- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-04
- Bylos Nr.
- e2S-562-372/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07151-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- O. A.
- Atsakovas
- T. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1019-1119/2021 pagal atsakovo T. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės O. A. patikslintą ieškinį atsakovui T. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir T. V. priešieškinį ieškovei O. A. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas T. V. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti atsakovo T. V. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. V., gim. (data neskelbtina), tvarką, kaip nurodyta priešieškinio 1.1.–1.9. punktuose, ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Taip pat atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti atsakovo T. V. laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. V., gim. (data neskelbtina), tvarką iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje – nustatyti, kad atsakovas T. V. bendrauja su sūnumi D. V. antradieniais ir ketvirtadieniais. Vaiką atsakovas pasiima iki 17.20 val. iš ugdymo įstaigos ir grąžina tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą nuo 20.30 val. iki 21.00 val.
Atsiliepimas
3. Atsakovas nurodė, kad jo nepilnametis sūnus D. gyvena kartu su ieškove. 2020 m. lapkričio 26 d. mediacijos metu buvo pasiektas taikus susitarimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, tačiau šis susitarimas nuolat yra apsunkinamas įvairiais ieškovės reikalavimais. Po 2021 m. gegužės 12 d. parengiamojo teismo posėdžio atsakovas su ieškove susitarė, kad su sūnumi bendrausi antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas iš ugdymo įstaigos. Tačiau ieškovė pasiima vaiką pati, taip vienašališkai pakeisdama šalių susitarimą, kontroliuoja, kad atsakovas praneštų jai, ar pasiims sūnų iš darželio. 2021 m. birželio 1 d. ieškovė trumpąja žinute pasidomėjo, ar atsakovas paims sūnų iš darželio, 15.42 val. žinute informavo, kad paims sūnų pati, tačiau sūnaus nepaėmė, vaiką išsivedė grupės auklėtoja, dėl ko kilo konfliktas. Siekiant išvengti konfliktinių situacijų ateityje, užtikrinti pastovų atsakovo bendravimą su sūnumi D., sudaryti sąlygas mažamečiui vaikui palaikyti nuolatinį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu, atsakovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. birželio 11 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies. Iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo nustatė šalių nepilnamečio vaiko D. V., gim. (data neskelbtina), ir atsakovo T. V., bendravimo tvarką: 1) Atsakovas T. V. su nepilnamečiu vaiku D. V. bendrauja, jei tai netrukdo nepilnamečio vaiko užimtumui ugdymo įstaigoje ar popamokinėje veikloje, taip pat atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko sveikatą. Sergančiu nepilnamečiu vaiku rūpinasi ieškovė O. A.; 2) Atsakovas nekliudomai bendrauja su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į 1. punkte nustatytas išimtis; 3) Atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimdamas šalių sūnų iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos vaiko atostogų metu iki 17.20 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 20.30 val. iki 21.00 val.; 4) Tuo atveju, jei vaikas 3. punkte nustatytą dieną bus paimamas iš vaiko gyvenamosios vietos, atsakovas apie planuojamą vaiko paėmimo laiką privalo informuoti ieškovę trumpąja SMS žinute iki 11.20 val.; 5) Atsakovas jo bendravimo su vaiku laikotarpiu privalo užtikrinti vaiko pasiruošimą formaliam ugdymui, o taip pat vaiko suplanuotą laisvalaikį (gimtadienius, šventes ir kt.); 6) Jei atsakovas nustatytu laiku negali bendrauti su vaiku dėl nenumatytų objektyvių aplinkybių, tuomet iš anksto, ne vėliau kaip likus 6 valandoms iki vaiko paėmimo laiko, t. y., ne vėliau kaip iki 11.20 val. tą pačią dieną, informuoja apie tai ieškovę, išsiųsdamas jai pranešimą trumpąją SMS žinute; 7) Ieškovė 7 dienos prieš planuojamas atostogas su vaiku, jei ketinama išvykti iš gyvenamosios vietos, trumpąją SMS žinute informuoja atsakovą apie atostogų pradžią, pabaigą ir laikiną vaiko buvimo vietą, bei suderina su atsakovu jo ir vaiko bendravimo laiką kompensuojant vaiko atostogų metu praleistus susitikimus su atsakovu; 8) Atsakovas taip pat nedelsiant informuoja ieškovę trumpąją SMS žinute bei skambučiu, jei pablogėjo vaiko sveikatos būklė ar jis susirgo, ir nedelsiant parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą ar į ieškovės nurodytą vietą. Kitoje dalyje teismas prašymą atmetė.
