- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-23
- Bylos Nr.
- 2S-1248-467/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01651-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Kreditorius
- UAB „Tugva“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) UAB „Europark Vilnius“ ir suinteresuoto asmens (išieškotojo) UAB „Tugva“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) UAB „Europark Vilnius“ skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuotieji asmenys – išieškotojas UAB „Tugva“, antstolis R. V.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas (skolininkas) UAB „Europark Vilnius“ kreipėsi į antstolį R. V. su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė: priimti patvarkymą dėl teismo sprendimo Nr. 2-34-578/2009 vykdymo tuo pačiu metu, t.y. patvarkymu įpareigoti UAB „Europark Vilnius“ priimti automobilių stovėjimo aikšteles iš UAB „Tugva“ ir sumokėti priteistą skolą UAB „Tugva“ naudai tuo pačiu metu, nustatant šių pareigų faktišką įvykdymo datą, laiką ir vietą; areštuoti esamas ir būsimas pinigines lėšas, priklausančias išmokėti UAB „Europark Vilnius“, esančias UAB „Tugva“ žinioje, t.y. pinigines lėšas/pajamas, gaunamas už UAB „Europark Vilnius“ nuosavybės teise priklausančių turtinių teisių (subnuomos teisių, kylančių iš 2003 m. kovo 31 d. generalinės rangos sutarties, 2004 m. gruodžio 9 d. susitarimo, 2004 m. gruodžio 10 d. ketinimų protokolo į nuomojamas automobilių stovėjimo aikšteles virš lElp priestato 1E1B, unikalus Nr. 4400-1305-5388, esančias Pylimo g. 58/1, Vilniuje) valdymą/eksploatavimą/nuomojimą; įpareigoti UAB „Tugva“ pateikti visą informaciją (tame tarpe sutartis su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, su automobilių stovėjimo aikštelių nuomininkais ir kt.) apie UAB „Europark Vilnius“ nuosavybės teise priklausančių turtinių teisių, t.y. subnuomos teisių, eksploatavimą ir už jas gautas pajamas laikotarpyje nuo 2006 m. birželio 29 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d.; panaikinti 2015 m. gruodžio 15 d. patvarkymą dėl turto ekspertizės skyrimo Nr. 0128/13/00805.
Skunde nurodė, jog antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0128/10/00982, užvesta pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-34-578/2009. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi išaiškinta sprendimo vykdymo tvarka dėl automobilių stovėjimo aikštelių, esančių virš Halės turgavietės, adresu Pylimo g. 58/1, Vilniuje, UAB „Europark Vilnius“ priėmimo iš UAB „Tugva“ ir 127 569,43 EUR (440 471,73 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojo naudai. Taip pat antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0128/13/00805, vykdoma pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-37-232/2013 dėl 66 787,25 EUR (230 603,02 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojo naudai. 2015 m. lapkričio 23 d. antstoliui pareiškėjas pateikė pakartotinį prašymą atlikti vykdymo veiksmus dėl teismo sprendimo įvykdymo pagal teismo nustatytą tvarką, kuriuo antstolio prašė imtis visų įmanomų priemonių operatyviam automobilių stovėjimo aikštelės perdavimui-priėmimui (tame tarpe nustatyti skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pareigų įvykdymo (tuo pačiu metu) datą, laiką ir vietą, imtis visų įmanomų priemonių priversti išieškotoją vykdyti teismo sprendimą, informuoti skolininką, kokių priemonių antstolis imasi, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas, tame tarpe ir iš išieškotojo pusės. 2015 m. lapkričio 25 d. antstoliui pateikė prašymą, kuriuo prašė areštuoti esamas ir būsimas pinigines lėšas, priklausančias išmokėti UAB „Europark Vilnius“, kurios yra UAB „Tugva“ žinioje. Antstolis pareiškėjo prašymus atmetė. Skolininkas mano, kad antstolis savo neveikimu ir/arba veikimu išimtinai išieškotojo naudai pažeidžia skolininko teises ir teisėtus lūkesčius. Įsiteisėję teismo sprendimai nėra įvykdyti išimtinai dėl išieškotojo ir antstolio kaltės, išieškotojo nesikooperavimo, vengimo perduoti ginčo stovėjimo aikšteles skolininkui bei antstolio neveikimo vykdymo procese. Antstoliui nepaskyrus priešpriešinių šalių pareigų įvykdymo datos, skolininkas neturi galimybės/pareigos sumokėti išieškotojui, nepažeidžiant išaiškintos teismo sprendimo vykdymo tvarkos (t.y. vykdymo tvarka būtų pakeista). Jis yra pilnai užtikrinęs teismo sprendimų įvykdymą suteikta neatšaukiama AB DNB banko garantija ir antstolis turi pareigą nedelsiant operatyviai imtis priemonių organizuoti stovėjimo aikštelių perdavimą-priėmimą.
