Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2011-01-27 · Civilinė byla Nr. 2-773-826/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-01-27
Bylos Nr.
2-773-826/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Ieškovas
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos
Atsakovas
A. R.
Trečiasis asmuo
A. S., Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Advokatai
Vytautas Mačiulskis
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civiline byla Nr. 2-773-826/2011Procesinio sprendimo kategorija 44.2.; 44.5.2.2.; 99.3.; 99.4.; 114.1.; 114.8.2.; 114.9.3.; 114.11.; 116.1. (S)
KLAIPEDOS MIESTO APYLINKES TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 27 d.Klaipeda

Klaipedos miesto apylinkes teismo teisejas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei ir Alinai Bružienei, dalyvaujant ieškovo ir treciojo asmens atstovei Nadeždai Loibienei, atsakovo atstovui advokatui Vytautui Maciulskiui, treciajam asmeniui A. S., viešame teismo posedyje išnagrinejes civiline byla pagal ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos ieškini atsakovui A. R., tretiesiems asmenims A. S. ir Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui del žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

ieškovas kreipesi i teisma prašydamas priteisti iš atsakovo 19 342,15 Lt žalos ir visas bylinejimosi išlaidas. Nurode, kad, atsakovas sužalojo policijos pareiguna A. S. kuris vykde tarnybines pareigas. Atlikus nukentejusiojo sveikatos ekspertize del tinkamumo tarnybai vidaus reikalu sistemoje, buvo nustatyta, kad pareiguno sužalojimas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Del sužalojimu nukentejusiam pareigunui turejo buti išmoketa 12 men. jo darbo užmokescio dydžio kompensacija. Kadangi istaigos, kurios išmokejo draudimo sumas ir kompensacijas, igyja regreso teise i žala padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka, ieškovas praše priteisti iš atsakovo 19 342,15 Lt, kuria kaip pinigine kompensacija sumokejo A. S..

Atsiliepimas

Treciasis asmuo Kauno apskrities VPK pateike atsiliepima i ieškini, kuriame nurode, kad su Policijos departamento prie LR VRM ieškiniu sutinka, prašo ieškovo naudai iš atsakovo priteisti 19342,15 Lt.

Treciasis asmuo A. S. pateike atsiliepima i ieškini, kuriame nurode, kad su pareikštu ieškiniu sutinka, nurode, kad Policijos departamentas išmokejo jam pinigine kompensacija ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 str. turi teise iš A. R. regreso tvarka išieškoti tokio dydžio suma, kiek išmokejo jam, A. S..

Daugiau atsiliepimu i ieškini nepateikta.

Atsakovas i teismo posedi neatvyko, apie teismo posedi pranešta tinkamai, nors teismas buvo pripažines atsakovo dalyvavima teismo posedyje butinu, atsakovui neatvykus i teismo posedi, teismas daro išvada, kad atsakovas nesirupina greitu bylos išnagrinejimu, savo interesu negina, todel byla nagrinejama jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 117, 124 straipsniai).

Teismo posedžio metu ieškovo ir treciojo asmens atstove praše ieškini tenkinti. Nurode, kad Kauno rajono policijos komisariate buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad 2006-01-12 konvojuojant iš Klaipedos i Kauna A. R. procesiniu veiksmu atlikimui, jis pasipriešino policijos pareigunams, galva sudave A. S. i veida ir ji sužalojo. Tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas pagal A. S. tarnybini pranešima. Pareigunui A. S. buvo nustatytas nosies kaulu lužimas. Pareigunas A. S. buvo nedarbingas nuo 2006-01-13 iki 2006-02-03. LR VRM Centrine medicinos ekspertizes komisija 2006-03-01 konstatavo, kad trauma priskiriama lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui. Buvo nustatyta, kad pareigunas A. S. buvo sužalotas vykdant tarnybines pareigas, todel vadovaujantis LR vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. jam buvo išmoketa 12 menesiu vidutinio darbo užmokescio dydžio kompensacija 19342,15 Lt. Vadovaujantis LR CK 6.280 str. ieškovas regresu tvarka turi teise išieškoti tokia suma, kuria sumokejo A. S.. A. R. veiksmai buvo neteiseti, pareigunui žalai buvo padaryta del atsakovo kaltes. Nors A. R. baudžiamojoje byloje buvo išteisintas, taciau šioje byloje sprendžiamas deliktines atsakomybes klausimas. Lietuvos Aukšciausiasis teismas konstatavo, kad veiksmai, kurie baudžiamosios teises požiuriu teiseti, civiline tvarka gali buti neteiseti. Atsakovas yra 5 kartus teistas ir jo nurodytos A. S. sužalojimo aplinkybes - pasipriešinimas policijos pareigunams del, anot A. R., policijos pareigunu jo atžvilgiu pavartoto smurto, neatitinka tikroves. Viskas vyko 13 val. dienos metu, prie policijos komisariato, todel neitiketina, kad policijos pareigunas galejo A. R. sumušti. A. S. gali charakterizuoti kaip gera darbuotoja, skatinta, kiek žino iš paties A. S., 5 kartus, neteista. Tarnybinio patikrinimo metu A. S. neteisetu veiksmu nebuvo nustatyta.

Šalies argumentai

Atsakovo A. R. atstovas advokatas A.Maciulskis teismo posedžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, nurode, kad ivykio aplinkybiu jis nežino, todel remiasi tik bylos medžiaga. Kauno miesto apylinkes teismo nuosprendyje, kuriuo buvo išteisintas A. R., nurodyta, kad A. R. gindamasis sužalojo A. S., pareigunu, o ne A. R. veiksmai buvo neteiseti. Del to ieškinys turi buti atmestas.