5. Teismas nustatė, kad šalių užimtumas skiriasi – atsakovo darbas nėra normuotas, nėra nustatytos konkrečios darbo valandos, atsakovas dažniausiai turi galimybę pats planuoti savo darbo dieną ir darbo valandas. Tuo tarpu ieškovė dirba slenkančiu grafiku, jos darbo valandos yra tiksliai nustatytos, ieškovė taip pat dirba paromis bei kartais tenka dirbti ne pagal nustatytą darbo grafiką. Ieškovei vaiką dažnai (įskaitant darbo, nenustatyto darbo grafike, atvejus) padeda prižiūrėti jos teta, gyvenanti (miestas neskelbtinas). Teismas sprendė, kad esant šioms aplinkybėms, derinti nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarką prie ieškovės darbo grafiko yra itin sudėtinga, tokia bendravimo tvarka būtų nestabili, dėl jos šalys turėtų intensyviau bendrauti viena su kita, o kaip matyti iš abiejų šalių pateikto susirašinėjimo ir paaiškinimų, susitarti dėl nepilnamečio vaiko paėmimo iš ugdymo įstaigos, jo grąžinimo į gyvenamąją vietą šalims nepavyksta. Taip pat pažymėjo, kad tokia nestabili tvarka neatitiktų ir nepilnamečio vaiko interesų, nes 6 m. amžiaus vaikui reikalingas režimas, stabilumas, žinojimas, kada jis bendraus su tėvu.
6. Teismas įvertinęs, kad vaikas gyvena kartu su ieškove, ji vaiku rūpinasi, o atsakovas prašo nustatyti, kad jis bendraus su vaiku tik 2 dienas per savaitę, todėl likusias savaites dienas, taip pat ir savaitgalius (5 dienas per savaitę) ieškovė praleis su vaiku, padarė išvadą, kad nustačius atsakovo prašomą nustatyti laikinąją bendravimo tvarką iš esmės ieškovės interesai nebūtų pažeisti. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas nustatyti, kad nepilnametis vaikas bendrauja su atsakovu 2 kartus per savaitę: antradieniais ir ketvirtadieniais, nustatant įpareigojimą atsakovui paimti vaiką iki 17.20 val. iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos vaiko atostogų metu ir grąžinti jį į gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 20.30 val. iki 21.00 val.
7. Taip pat teismas sprendė, kad artėjant vasaros atostogų metui ir siekiant išvengti šalių konflikto, tikslinga nustatyti atsakovui bendravimo su vaiku kompensavimo mechanizmą tuo atveju, jei vaikas atostogų metu yra išvykęs su ieškove iš gyvenamosios vietos. Teismas akcentavo, kad tikslinga nustatyti įpareigojimą atsakovui pranešti apie vaiko paėmimą, jei vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos, suteikiant galimybę ieškovei planuoti savo laiką. Nustačius tikslią vaiko paėmimo tvarką, nurodant savaitės dienas bei laiką, atsakovo įpareigojimas pranešti ieškovei apie tai, kad jis paims ir kada paims vaiką iš ugdymo įstaigos, netenka prasmės. Taip pat teismas sprendė, kad tikslinga nustatyti atsakovui pareigą pranešti ieškovei apie tai, kad dėl objektyvių priežasčių jis negali vykdyti bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau ieškovės nurodytas laikas (24 val. iki įvykio) yra per ilgas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų, dėl kurių jo judėjimo galimybės, galimybės pasirūpinti vaiku, jį paimti iš ugdymo įstaigos yra ribotos, jis jų iš anksto prieš 24 val. gali nenumatyti. Dėl šios priežasties teismas laiką, per kurį atsakovas turi pranešti ieškovei, kad dėl objektyvių priežasčių negali paimti vaiko iš ugdymo įstaigos, sutrumpino iki 6 valandų.
