Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Sigitui Kanaporiui, kaltinamajam D. Š., jo gynėjui advokatui Pavel Borkovski, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, teistas (teistumas neišnykęs):

1) 2008 m. gegužės 10 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. ir 4 d., 1 m. viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti 30 val. per mėn.;

2) 2008 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. - 40 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d. ir 9 d., subendrinta su 2008 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 60 parų arešto;

3) 2010 m. balandžio 19 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. - 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

4) 2014 m. vasario 10 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. - 10 m. laisvės atėmimu;

5) 2021 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. ir 140 str. 1 d. - vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., 1 m. laisvės atėmimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 2 d., subendrinta su 2014 m. vasario 10 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 2 m. 5 mėn. 2 d. laisvės atėmimo. 2024 m. kovo 14 d., atlikus bausmę, paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Š. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris 2024 m. spalio 24 d. apie 11:37 val., naudodamasis telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino O. Š. į jos telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), bei melagingai nurodė, kad jos gauta pensija buvo išmokėta padirbtais pinigais, todėl netrukus atvyks policijos pareigūnas perskaičiuoti gautus pinigus bei patikrins jų tikrumą, po ko, jis – D. Š., 2024 m. spalio 24 d. apie 12:00 val. atvyko į O. Š. namus, esančius (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu bei paaiškinęs, kad atvyko dėl padirbtų pinigų, iš O. Š. paėmė 1190 eurų ir išėjęs iš namo jų negrąžino, taip pasisavino viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, padarė neteisėtus veiksmus ir apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą turtą, O. Š. priklausančius, 1190 eurų.

Dėl pareikšto kaltinimo D. Š. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2024 m. spalio 24 d. jam paskambino nežinomas asmuo, kuris priminė senas skolas ir liepė važiuoti į Kėdainius. Pakeliui į elektroninį paštą atsiuntė pareigūno pažymėjimą kur buvo ne jo nuotrauka ir ne jo vardas ir pavardė. Pakeliui paaiškino, kad turės nueiti nurodytu adresu ir prisistatęs pareigūnu, paimti pinigus neva jie padirbti. Šią „legendą“ sukūrė neprisistatęs asmuo. Kad sukčiaus suprato tada kai jam buvo atsiųstas netikras pareigūno pažymėjimas. Būdamas nukentėjusios bute, ištraukė popieriaus lapą, ant kurio reikėjo kažką parašyti, lapą paliko. Nežinojo kokią pinigų sumą paima, juos suskaičiavo pakeliui į Vilnių – 1190,00 Eur. Pakeliui buvo nurodyta, kad pinigus turi perduoti asmeniui Šeškinėje, telefoną – išmesti, visus nurodymus įvykdė. Nukentėjusiajai žalą atlygino, dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:

Nukentėjusioji O. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. spalio 24 d. ji su sutuoktiniu S. Š. buvo namuose, kuomet apie 11.40 val. į namų telefoną paskambino vyras, kuris prisistatė policijos pareigūnu. Pastarasis minėjo kažkokią pavardę, tačiau ji neprisimena. Vyras paklausė, ar ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Vyras pasidomėjo kur ir kokiomis kupiūromis ji moka už elektrą, o po to pasakė, kad „Perlo“ terminale jos pateiktos kupiūros yra netikros ir jie įtaria, kad visa pensija buvo išmokėta netikrais pinigais. Vyras pasakė, kad tuoj atsiųs policijos pareigūną, kuris paims ir patikrins automobilyje per kompiuterį likusius pinigus. Ji sutiko ir liepė sutuoktiniui atnešti visus namuose turimus pinigus. Pastarasis pinigus atnešė, padėjo virtuvėje ant stalo ir suskaičiavo, buvo lygiai 1190 eurų. Ji telefonu toliau kalbėjosi, o sutuoktinis išėjo į lauką laukti. Apie 12 val. kartu su sutuoktiniu į namus atėjo nepažįstamas vyras, kuris prisistatė policijos pareigūnu. Pastarasis pasakė, kad paims ir patikrins pinigus. Nepažįstamas vyras iš rankose turėtos papkės paėmė baltą popieriaus lapą, jį padėjo ant stalo ir jai liepė parašyti pareiškimą dėl padirbtų pinigų, kol jis tikrins pinigus. Nepažįstamas vyras paėmė ant stalo buvusius 1190 eurų ir išėjo. Jai nesukėlė įtarimo, kad nepažįstamas vyras buvo neuniformuotas. Pastarasis buvo apie 180 cm ūgio, apie 30-40 m amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, vilkėjo juodos spalvos striukę iki kelių, ant galvos buvo užsidėjęs juodos spalvos, megztą kepurę, dėvėjo juodos spalvos kelnes, rankose turėjo juodos spalvos papkę. Jos sutuoktinis išėjo paskui. Netrukus grįžo sutuoktinis ir pasakė, kad nepažįstamas vyras, išėjęs iš kiemo, pradėjo bėgti. Kieme jokio automobilio nebuvo. Mano, kad tai buvo sukčiai ir juos apgavo. Ji iš karto paskambino bendruoju pagalvos numeriu. Mano, kad nepažįstamą vyrą atpažintų. Pas juos ir pas kaimynus vaizdo stebėjimo kamerų nėra. D. Š. jai atlygino 1190 eurų žalą, todėl civilinio ieškinio nereikš (1 t., b.l. 93, 94, 100).