Antstolis su pateiktu skundu nesutiko ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, jog antstolio kontoroje užvestos vykdomosios bylos Nr. 0128/10/00982, 0128/12/01058, 0128/13/00805, 0128/14/00707, 0128/15/01066 dėl skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Europark Vilnius“ ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Europark Vilnius“ turtui išieškotojo UAB „Tugva“ naudai. Bendra UAB „Europark Vilnius“ skola išieškotojui sudaro 257 730,82 EUR. Iš šios sumos sumokėta (išieškota) 2 318,70 EUR, todėl dabar išieškotina suma sudaro 255 412,12 EUR. Tik 124 462,90 EUR, neįskaitant PVM, sumokėjimas turi būti vykdomas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo numatyta tvarka. Visos kitos sumos, t.y. 130 949,22 EUR (neįskaitant PVM nuo 63716,40 EUR sumos), privalo būti sumokėtos nedelsiant. Savo skunde UAB „Europark Vilnius“ nepagrįstai atsiskaitymą (visų sumų sumokėjimą) su UAB „Tugva“ sieja su aikštelių perdavimu. Vilniaus apygardos teismas 2015 liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje 2S-1247-450/2015 nurodė skolininko teisę teikti kitokį (negu įmokėjimas į depozitinę sąskaitą) sprendimo vykdymo būdą, kitoks teismo sprendimo įvykdymo būdas skolininko nebuvo pateiktas. Pateikti kitokį (negu įmokėjimas į depozitinę sąskaitą) sprendimo įvykdymo būdą yra skolininko diskrecijos teisė. Skolininkui kitokio būdo nepateikus, antstolis pagrįstai ir teisėtai gali reikalauti įmokėjimo į depozitinę sąskaitą, nes šis būdas 2015 liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje 2S-1247-450/2015 Vilniaus apygardos teismo yra pripažintas teisėtu bei atitinkančiu nustatytą sprendimo vykdymo tvarką. Teismas pripažino skolininko teisę įvykdyti teismo sprendimą kitokiu (negu įmokėjimas į depozitinę sąskaitą) būdu kaip teisėtą alternatyvą, bet nepripažino, kad antstolio reikalavimas įmokėti sumą į depozitinę sąskaitą būtų neteisėtas. Skolininko reikalavimas išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas, esančias pas kitus asmenis, t.y. pas patį išieškotoją UAB „Tugva“ atmestinas, nes UAB „Europark Vilnius“ nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tokių sumų egzistavimą. Savo paties sudarytos finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto duomenys nesudaro pagrindo areštuoti UAB „Tugva“ turtą.
Atsiliepimas
Išieškotojas UAB „Tugva“ atsiliepime su skundu nesutiko. Nurodė, jog vykdymo proceso vilkinimui yra inter alia naudojamos banko garantijos, kuriomis siekiama įtikinti antstolį ir teismą, kad UAB „Europark Vilnius“ neva ketina vykdyti teismų sprendimus. Kaip teisingai nurodyta antstolio patvarkyme dėl skundo netenkinimo, įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad sąlyginės banko garantijos pateikimas vykdymo procese neatitinka vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Be to tik 124 462,90 EUR sumos, neįskaitant PVM, sumokėjimas turi būti vykdomas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo numatyta tvarka. Visos kitos sumos, t.y. 130 949,22 EUR privalo būti sumokėtos nedelsiant. UAB „Europark Vilnius“ vengia teismų spendimų vykdymo, nevykdo pareigos priimti automobilių stovėjimo aikšteles, nevykdo pareigos sumokėti 124 462,90 EUR, neįskaitant PVM bei 130 949,22 EUR (neįskaitant PVM nuo 63 716,40 EUR sumos). UAB „Tugva“ nebuvo ir nėra skolinga UAB „Europark Vilnius“. Vienašališki ir deklaratyvūs UAB „Europark Vilnius“ teiginiai apie tariamai turimas reikalavimo teises negali būti pagrindu antstoliui areštuoti UAB „Tugva“ turtą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) UAB „Europark Vilnius“ skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Taip pat teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl įpareigojimo atlikti priešpriešines pareigas. Teismas nustatė, jog skolininkas UAB „Europark Vilnius“ 2015 m. vasario 12 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė vykdyti Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-34-578/2009 dėl 440 471,73 Lt skolos su bylinėjimosi išlaidomis išieškojimo iš skolininko UAB „Europark Vilnius“ ir UAB „Tugva“ priešpriešinę pareigą perduoti UAB „Europark Vilnius“ automobilių stovėjimo aikšteles, t.y. atlikti priverstinius vykdymo veiksmus ir dėl priešpriešinės UAB „Tugva“ pareigos perduoti automobilių stovėjimo aikšteles bei nustatyti jų perėmimo datą ir laiką. Teismas konstatavo, kad toks skolininko prašymas iš esmės yra tapatus ankstesniam skundui, todėl atsisakė tokį prašymą priimti. Išnagrinėjęs anksčiau pateiktą pareiškėjo skundą, teismas jau nustatė, jog nagrinėjamos bylos duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, kad antstolis R. V., atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomoje byloje Nr. 0128/10/02982, jam įstatymo suteiktų pareigų nevykdė arba vykdė jas netinkamai. Teismas konstatavo, kad antstoliui priimti konkrečius įpareigojimus UAB „Tugva“ atžvilgiu iki šiol nebuvo ir šiuo metu nėra pagrindo. Teismas nutartyje taip pat pasisakė ir dėl skolininko pateiktos banko garantijos, nurodydamas, kad garantijoje nurodytos garantijos sumos išmokėjimo sąlygos (UAB „Europark Vilnius“ pažeidus savo mokėjimo įsipareigojimus ir tik