8. Teismas įvertinęs, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo socialiniai ar rūpinimosi vaiku įgūdžiai būtų silpni, sprendė, kad nereikalinga atsakovui nustatyti įpareigojimo pranešti apie bendravimui su vaiku reikalingus rūbus bei avalynę. Taip pat, įvertinęs tai, kad vaikas pradės eiti į priešmokyklinę ugdymo grupę ir bus reikalinga užtikrinti jo pasiruošimą formaliam ugdymui, sprendė, kad tikslinga numatyti atsakovo pareigą užtikrinti vaiko pasiruošimą formaliam ugdymui bei suplanuotam vaiko laisvalaikiui, užtikrinant vaiko galimybę dalyvauti iš anksto suplanuotose šventėse, gimtadieniuose ir kt.
9. Teismas įvertinęs tai, kad vaiko ir tėvo ryšys nėra stiprus, kad šalių santykiai yra komplikuoti bei tai, kad nutarta nustatyti, kad atsakovas su vaiku bendrauja dvi dienas per savaitę, sprendė, kad klausimas dėl bendravimo tvarkos vaikui praleidžiant naktį pas atsakovą naktį ar net savaitgalį, šioje stadijoje nesvarstytinas.
10. Teismas įvertinęs tai, jog nepilnametis vaikas turi mobilaus ryšio telefoną ir moka juo naudotis, nustatė, kad atsakovas gali neribotai (atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje ar popamokinėje veikloje, taip pat atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko sveikatą) bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atskiruoju skundu ieškovė O. A. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1019-1119/2021 nurodant, kad 1) Atsakovas T. V. apie savo negalėjimą bendrauti su vaiku D. V. teismo nutartyje nustatytu laiku turi informuoti Ieškovę O. A. likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki numatytos bendravimo pradžios (nutarties rezoliucinės dalies 6 punktas); 2) atsakovas T. V. apie planuojamą vaiko paėmimo laiką privalo informuoti ieškovę O. A. trumpąja SMS žinute likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki numatomos bendravimo su vaiku pradžios (nutarties rezoliucinės dalies 3 punktas); 3) Tuo atveju, jei dėl ieškovės O. A. atostogų su vaiku atsakovas T. V. negalės bendrauti su vaiku teismo nutartyje nustatyta tvarka, ieškovė O. A. kompensuoja atsakovui T. V. bendravimo su vaiku laiką, informuodama atsakovą T. V. apie laikotarpius, kuriais atsakovas T. V. gali bendrauti su vaiku likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki galimos atsakovo T. V. bendravimo su vaiku pradžios, o atsakovas T. V. informuoja ieškovę O. A. apie savo ketinimą pasinaudoti kompensuojamu bendravimu su vaiku laiku likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki numatomos bendravimo su vaiku pradžios (nutarties rezoliucinės dalies 7 punktas); 4) Atsakovas T. V. su sūnumi D. V. bendrauja vaikui norint. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Ieškovė nesutinka su nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku D. V. tvarka, pagal kurią atsakovas apie savo negalėjimą bendrauti su vaiku turi informuoti ieškovę likus ne vėliau kaip 6 valandoms iki bendravimo pradžios, kadangi tokia sąlyga negali būti objektyviai ieškovės įvykdoma, neatitinka nei šalių nepilnamečio sūnaus, nei ieškovės interesų.
1.2. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo grafikas yra sudaromas paromis (nuo 8 ar 9 val. iki kitos dienos ryto 8 ar 9 val.) arba po 12 valandų (nuo 8 ar 9 iki 20 ar 21 val., arba nuo 20 ar 21 val. iki kitos dienos 8 ar 9 val. ryto). Esant COVID-19 pandemijai ieškovei tenka vykti į iškvietimus pas „kovidinius“ pacientus, nepertraukiamai su specialia apranga dirba 4-5 valandas ir tokio darbo metu griežtai draudžiama naudotis bet kokiais asmeniniais daiktais, tame tarpe ir mobiliojo ryšio telefonu. Asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu ieškovė objektyviai negali naudoti reanimuojant pacientus, pervežant ekstrinius sunkios būklės pacientus į kitą miestą, būnant iškvietimuose. Tokiu būdu realiai ieškovė atsakovo siųstą jai SMS žinutę gali pamatyti tik po penkių valandų, t. y. vienai valandai iki numatytos atsakovo bendravimo su sūnumi pradžios, būdama ne būtinai (miesto) savivaldybės teritorijoje.
1.3. Ieškovei sūnų D. padedanti auginti teta nevairuoja automobilio, jos gyvenamoji vieta nuo vaiko ugdymo įstaigos yra nutolusi 25 km atstumu, be to ir dėl sveikatos būklės (69 metai), negali operatyviai atvykti į šalių sūnaus D. ugdymo įstaigą paimti vaiką. Kitas ieškovės sūnus D. neturi pareigos rūpintis šalių sūnumi D.
