Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Vizoma“ dėl skolos priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Atsakovo vertinimu, nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2016 m. sausio 15 d. Ieškovas prašymu raštu 2019 m. birželio 14 d. pareikalavo atsakovo padengti jo pradelstą sumokėti skolą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pranešimo pateikimo dienos, tačiau ir per nustatytą terminą atsakovas neatsiskaitė; visi ieškovo bandymai susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi.

6. Pažymėjo, kad atsakovo 2015 m. spalio 6 d. pranešimą dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo ieškovas gavo 2015 m. spalio 15 d., ir informavo atsakovą, kad pagal CK nuostatas tokiu atveju turi būti taikomas 3 mėnesių įspėjimo terminas sutarties nutraukimui, todėl laiko, kad sutartis buvo nutraukta 2016 m. sausio 15 d. Pažymėjo, jog patalpos ieškovui buvo perduotos 2015 m. gruodžio 3 d.

7. Baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovė galutine reikalavimo suma nurodė 5 775 Eur skolos sumą ir 207,90 Eur delspinigių.

11. Atkreipė dėmesį, kad pagal nuomos sutarties 4.5 punkto nuostatas, sumokėtas avansas yra nuomos mokestis, sumokėtas už pirmą ir paskutinį nuomos mėnesius. Nurodė, kad remiantis nuomos sutarties 7.2, 7.4 punktais, bei aplinkybe, jog dėl prastos patalpų būklės jos tapo netinkamomis naudoti pagal nuomos sutarties 3.1 punkte nurodytą paskirtį, t. y. komercinei veiklai, atsakovas vienašališkai nuomos sutartį nutraukė nuo 2015 m. lapkričio 6 d., apie tai iš anksto informavus ieškovą. Nurodė, jog patalpos buvo atlaisvintos ir perduotos 2015 m. lapkričio 6 d. ieškovas buvo kviečiamas atvykti į patalpų perdavimą, tačiau jo atstovai su atsakovu nebendradarbiavo, į patalpų perdavimą neatvyko, todėl visos aplinkybės dėl patalpų atlaisvinimo ir jų perdavimo 2015 m. lapkričio 6 d. buvo fiksuotos antstolio.

12. Atsakovas laikė, kad nuomos santykiai yra nutraukti nuo 2015 m. lapkričio 6 d., patalpos buvo atlaisvintos ir perduotos ieškovui, todėl nėra jokio pagrindo ieškovui skaičiuoti ir reikalauti nuomos mokesčio už vėlesnį (po sutarties nutraukimo ir patalpų atlaisvinimo) laikotarpį.

13. Nurodė, kad nuomos sutartis buvo nutraukta dėl sutarties pažeidimo, ieškovui neužtikrinus tinkamos patalpų būklės (dėl elektros instaliacijos būklės, žemos patalpų temperatūros ir pan.). Mano, kad atsakovas turėjo teisę nutraukti sutartį net ir tą pačią dieną, tačiau atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, tai, kad nebuvo reaguojama į avarinę situaciją, bei supratęs, kad avansas nebus grąžintas, todėl tą mėnesį, už kurį avansas ir buvo užskaitytas, atsakovas dar laukė.

14. Pažymėjo, jog pretenzijos dėl nuomos sutarties objekto ieškovui buvo pateiktos 2013 m., o 2015 m. dėl tų pačių priežasčių buvo nutraukta nuomos sutartis. Nurodė, kad byloje nėra jokio pagrindimo, iš kur susidarė 3 522,77 Eur skola.

15. Nurodė, kad pranešimas apie nuomos sutarties nutraukimą ieškovui buvo siunčiamas tiek elektroniniu, tiek registruotu paštu, todėl atsižvelgdamas į tai, kad elektroninis laiškas buvo gautas 2015 m. spalio 6 d., nuomos sutarties nutraukimo data laikė 2015 m. lapkričio 6 d.

16. Pažymėjo, kad ieškovas nesilaikė bendradarbiavimo pareigos vykdant nuomos sutartį bei jos nutraukimo procese.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

26. Anot apelianto, nors atsakovas grindžia savo vienašališką nuomos sutarties nutraukimą nuomos sutarties objekto negalėjimu naudoti pagal paskirtį dėl netinkamos apelianto pareigos atlikti patalpų remontą vykdymo, tačiau nurodo, jog nepaisant šių aplinkybių atsakovas naudojo patalpas ir po pretenzijų dėl patalpų būklės pateikimo. Todėl daro išvadą, kad atsakovo argumentai dėl patalpų būklės yra būdas išvengti sutartinių prievolių vykdymo arba sumažinti prievolės dydį bei sutrumpinti sutarties terminą.

