Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5654-724/2020 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovams G. K. ir I. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovas ieškinyje paskaičiavo delspinigius už 6 mėnesių laikotarpį, nors atsakovai neprašė taikyti ieškinio senaties. Už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d. ieškinyje paskaičiavo šalių sutartus ir ieškovo 2 kartus (nuo 1,00 % iki 0,50 %) sumažintus 0,50 % dydžio 1480,00 Eur (1600,00 Eur x 0,005 % x 185 d.) delspinigius, kadangi atsakovai be ieškovo sutikimo naudojosi jo piniginėmis lėšomis.

4. Be to, teigė, kad esant atlygintinai paskolos sutarčiai, atsakovams ilgai naudojantis ieškovo pinigais be jo sutikimo ir šalims paskolos sutartyje nesusitarus dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 str. 1 d.). Todėl ieškovas ieškinyje už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2020 m. gegužės 5 d. priskaičiavo 13,57 % dydžio metinių palūkanų, nes tokio dydžio palūkanos šalių paskolos sutarties sudarymo momentu buvo Lietuvos banke.

5. Atsakovai atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

8. Kadangi ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), teismas iš atsakovų solidariai priteisė 1472,00 Eur delspinigius už šešių mėnesių laikotarpį.

9. Nors ieškovas, vadovaudamasis CK 6.872 straipsnio 1 dalimi, prašė priteisti iš atsakovų 13,57 proc. palūkanas už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2020 m. gegužės 5 d., teigdamas, kad tokio dydžio palūkanos šalių paskolos sutarties sudarymo momentu buvo Lietuvos banke, teismas sprendė, kad šalys sutartyje dėl palūkanų dydžio nesusitarė, byloje nėra duomenų, kad ieškovas reikalavo iš atsakovų grąžinti visą skolos sumą su priklausančiomis palūkanomis sutarties terminui nepasibaigus, todėl laikė, kad paskolos terminas pasibaigė paskutinės įmokos mokėjimo dieną –2016 m. rugpjūčio 1 d. Dėl to, vadovaudamasis CK 6.874 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas iš atsakovų solidariai priteisė įstatymines 5 proc. palūkanas už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 2020 m. lapkričio 6 d. (4 metai trys mėn. ir 4 dienos (1557 dienos skaičiuojant dienomis)) (1600,00 Eur x 5 proc.= 80 Eur; 80 Eur : 365 d. = 0, 2192 Eur; 0, 2192 Eur x 1557 d. = 341, 29 Eur).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu yra skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalys, kuriomis teismas priteisė iš atsakovų ieškovui 1472,00 Eur delspinigių ir 341,29 Eur palūkanų. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti priteistinų delspinigių sumą 8 eurais, nes, pasak apelianto, teismas neturėjo teisės savarankiškai taikyti ieškinio senaties termino. Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti iš atsakovų palūkanas pagal CK 6.874 straipsnį, o ne pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju apeliacijos objektas yra minėtų pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalių teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Šioje byloje ginčas kyla iš paskolinių teisinių santykių – byloje nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. ieškovas J. V. paskolino atsakovams I. K. ir G. K. 1600,00 Eur, pastarieji įsipareigojo pasiskolintus pinigus grąžinti iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. Paskolos sutartyje taip pat buvo numatyta, kad atsakovai už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną ieškovui mokės 1 procentą delspinigių.

14. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl palūkanų už laikotarpį nuo paskolos sutarties sudarymo iki sutarties termino (paskolos grąžinimo) pabaigos (2015 m. rugpjūčio 26 d. – 2016 m. rugpjūčio 1 d.), nurodė, kad šalys sutartyje dėl palūkanų dydžio nesusitarė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas reikalavo iš atsakovų grąžinti visą skolos sumą su priklausančiomis palūkanomis sutarties terminui nepasibaigus.

15. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą paskolos sutarties sampratą, pagrindinė paskolos gavėjo pareiga – grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją atliekančias palūkanas paskolos gavėjas privalo mokėti tik tuo atveju, jei paskolos sutartis yra atlygintinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). CK 6.872 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, jog paskolos sutartis yra atlygintinė. Paskolos sutarties atlygintinumo prezumpcija gali būti paneigta byloje nustačius, kad paskolos sutarties šalys susitarė, jog paskola suteikiama neatlygintinai (beprocentė paskola), t. y. kai iš sutarties turinio, šalių ketinimų sudarant sutartį ir sutarties vykdymo veiksmų nustačius, kad šalys tapo saistomos neatlygintinių paskolinių santykių, sutartinės prievolės mokėti palūkanas neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.872 straipsnio 3 dalį, papildomai yra akcentavęs, jog paskolos atlygintinumo prezumpcijos paneigimo pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272 /2014).