Atsiliepimas
1.4. Atsakovas nurodė, kad jis darbinę veiklą planuoja iš anksto ir didžiąją dalį darbų planuoja pats, todėl nutartis dalyje, kuria yra nustatyta, kad atsakovas apie savo negalėjimą bendrauti su vaiku teismo nutartyje nustatytu laiku turi informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 6 valandas iki numatytos bendravimo pradžios keistina, nustatant, kad atsakovas apie savo negalėjimą bendrauti su vaiku D. V. teismo nutartyje nustatytu laiku turi informuoti ieškovę likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki numatytos bendravimo pradžios.
1.5. Nesutinka su nutarties dalimi, kurioje numatyta, jog tuo atveju, jei vaikas 3 punkte nustatytą dieną bus paimamas iš vaiko gyvenamosios vietos, atsakovas apie planuojamą vaiko paėmimo laiką privalo informuoti ieškovę trumpąja SMS žinute iki 11.20 val., kadangi tokia bendravimo sąlyga, nėra suderinama su ieškovės darbine veikla, ieškovės iš anksto planuojama pačios ieškovės ar trečiųjų asmenų vykdoma šalių sūnaus priežiūra, kadangi, ieškovė mažiausiai prieš 24 valandas turi planuotis savo darbinę veiklą, o jos laisvadienio atveju ji iki 11.20 val. negalėtų planuotis jokio savo bei vaiko D. V. laisvalaikio. Atsakovas apie planuojamą vaiko paėmimo laiką privalo informuoti ieškovę trumpąja SMS žinute likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki numatomos bendravimo su vaiku pradžios.
1.6. Teismo įpareigojimas ieškovę suderinti su atsakovu jo ir vaiko bendravimo laiką kompensuojant vaiko atostogų metu praleistus susitikimus su atsakovu yra sunkiai įgyvendinamas, kadangi tarp šalių yra gilūs konfliktai, ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarka tarp šalių yra sunkiai suderinama. Tuo atveju, jei dėl ieškovės atostogų su vaiku atsakovas negalės bendrauti su vaiku nutartyje nustatyta tvarka, ieškovė gali kompensuoti atsakovui bendravimo su vaiku laiką, informuodama atsakovą apie laikotarpius, kuriais atsakovas gali bendrauti su vaiku likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki galimos atsakovo bendravimo su vaiku pradžios, o atsakovas, tokiu atveju, informuoja ieškovę apie savo ketinimą pasinaudoti kompensuojamu bendravimu su vaiku laiku likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki numatomos bendravimo su vaiku pradžios.
Šalies argumentai
1.7. Ieškovė taip pat nesutinka su tuo, kad atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nėra siejama su vaiko noru. Sūnus D. V. ne visada nori bendrauti su atsakovu, o iki šiol atsakovas, bendraudamas su sūnumi D., atsižvelgdavo į vaiko norą.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas T. V. prašo ieškovės O. A. atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi atsikirtimai:
2.1. Teismas teisingai nustatė atsakovui pareigą likus 6 valandoms iki nustatyti paėmimo laiko pranešti ieškovei, jei dėl objektyvių priežasčių jis negali vykdyti bendravimo su vaiku tvarkos.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovės atskirajame skunde nurodyti motyvai dėl jos darbo specifikos negali būti vertinami kaip lemiantys atsakovo pareigą informuoti ieškovę prieš 24 valandas, nes pranešimo pareiga yra siejama su išimtimi iš bendravimo tvarkos – su negalėjimu paimti vaiką iš ugdymo įstaigos. Situacijos, kai atsakovas negalėtų paimti vaiką gali būti itin retos arba jų gali net nebūti, nes atsakovas žinodamas aiškią bendravimo tvarką, planuoja savo užimtumą. Be to, ieškovė nedirba kiekvieną nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku dieną. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės prašomas nustatyti laikas – 24 valandos iki įvykio yra per ilgas. Dėl atsakovo sveikatos (diabeto sukeliamų sveikatos problemų), darbo pobūdžio (suplanuoto darbo su klientais išvykose) gali būti išimtinių situacijų, kurių atsakovas iš anksto negali numatyti ir tuomet atsakovas negalėtų pasiimti vaiko.