tuo atveju, kai garantui (bankui) bus pateiktas automobilių stovėjimo aikštelės perdavimo – priėmimo aktas) iš esmės pakeičia įsiteisėjusios teismo sprendimo vykdymo tvarką, nes pagal garantijos sąlygos pirmiausiai turi būti įvykęs automobilių stovėjimo aikštelės priėmimo – perdavimo faktas, o ne abiejų šalių priešpriešinių reikalavimų įvykdymas tuo pačiu metu. Teismas taip pat nurodė, kad skolininkui UAB „Europark Vilnius“, pateikus kitokį jo prievolės įvykdymo būdą, jo tinkamumą įsiteisėjusio teismo sprendimo tinkamam įvykdymui turi svarstyti antstolis. Be to teismas pažymėjo, jog šiuo metu skolininko pateiktos banko garantijos terminas yra pasibaigęs 2016 m. sausio 30 d., o skolininkas UAB „Europark Vilnius“ nėra pateikęs jokių naujų savo prievolės užtikrinimo būdų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad skolininkas realiai teismo sprendimą sumokėti 429 745,50 Lt įvykdys, kaip išaiškinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartyje. Po 2015 m. vasario 5 d. skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo bei jo išnagrinėjimo vykdomojoje byloje Nr. 0128/10/00982 nėra naujai atliktų turto ar turtinių teisių arešto, kitų skolininko ar išieškotojo veiksmų ar kitų naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios leistų teismui naujai interpretuoti skolininko skunde nurodytus argumentus. Teismas nesutiko su skolininko argumentais, kad tiek vykdomojoje byloje Nr. 0128/10/00982, tiek vykdomoje byloje Nr. 0128/13/00805 vykdomųjų dokumentų vykdymas iš skolininko pusės, t.y. sumų mokėjimas išieškotojo naudai turi būti sietinas su automobilių stovėjimo aikštelės perdavimu skolininkui. Tik neišieškotos 124 462,90 EUR sumos, neįskaitant PVM, sumokėjimas turi būti vykdomas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo numatyta tvarka vykdomojoje byloje Nr. 0128/10/00982. Visos kitos sumos, išieškomos kitose vykdomosiose bylose pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus, užvestose skolininko atžvilgiu išieškotojo UAB „Tugva“ naudai, privalo būti sumokėtos nedelsiant. Skolininkas prašė areštuoti UAB „Tugva“ žinioje esančias UAB „Europark Vilnius“ priklausančias pinigines lėšas/pajamas, gautinas už UAB „Europark Vilnius“ nuosavybės teise priklausančių turtinių teisių valdymą/eksploatavimą/nuomojimą, motyvuojant tuo, kad išieškotojas be pagrindo naudojasi lėšomis už aikštelių subnuomą, todėl privalo nedelsiant grąžinti šias lėšas skolininkui arba atitinkamai sumažinti ir panaikinti savo reikalavimą skolininko atžvilgiu pagal priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus. Teismas konstatavo, kad toks skolininko reikalavimas neatitinka 2010 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi išaiškintos Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo vykdymo tvarkos, kuria nustatyta, kad UAB „Europark Vilnius“ priėmimas iš UAB „Tugva“ automobilių stovėjimo aikštelių, esančių virš Halės turgavietės, Vilniuje, Pylimo g. 58/1, ir 429 745,50 Lt (124 462,90 EUR) išieškojimas (sumokėjimas) iš UAB „Europark Vilnius“ UAB „Tugva“ naudai turi būti vykdomi tuo pačiu metu. Antstolis, neturėdamas atitinkamo teismo sprendimo, kurio pagrindu būtų nustatyta UAB „Tugva“ skola UAB „Europark Vilnius“ ir tuo pagrindu iš išieškotojo skolininko naudai būtų išieškomos piniginės lėšos, gautos už naudojimąsi subnuomos teisėmis, neturi teisės imtis priverstinių vykdymo veiksmų išieškotojo atžvilgiu ir areštuoti jo turimas pinigines lėšas. Pasisakydamas dėl ekspertizės skyrimo, teismas nurodė, jog tik Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. vykdomojo rašto Nr. 2-34-578/2009 vykdymas sietinas su automobilių stovėjimo aikštelės Pylimo g. 58/1, Vilniuje, perdavimu skolininkui, o visų kitų antstolio vykdomų lėšų išieškojimas iš skolininko išieškotojo naudai nesietinas su 2010 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi išaiškinta sprendimo vykdymo tvarka, šios lėšos išieškotojui turi būti sumokėtos nedelsiant. Tačiau iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, kad pakankamai kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, išskyrus turtines teises, kylančias iš automobilių stovėjimo aikštelių nuomos, skolininkas neturi. Todėl antstolis pagrįstai ėmėsi veiksmų minėto turto vertės ekspertizei nustatyti, kad būtų galima išsiaiškinti, kokia yra skolininkui priklausančio turto (turtinių teisių) vertė. Skolininko prašymas įpareigoti UAB „Tugva“ pateikti visą informaciją apie UAB „Europark Vilnius“ nuosavybės teise priklausančių turtinių teisių, t.y. subnuomos teisių eksploatavimą ir už jas gautas pajamas laikotarpyje nuo 2006 m. birželio 29 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d., yra išvestinis iš jo prašymo areštuoti pinigines lėšas, gaunamas už subnuomos teisių naudojimą. Kadangi teismas šioje nutartyje nenustatė pagrindo areštuoti UAB „Tugva“ lėšas, gaunamas už naudojimąsi automobilių stovėjimo aikštelės subnuomos teisėmis, be to nagrinėjamu atveju ginčas yra ne dėl žalos, padarytos skolininkui išieškotojo ar antstolio veiksmais, atlyginimo, pareiškėjo prašymas dėl įpareigojimo pateikti informaciją dėl tokių UAB „Tugva“ gaunamų lėšų atmestas.
Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) UAB „Europark Vilnius“ su nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodo, jog teismas neteisingai interpretuoja pareiškėjo prašymą dėl abiejų priešpriešinių pareigų vykdymo. Ankstesniame skunde pareiškėjas, atsižvelgdamas į tuo metu suteiktą banko garantiją, prašė nustatyti tik vienos priešpriešinės pareigos (aikštelės perdavimo iš „Tugva“ pusės) įvykdymo datą, tačiau šiuo atveju pareiškėjas prašo nustatyti abiejų pareigų vykdymo tvarką tuo pat metu, be to prašo nustatyti vykdymo datą, laiką ir vietą. Dėl to tokie prašymai negalėjo būti laikomi tapačiais. Teismas nepagrįstai, neįvertinęs visų faktinių aplinkybių, nesutinka su UAB „Europark Vilnius“ argumentais, kad tiek vykdomojoje byloje Nr. 0128110/00982, tiek vykdomojoje byloje Nr. 0128/13/00805 vykdomųjų dokumentų vykdymas iš apelianto pusės, t.y. sumų mokėjimas „Tugva“ naudai, turi būti siejamas su automobilių stovėjimo aikštelės perdavimu. Teismas nurodęs, kad visų kitų antstolio vykdomų lėšų išieškojimas iš skolininko išieškotojo naudai nesietinas su 2010 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi išaiškinta sprendimo vykdymo tvarka, šios lėšos išieškotojui turi būti sumokėtos nedelsiant, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kadangi bylos nagrinėjimo ribos yra antstolio atliktų veiksmų bei antstolio neveikimo (veiksmų neatlikimo) (ne) teisėtumo nustatymas, o ne sprendimų vykdymo tvarkos nustatymas/išaiškinimas. Pareiškėjas pagrįstai laiko, kad visos sumos turi būti mokamos automobilių stovėjimo aikštelių pareiškėjai priėmimo/perdavimo metu, nes jos yra kilę iš esmės dėl tų pačių šalių santykių. Antstolis yra areštavęs „Europark Vilnius“ priklausantį turtą (turtines teises), kurios nėra įkeistos, nėra taikoma kitų antstolių areštų/apribojimų ir pan., todėl „Europark Vilnius“ jokiu teismo sprendimu nėra įpareigota papildomai užtikrinti prievolių įvykdymą. Be to pateikta banko garantija yra tik papildomas „Europark Vilnius“ prievolės įvykdymo užtikrinimas, o ne pačios prievolės įvykdymas. Skolininkas banko garantiją pateikė papildomai, savo iniciatyva, kaip dar vieną realų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą. Pareiškėjui (skolininkui) nuosavybės teise priklauso turtinės teisės -subnuomos teisės, kylančios iš 2003 m. kovo 31 d. generalinės rangos sutarties, 2004 m. gruodžio 9 d. susitarimo, 2004 m. gruodžio 10 d. ketinimų protokolo, 2006 m. birželio 29 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento akto Nr. (101)-11.4-1399. Tai reiškia, jog skolininkui nuosavybės teise priklauso visos pajamos, gaunamos už minėtų stovėjimo aikštelių eksploatavimą (nuomojimą). Tuo tarpu teismas, kaip ir antstolis, neteisingai interpretuoja skolininko prašymą, neteisingai aiškina CPK 688 straipsnio nuostatas. Skolininkas neprašo taikyti arešto UAB „Tugva“ atžvilgiu, o prašo areštuoti pinigines lėšas, mokėtinas jai ir esančias UAB „Tugva“ žinioje. Antstoliui yra suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas, esančias pas trečiuosius asmenis. Antstolis, gavęs informacijos apie pareiškėjo turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, pirmiausiai išsiaiškina ir patikrina šią informaciją. Be to antstolis, būdamas profesionalus teisininkas, žino, jog jam suteikta teisė reikalauti informacijos ne tik iš skolininko, bet ir iš trečiųjų asmenų, jei yra informacijos apie pas juos esančias skolininko pinigų sumas, taip pat šių asmenų prievolę atsiskaityti su skolininku. UAB „Europark Vilnius“ atliko savo pareigą ir antstoliui pateikė šią informaciją. Tačiau antstolis net nebandė domėtis apie UAB „Europark Vilnius“ pinigines lėšas, esančias UAB „Tugva“ žinioje ir mokėtinas UAB „Europark Vilnius“ naudai. Tenkinus pareiškėjo prašymą areštuoti pinigines lėšas, mokėtinas jam ir esančias UAB „Tugva“ žinioje, skundo reikalavimas/prašymas įpareigoti UAB „Tugva“ pateikti visą informaciją apie UAB „Europark Vilnius“ nuosavybės teise priklausančių turtinių teisių (subnuomos teisių) eksploatavimą ir už jas gautas pajamas laikotarpyje nuo 2006 m. birželio 29 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d., kaip išvestinis prašymas iš prašymo areštuoti pinigines lėšas, gaunamas už subnuomos teisių naudojimą, taipogi turi būti tenkintas. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais šalys yra įpareigotos įvykdyti viena kitai savo sutartinius įsipareigojimus. Antstolis, neatlikęs pirminių veiksmų dėl teismo sprendimų įvykdymo tuo pačiu metu, negali pardavinėti iš varžytynių objekto (turtinių teisių), kuris yra neatsiejamas nuo teismo sprendimo tinkamo įvykdymo.
