Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andrutės Kalinauskienės ir Jūros Marijos Strumskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovo) 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“ ir (ieškovų) P. G., A. V. V., O. K., O. V., A. S. M. ir G. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų P. G., A. V. V., O. K., O. V., A. S. M., G. S. ieškinį dėl 2017 m. gegužės 29 d. pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo atsakovui 73-iajai daugiabučių namų savininkų bendrijai „Viršuliškės“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ginčijamo susirinkimo metu bendrijos valdymo organai išrinkti ir įregistruoti. Šių valdymo organų narių išrinkimą iš esmės nulėmė būtent raštu iš anksto balsavusių narių balsai, kurių buvo 276. Tiek DGNKPPSBĮ nuostatos, tiek DNSB ,,Viršuliškės” įstatai draudžia bendrijos nariams balsuoti raštu kai yra renkami bendrijos valdymo organai arba jų nariai, todėl jau vien dėl šios priežasties 2017 m. gegužės 29 d. susirinkimas, kuriame bendrijos valdymo organai išrinkti, kai už juos neva raštu balsavusių bendrijos narių skaičius yra ženkliai didesnis nei realiai dalyvavusių susirinkime, yra neteisėtas, prieštaraujantis pačios bendrijos įstatams ir bendrijos veiklą reglamentuojančiam DGNKPPSBĮ, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu. DNSB ,,Viršuliškės” įstatuose nenumatyta išankstinio balsavimo raštu tvarka ir procedūra. Teisės aktuose nustatytos tvarkos apskritai nebuvo laikomasi organizuojant išankstinį balsavimą dėl 2017 m. gegužės 29 d. susirinkimo darbotvarkėje nurodytų klausimų, tai yra bendrijos nariams nebuvo pateikti balsavimo biuleteniai kaip tai numato aplinkos ministro įsakymu patvirtintas tvarkos aprašas.

5. DNSB „Viršuliškės” valdymo organai kategoriškai ir nepagrįstai atsisakė vertinti ieškovų, taip pat kitų bendrijos narių siūlomus kandidatus į bendrijos valdymo organų narius, dėl ko pažeistos bendrijos narių teisės siūlyti ir būti renkamam į bendrijos valdymo organus, taip pat pažeistas ir viešas interesas, bendrijai turėti skaidriai, teisingai ir teisėtai išrinktus valdymo organus. Tuometiniai bendrijos valdymo organai taip pat kliudė bendrijos nariams siūlyti kitus asmenis, ar išsikelti savo kandidatūras į susirinkimui pirmininkaujantį, sekretoriaujantį asmenį, taip pat balsų skaičiavimo komisijos ir revizijos komisijos narius. Tuometinė bendrijos valdyba nurodė ir kandidatais iškėlė asmenis savo nuožiūra ir kategoriškai atsisakė priimti kitų Bendrijos narių išsakytą nuomonę ir prašymus dėl naujų bendrijos valdymo organų rinkimo. Mokamajame lapelyje skelbtoje susirinkimo darbotvarkėje numatyta tik vieno valdybos nario, pirmininko rinkimai. Valdyba išrinkta dar 2016 m. ir nauja renkama neturėjo būti. Tačiau, susirinkimo metu ir susirinkimo protokole jau kalbama apie visos valdybos išrinkimą, kas nebuvo numatyta darbotvarkėje ir akivaizdu, kad bendrijos nariai žinojo apie vieno valdymo organo pozicijos rinkimą, tuo tarpu renkamas buvo visas valdymo organas. Atsakovas ir jo valdymo organai, atstovaudami bendriją ir organizuodami 2017 m. gegužės 29 d. DNSB „Viršuliškės” visuotinį pakartotinį susirinkimą, kuriame išrinkti ir įregistruoti nauji šios bendrijos valdymo organai, nedalyvaujant daugumai bendrijos narių, pažeidžiant išankstinio balsavimo raštu tvarką, grubiai pažeidė bendrijos narių teises. Organizuojant 2017 m. gegužės 29 d. visuotinį pakartotinį atsakovo susirinkimą, padaryti esminiai pažeidimai, kurie negali būti laikomi formaliais, nesukėlusiais neigiamų pasekmių nei bendrijai, nei jos nariams ar viešajam interesui, nes dauguma bendrijos narių tokiu būdu nušalinti nuo svarbiausių bendrijos veiklos klausimų sprendimo. Padarytų pažeidimų negalima pašalinti kitais būdais, kaip tik pripažinus 2017 m. gegužės 29 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimus negaliojančiais ir panaikinant jų teisinę registraciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo esmė

23. Teismas nurodydamas, kad tokių duomenų, jog nebuvo grąžintas reikiamas biuletenių skaičius nėra, kad tiek DGNKPPSBĮ, tiek apraše nenustatyta kito pagrindo, kada visų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu laikomas neįvykusiu ir, kad vien tik balsavusių raštu bendrijos narių pakako įstatuose nustatytam kvorumo skaičiui, padarė neteisingą išvadą, kad pakartotinis visuotinis susirinkimas pravestas balsavimo raštu būdu. Padarydamas išvadą, kad bendrijos nariai „balsavo raštu“ teismas neteisingai taikė ir aiškino DGNKPPSBĮ ir DNSB „Viršuliškės“ įstatų nuostatas bei 2012 m. birželio 29 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-560 „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas.