2.3. Tai, kad ieškovei vaiką prižiūrėti padeda teta, gyvenanti už 25 km, ieškovės sūnus D., kuris yra abiturientas ir jų galimybės paimti vaiką iš ugdymo įstaigos ribotos, nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo teisingai nustatyto pranešimo apie negalėjimą paimti vaiką laiko, nes atsakovui išimtinais atvejais gali padėti ir jo šeimos nariai – sutuoktinė, vyresnieji sūnūs.
2.4. Ieškovės nurodyti argumentai, paminėti šios nutarties 11.5. punkte nepaneigia nutartyje padarytų pagrįstų išvadų dėl bendravimo tvarkos nestabilumo derinant atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką prie ieškovės darbo grafiko, bei atsakovui pagrįstai nustatytos išimties pranešti apie negalėjimą bendrauti su vaiku ieškovei iš anksto ne vėliau kaip likus 6 valandoms iki bendravimo su vaiku pradžios.
2.5. Nesutinka su ieškovės prašymu nustatyti atsakovui informavimo pareigą prieš 24 valandas, ir tais atvejais, kai vaikas būtų paimamas iš gyvenamosios vietos, kadangi teismas atsakovo vaiko paėmimą iš gyvenamosios vietos susiejo su vaiko atostogomis, kurios sutampa su ieškovės atostogomis, todėl atskirojo skundo argumentai dėl ieškovės darbinės veiklos yra neaktualūs.
2.6. Nutarties rezoliucinės dalies 7 punkte nustatytas atsakovui kompensuojamas bendravimo su vaiku laikas ne visais atvejais, kaip to siekia ieškovė, bet tik tais atvejais, kai ieškovė išvyksta su vaiku iš gyvenamosios vietos. Teismas teisingai nustatė ieškovei pareigą apie išvykimą informuoti atsakovą prieš 7 dienas, nes paprastai ilgesnės išvykos yra planuojamos iš anksto. Tuo tarpu ieškovė atskirojo skundo reikalavimą sieja su savo noru atostogų laikotarpiu būti nesaistoma nutarties reikalavimų ir siekiu atsakovą padaryti priklausomą nuo ieškovės pasiūlytų laikotarpių bendrauti su sūnumi, kas reikštų atsakovo ir vaiko interesų varžymą, bendravimo ribojimą ir apsunkintų vaiko ir tėvo emocinių ryšių išlaikymo ir stiprinimo galimybes.
2.7. Ieškovė nepagrįstai skunde teigia, kad sūnus D. ne visada nori bendrauti su atsakovu. Sūnus su atsakovu bendrauja noriai, tačiau atsakovė riboja susitikimus su vaiku. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs vaiko amžių, pagrįstai atmetė ieškovės prašymą nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią būtų atsižvelgiama į vaiko norus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės (nustatyta laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka), pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus – 2021 m. birželio 17 ir 2021 m. birželio 22 d. susirašinėjimus SMS žinutėmis su ieškove.
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).
15. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad nauji įrodymai yra susiję su laikotarpiu po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, ir prašymą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tokie įrodymai net negalėjo būti gauti, sprendžia, kad yra pagrindas atsisakyti priimti atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
18. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.
21. Nustatyta, kad šalių sūnus D. yra šešerių metų amžiaus ir gyvena kartus su ieškove. Atsakovas kreipdamas į teismą priešieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant laikiną atsakovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies atsakovo prašymą ir nustatė laikiną bendravimo tvarką, su kuria apeliantė iš dalies nesutinka.