27. Nurodo, jog pagal nuomos sutarties 3.4 punktą nuomininkas įsipareigojo atlikti remontą, būtiną patalpoms naudoti pagal nuomos sutarties 3.1 punkte numatytą paskirtį nuomotojo sąskaita. Taigi, anot apelianto, atsakovas turėjo sutartinę prievolę atlikti patalpų remontą bei rūpintis jų būkle ir šios pareigos nevykdė, o toliau naudojosi patalpomis bei vykdė jose veiklą.

28. Todėl, apeliantas nurodo, jog savo sutartinių įsipareigojimų nepažeidė, o pagal CK 6.480 straipsnio nuostatas, neterminuotos nuomos sutarties nutraukimui turėtų būti taikomas 3 mėnesių įspėjimo terminas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

35. Civilinėje byloje kilo klausimas dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo termino taikymo ir aiškinimo, bei su jo taikymu susijusių pasekmių.

Dėl vienašalio nuomos sutarties nutraukimo ir CK 6.480 straipsnio nuostatų taikymo

36. Byloje nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 19 d. atsakovas su UAB „Serneta“ sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 06/09/19, pagal kurią UAB „Serneta“ suteikė atsakovui už užmokestį nuomos teise naudotis negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2006 m. spalio 15 d. iki 2009 m. rugsėjo 31 d., už per kalendorinį mėnesį pagal nuomos sutartį suteiktas paslaugas sumokant kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos po 6 434,24 Lt (1 863,48 Eur) ir PVM. Nuo 2007 m. rugpjūčio 20 d. nuomos sutarties objektas buvo parduotas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, todėl kartu su juo visos teisės bei pareigos perėjo naujam savininkui (ieškovui).

37. Nuomos sutartyje sulygta, jog šalis turi teisę pirma laiko nutraukti sutartį, raštu įspėjusi apie tai antrąją sutarties šalį prieš 1 (vieną) mėnesį (nuomos sutarties 7.2 punktas). Nuomos sutartis gali būti nutraukta nuomininko iniciatyva, nesilaikant 7.2 punkto nustatytų įspėjimo terminų, jei patalpa, nuomininko manymu, tampa netinkama naudoti pagal 3.1 punkte nurodytą paskirtį (jei tai atsitinka dėl nuomotojo kaltės, pastarasis privalo padengti dėl to nuomininko patirtus nuostolius) (nuomos sutarties 7.4 punktas). Nustatyta, jog atsakovas 2015 m. spalio 6 d. išsiuntė ieškovui pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2015 m. lapkričio 6 d. pagal sutartį, nuomotoją įspėjant prieš vieną mėnesį.

38. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, po terminuotos nuomos sutarties termino pabaigos, kai nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota (CK 6.481 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai terminuota sutartis neatsinaujina susitarimu, o nuomininkas toliau po termino pasibaigimo naudojasi nekilnojamuoju daiktu nuomotojui neprieštaraujant, tai terminuotos sutarties sąlygos išlieka galioti neterminuotai sutarčiai, tik jeigu tos sąlygos neprieštarauja sutarties esmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2008).

39. CK 6.480 straipsnyje įtvirtinta, jog jeigu nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį įspėjusios apie tai viena kitą prieš vieną mėnesį iki nutraukimo, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai, – prieš tris mėnesius iki nutraukimo. Nuomos sutartyje gali būti nurodyti ir ilgesni įspėjimo terminai.

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog sutarties laisvės principas reiškia sutarties šalių teisę nustatyti, papildyti ar pakeisti sutarties sąlygas tiek, kiek to neriboja imperatyviosios teisės normos. Jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityviosios teisės normos, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų. Jeigu tokių susitarimų nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąsias normas. CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos reglamentuoja nuomos santykius. Negyvenamųjų patalpų komerciniai nuomos santykiai neturi specialaus teisinio reguliavimo, kaip, pvz., žemės nuoma, todėl tokiems nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis UAB ,,Sarteksas“ v. UAB ,,Beltateksas“ byloje Nr. 3K-3-203/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2008).