24. Kadangi tiek DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 12 dalis, tiek DNSB „Viršuliškės“ įstatų 26.13 punkto nuostatos sprendžiant klausimą dėl bendrijos pirmininko bei valdybos nario rinkimo neleidžia spręsti kitokia tvarka kaip šaukiant visuotinį susirinkimą, toks susirinkimas sušauktas 2017 m. gegužės 29 d. Kaip teisingai nurodė teismas, bendrijos nariams tinkamai pranešta ir kad pagal bendrijos įstatų 26.3 punktą ginčo susirinkimas buvo teisėtas, todėl teismo išvada, kad nebuvo esminių pažeidimų, o vien tik formalūs neesminiai pažeidimai negali lemti atsakovo ginčo visą susirinkimą pripažinti neteisėtu, pagrįsta.

25. Teismas teigdamas, kad balsavusių raštu bendrijos narių pakako įstatuose nustatytam kvorumo skaičiui, neteisingai teisiškai įvertino 276 bendrijos narių pareiškusių nuomonę iš anksto pareiškimus. Šiuo atveju 276 bendrijos nariai išsakę nuomonę pateikiant prašymus, atitiko DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 4 dalyje numatytą nuostatą iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų ir iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai teisingai susirinkimo balsų komisijos narių sprendimu laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruoti visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai teisėtai įskaityti į balsavimo rezultatus.

26. Tik tuo atveju, jei visuotiniame susirinkime nebūtų sprendžiamas klausimas dėl bendrijos valdymo organų rinkimo ir nereikėtų laikytis DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 12 dalies ir DNSB „Viršuliškės“ įstatų 26.13 punkto nuostatų reikalavimų, būtų galima pasinaudoti bendrijos narių balsavimo raštu tvarka laikantis 2012 m. birželio 29 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. Dl-560 „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ reikalavimų, numatančio, kad bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų bendrijos narių visuotinio susirinkimo kompetencijos klausimais tvarką, t. y. kada numatyta klausimus priklausančius visuotinio susirinkimo kompetencijai, spręsti nešaukiant visuotinio susirinkimo.

27. Šiuo atveju, kaip pakartotiniame visuotiniame bendrijos narių susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl bendrijos valdymo organų rinkimo ir buvo privalu šaukti visuotinį susirinkimą, nes pasinaudoti bendrijos narių balsavimo raštu tvarka nebuvo galima. Teismas padarė teisingą išvadą, kad bendrijos nariams tinkamai pranešta ir kad pagal bendrijos įstatų 26.3 punktą ginčo susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių, o tai reiškia, jog susirinkime turėjo dalyvauti ne mažiau kaip 268 bendrijos nariai, kad ginčo susirinkimo protokole yra nurodyta, jog pareiškė nuomonę iš anksto – 276 bendrijos nariai, atvyko 33, viso dalyvavo – 309 nariai, t. y. pagrįstai konstatavo, kad realiai įvyko Bendrijos narių visuotinis susirinkimas, o ne buvo balsavimas paštu.

28. Tačiau konstatavęs, kad realiai įvyko bendrijos narių visuotinis susirinkimas, teismas pasisakydamas apie 276 bendrijos narius pareiškusius nuomonę iš anksto, jų nuomonės išreiškimą pareiškimu neteisingai prilygino bendrijos narių balsavimo raštu biuleteniui, todėl sprendimas šioje dalyje nepagrįstas.

31. Tačiau bendrijos valdybai neuždrausta svarstyti kandidatų į pirmininkus kandidatūros ir siūlyti jos nuomone atitinkančius kandidatus į bendrijos pirmininko postą. Tokį pat pasiūlymą gali ir kiti bendrijos nariai, gali siūlytis patys bendrijos nariai. Svarstyti kandidatų į pirmininkus kandidatūras ir teikti / neteikti balsavimui visuotiniuose bendrijos susirinkime neuždrausta įstatymu nei bendrijos valdybai, nei bendrijos nariams.

32. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas spręsdamas apie kandidatų į pirmininkus tinkamumą neprivalo atsižvelgti kas kandidatūrą teikė. Laikytina, kad bendrijos valdybai pasiūlius savo kandidatu išrinkti G. S. ir neteikdama A. V. V. (ar kito asmens) kandidatūros, valdyba nei DGNKPPSBĮ 16 straipsnio, nei bendrijos įstatų 35 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

33. Teismo 276 bendrijos narių pareiškusių nuomonę iš anksto pareiškimų prilyginimas balsavimo biuleteniams, yra neteisėtas, nes iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus – taip numatyta DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 4 dalyje – Visuotiniame susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Visuotinio susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo visuotinio susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų.

34. 276 bendrijos nariai išsakę nuomonę pateikiant prašymus, atitiko DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 4 dalyje numatytą nuostatą iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų ir iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai teisingai susirinkimo balsų komisijos narių sprendimu o laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruoti visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai teisėtai įskaityti į balsavimo rezultatus.