Atsiliepimas
Išieškotojas UAB „Tugva“ atsiliepime su UAB „Europark Vilnius“ atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog UAB „Europark Vilnius“ akivaizdžiai nesąžiningai neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį ir pakartotinai dėsto argumentus, dėl kurių Vilniaus apygardos teismas jau pasisakęs bei siekia nesumokėti pinigų į antstolio depozitinę sąskaitą ir nepateikia kitokio prievolės įvykdymo būdo, kaip yra nurodęs Vilniaus apygardos teismas. Dar kartą pažymi, jog tik 124 462,90 EUR, neįskaitant PVM, sumokėjimas turi būti vykdomas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo numatyta tvarka. Visos kitos sumos privalo būti sumokėtos nedelsiant. Apelianto siekis, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl antstolio veiksmų, pasisakytų dėl ankstesnių teismų sprendimų vykdymo tvarkos, yra neteisėtas bei šiurkščiai pažeidžiantis CPK 278 str., 589 str., ir teismų nepriklausomumo principą. Vertindamas ginčų tapatumą, teismas pagrįstai ir teisėtai rėmėsi ne pareikštų reikalavimų formuluotėmis ir/ar jų skirtumais, bet įvertino pareikštų reikalavimų esmę, kuri abiem atvejais yra tapati - įpareigoti antstolį nustatyti priešpriešinių pareigų įvykdymo datą ir laiką. Todėl teismas pagrįstai ir teisėtai atsižvelgė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje 28-1247-450/2015 jau konstatavo, kad nėra įrodymų, jog UAB „Tugva“ atsisakė, negali ar negalės įvykdyti pareigos perduoti automobilių stovėjimo aikštelių, todėl ir antstoliui priimti konkrečius įpareigojimus UAB „Tugva“ atžvilgiu iki šiol nebuvo ir šiuo metu nėra pagrindo. Išieškotojas teismui aiškiai pareiškė ir patvirtino, kad UAB „Tugva“ nebuvo ir nėra skolinga UAB „Europark Vilnius“. Vienašališki ir deklaratyvūs UAB „Europark Vilnius“ teiginiai apie tariamai turimas reikalavimo teises negali būti pagrindu antstoliui areštuoti UAB „Tugva“ turtą.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo (išieškotojas) UAB „Tugva“ su nutartimi iš esmės sutinka, tačiau prašo pakeisti nutarties motyvuojamąją dalį, iš sakinio „pažymėtina, kad įstatymai numato kitokią skolininko teisių ir interesų gynimo tvarką, t.y. ieškinio teisme dėl neteisėtai įgytų lėšų, žalos atlyginimo pareiškimas ir pan. Šiuo atveju antstolis vykdymo veiksmais turi siekti, kad skolininkas iš savo pusės sumokėtų reikiamas pinigines lėšas, o išieškotojas perduotų skolininkui automobilių stovėjimo aikštelę (ir subnuomos teises)“ išbraukiant žodžius ,,(ir subnuomos teises)“ bei atitinkamai išdėstant taip: „Pažymėtina, kad įstatymai numato kitokią skolininko teisių, interesų gynimo tvarką, t.y. ieškinio teisme dėl neteisėtai įgytų lėšų, žalos atlyginimo pareiškimas ir pan. Šiuo atveju antstolio vykdymo veiksmais turi siekti, kad skolininkas iš savo pusės sumokėtų reikiamas pinigines lėšas, o išieškotojas perduotų skolininkui automobilių stovėjimo aikštelę“. Nurodo, jog nurodytas teismo įrašas yra nepagrįstas, todėl turi būti eliminuotas iš skundžiamos nutarties. Jo nepagrįstumas pasireiškia tuo, jog skolininkas įgijo subnuomos teises (skolininkui šios teisės atsirado) 2003 m. kovo 31 d. sudarytos sutarties ir prie jos pasirašytų susitarimų pagrindu. Todėl UAB „Tugva“ bendrovei „Europark Vilnius“ neprivalo perduoti subnuomos teisių, nes jas UAB „Europark Vilnius“ jau turi, atsiradusias anksčiau pasirašytų susitarimų pagrindu. Nuolatiniai ginčai tarp antstolio ir skolininko kyla ne dėl subnuomos teisių perdavimo, o dėl subnuomos teisių objekto - automobilių stovėjimo aikštelės - perdavimo tvarkos, terminų ir sąlygų. UAB „Europark Vilnius“ niekada nereikalavo ir neturi jokio pagrindo reikalauti „perduoti subnuomos teisių“, nes subnuomos teisė nėra daiktinė teisė, jos jau yra bendrovei UAB „Europark Vilnius“ atsiradusios (ne perdavimo, o konsensualinio sandorio pagrindu), UAB „Tugva“ subnuomos teisių neturi ir negali jų perduoti.