Liudytojas S. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. spalio 24 d. kartu su sutuoktine O. Š. buvo namuose, kuomet apie 11.40 val. suskambo namų telefonas ir sutuoktinė kalbėjo su kažkokiu vyru. Sutuoktinė jį pakvietė ir liepė kalbėti dėl pinigų. Atsiliepus, jam pasakė, kad skambina iš policijos, kad galimai jie už elektrą atsiskaitė padirbtais pinigais ir pastarieji galvoja, kad pensija jiems buvo išmokėta padirbtais pinigais. Sakė, kad tuoj ateis policijos pareigūnas ir patikrins likusius pinigus. Liepė nepadėti telefono. Galimai jis su telefonu išėjo į lauką ir laukė ateinančio policijos pareigūno. Netrukus pamatė ateinantį vyrą su papke. Nematė, iš kurios pusės vyras atėjo. Vyras pasakė, kad jis yra iš policijos ir atėjo patikrinti pinigų. Vyras buvo neuniformuotas, tačiau tai jam įtarimo nesukėlė. Vyrą jis palydėjo į namus. Vyras iš papkės ištraukė popieriaus lapą, padėjo virtuvėje ant stalo ir jo sutuoktinei liepė rašyti pareiškimą dėl padirbtų pinigų, kol jis tikrins pinigus. Kai sutuoktinė nusisuko, vyras paėmė nuo stalo pinigus ir, sužinojęs, jog namuose daugiau pinigų nėra, išėjo. Jis išėjo paskui. Išėjęs, pamatė, kad kieme nėra jokio automobilio. Vyras pradėjo bėgti. Jis pradėjo rėkti, kad vagys plėšia, apgavo. Vyras nubėgo į Jazminų gatvę. Jis jokio automobilio nematė. Jie ir kaimynai vaizdo stebėjimo kamerų neturi. Vyrą galėtų atpažinti. Grįžęs namo, viską papasakojo sutuoktinei, kuri paskambino bendruoju pagalbos numeriu (1 t., b.l. 108, 109).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatoma, kad S. Š. iš bendrų bruožų atpažino D. Š. (nuotrauka Nr. 2) kaip asmenį, kuris 2024 m. spalio 24 d. apie 12 val. iš jų paėmė 1190 eurų ir pabėgo (1 t., b.l. 113-119).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2024 m. spalio 24 d. apžiūrėta įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu virtuvėje ant stalo rastas ir paimtas popieriaus lapas (1 t., b.l. 13-19).

Specialisto išvada nustatoma, kad vienas rankos piršto pėdsakas (žr. nuotrauką Nr. 2) ant pateikto tirti popieriaus lapo, paimto 2024 m. spalio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, (duomenys neskelbtini), asmeniui identifikuoti tinka (1 t., b.l. 41-43).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Daktiloskopinių tyrimų skyriaus rašte nurodyta, kad Daktiloskopinių duomenų registre patikrinus vieną rankos pėdsaką, identifikuotą specialisto išvadoje IBPS-V-3384932-24, nustatyta, kad jis yra palinktas ranka asmens, kurio daktiloskopinėje kortelėje nurodyti šie anketiniai duomenys D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 45).

Tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad atlikus O. Š. vardu registruoto abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės, laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 24 d. 00.00 val. iki 2024 m. spalio 24 d. 23.59 val., analizę, nustatyta, jog 2024 m. spalio 24 d. 11:37:52 val. į O. Š. vardu registruotą abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) šešis kartus skambino mobiliojo ryšio abonentas – (duomenys neskelbtini) (nusikaltimo bendras). Paskutinį kartą skambino 2024 m. spalio 24 d. 12:03:26 val. Po to iš O. Š. naudojamo abonento skambinta bendruoju pagalbos numeriu 112 (1 t., b.l. 52).

Tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad atlikus mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (nusikaltimo bendras) išklotinės, laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 4 d., analizę, nustatyta, jog mobiliojo ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) veikia Šiauliuose. Veikimo laikotarpiu jungiasi tik prie dviejų judriojo ryšio bokštų, adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Abonentas veikė tik dvi dienas, tai yra 2024 m. spalio 23 d. ir 2024 m. spalio 24 d. Abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (nusikaltimo bendras) 2024 m. spalio 24 d. nuolat bendravo su mobiliojo ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (kaltinamasis). Taip pat skambino daug kartų į įvairius fiksuoto laidinio ryšio numerius, esančius Kėdainių mieste ar rajone, nes buvo renkami numeriai, kurių kodas +347...… (1 t., b.l. 61).

Tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad atlikus mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (kaltinamasis) išklotinės, laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 6 d., analizę, nustatyta, jog abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo veikti 2024 m. spalio 24 d. 07:36:09 val. Vilniaus mieste. Pirmą kartą prisijungė prie judriojo ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Abonentas jungėsi prie to pačio judriojo ryšio bokšto iki 2024 m. spalio 24 d. 08:24:54, kuomet pradeda judėti Vilniaus mieste. 2024 m. spalio 24 d. 09:14:28 val. abonentas veikia, prisijungęs prie judriojo ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 24 d. 09:57:25 val. prie judriojo ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 24 d. 10:22:12 val. jungėsi prie judriojo ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Tuo pat metu abonentas bendrauja su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (nusikaltimo bendras), kuris veikia Šiaulių mieste. Nusikaltimo padarymo metu 2024 m. spalio 24 d. 11:48:20 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (kaltinamasis) veikia šalia įvykio vietos ((duomenys neskelbtini)) esančio judriojo ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Po to abonentas tolsta nuo įvykio vietos ir paskutinį kartą 2024-10-24 12:09:50 val. prisijungia prie judriojo ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 70)

Tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad atlikus D. Š. naudojamo mobiliojo ryšio abonento Nr. 0-668-89185 išklotinės, laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 23 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d., analizę, nustatyta, jog abonentas nuolat veikia Vilniaus mieste. 2024 m. spalio 24 d. ryte minėtas abonentas jungiasi prie judriojo ryšio bokštų, esančių (duomenys neskelbtini). Prie judriojo ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), jungėsi ir pradėjo veikti mobiliojo ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini). Abonentas, laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 24 d. 10:04:13 val. iki 2024 m. spalio 24 d. 13:47:14 val., veikia, jungdamasis prie anksčiau minėtų judriojo ryšio bokštų Vilniaus mieste ir naudodamas mobilius duomenis. Tuo metu nėra nei vieno skambučio. 2024 m. spalio 24 d. 13:47:16 val. iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) atliekamas skambutis į kitą numerį. Mobiliojo ryšio abonentas visą išklotinės laikotarpį veikia tik Vilniuje (1 t., b.l. 78, 79).

Iš O. Š. banko sąskaitos išrašo matyti, kad D. Š. pastarajai 2025 m. kovo 19 d. pervedė 1190 eurų, mokėjimo paskirtis – žalos atlyginimas (1 t., b.l. 103).

Įrodymų vertinimas

BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika (sukčiavimas) objektyviai gali pasireikšti alternatyvių veikų padarymu, t. y.: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule.

Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimą nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis suvaržymas arba panaikinimas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-642/2012).

Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-600/2012).

Nagrinėjamu atveju, akivaizdžiai matyti, kad kaltinamasis pradėdamas bendrauti su nukentėjusiąja, neva tikrindamas netikrus pinigus, juos paimdamas, prisistatydamas pareigūnu, suvokė sukčiaująs. Byloje surinktais įrodymais nustatyta ir ta aplinkybė, kad kaltinamasis prisistatydamas policijos pareigūnu pasisavino viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą.

Byloje nustatyta, kad nuoseklūs nukentėjusios ir liudytojo parodymai bei rašytinė medžiaga, kuri surinkta ir ištirta šioje baudžiamojoje byloje įrodo, kad kaltinamasis sąmoningai padarė nusikaltimus, todėl teismui nekyla jokios abejonės, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta ir jis baustinas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. D. Š. padarė du nesunkius nusikaltimus (LR BK 11 str.), nusikaltimai baigti. D. Š. praeityje teistas, teistumas neišnykęs (1 t. b.l.154-162), administracine tvarka baustas 7 kartus, paskutinį kartą – 2023 m. vasario 7 d. pagal LR ANK 71 str. 2 d. (bauda sumokėta) (1 t., b.l. 150, 182-185), nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas. (1 t., b.l. 193-196). Lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad D. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Įsigaliojus naujai BK 27 straipsnio redakcijai (LR 2023-04-27 įstatymo Nr.XIV-1925 redakcija) ši sunkinanti atsakomybę aplinkybė šalintina.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Kasacinės instancijos teismas šiame kontekste yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-143-1073/2020).

Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, nėra duomenų, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų nagrinėjama daugiau baudžiamųjų bylų ar pradėta ikiteisminių tyrimų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba. Nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šios aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Įvertinus padarytų veikų pobūdį, pavojingumą ir padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams. D. Š. bus pakankamai nubaustas, jam skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti nuteistojo socialiniai ryšiai. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai, D. Š. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nesusijęs su jo darbu, visą bausmės atidėjimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai –popieriaus lapas – sunaikintinas.

Kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – nebetaikytina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

n usprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir nubausti 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnį ir nubausti 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimis bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Įpareigojant D. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nesusijęs su jo darbu, visą bausmės atidėjimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus –popieriaus lapą– sunaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – nebetaikyti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.