35. Tik tuo atveju, jei visuotiniame susirinkime nebūtų sprendžiamas klausimas dėl bendrijos valdymo organų rinkimo ir nereikėtų laikytis DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 12 dalies ir DNSB „Viršuliškės“ įstatų 26.13 punkto nuostatų reikalavimų, būtų galima pasinaudoti bendrijos narių balsavimo raštu tvarka laikantis 2012 m. birželio 29 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. Dl-560 „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ reikalavimų, numatančio, kad bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų bendrijos narių visuotinio susirinkimo kompetencijos klausimais tvarką, t. y. kada numatyta klausimus priklausančius visuotinio susirinkimo kompetencijai, spręsti nešaukiant visuotinio susirinkimo.

36. Jei būtų buvę numatyta klausimus priklausančius visuotinio susirinkimo kompetencijai, spręsti nešaukiant visuotinio susirinkimo, tik tokiu atveju būtų galima anksto raštu pareiškusių nuomonę bendrijos narių pareiškimus prilyginti balsavimo biuleteniams.

37. Teismas padarydamas išvadą, kad bendrijos valdyba peržengė kompetencijos ribas pateikdama balsavimui visuotiniuose bendrijos susirinkime vieną kandidatą; 276 bendrijos narių pareiškusių nuomonę iš anksto pareiškimų prilygindamas balsavimo biuleteniams ir tuo pagrindu padarydamas išvadą, kad ginčo susirinkime nebuvo įgyvendinta ir išreikšta tikroji Bendrijos narių valia ir dėl to 2017 m. gegužės 29 d. pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimas dėl G. S. išrinkimo atsakovo pirmininku naikintinas, teismas neteisėtai taikė ir aiškino DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 4 dalį, DGNKPPSBĮ 16 straipsnio, 2012 m. birželio 29 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. Dl-560 „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas ir priėmė neteisėtą sprendimą.

38. Pasisakydamas dėl bendrijos valdybos nario rinkimo, teismas nurodė, kad 2017 m. gegužės 29 d. visuotinio pakartotinio bendrijos narių susirinkimo darbotvarkės vienas iš klausimų buvo bendrijos valdybos nario rinkimai. Tuo tarpu išankstiniuose balsavimo biuleteniuose-prašymuose nurodyta, jog: „pasiūlyta išrinkti Bendrijos valdybą: G. S., Z. K., Č. M., J. N., J. O., N. T., J. T.“. Atsakovas minėtus asmenius, kaip naujai išrinktus valdybos narius, įregistravo VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre. Taigi, nors atsakovas pagal susirinkimo darbotvarkę siekė išrinkti tik vieną valdybos narį, tačiau įregistravus visus valdybos narius viešame registre, konstatuotina, jog buvo ne patvirtinti anksčiau išrinkti valdybos nariai, o išrinkta nauja valdyba. Atkreipė dėmesį į tai, jog pagal įstatus G. S. tapo valdybos nariu, tuo tarpu teismas pripažino jo išrinkimą atsakovo pirmininku neteisėtu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, naikintinas 2017 m. gegužės 29 d. pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimas dėl bendrijos valdybos nario (-ių) rinkimo.

39. Teismas pasisakydamas jog atsakovas minėtus asmenis, kaip naujai išrinktus valdybos narius, įregistravo VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre, nors atsakovas pagal susirinkimo darbotvarkę siekė išrinkti tik vieną valdybos narį, tačiau įregistravus visus valdybos narius viešame registre; konstatavęs, kad jog buvo ne patvirtinti anksčiau išrinkti valdybos nariai, o išrinkta nauja valdyba, padarė nepagrįstą išvadą. To įrodymui teikia 2018 m. birželio 6 d. juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, kuriame matyti, kad į valdybą 2017 m. gegužės 29 d. įrašytas vienas naujas narys – G. S..

40. Iš tiesų skelbtoje susirinkimo darbotvarkėje numatyta tik vieno valdybos nario ir pirmininko rinkimai. Bendrijos valdyba išrinkta dar 2016 m. ir nauja turėjo renkama neturėjo būti. Kaip matyti iš susirinkimo protokolo, į valdybos narius pasiūlytas išrinktas bendrijos pirmininkas G. Š., tačiau pirmininkaujantis pasiūlydamas išrinkti valdybos nariu dar vieną narį, išvardino visą bendrovės valdybą, t. y. ne tik pasiūlytą naują valdybos nario kandidatūrą, bet ir 2016 metais išrinktą valdybą, turėdamas omeny visą valdybos sudėtį.

41. Šiuo atveju pasiūlydamas išrinkti valdybos nariu naujai išrinktą bendrijos pirmininką ir 2016 metais išrinktos valdybos išvardinimas nesukėlė neigiamų padarinių nei pačiai bendrijai, nei jos nariams ar viešajam interesui, todėl pripažinti negaliojančių vien tik dėl formalaus pažeidimo, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams.

42. Kadangi teismo išvada, kad atsakovas minėtus asmenis, kaip naujai išrinktus valdybos narius, įregistravo VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre, paneigta rašytiniu įrodymu – 2018 m. birželio 6 d. juridinių asmenų registro išplėstiniu sąrašu, teismo sprendimas ir šioje dalyje neteisingas ir naikintinas.