Atsiliepimas
Skolininkas UAB „Europark Vilnius“ atsiliepime su UAB „Tugva“ atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog atskirajame skunde pateikiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties motyvuojamosios dalies (išvadų) interpretacija yra nepagrįsta, kadangi teismas akivaizdžiai pasisakė dėl turtinių teisių, o būtent, dėl automobilių stovėjimo aikštelės perdavimo subnuomos teise. Automobilių stovėjimo aikštelės savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, ji nuomos teise perdavė objektą valdyti UAB „Tugva“, o UAB „Tugva“ yra įsipareigojusi pagal sutarties sąlygas (sutartis yra galiojanti) perduoti aikštelę subnuomos teise UAB „Europark Vilnius“. Subnuomos teisė, kaip ir nuomos teisė, yra turtinė prievolinė teisė, galinti būti nuosavybės teisės objektu. Pagal šalių sudarytus sutartinius santykius UAB „Europark Vilnius“ priklauso turtinės teisės (subnuomos teisės) į automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau jomis de facto naudotis pareiškėjas negali iki šiol - ją eksploatuoja UAB „Tugva“ ir iš to gauna didžiules pajamas, ko pasėkoje UAB „Europark Vilnius“ patiria didžiulius nuostolius. Apeliantas atskirajame skunde visiškai nepagristai nurodo, jog UAB „Europark Vilnius“ niekada nereikalavo ir neturi jokio pagrindo reikalauti „perduoti subnuomos teisių“, nes, akivaizdu, jog UAB „Tugva“ turi automobilių stovėjimo aikštelės nuomos teisę, kuri suteikia teisę sukurti subnuomos teisinius santykius subnuomos sandorio pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 323 straipsnyje nustatyta, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Dėl šios priežasties teismas atsisako priimti apelianto UAB „Europark Vilnius“ 2016 m. gegužės 13 d. pateiktus papildomus paaiškinimus.
Atskirieji skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Civilinės bylos, taip pat ir vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad antstolis R. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0128/10/00982 pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-34-578/2009 dėl 249 745,50 Lt (72 331,30 EUR) skolos, 12 100 Lt (3504,40 EUR) išlaidų advokato pagalbai, 123 Lt (35,62 EUR) žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko UAB „Europark Vilnius“ išieškotojui UAB „Tugva“. 2010 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo išaiškinta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo vykdymo tvarka ir nustatyta, kad UAB „Europark Vilnius“ priėmimas iš UAB „Tugva“ automobilių stovėjimo aikštelių, esančių virš Halės turgavietės, Vilniuje, Pylimo g. 58/1, ir 429 745,50 Lt (124 462,90 EUR) išieškojimas (sumokėjimas) iš UAB „Europark Vilnius“ UAB „Tugva“ naudai turi būti vykdomi tuo pačiu metu. Taip pat nustatyta, kad tas pats antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0128/13/00805 pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-37-232/13 dėl 220 000 Lt (63 716,40 EUR) skolos, 10 603 Lt (3070,84 EUR) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „Europark Vilnius“ išieškotojui UAB „Tugva“.
Dėl pareiškėjo (skolininko)UAB „Europark Vilnius“ atskirojo skundo
Paduotu skundu dėl antstolio veiksmų skolininkas UAB „Europark Vilnius“ prašė teismo įpareigoti antstolį priimti patvarkymą dėl teismo sprendimo Nr. 2-34-578/2009 vykdymo tuo pačiu metu, t.y. patvarkymu įpareigoti UAB „Europark Vilnius“ priimti automobilių stovėjimo aikšteles iš UAB „Tugva“ pusės ir sumokėti priteistą skolą UAB „Tugva“ naudai tuo pačiu metu, nustatant šių pareigų faktišką įvykdymo datą, laiką ir vietą. Teismas atsisakė priimti šį prašymą, motyvuodamas tuo, jog skolininkas jau anksčiau yra skundęs antstolio atsisakymą atlikti šiuos veiksmus ir teismas šį klausimą jau yra išsprendęs. Apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka, nurodo, jog reiškiamas reikalavimas nėra tapatus, kadangi anksčiau pareiškėjas prašė teismo tik įpareigoti UAB „Tugva“ perduoti stovėjimo aikšteles bei nustatyti perdavimo datą, tuo tarpu dabar siekia abiejų priešpriešinių pareigų vykdymo bei nustatyti ne tik tokio vykdymo datą, bet ir laiką bei vietą. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-13159-933/2015 išnagrinėjo UAB “Europark Vilnius” skundą, kuriuo jis, be kita ko, prašė įpareigoti antstolį vykdyti Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-34-578/2009 dėl 440 471,73 Lt skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Europark Vilnius“ 3-ios eilės išieškotojo UAB „Tugva“ naudai ir UAB „Tugva“ priešpriešinę pareigą perduoti UAB „Europark Vilnius“ automobilių stovėjimo aikšteles, esančias virš Halės turgavietės adresu Pylimo g. 58/1, Vilniuje, tuo pačiu metu. Jau vien iš prašymo formuluotės, akivaizdu, jog skolininkas skundu siekė įpareigoti antstolį vykdyti abiejų šalių pareigas vienu metu, todėl jo argumentas dėl to, jog buvo kreipiamasi tik dėl vienos iš šalių pareigos vykdymo, yra visiškai nepagrįstas. Be to aptariamos nutarties priėmimo metu jau buvo priimta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis, kurioje išaiškinta sprendimo vykdymo tvarka ir nustatyta, kad UAB „Europark Vilnius“ priėmimas iš UAB „Tugva“ automobilių stovėjimo aikštelių, esančių virš Halės turgavietės, Vilniuje, Pylimo g. 58/1, ir 429 745,50 Lt išieškojimas (sumokėjimas) iš UAB „Europark Vilnius“ UAB „Tugva“ naudai turi būti vykdomi tuo pačiu metu. Tai reiškia, jog ir dėl šio argumento teismas, nagrinėdamas ankstesnį skolininko UAB „Tugva” skundą, jau pasisakė. Pažymėtina, jog pareiškėjo prašymas be vykdymo veiksmų datos nustatymo taip pat nustatyti ir veiksmų laiką bei vietą taip pat laikytinas iš esmės analogišku prašymu, kadangi akivaizdu, jog nustačius vien veiksmų vykdymo datą, tokie veiksmai iš esmės negalėtų būti vykdomi, nenustačius ir laiko, kadangi nustatytų įsipareigojimų tinkamam įvykdymui yra svarbus ne tik laikas, bet ir kitos aplinkybės. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1247-450/2015 minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamos bylos duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, kad antstolis R. V., atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomoje byloje Nr. 0128/10/02982, jam įstatymo suteiktų pareigų nevykdė arba jas vykdė netinkamai. Teismas konstatavo, kad antstoliui priimti konkrečius įsipareigojimus UAB „Tugva“ atžvilgiu iki šiol nebuvo ir šiuo metu nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išnagrinėtus vykdomosios bylos duomenis, pripažintina, jog ir šio pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu egzistuoja analogiškos aplinkybės, leidžiančios byloje atliktus antstolio veiksmus laikyti teisėtais.