41. Taigi, pasibaigus terminuotai sutarčiai ir šalims nenustačius neterminuotą sutartį atitinkančių sąlygų, taikytinos dispozityvios normos, nustatančios trijų mėnesių įspėjimo terminą nekilnojamojo daikto neterminuotai nuomos sutarčiai nutraukti (CK 6.156 straipsnio 5 dalis). Teismas, nustatęs pažeidimą, turi spręsti, ar toliau tęsiami tie sutartiniai santykiai, ar nustatoma kita sutarties pabaiga. Vienašališkai nutraukiama sutartis laikoma nutraukta nuo įspėjime (pranešime) nurodytos datos (CK 6.218 straipsnis). Jeigu šalis nesilaiko sutartyje ar teisės normose nustatytų įspėjimo terminų, tai sutarties nutraukimo diena pripažįstama sutartyje ar teisės normoje nustatyto termino pabaiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2008).

42. Teisiškai nepagrįstais laikytini, atsakovo argumentai, kad ieškovė neginčijo sutarties nutraukimo ir dėl to turi būti laikoma, kad ji buvo nutraukta, būtent nuo atsakovės pranešime nurodytos datos. Pažymėtina, kad prievolės turi būti vykdomos be kita ko pagal sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), o kai sutartis nevykdoma, tai pažeistos teisės ginamos vienu iš CK 1.138 straipsnyje nurodytų būdų. Šiuo atveju ieškovė prašydama priteisti nuomos mokestį, būtent rėmėsi netinkamu sutarties įvykdymu, kas nelemia išvados, jog dėl to turėjo būti pareikštas savarankiškas reikalavimas.

Dėl esminių nuomos sutarties objekto trūkumų

43. Nustatyta, jog nuo 2013 m. atsakovas UAB „Vizoma“ teikė apeliantui pranešimus apie nuomos sutarties objekto trūkumus (2013 m. gruodžio 13 d. pranešimas, 2014 m. sausio 24 d. pranešimas, 2013 m. rugsėjo 17 d. UAB „LED art“ išvada, 2015 m. gegužės 28 d. pretenzija). Tačiau sutiktina su apelianto argumentais, jog nors atsakovas teikė pretenzijas dėl nuomos sutarties objekto trūkumų, tačiau vis tiek naudojosi patalpomis dar dvejus metus po galimai nustatytų trūkumų, dėl kurių, atsakovo teigimu, patalpos tapo netinkamos naudoti pagal paskirtį. Todėl, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog šie trūkumai galimai padarė įtaką atsakovo apsisprendimui nutraukti nuomos sutartį, tačiau nebuvo esminiai, dėl kurių nuomos sutarties objektas tapo netinkamas naudoti pagal paskirtį ir dėl kurių būtų galima nutraukti nuomos sutartį nesilaikant CK 6.480 straipsnyje numatyto 3 mėnesių įspėjimo termino. Prie šios išvados teisėjų kolegija priėjo vertindama terminą nuo pirmųjų pretenzijų dėl patalpų trūkumų pateikimo iki vienašališko nuomos sutarties nutraukimo, sutarties esmę ir nurodytų galimų trūkumų sudėtingumą.

Dėl įspėjimo termino skaičiavimo pradžios

44. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas pranešimą apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą išsiuntė elektroniniu paštu 2015 m. spalio 6 d. 18:46 val., bei registruotu paštu. Atkreiptinas dėmesys, jog tarp šalių buvo nusistovėjęs komunikavimas elektroninio pašto adresais (uabntv@gmail.com, (duomenys neskelbtini)), tai įrodo į bylą pateikti dar 2014 m. sausio, vasario mėnesių susirašinėjimai, taip pat ir vėliau, po nuomos sutarties nutraukimo vykdomi susirašinėjimai. Be kita ko, nuomos sutarties 8.5 punkte įtvirtinta, jog visi pranešimai ir kitas šalių susirašinėjimas pagal sutartį įteikiamas sutarties šaliai pasirašytinai arba siunčiant registruotu paštu arba faksu, jei sutartyje nenurodyta kitaip. Laikoma, kad paštu išsiųstas dokumentas gautas trečią darbo dieną, einančią po tos dienos, gavėjui siunčiamas dokumentas įteiktas pašto paslaugas teikiančiai įmonei.