45. Teismas skundžiamame sprendime net nebandė atsakyti ar išankstinis nuomonės pareiškimas ir balsavimas raštu yra tapačios sąvokos. Teismas taip pat nevertino ir to, kad DNSB ,,Viršuliškės” įstatuose nenumatyta išankstinio balsavimo raštu tvarka ir procedūra. Balsavimo raštu tvarka nustatyta 2012 m. birželio 29 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-560 ,,dėl daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – tvarkos aprašas) ir šios tvarkos nebuvo laikomasi. Teismas nustatė, kad „šiuo gi atveju net 276 bendrijos nariai savo nuomonę pateikė „prašyme“, bendrijos narių rašytinė valia yra aiški ir būtų nesąžininga ir neprotinga tokio Bendrijai priklausančių narių skaičiaus balsavimo nelaikyti tinkama balsavusiųjų valios forma”, prieš tai nurodęs, kad „įstatymo leidėjas nepateikia pavyzdinės tipinės balsavimo biuletenio raštu formos”. Su tuo akivaizdžiai sutikti negalima, kadangi tipinė balsavimo biuletenio raštu forma pateikta tvarkos aprašo 1 priede ir ji visiškai nepanaši į tuos prospektus, po kuriais pasirašė bendrijos nariai ir kurie teismo prilyginti balsavimo raštu biuleteniams. Tvarkos apraše aiškiai aptarta balsavimo raštu tvarka ir akivaizdu, kad jos buvo nesilaikoma. Tai matydamas atsakovas ir teisme įrodinėjo, kad šio tvarkos jis nesilaikė ir tai darė sąmoningai, kadangi jis sudarė sąlygas gyventojams nuomonę pareikšti raštu, pagal įstatuose numatytą tvarką, kurios tiesiog nėra, o dėl šios priežasties, išankstinį nuomonės surinkimą ir tvarkos nustatymą atliko statuso bendrijoje neturintis asmuo. Dėl šios problemos teismas nepasisakė, o teismui pateiktus lapelius prilyginęs balsavimo raštu biuleteniams šiurkščiai pamynė įstatymo reikalavimus, todėl jau vien šiuo pagrindu priėmė neteisėtą sprendimą.

46. Teismas taip pat nurodė, jog „sutinka, jog ant pranešimų nėra nurodyta data ir tiksliai nustatyti, kada jie buvo įteikti bendrijos nariams nėra galima, tačiau atsižvelgtina į tai, jog prašymuose balsavimo svarstytini klausimai sutampa su 2017 m. gegužės 29 d. visuotinio pakartotinio bendrijos narių susirinkimo darbotvarke, todėl nėra abejonių, kad prašymai bendrijos nariams įteikti prieš 2017 m gegužės 29 d. susirinkimą“, tačiau ir tokia teismo saviveikla vertintina kritiškai, kadangi analogiški klausimai buvo nagrinėjami ir 2017 m. kovo 27 d. vykusio DNSB ,,Viršuliškės” visuotinio narių susirinkimo metu. Taigi, nuomonės pareiškimo laikas taip pat yra itin reikšmingas, o vertinant ir tai, kad liudininkų parodymais neginčijamai nustatyta, kad bendrijos valdyba visomis išgalėmis ir priemonėmis darė viską kad „neateitų į valdžią taip vadinama opozicija” ir tokios pozicijos laikėsi ir pats atsakovas proceso metu, patvirtino, kad parašus iš gyventojų rinko ir pats kandidatas į bendrijos pirmininkus (G. S. melagingai teigė, kad per gyventojus jis nėjo ir parašų nerinko, tuo tarpu J. K. B. patvirtino, kad parašus rinko jie abu) beveik nekelia abejonių, kad tie patys prašymai surinkti dar iki 2017 m. kovo 27 d. vykusio susirinkimo, o kadangi tik šių prašymų tuo metu nepakako – jie panaudoti ginčijamo susirinkimo metu. Tai liudija ir detalė, kad visi prašymai bendrijoje gauti vieną ir tą pačią dieną – 2017 m. gegužės 29 d., nors valdybos nariai tvirtino, kad gyventojų prašymų rinkimas vyko net keletą savaičių, kadangi tokį kiekį prašymų iš gyventojų surinkti buvo sudėtinga.

47. Akivaizdu, kad išankstinis 276 bendrijos narių balsavimas raštu, negali būti laikomas teisėtu ir pripažintinas tinkamu bendrijos nario dalyvavimu susirinkime, nes prieštarauja tiek DGNKPPSBĮ nuostatoms, tiek tvarkos aprašui. Šis tvarkos aprašas yra priimtas vadovaujantis DGNKPPSBĮ 12 straipsnio 11 dalimi, taigi atsakovas privalėjo jo laikytis, organizuodamas išankstinį balsavimą raštu.

