalendorinių metų kontrolinės juostos galėjo būti vienoje pakuotėje (dėžėje ar pan.) ir dokumentų naikinimo aktuose įrašomos vienu įrašu (antrašte), nurodant akte naikinamų juostų metus ir pakuočių skaičių, tokiu būdu būtų sumažėję saugojimo vienetų skaičius ir paslaugos kaina. Ieškovė pateikė 2009-02-27 atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto detalizavimą (atskiras bylos priedas). Šio priedo 6 tome (b.l. 3) nurodyta, kad ieškovė paruošė 25855 dokumentus naikinimui. Nustatyta, kad iš AB Farma vaistinės dokumentų naikinimo aktų 9920 saugojimo vienetų, eilės Nr. 34-9869 arba 9836 vnt. yra kasos kontrolinės juostos už 2002-2006 m. arba 5 metus, todėl pagal pirmiau nurodytus argumentus naikinimo aktuose galėjo būti apskaityta kaip 6 saugojimo vienetai, vietoje 9836 vnt. UAB Liucernos vaistinės atveju dokumentų naikinimo akte nuo 1999 m. iki 2006 m. eilės Nr. 30 – 9650 arba 9621 vnt. yra kasos kontrolinės juostos, kurios galėjo būti apskaitomos kaip 8 saugomi vienetai; UAB „Čemerys“ atveju dokumentų naikinimo akte nuo 1995 m. iki 2004 m. eilės Nr. 68 - 5856. arba 5789 vnt. yra kasos kontrolinės juostos, kurios galėjo būti apskaitomos kaip 10 saugojimo vienetų; UAB „Miško šilagėlė“ atveju dokumentų naikinimo akte eilės Nr. 1 – 55 vnt. arba 55 vnt. yra kasos kontrolinės juostos už 2003-2004 m., kurios galėjo būti apskaitomos kaip 2 saugojimo vienetai, todėl iš 25855 saugojimo vienetų gauname tik 579 saugojimo vienetus (pagal bylos priedo 6 t. lentelę dėl dokumentų paruošimo naikinti, 89 + 45 + 65 + 24 + 85 + 220 + 28 + 21 +2), todėl atliktų paslaugų kaina pagal sutartinius įkainius vertinama tik 1158 Lt, atsižvelgiant į tai, kad paslaugas teikiantis profesionalas jas turėjo suteikti klientui ekonomiškiausiu būdu, juolab, kad tai galima buvo atlikti nenusižengiant paminėtam teisiniam reglamentavimui.

13). Už dokumentų transportavimą pagal realias išlaidas pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą – 1400,00 Lt (2.8 p., 4.13 p).

Apibendrinant daroma išvada, kad ieškovė prievoles atsakovei įvykdė tinkamai pagal sutarties sąlygas, galiojantį teisinį reglamentavimą ir paslaugų sutartis reglamentuojančiose teisė normose įtvirtintas taisykles bendrai 67753,39 Lt sumai (pagal sutarties įkainius be PVM) arba 79949,00 Lt su PVM. Atsakovė apmokėjo 78352,89 Lt (be PVM) arba 92 456,41 Lt su PVM, todėl nėra pagrindo ieškovės apeliacinio skundo argumentais panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinio dalyje, nes atsakovė permokėjo ieškovei 10599,50 Lt (be PVM) arba 12 507,41 Lt su PVM (10599,50 Lt + 1907,91 Lt, 18 % PVM, paskaičiuoto PVM sąskaitų išrašymo metu), todėl jos apeliacinis skundas ieškinio dalyje atmetamas.

Dėl atsakovės pažeistos teisės gynimo teisinio pagrindo

Dėl atsakovės nurodomo teisinio pagrindo teisėjų kolegija pažymi, kad turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013). Pažymėtina, kad kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas. Nagrinėjamu atveju šalys nesusitarė dėl bendros sutartinių paslaugų kainos, o buvo susitarta tik dėl atskirų paslaugų įkainių (4 punktas), todėl atsakovės priešieškinio aplinkybės atitinka pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą teisinius santykius, nes nustatyta, kad ieškovė savo rizika atliko šalių sutartyje nenumatytus bei teisės normų reikalavimais nepagrįstus darbus, todėl turi pareigą grąžinti atsakovei jos pagal sutartį permokėtas 12 507,41 Lt pinigines lėšas (CK 6.237 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas, priimtas pažeidus teisės normas dėl įrodymų vertinimo, pakeičiamas ir iš ieškovės atsakovei priteista grąžinti 18 847,17 Lt suma sumažinama iki 12 507,41 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), ieškovės apeliacinis skundas priešieškinio dalyje tenkinamas iš dalies (34 %), o atsakovės - atmetamas.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) dydžių, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Pagal Rekomendacijų 11 p., teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.). Vien apelianto nurodoma aplinkybė, kad byloje buvo reikalingos specialios žinios, nesuponuoja išimtinio atvejo, kuris būtų pagrindas viršyti maksimalius dydžius, todėl sprendimas bylinėjimosi išlaidų dalyje nepakeičiamas (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Įvertinus tai, kad šalių apeliaciniai skundai dėl priešpriešinių reikalavimų buvo atmesti, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 , 4 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti ir iš ieškovės UAB „Archyvų ir dokumentų tvarkytojai“ atsakovei BENU Vaistinė Lietuva, UAB priteistą 18 847,17 Lt sumą sumažinti iki 12 507,41 Lt. Sprendimas kitoje dalyje paliekamas nepakeistas.