16. CK 6.872 str. nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu, taigi įstatymas imperatyviai nurodo, kokios palūkanos skaičiuotinos šalims nesusitarus dėl jų dydžio ir jos nediferencijuojamos pagal paskolos tikslą.

17. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad šalių sudaryta paskolos sutartis buvo atlygintinė, byloje nekilo, to nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, juo labiau, sutartyje numatyti delspinigiai ir jų dydis tik patvirtina, kad ieškovas pinigus atsakovams skolino atlygintinai. Be to, byloje nėra duomenų, kad bylos šalis sietų artimi ar giminystės santykiai. Kadangi šalys sutartyje nebuvo numačiusios palūkanų už naudojimąsi pinigais, palūkanos už naudojimąsi 2015 m. rugpjūčio 26 d. suteikta paskola, ieškovui gali būti priteisiamos ir turi būti nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 str. 1 d.).

18. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑272/2014). Iš Lietuvos banko viešai pateikiamos informacijos matyti, kad 2015 m. rugpjūtį Lietuvos komercinių bankų namų ūkiams suteikiamoms paskoloms kitiems tikslams pagal pradinį palūkanų normos fiksavimo laikotarpį iki vienerių metų taikyta vidutinė metinių palūkanų norma sudarė ne 13,5 proc., kaip nurodo ieškovas, bet 3,58 proc., nes ieškovas nebuvo ir nėra vartojimo kreditų davėjas, įrašytas į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą (https://www.lb.lt/lt/vartojimo-kredito-davejai), o paskola suteikta trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Byloje nesant duomenų, kad paskola buvo neatlygintinė paskolos sudarymo laikotarpiu (2015 m. rugpjūčio 26 d. – 2016 m. rugpjūčio 1 d.), yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovų 3,58 proc. dydžio palūkanas. Todėl iš atsakovų papildomai priteistina 53,51 Eur pelno palūkanų (1600 Eur x 3,58 % : 365 x 341 d.).

19. Ieškovas taip pat nesutinka su sprendimu už akių dėl to, kad pasak apelianto, teismas nepagrįstai priteistas palūkanas skaičiavo ne pagal anksčiau minėtą CK 6.872 straipsnį, numatantį pelno palūkanų mokėjimą, bet pagal CK 6.874 straipsnį, kuris reglamentuoja kompensuojamąsias palūkanas ir jei šalys nėra susitarusios kitaip, nukreipia į CK 6.210 straipsnį.

20. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Suėjus grąžinimo terminui ir skolininkui negrąžinus paskolos dalyko – paskolintų lėšų, susiklosto situacija, kuri gali būti pripažinta sutarties pažeidimu, o tai savo ruožtu užtraukia sutartinę atsakomybę. Ji įstatymais yra specialiai reglamentuojama. CK 6.874 straipsnis nustato pasekmes, susidariusias po to, kai paskolos gavėjas pažeidė sutartį. Dėl tokio reglamentavimo, esant sutarties pažeidimui, palūkanų mokėjimui taikomos specialios CK 6.874 straipsnio nuostatos, o ne CK 6.872 straipsnio nuostatos, kurios reglamentuoja paskolos sutarties vykdymą iki jos pažeidimo ir netaikomos nuo tada, kai pradedamas taikyti specialusis reglamentavimas pagal CK 6.874 straipsnį. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad po paskolos grąžinimo termino praleidimo turi būti mokamos CK 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos, jeigu paskolos sutarties šalys nėra susitarę kitaip. Jos mokamos nuo tos dienos, kurią turėjo būti sugrąžinta paskola, t. y. nuo prievolės įvykdymo termino suėjimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo. Sisteminis CK 6.870, 6.872 ir 6.874 straipsnių aiškinimas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pelno palūkanos iki sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino mokamos taikant CK 6.872 straipsnį, o praleidus terminą, t. y. paskolos gavėjui pažeidus sutartį, paskolos davėjo pelno praradimas kompensuojamas pagal CK 6.874 straipsnį, kaip specialiąją normą.

21. Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

22. Apeliantas, reikšdamas reikalavimą dėl pelno palūkanų iki visiško prievolės įvykdymo priteisimo, vadovaujasi CK 6.872 straipsnio 1 dalimi, tačiau paskolos sutarties atlygintinumas savaime nesuponuoja mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo iki visiško prievolės įvykdymo. CK 6.872 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalys turi galimybę susitarti dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo laikotarpio. Šiuo atveju ieškovas su atsakovais susitarė tik dėl skolos grąžinimo iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., taip pat numatė, kad už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną bus mokami delspinigiai, tačiau nenumatė, kad dėl prievolės nevykdymo bus mokamos kokio nors dydžio pelno palūkanos.

23. Kadangi nagrinėjamu atveju šalys nebuvo susitarę dėl palūkanų, mokėtinų už prievolės neįvykdymą laiku, mokėjimo ir jų dydžio, spręsdamas dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų sumos priteisimo ieškovo naudai pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta 5 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų norma ir ieškovui priteisė 341,29 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. (pirmos termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos) iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 2020 m. lapkričio 6 d.

24. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu sumažinti jo prašomus priteisti delspinigius nuo 1480,00 Eur iki 1472,00 Eur. Kaip nurodoma skundžiamame sprendime, teismas prašomą priteisti delspinigių sumą sumažino remdamasis tuo, kad ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

25. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, nors teismas, mažindamas ieškovui priteistinus delspinigius, vadovavosi ne tik CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bet ir CK 6.71–6.73 straipsniais, daugiau jokių motyvų, kodėl mažinamos netesybos, išskyrus ieškinio senaties taikymą, nepateikė. Dėl to akivaizdu, kad 6 mėnesį laikotarpį, pagal kurį skaičiavo priteistinus delspinigius, taikė ne kaip vieną iš kriterijų mažinant delspinigių dydį (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis), bet iš esmės savo iniciatyva taikė ieškinio senatį ir priteisė delspinigius ne už 6 mėnesius ir 1 dieną, kaip prašė ieškovas, o už 6 mėnesius, taip sumažindamas priteistiną sumą 8 eurais.

26. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Todėl, atsakovams nagrinėjamoje byloje buvus pasyviems, neteikus nei atsiliepimų, nei juo labiau reikalavimo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams priteisti delspinigius (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas iš atsakovo priteistinų delspinigių dydį, nepagrįstai taikė senaties terminą savo iniciatyva (CK 1.126 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2014). Dėl šios priežasties apelianto skundo argumentai laikytini pagrįstais, skundžiamo sprendimo už akių dalis dėl delspinigių priteisimo keistina ir ieškovui iš atsakovų priteistina 1480 Eur delspinigių.

27. Kadangi iš dalies tenkinus ieškovo apeliacinį skundą keičiasi bendra ieškovui priteistina suma, keistinas ir procesinių palūkanų skaičiavimas, priteisiant ieškovui iš atsakovų 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 3474,80 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. lapkričio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

28. Nors apeliantas teigia, kad jo bylas šališkai imasi nagrinėti vienas teisėjas, bylos teismuose skirstomos kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis, o vien ta aplinkybė, kad ieškovo bylas nagrinėja teisėjas Giedrius Avinas, nerodo pirmosios instancijos teismo šališkumo.

29. Nagrinėjamu atveju iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, keistinas bylinėjimosi išlaidų, priteistų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškovo reikalavimai pirmosios instancijos teisme tenkinami 85 proc., ieškovui iš atsakovų priteistina 86,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 43,35 Eur iš kiekvieno atsakovo.

30. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, ieškovui priteistinos 12,92 Eur apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis), jas priteisiant lygiomis dalimis iš atsakovų, t. y. po 6,46 Eur.

31. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą bei vertindamas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias palūkanas, netesybas, ieškinio senaties taikymą. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą už akių pakeisti ir išdėstyti jį taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1600,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) skolą, 1480,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų) delspinigius, 53,51 Eur (penkiasdešimt tris eurus 51 ct) pelno palūkanų, 341,29 Eur (tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą 29 ct) kompensacinių palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 3474,80 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. lapkričio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 43,35 Eur (keturiasdešimt tris eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų“.

Priteisti ieškovui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 6,46 Eur (šešis eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.