49. Atskirai vertintina ir tai, kad organizuojant balsavimą (tiek susirinkime, tiek raštu) būtina užtikrinti, kad balsavimo organizatorius būtų nešališkas ir nedarytų poveikio balsų rezultatams. Visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausias Bendrijos valdymo organas ir tik jis gali priimti jo kompetencijai priskirtus sprendimus. Nagrinėjamoje situacijoje akivaizdu, kad realius sprendimus Bendrijos visuotiniame narių susirinkime priėmė ne visuotinis narių susirinkimas, o DNSB ,,Viršuliškės” valdyba. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad valdyba patvirtino susirinkimo darbotvarkę, nustatė klausimus ir parinko kandidatūras asmenų į renkamas pozicijas. Valdyba parengė ir prašymus, kurie paruošti taip, kad asmuo neturėtų pasirinkimo teisės balsuojant nei nustatyta šiame prašyme, akivaizdu, kad visuotinis narių susirinkimas buvo imitacija negalinti sukelti teisinių padarinių. Tai patvirtino ir teismas skundžiamu sprendimu pažymėjęs, kad „vien tik balsavusių raštu bendrijos narių visiškai užteko kvorumui, todėl šiuo atveju realiai 2017 m. gegužės 29 d. susirinkimo metu dalyvavusių ir balsavusių bendrijos narių skaičius nebeturėjo įtakos susirinkimo teisėtumui”. Iš šios frazės darytina neabejotina išvada, kad išankstinio balsavimo organizavimui ir jo teisėtumui bei sprendimų priėmimui turėjo būti keliami itin dideli reikalavimai, o ir pats išankstinis balsavimas turėjo būti preciziškai vertinamas.

50. Teismas taip pat pažymėjo, ir tai buvo visas motyvas nurodytas skundžiamame sprendime, kad ,,formalus juridinio asmens dalyvių visuotinio susirinkimo sušaukimo ar vedimo tvarkos pažeidimas pats savaime neturėtų būti vertinamas kaip pagrindas paneigti daugumos balsavusiųjų valią. Todėl darytina išvada, jog nebuvo esminių pažeidimų, o vien tik formalūs neesminiai pažeidimai negali lemti atsakovo ginčo visą susirinkimą pripažinti neteisėtu”, tačiau teismas konstatavęs, kad buvo formalūs susirinkimo pažeidimai, jų nenurodė, o taip pat visiškai nevertino, kokią įtaką susirinkimo rezultatams šie pažeidimai turėjo, kadangi akivaizdu, kad balsuojant raštu nebuvo laikomasi tvarkos, o šią tvarką nustatė iš esmės tik J. K. B.. Susirinkimas vyko tik dėl akių, kadangi jo metu priimti sprendimai neturėjo reikšmės, išankstinis suklastotos nuomonės pareiškimas, pasak teismo, turėjo esminę reikšmę.

51. Remiantis išdėstytu galima teigti, jog atsakovas DNSB ,,Viršuliškės” ir jo valdymo organai, atstovaudami bendriją ir organizuodami 2017 m. gegužės 29 d. DNSB ,,Viršuliškės” visuotinį pakartotinį susirinkimą, kuriame išrinkti ir įregistruoti nauji šios bendrijos valdymo organai, nedalyvaujant daugumai bendrijos narių, pažeidžiant išankstinio balsavimo raštu tvarką, grubiai pažeidė bendrijos narių teises, šiurkščiai pažeistas DGNKPPSBĮ, o organizuojant 2017 m. gegužės 29 d. visuotinį pakartotinį 73-iosios DNSB ,,Viršuliškės” susirinkimą, padaryti esminiai pažeidimai, kurie negali būti laikomi formaliais, nesukėlusiais neigiamų pasekmių nei bendrijai, nei jos nariams ar viešajam interesui, nes dauguma bendrijos narių tokiu būdu nušalinti nuo svarbiausių bendrijos veiklos klausimų sprendimo. Padarytų pažeidimų negalima pašalinti kitais būdais, kaip tik pripažinus 2017 m. gegužės 29 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimus negaliojančiais ir panaikinant jų teisinę registraciją, todėl prašo teismo pareikštą ieškinį tenkinti.

54. Bylos nagrinėjimo metu remtasi imperatyvia DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 4 dalies nuostata, kad iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, teismo išvada, kad „Šiuo gi atveju net 276 bendrijos nariai savo nuomonę pateikė „prašyme“, bendrijos narių rašytinė valia yra aiški ir būtų nesąžininga ir neprotinga tokio Bendrijai priklausančio narių skaičiaus balsavimo laikyti netinkama balsavusių valios forma“ sprendime atsakė į ieškiniu keliamus klausimus. Išankstinės nuomonės pareiškimo tvarka, vedant bendrijos visuotinius susirinkimus eilę metų yra vienoda ir tinkama, kas įrodo, kad visi dokumentai pateikti VĮ Registrų centrui, išsamiai patikrinti ir registruoti nepateikiant pastabų.

55. Pasakydamas, kad teismas sprendime neatsakė ar išankstinis nuomonės pareiškimas ir balsavimas raštu yra tapačios sąvokos, į klausimą ar išankstinis nuomonės pareiškimas ir balsavimas raštu yra tapačios sąvokos neatsako ir patys apeliantai. O iš apeliacinio skundo motyvų darytina išvada, kad patys apeliantai neteisingai teisiškai vertina išankstinį nuomonės pareiškimą teikiamą visuotiniam bendrijos susirinkimui ir balsavimą raštu, kuris atliekamas tada, kai galima klausimus priklausančius visuotinio susirinkimo kompetencijai, spręsti nešaukiant visuotinio susirinkimo. Teismas išsamiai išnagrinėjo bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, tačiau neprivalo apeliantams aiškinti imperatyvių įstatymų nuostatų taikymo. Apeliantai teigdami, kad bendrijos narių iš anksto išreikšta valia raštu, kaip tai numato DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 4 dalis ir balsavimas raštu, numatytas DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 12 dalyje, yra viena, o ne dvi procedūros, neteisingai taiko ir aiškina šias įstatymų nuostatas.

56. DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 12 dalis imperatyviai nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo, negalima išankstinio balsavimo raštu tvarka ir procedūra. DNSB „Viršuliškės“ įstatų 26.13 punkto nuostatos atkartoja šį reikalavimą.

57. 73-iosios DNSB „Viršuliškės“ 2017 m. gegužės 29 d. visuotiniame pakartotiniame bendrijos narių susirinkime sprendė klausimus dėl bendrijos pirmininko bei valdybos nario rinkimo, t. y. dėl bendrijos valdymo organo ir bendrijos valdymo organo nario rinkimo, todėl remiantis DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 12 dalimi ir DNSB „Viršuliškės“ įstatų 26.13 punkto nuostatomis draudžiančioms sprendžiant klausimą dėl bendrijos pirmininko bei valdybos nario rinkimo spręsti kitokia tvarka kaip šaukiant visuotinį susirinkimą, toks susirinkimas sušauktas 2017 m. gegužės 29 d.

58. Tik tuo atveju, jei visuotiniame susirinkime būtų sprendžiami klausimai nesusiję su bendrijos valdymo organų rinkimais, nereikėtų laikytis DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 12 dalies ir DNSB „Viršuliškės“ įstatų 26.13 punkto nuostatų reikalavimų ir būtų galima pasinaudoti bendrijos narių balsavimo raštu tvarka laikantis 2012 m. birželio 29 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. Dl-560 „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ reikalavimų, numatančio, kad bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų bendrijos narių visuotinio susirinkimo kompetencijos klausimais tvarką, t. y. kada numatyta klausimus priklausančius visuotinio susirinkimo kompetencijai, spręsti nešaukiant visuotinio susirinkimo.

59. 73-iosios DNSB „Viršuliškės“ 2017 m. gegužės 29 d. visuotiniame pakartotiniame bendrijos narių susirinkime sprendė klausimus dėl bendrijos pirmininko bei valdybos nario rinkimo ir 2017 m. gegužės 29 d sušauktas visuotinis susirinkimas, nebuvo nuspręsta klausimus priklausančius visuotinio susirinkimo kompetencijai spręsti nešaukiant visuotinio susirinkimo, todėl nesilaikyta Balsavimo raštu tvarkos nustatytos 2012 m. birželio 29 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-560 „dėl daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašo patvirtinimo“.

60. 2017 m. gegužės 29 d vykstant sušauktam bendrijos narių visuotiniam susirinkimui, 276 bendrijos nariai išsakė nuomonę pateikiant prašymus ir atitiko DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 4 dalyje numatytą nuostatą, jog iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų ir iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai teisingai susirinkimo balsų komisijos narių sprendimu laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruoti visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai teisėtai įskaityti į balsavimo rezultatus.

61. Remiantis išdėstyta argumentacija atsakytinas į apeliantų užduotą klausimas ar išankstinis nuomonės pareiškimas ir balsavimas raštu yra tapačios sąvokos: atsakymas ne – išankstinis nuomonės pareiškimas yra tada, kai bendrijos nariai išsako nuomonę pateikiant prašymus visuotinam bendrijos susirinkimui, o balsavimas raštu yra tada, kai nusprendžiama klausimus priklausančius visuotinio susirinkimo kompetencijai, spręsti nešaukiant visuotinio susirinkimo. DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Visuotiniame susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Visuotinio susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo visuotinio susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. DNSBĮ 11 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu, išskyrus sprendimus dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodytų klausimų. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Taigi DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 12 dalis imperatyviai nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo, negalima išankstinio balsavimo raštu tvarka ir procedūra.

62. Atsakant į argumentą, kad teismas nevertino tos aplinkybės, kad DNSB „Viršuliškės“ įstatuose nenumatyta išankstinio balsavimo raštu tvarka ir procedūra, nurodo, kad teismas to ir neturėjo vertinti, kadangi nebuvo nuspręsta klausimus priklausančius visuotinio susirinkimo kompetencijai, spręsti nešaukiant visuotinio susirinkimo. Balsavimo raštu procedūra skiriama tiems atvejams, kai bendrijos narių susirinkimai nėra šaukiami. Dėl tos pačios priežasties nepagrįstas argumentas, kad nepasisakęs apie tai teismas šiurkščiai pamynė įstatymo reikalavimus.

65. Kadangi 2017 m. gegužės 29 d visuotiniame pakartotiniame bendrijos narių susirinkime sprendė klausimus dėl bendrijos pirmininko bei valdybos nario rinkimo, pasinaudoti DGNKPPSBĮ 12 straipsnio 11 dalyje numatyta teise sprendimus priimti balsuodami raštu nebuvo galima, todėl atsakovas negalėjo jos laikytis, nes neorganizavo išankstinio balsavimo raštu nešaukiant visuotinio susirinkimo, o buvo šaukiamas visuotinis susirinkimas.