22. Apeliantė iš esmės sutinka su teismo nustatyta laikinąja atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarka, tačiau prašo pakeisti skundžiamos nutarties 6 punkte nurodytą laiką (ne vėliau kaip likus 6 valandoms iki vaiko paėmimo laiko, t. y., ne vėliau kaip iki 11.20 val. tą pačią dieną), per kurį atsakovas turi informuoti apeliantę apie savo negalėjimą bendrauti su sūnumi, nustatant, kad atsakovas apie negalėjimą bendrauti su sūnumi informuotų ieškovę prieš 24 valandas iki numatyto bendravimo pradžios. Taip pat apeliantė prašo pakeisti skundžiamos nutarties 4 punkte nurodytą atsakovui laiką (iki 11.20 val.) SMS žinute informuoti apeliantę apie vaiko paėmimą iš vaiko ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos, nustatant, kad atsakovas paimdamas vaiką nutarties rezoliucinės dalies 3 punkte nurodytomis dienomis informuotų ieškovę SMS žinute prieš 24 valandas iki bendravimo su vaiku pradžios.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės nurodyti bendravimo tvarkos pakeitimai yra pagrįsti. Iš byloje esančio apeliantės darbo grafiko nustatyta, kad apeliantė dirba slenkančiu darbo grafiku, t. y. dirba 24 valandas (pradeda darbą nuo 8 ar 9 valandos ir baigia kitą dieną 8 arba 9 valandą), arba dirba 12 valandų (nuo 8 ar 9 valandos iki 20 ar 21 val., arba nuo 20 ar 21 val. iki kitos dienos 8 arba 9 valandos). Be to, kaip nurodė skunde apeliantė, ji dirba (darbovietė ir pareigos neskelbtinos) ir dėl darbo specifikos ne visada būdama darbe gali naudotis asmeniniu telefonu ar kitais asmeniniais daiktais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės darbo laiką, jos darbo pobūdį, sutinka su apeliante, kad jai darbo metu gavus iš atsakovo pranešimą, jog jis tą pačią dieną nustatytu laiku negalės bendrauti su sūnumi, būtų sudėtinga pačiai paimti sūnų iš ugdymo įstaigos arba surasti asmenis, kurie galėtų pasirūpinti sūnumi.
24. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į atsakovo sveikatą sprendė, kad apeliantės informavimas prieš 24 valandas apie atsakovo galėjimą ar negalėjimą bendrauti su vaiku yra per ilgas laikas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Apeliantės prašomas nustatyti 24 valandų iki įvykio informavimo laikas yra pakankamas ir adekvatus, kad apeliantė galėtų tinkamai pasirūpinti sūnumi ir planuoti savo bei savo šeimos laiką, be to, toks laiko tarpas atitinka paties nepilnamečio vaiko interesus, kadangi vaikas, nors ir yra mažametis, tačiau taip pat planuoja savo laiką ir turi teisę žinoti, su kuo ir kur jis bus konkrečiu laiku arba po to, kai baigsis diena ugdymo įstaigoje. Atsakovas nors ir nesutiko su apeliantės prašomu nustatyti 24 valandų iki įvykio informavimo laiku, tačiau įtikinamų nesutikimo argumentų nepateikė. Vien tai, kaip teigia atsakovas atsiliepime į skundą, kad tik išimtinais atvejais jis negalės nustatytu laiku bendrauti su sūnumi, nesudaro pagrindo palikti pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatytą 6 valandų iki įvykio informavimo laiką.
25. Taip pat apeliantė prašo nustatyti konkrečias susitarimo su atsakovu dėl kompensuojamo laiko sąlygas, kai atsakovas dėl apeliantės atostogų su sūnumi, negalės bendrauti su vaiku, nustatant, kad apeliantė kompensuoja atsakovui bendravimo su vaiku laiką, informuodama atsakovą apie laikotarpius, kuriais atsakovas gali bendrauti su vaiku likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki galimos atsakovo bendravimo su vaiku pradžios, o atsakovas informuoja ieškovę apie savo ketinimą pasinaudoti kompensuojamu bendravimu su vaiku laiku likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki numatomos bendravimo su vaiku pradžios.
26. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, sprendžia, kad tikslinga sukonkretinti skundžiamos nutarties 7 punkte nustatytą negalėjimo atsakovo bendrauti su vaiku laiko kompensavimo sąlygas, papildant, kad kai atsakovas dėl apeliantės atostogų su sūnumi, negali bendrauti su vaiku, apeliantė apie kompensuojamą atsakovui bendravimo su vaiku laiką, informuoja atsakovą apie laikotarpius, kuriais atsakovas gali bendrauti su vaiku likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki galimos atsakovo bendravimo su vaiku pradžios, o atsakovas informuoja apeliantę apie savo ketinimą pasinaudoti kompensuojamu bendravimu su vaiku laiku likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki numatomos bendravimo su vaiku pradžios.