45. Kaip minėta aukščiau, vienašališkai nutraukiama sutartis laikoma nutraukta nuo įspėjime (pranešime) nurodytos datos (CK 6.218 straipsnis), taigi šiuo atveju laikytina, kad neterminuota nuomos sutartis nutraukta nuo 2016 m. sausio 6 d.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

46. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendė, jog ieškovė turi teisę reikalauti nuomos mokesčio už tris mėnesius (pirmosios instancijos teismas priteisė nuomos mokestį iki 2015 m. lapkričio 7 d., ir šioje dalyje teismo sprendimas neskundžiamas), ieškovei iš atsakovės priteistinas nuomos mokestis didintinas 3 554, 16 Eur suma (1 777,08x2), t. y. padidinat priteistiną skolos sumą iki 3 941 Eur (3 554,16+386,84) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

47. Aukščiau nurodyta, kad baigiamosiose kalbose ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus iki 5 775 Eur skolos ir 207,90 Eur delspinigių.

48. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje normoje nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar į patikslintą ieškovo reikalavimą. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią normą, nurodyta, kad ieškinio reikalavimai, kurių atsisakė pats ieškovas ir kurie nebuvo nagrinėti teismo, nelaikytini galutiniais, todėl negali būti laikomi teismo atmestais, todėl bylinėjimosi išlaidos skaičiuojamos nuo galutinių ieškinio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2012).

49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog sistemiškai aiškinant civilinio proceso teisės normas, darytina išvada, jog ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimus, yra pagrindas laikyti jį atsisakiusiu dalies reikalavimų ir priimti nutartį civilinę bylą dėl šios dalies nutraukti (CPK 140 straipsnis), atitinkamai dėl šios dalies taikant CPK 87 straipsnio 2 dalies ir 94 straipsnio 1 dalies taisykles dėl bylinėjimosi išlaidų. Išnagrinėjus bylą ir iš esmės išsprendus klausimą dėl patikslintos sumos priteisimo, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, jas skaičiuojant pagal patikslintų reikalavimų apimtį. Jei nutartis dėl dalies bylos nutraukimo nepriimta, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas dėl šios dalies gali būti sprendžiamas papildomu sprendimu (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013).

50. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teisme dalies reikalavimų atsisakymo klausimas nebuvo išspręstas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija išsprendžia šį klausimą iš esmės – nutraukia civilinę bylą dalyje dėl 2 193,30 Eur skolos ir 431,85 Eur delspinigių priteisimo nutraukia (CPK 293 straipsnio 4 punktas), ir šioje dalyje grąžintina 75 proc. žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

51. Ieškovė už pareikštus turtinius reikalavimus (8 608,05 Eur) sumokėjo 194 Eur žyminio mokesčio ir 38 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė atsisakė reikalavimų dėl bendros 2 625, 15 Eur sumos (2 193,30 Eur skolos ir 431,85 Eur delspinigių), taigi mokėtina žyminio mokesčio dalis sudaro 59 Eur, o grąžintina 30 Eur (2 625,15x3-25 proc. teikiant ieškinį el.ryšio priemonėmis ir -25 proc. grąžinant 75 procentus).

52. Sumažintų reikalavimų daliai 5 982,90 Eur (5 775 Eur skola ir 207,90 Eur delspinigiai), žyminio mokesčio dalis sudaro 135 Eur. Ieškovo patenkintų reikalavimų suma sudaro 3 941 Eur, t. y. 65,87 proc.

53. Ieškovė patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 135 Eur žyminio mokesčio ir kaip nustatė pirmosios instancijos teismas 525 Eur teisinės pagalbos išlaidų (šioje dalyje sprendimas neskundžiamas), viso 660 Eur. Taigi, patenkinus 65,87 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 434,74 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

54. Minėta, kad ieškovė už apeliacinį skundą žyminio mokesčio nemokėjo, prašydama įskaityti iš grąžintinos dalies, tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad už apeliacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio dalis sudaro 91 Eur, o grąžintina 30 Eur, atsisakius dalies ieškinio reikalavimų. Taigi už apeliacinį skundą ieškovės turėjo būti sumokėta papildomai 61 Eur žyminio mokesčio. Pastaroji suma neapmokėta. Teismas tenkino 87,587 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, kas sudaro 80 Eur žyminio mokesčio. Ši suma priteistina valstybės naudai iš atsakovės.

55. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apelianto UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant sekančiai:

„Priimti ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinio dalies reikalavimų atsisakymą dėl 2 193 30 Eur skolos ir 431, 85 Eur delspinigių pritesimo, ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (juridinio asmens kodas 300145575) naudai iš atsakovo UAB „Vizoma“ (juridinio asmens kodas 300578594) 3 941 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 434,74 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš UAB „Vizoma“ (juridinio asmens kodas 300578594) valstybės naudai 80 Eur žyminio mokesčio.