67. Teiginys, kad realius sprendimus bendrijos visuotiniame narių susirinkime priėmė ne visuotinis narių susirinkimas, o DNSB „Viršuliškės“ valdyba, yra naujas argumentas, kurio ieškovai nekėlė ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu, todėl tuo apribota atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų ir neturėtų būti svarstomas. Tačiau šį argumentą paneigia byloje esantis visuotinio pakartotinio bendrijos narių susirinkimo, įvykusio 2017 m. gegužės 29 d. protokolas, iš kurio matyti, kad realius sprendimus bendrijos visuotiniame narių susirinkime priėmė būtent visuotinis bendrijos narių susirinkimas, o ne DNSB „Viršuliškės“ valdyba.

68. Valdyba ne patvirtino, o pasiūlė pirmininką ir valdybos narį rinkti visuotiniame bendrijos narių susirinkime, pasiūlė visuotinio susirinkimo pirmininką ir sekretorių. Tai matyti iš DNSB „Viršuliškės“ valdybos 2017 m. vasario 14 d. protokolo. Nutarimus priėmė visuotinis susirinkimas. Prašymai paruošti taip, kad asmuo turėjo pasirinkimo teisę ir galėjo atsisakyti išreikšti savo nuomonę arba įrašyti kitą kandidatūrą. Kiekvienas bendrijos narys turėjo teisę išsakyti savo nuomonę pateikiant nenustatytos formos pareiškimą visuotinam bendrijos susirinkimui ir jo balsas būtų buvęs įvertintas, kaip įvertinti kitų iš anksto pareiškusių nuomonę bendrijos narių balsai.

71. Vilniaus apygardos teismas prijungė prie bylos medžiagos atsakovo 73-osios DNSB „Viršuliškės“ pateiktą rašytinį įrodymą – 2018 m. birželio 6 d. juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

73. Atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

74. Byloje pateiktas atsakovo prašymas nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka. Prašymas nėra motyvuotas. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo teigti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi yra pateikti visi bylos išnagrinėjimui reikalingi duomenys, jų vertinimą byloje dalyvaujantys asmenys pateikė procesiniuose dokumentuose. Dėl minėtų priežasčių, prašymas netenkintinas.

75. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

76. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovų ieškinys dėl bendrijos visuotinio susirinkimo metu priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo.

Dėl atsakovo 73-osios DNSB „Viršuliškės“ apeliacinio skundo.

77. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007).

78. Apeliaciniame skunde teigiama, jog bendrijos valdybai neuždrausta svarstyti kandidatų į pirmininkus kandidatūros ir siūlyti jos nuomone atitinkančius kandidatus į bendrijos pirmininko postą. Tokį pat pasiūlymą gali ir kiti bendrijos nariai, gali siūlytis patys bendrijos nariai. Svarstyti kandidatų į pirmininkus kandidatūras ir teikti / neteikti balsavimui visuotiniuose bendrijos susirinkime neuždrausta įstatymu nei bendrijos valdybai, nei bendrijos nariams. Teigia, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas spręsdamas apie kandidatų į pirmininkus tinkamumą neprivalo atsižvelgti kas kandidatūrą teikė. Mano, kad bendrijos valdybai pasiūlius savo kandidatu išrinkti G. S. ir neteikdama A. V. V. (ar kito asmens) kandidatūros, valdyba nei DGNKPPSBĮ 16 straipsnio, nei bendrijos įstatų 35 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

81. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog skelbtoje susirinkimo darbotvarkėje numatyta tik vieno valdybos nario ir pirmininko rinkimai. Bendrijos valdyba išrinkta dar 2016 m. ir nauja turėjo renkama neturėjo būti. Kaip matyti iš susirinkimo protokolo, į valdybos narius pasiūlytas išrinktas bendrijos pirmininkas G. Š., tačiau pirmininkaujantis pasiūlydamas išrinkti valdybos nariu dar vieną narį, išvardino visą bendrovės valdybą, t. y. ne tik pasiūlytą naują valdybos nario kandidatūrą, bet ir 2016 m. išrinktą valdybą, turėdamas omeny visą valdybos sudėtį. Šiuo atveju pasiūlydamas išrinkti valdybos nariu naujai išrinktą bendrijos pirmininką ir 2016 m. išrinktos valdybos išvardinimas nesukėlė neigiamų padarinių nei pačiai bendrijai, nei jos nariams ar viešajam interesui, todėl pripažinti negaliojančių vien tik dėl formalaus pažeidimo, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Teigia, jog į valdybą 2017 m. gegužės 29 d. įrašytas tik vienas naujas narys – G. S..