27. Taip pat apeliantė skunde prašė nustatyti, kad atsakovas su sūnumi bendrautų vaikui norint, kadangi sūnus ne visada nori bendrauti su atsakovu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia apeliantės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi sąlyga yra ydinga ir priešingai nei teigia skunde apeliantė, neatitiktų vaiko interesų. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nustačius bendravimo sąlygą, kuri būtų priklausoma nuo mažamečio vaiko noro ar nenoro bendrauti su atsakovu, nebūtų sukurtas stiprus tėvo ir sūnaus ryšys, be to, įvertinus tai, kad šalių mažametis sūnus gyvena kartu su apeliante ir sūnus yra prie jos labai prisirišęs, būtų sudarytos sąlygos nelygiaverčiam tėvų bendravimui su vaiku. Pažymėtina, kad su tokios bendravimo tvarkos sąlygos nustatymu atsakovas nesutiko. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliantės prašymas nustatyti bendravimo tvarką, kuri būtų susijusi su vaiko norais, netenkintinas.
28. Remiantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus tai, jog tėvų santykiai konfliktiški, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą bei užtikrinti geriausius vaiko interesus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikslinga pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką patikslinti pagal apeliantės atskirajame skunde siūlomą atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos variantą, ją atitinkamai koreguojant, tačiau neįtraukiant sąlygos, kad atsakovas su sūnumi bendrauja vaikui norint.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl atsakovo ir šalių sūnaus bendravimo tvarkos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu prašoma išspręsti klausimą dėl laikinos atsakovo ir šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose ir bendravimo tvarką tarp skyrium gyvenančių tėvų ir vaiko, tačiau nutartis keistina (pakeičiant nutarties rezoliucinės dalies 4, 6, 7 punktus) atsižvelgus į apeliantės atskirojo skundo argumentus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 11 d. nutartį pakeisti ir šios nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko D. V., gim. (duomenys neskelbtini)., ir atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:
1. Atsakovas T. V. su nepilnamečiu vaiku D. V. bendrauja, jei tai netrukdo nepilnamečio vaiko užimtumui ugdymo įstaigoje ar popamokinėje veikloje, taip pat atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko sveikatą. Sergančiu nepilnamečiu vaiku rūpinasi ieškovė O. A.
2. Atsakovas nekliudomai bendrauja su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į šios nutarties rezoliucinės dalies 1 punkte nustatytas išimtis.
3. Atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimdamas šalių sūnų iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos vaiko atostogų metu iki 17.20 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 20.30 val. iki 21.00 val.
4. Tuo atveju, jei vaikas šios nutarties rezoliucinės dalies 3 punkte nustatytą dieną bus paimamas iš vaiko gyvenamosios vietos, atsakovas apie planuojamą vaiko paėmimo laiką privalo informuoti ieškovę trumpąja SMS žinute prieš 24 valandas iki numatytos bendravimo pradžios.
5. Atsakovas jo bendravimo su vaiku laikotarpiu privalo užtikrinti vaiko pasiruošimą formaliam ugdymui, o taip pat vaiko suplanuotą laisvalaikį (gimtadienius, šventes ir kt.).
6. Jei atsakovas nustatytu laiku negali bendrauti su vaiku dėl nenumatytų objektyvių aplinkybių, tuomet iš anksto, ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki numatyto bendravimo pradžios, informuoja apie tai ieškovę, išsiųsdamas jai pranešimą trumpąją SMS žinute.
7. Ieškovė prieš 7 dienos prieš planuojamas atostogas su vaiku, jei ketinama išvykti iš gyvenamosios vietos, trumpąją SMS žinute informuoja atsakovą apie atostogų pradžią, pabaigą ir laikiną vaiko buvimo vietą, bei suderina su atsakovu jo ir vaiko bendravimo laiką kompensuojant vaiko atostogų metu praleistus susitikimus su atsakovu. Tokiu atveju, ieškovė apie kompensuojamą atsakovui bendravimo su vaiku laiką, informuoja atsakovą apie laikotarpius, kuriais atsakovas gali bendrauti su vaiku, likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki galimos atsakovo bendravimo su vaiku pradžios, o atsakovas informuoja ieškovę apie savo ketinimą pasinaudoti kompensuojamu bendravimu su vaiku laiku likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki numatomos bendravimo su vaiku pradžios.
8. Atsakovas taip pat nedelsiant informuoja ieškovę trumpąją SMS žinute bei skambučiu, jei pablogėjo vaiko sveikatos būklė ar jis susirgo, ir nedelsiant parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą ar į ieškovės nurodytą vietą.
Kitoje dalyje prašymą atmesti.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.