Kitas apelianto UAB „Europark Vilnius“ skundo argumentas susijęs su tuo, jog antstolis nesutiko apelianto prašymu areštuoti jam priklausančias pinigines lėšas, esančias UAB „Tugva“ žinioje, o būtent, pinigines lėšas/pajamas, gaunamas už UAB „Europark Vilnius“ nuosavybės teise priklausančių turtinių teisių (subnuomos teisių, kylančių iš 2003 m. kovo 31 d. generalinės rangos sutarties, 2004 m. gruodžio 9 d. susitarimo, 2004 m. gruodžio 10 d. ketinimų protokolo į nuomojamas automobilių stovėjimo aikšteles virš lElp priestato 1E1B, unikalus Nr. 4400-1305-5388, esančias Pylimo g. 58/1, Vilniuje) valdymą/eksploatavimą/nuomojimą. Tačiau, kaip tvirtina bylos duomenys, pareiškėjas UAB „Europark Vilnius“ nei vykdomojoje byloje, nei teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų nėra pateikęs jokių įrodymų apie realiai egzistuojantį UAB „Tugva“ įsiskolinimą UAB „Europark Vilnius“ nei kylantį iš subnuomos teisių, nei bet kokį kitą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolis privalo vykdyti teismo sprendimą būtent taip, kaip nurodė teismas ir negali pakeisti jo vykdymo tvarkos. Tuo tarpu, nesant skolininko pateiktų jokių pagrįstų įrodymų apie egzistuojančią išieškotojo skolą, antstolis neturi jokio pagrindo pats priimti sprendimo dėl tokios skolos egzistavimo. Pažymėtina, jog skolininkas, manydamas, kad UAB „Tugva“ disponuojamos lėšos už stovėjimo aikštelių nuomą priklauso jam, gali siekti savo teisių gynimo kreipdamasis į teismą kitais būdais, ir tik tuomet, jei būtų priimtas jam palankus teismo sprendimas dėl pažeistų teisių, antstolis turėtų pagrindą atlikti atitinkamus vykdymo veiksmus UAB „Tugva“ atžvilgiu.
Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Europark Vilnius“ taip pat nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria teismas pripažino teisėtais ir pagrįstais antstolio veiksmus, skiriant automobilių stovėjimo aikštelės Pylimo g. 58/1, Vilniuje, subnuomos teisių, kylančių iš 2008 m. sausio 28 d. ketinimų protokolo, 2003 m. kovo 31 d. generalinės rangos sutarties, 2004 m. gruodžio 9 d. susitarimo, 2004 m. gruodžio 10 d. ketinimų protokolo, 2009 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo, ekspertizę šio turto (turtinių teisių) vertei nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas ir šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Iš vykdomojoje byloje Nr. 0128/13/00805 esančio Centrinės hipotekos įstaigos turto arešto registro išrašo informacijos matyti, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko UAB „Europark Vilnius“ išieškotojo UAB „Tugva“ naudai vykdomosiose bylose Nr. 0128/10/00982, 0128/12/01058, 0128/13/00805, 0128/14/00707, 0128/15/01066 dėl bendros 201 411 EUR skolos išieškojimo. Vykdomojoje byloje Nr. 0128/1000982 2010 m. balandžio 20 d., vykdomojoje byloje Nr. 0128/12/01058 2012 m. balandžio 17 d., vykdomojoje byloje Nr. 0128/14/00707 2014 m. gegužės 22 d. antstolis areštavo aukščiau nurodytas turtines teises, priklausančias skolininkui. Antstolis taip pat areštavo skolininkui priklausančias subnuomos teises bei ėmėsi veiksmų jų rinkos vertei nustatyti. Pažymėtina, jog skolininkas visiškai nepagrįstai teigia, kad visų iš jo išieškomų sumų išieškojimas vykdytinas tuo pačiu metu kaip ir automobilių stovėjimo aikštelės perdavimas, kadangi tik Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. vykdomojo rašto Nr. 2-34-578/2009 vykdymas sietinas su automobilių stovėjimo aikštelės Pylimo g. 58/1, Vilniuje, perdavimu. Tai seka iš Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria išaiškinta sprendimo vykdymo tvarka. Visų kitų antstolio vykdomų lėšų išieškojimas iš skolininko UAB „Europark Vilnius“ išieškotojo UAB „Tugva“ naudai nesietinas su Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi išaiškinta sprendimo vykdymo tvarka, ir, sutiktina su kreditoriumi UAB „Tugva“, jog šios lėšos išieškotojui turi būti sumokėtos nedelsiant. Tik 124 462,90 EUR, neįskaitant PVM, sumokėjimas turi būti vykdomas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo numatyta tvarka, visos kitos sumos - 130 949,22 EUR (neįskaitant PVM nuo 63 716,40 EUR sumos), privalo būti sumokėtos nedelsiant ir pagal jas gali būti priverstinai išieškoma. Apelianto argumentai atskirajame skunde apie visų iš jo išieškomų sumų sietinumą su Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties vykdymu yra nepagrįsti, nes tai neatitinka realios padėties ir faktinių aplinkybių. Pats skolininkas, dėstydamas motyvus apie išieškomų sumų sąsajumą, nukrypsta nuo vykdomųjų dokumentų ir teismų sprendimų turinio, aiškina juos sau palankiai ir naudingai, neatsižvelgdamas į jų privalomumą.
Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, kad pakankamai kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skolininkas neturi, įrodymų, apie tokį turtą skolininkas savarankiškai taip pat nepateikė. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, jog antstolis teisėtai ėmėsi veiksmų minėto turto vertės ekspertizei nustatyti, kad būtų galima išsiaiškinti, kokia yra reali ir teisinga skolininkui priklausančio turto (turtinių teisių) vertė. Vykdomųjų bylų duomenys taip pat patvirtina, jog antstolis, iki priimdamas sprendimą dėl ekspertizės paskyrimo, aiškinosi egzistuojančią skolininko turtinę padėtį ir stengėsi vykdomąsias bylas įvykdyti ir kitu būdu (antstolis priėmė patvarkymus bankams, VMI, pačiam skolininkui dėl duomenų apie skolininko turtą, banko sąskaitas, lėšas jose, nukreipė išieškojimą į minėtas lėšas, nuolat domėjosi skolininko turtine padėtimi.
Taip pat skolininkas UBA “Europark Vilnius” skundžia teismo nutarties dalį, kuria atmestas jo prašymas dėl antstolio neveikimo - neįpareigojimo UAB „Tugva“ pateikti visą informaciją (tame tarpe sutartis su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, su automobilių stovėjimo aikštelių nuomininkais ir kt.) apie UAB „Europark Vilnius“ nuosavybės teise priklausančių turtinių teisių, t.y. subnuomos teisių, eksploatavimą ir už jas gautas pajamas laikotarpyje nuo 2006 m. birželio 29 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismas, kadangi nebuvo nustatytas pagrindas areštuoti UAB „Tugva“ lėšas, gaunamas už naudojimąsi automobilių stovėjimo aikštele, be to nagrinėjamu atveju ginčas yra ne dėl žalos, padarytos skolininkui išieškotojo ar antstolio veiksmais, atlyginimo, pareiškėjo prašymas dėl įpareigojimo pateikti informaciją dėl tokių UAB „Tugva“ gaunamų lėšų pagrįstai buvo atmestas.
Dėl išieškotojo UAB „Tugva“ atskirojo skundo
Apeliantas UAB „Tugva“ atskirajame skunde su priimta teismo nutartimi iš esmės sutinka, tačiau prašo iš jos motyvuojamosios dalies išbraukti žodžius ,,(ir subnuomos teises)“ bei ją išdėstyti taip, kad šių žodžių nebeliktų. Tokį prašymą apeliantas grindžia tuo, kad jis negali perduoti subnuomos teisės, nes tokios teisės neturi (UAB „Tugva“ turi automobilių stovėjimo aikštelės nuomos teisę, subnuomos teisė skolininkui yra galiojanti tarp šalių sudarytų susitarimų pagrindu, t.y. jis subnuomos teises jau turi (įgijo 2003-03-31 sudarytos sutarties ir prie jos pasirašytų susitarimų pagrindu, be to ginčai tarp skolininko ir antstolio kyla ne dėl teisių, o būtent subnuomos objekto – pačios stovėjimo aukštelės perdavimo vietos ir laiko). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo subnuomos teisės yra neatsiejamai susijusios su aikštelės perdavimu, o šiai dienai aikštelė nėra perduota, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas (skolininkas) tik teoriškai turi subnuomos teises, bet realiai negali jų realizuoti, t.y. faktiškai neturi. Todėl teismo argumentas skundžiamoje nutartyje, kad antstolis vykdymo veiksmais turi siekti, jog išieškotojas perduotų skolininkui subnuomos teises, nėra iš esmės nepagrįstas ar neteisingas.
Kiti apeliantų atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją ar keisti atskirųjų skundų motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 323, 336 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atsisakyti priimti apelianto UAB „Europark Vilnius“ 2016 m. gegužės 13 d. pateiktus papildomus paaiškinimus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.