83. Patikrinus VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis matyti, jog vienintelis po 2017 m. gegužės 29 d. pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo registruotas naujas valdybos narys – G. S. (registruotas 2017 m. birželio 20 d.). Kiti valdybos nariai registruoti 2016 m. birželio 14 d. arba 2018 m. birželio 25 d. Pritartina ieškovų nuomonei, jog tai, kad išraše įrašyta, jog vietoje Č. M. išrinktas G. S., nereiškia, kad likusi valdyba nėra išrinkta. Kaip matyti iš išrašo, visa valdyba pradėjo eiti savo pareigas nuo 2016 m. gegužės 24 d. (įregistruota 2016 m. birželio 14 d.) ir šias savo pareiga tęsia iki šiol. G. S. išrinkimo data – 2017 m. gegužės 29 d., o registruota – 2017 m. birželio 20 d. Nagrinėjamu atveju reikia vadovautis ginčijamu visuotiniu narių susirinkimo sprendimu, kuriame aiškiai nurodyta, kad visa valdyba išrinkta 2017 m. gegužės 29 d. susirinkime ir, kad visa naujai išrinkta valdyba pradėjo eiti savo pareigas nuo 2017 m. gegužės 29 d., nepaisant to, jog šis faktas dar nėra registruotas viešame registre. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos išvadai, jog nors atsakovas pagal susirinkimo darbotvarkę siekė išrinkti tik vieną valdybos narį, tačiau buvo ne patvirtinti anksčiau išrinkti valdybos nariai, o išrinkta nauja valdyba. Dėl nurodytų aplinkybių, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis taip pat paliktina nepakeista.

Dėl ieškovų P. G., A. V. V., O. K., O. V., A. S. M., G. S. apeliacinio skundo.

84. Apeliaciniame skunde ieškovai, be kita ko, nurodė, kad išankstinis 276 bendrijos narių balsavimas raštu, negali būti laikomas teisėtu ir pripažintas tinkamu bendrijos nario dalyvavimu susirinkime, nes prieštarauja tiek DGNKPPSBĮ nuostatoms ir tvarkos aprašui. Taip pat teigia, jog skundžiamu sprendimu teismas nepasisakė dėl balsavimo raštu visuotiniame narių susirinkime galimumo, o pripažindamas išankstinį nuomonės pareiškimą arba balsavimą raštu pažeidė visuotinio narių susirinkimo organizavimo tvarką. Iš esmės ieškovai nesutinka su tuo, jog bendrijos narių išankstinis nuomonės pareiškimas negali būti laikomas tinkamu dalyvavimu visuotiniame susitinkime ir balsai negalėjo būti užskaitomi.

86. Nors pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nurodė, jog įstatymo leidėjas nepateikia pavyzdinės tipinės balsavimo biuletenio raštu formos, manytina, jog pirmosios instancijos teismas omenyje turėjo tai, jog įstatymų leidėjas nepateikia pavyzdinės nuomonės pateikimo raštu formos, o biuleteniuose-prašymuose nurodyta bendrijos narių išankstinė nuomonė teismo pagrįstai pripažinta kaip aiški ir teismas pagrįstai sprendė, jog būtų nesąžininga ir neprotinga tokio bendrijai priklausančių narių skaičiaus balsavimo nelaikyti tinkama balsavusiųjų valios forma. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepasisakė ar išankstinis nuomonės pareiškimas ir balsavimas raštu yra tapačios sąvokos. Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas šiuo klausimu pažymi, jog išankstiniu nuomonės pareiškimu laikomas toks atvejis, kai bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka iš anksto raštu pareiškia savo nuomonę dėl visuotiniame bendrijos narių susirinkime svarstytinų klausimų ir fiziškai jame nedalyvauja, o iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus (DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 4 dalis). Bendrijos narių balsavimas raštu yra toks atvejus, kuomet vykdomas balsavimas dėl bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskiriamų klausimų, tačiau nešaukiant surinkimo. Kadangi nagrinėjamu atveju visuotinis pakartotinis bendrijos susirinkimas buvo šaukiamas, nėra pagrindo vertinti bendrijos narių nuomonės pateikimo „prašyme“ kaip balsavimo raštu.

87. Ieškovai teigia, kad balsavimo raštu nustatytos tvarkos nebuvo laikomasi ir teismas šios aplinkybės nevertino. Pažymėtina, jog teismas šios aplinkybės nevertino pagrįstai, kadangi, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nebuvo vykdomas balsavimas raštu, o buvo šaukiamas pakartotinis visuotinis bendrijos narių susirinkimas, dėl kuriame nagrinėtinų klausimų dalis bendrijos narių pateikė išankstinę nuomonę.

88. Ieškovai apeliaciniame skunde taip pat kelia abejones dėl nuomonės pareiškimo laiko, teigia, kad nuomonės pareiškimo laikas itin reikšmingas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiam apeliantų argumentui, kadangi iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime ir nėra nustatyta kiek laiko iki visuotinio bendrijos narių susirinkimo išankstinės nuomonės turi būti pateiktos, be to, ieškovai nepateikė duomenų, kurie galėtų paneigti aplinkybę jog išankstinės nuomonės pateiktos ar surinktos ne pagal bendrijos įstatus, tvarkos aprašą ar DGNKPPSBĮ nuostatas.

89. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumu ir teisėtumu, todėl konstatuotina, kad ieškovų skundžiama teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją ar pakeisti ieškovų apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

90. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos baigties.

91. Apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinti ar pakeisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

92. Kadangi apeliaciniai skundai atmesti, apeliantų bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant apeliacinius skundus neatlygintinos. Atsakovas nurodė, kad pateikdamas atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovų apeliaciniam skundui esant atmestam, atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ruošiant atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą – 200 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2868-600/2018 palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovui 73-iai daugiabučių namų savininkų bendrijai „Viršuliškės“, juridinio asmens kodas 225119740.