Tretysis asmuo A. S. teismo posedžio metu paaiškino, kad 2006 m. dirbo Kauro rajono policijos komisariate operatyviniu darbuotoju. Gave nurodyma, nuvyko i Klaipeda konvojuoti A. R. i Kauna del atliekamo ikiteisminio tyrimo. Atvyke i Klaipedos m.4 PK, jie pasiraše žurnaluose, A. R. uždejo antrankius ir vede i automobili. A. R. nenorejo važiuoti i Kauna, praše ji apklausti Klaipedoje, A. R. atsisake lipti i automobili, todel buvo i ji isodintas jega. Jam bandant atsisesti prie A. R., jis pajuto smugi i nosi. A. R. dar bande ispirti. A. R. taip pasielge, nenoredamas važiuoti i Kauna. Jis A. R. anksciau nepažinojo, jo niekada nebuvo mates, smurto A. R. atžvilgiu jis nevartojo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno r. policijos komisariatas 2006-08-21 tarnybinio patikrinimo metu nustate, jog Kauno r. policijos komisariato Kriminalines policijos Nusikaltimu skyriaus Domeikavos poskyrio tyrejas A. S. 2006-01-12 buvo sužalotas vykdydamas tarnybines pareigas. Tyrimo metu nustatyta, kad sužalojimus pareigunui sukele atsakovo A. R. veiksmai, t. y. atsakovo suduoti smugiai pareigunui i veida (T.1, b.l. 6, 7). Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje G-28/06(02)-95/06(03) konstatuota nosies sumušimas su minkštuju audiniu paburkimu, poodine kraujosruva nosies nugareleje, lydimu kraujavimu iš nosies, nosies kaulu lužimas. Patirti sužalojimai A. S. sukele nesunku sveikatos sutrikdyma (T.1, b.l. 31, 32). Pagal LR vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d., pareigunui, kuris buvo sužalotas eidamas tarnybines pareigas arba del tarnybos, lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokama 12 menesiniu jo darbo užmokesciu dydžio kompensacija. Šiai nuostatai igyvendinti LR VRM 2004-04-23 isakymu Nr. IV-I38 patvirtintos taisykles „Del nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto - su profesiniu ar ivadiniu mokymu“. LR Vyriausybes 2004-09-02 nutarimu Nr. 1130 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareiguno ar vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisykles, kurios reglamentuoja vidaus tarnybos sistemos pareiguno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatyma Sveikatos priežiuros tarnybos prie Vidaus reikalu ministerijos Centrineje medicinos ekspertizes komisijoje bei 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 nustatytos Asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba salygas. Del patirtu sužalojimu vykdant tarnybines pareigas Policijos departamentas prie Vidaus reikalu ministerijos ir Kauno r. policijos komisariatas treciajam asmeniui A. S. išmokejo 19 342,15 Lt kompensacija (T.1, b.l. 37-40). Kauno miesto apylinkes teismo 2007-03-09 isiteisejusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-269-029/2007 atsakovas A. R. pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., ir 187 str. 3 d., o pagal BK 286 str., 138 str. 2 d. 10 p. išteisintas nesant nusikaltimo sudeties, nes teismui nepavyko nustatyti nekeliancius abejones A. R. kaltes irodymus. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad A. R. prisipažino galva sudaves A. S. i veida ir du kartus ispyres (T.1, b. l. 108–111).

LR CK 6.263 str. 2 d. numato, kad žala privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tam, kad butu galima priteisti žalos atlyginima, reikia nustatyti, kad veiksmai, kuriais žala padaryta, yra neteiseti, padaryti del atsakovo kaltes, be to, butina nustatyti esant priežastini ryši tarp šiu veiksmu ir žalos atsiradimo (LR CK 6.246-6.249 str.).

Ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinejimo metu apklaustas atsakovas paaiškino, kad gindamasis nuo pareiguno A. S. smurto sudave smugi savo galva i A. S. veido sriti, pataikydamas jam i nosi (T.1, b.l. 16, 21, 108).

Liudytojas A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinejimo metu paaiškino, kad kartu su A. S. 2006-01-12 tarnybiniu automobiliu nuvyko i Klaipedos m.4 PK parsivežti A. R.. A. R. paaiškino, kad bus vežamas i Kauno r.PK ir jam uždejo antrankius už nugaros. A. R. buvo pasodintas ant galines automobilio sedynes. Sedant i automobili, jis išgirdo sujudima automobilio gale ir pamate, kaip A. R. spardosi A. S., kuriam iš nosies bega kraujas. Segtuvo A. S. neturejo (T.1, b.l. 23 – 26, 105-111).

Lietuvos Aukšciausiasis teismas yra konstataves, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punkta teismas, nagrinedamas civiline byla, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotu nusikalstamu veiksmu bei ju civiliniu teisiniu padariniu, taip pat to, ar juos padare asmuo, del kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicines galios civilineje byloje neturi (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilineje byloje S. U., G. U. ir kt. v. D. N., Lietuvos valstybe, atstovaujama Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato, Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus, ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkricio 4 d. nutartis, priimta civilineje byloje AB ,,Turto bankas“, A. C. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008; kt.). Tai reiškia, kad kiti faktai, nesusije su nusikalstamais veiksmais, nagrinejant civiline byla gali buti gincijami ir teismas turi teise juos kitaip nustatyti. Prejudicine galia visada turi isiteisejes apkaltinamasis teismo nuosprendis, nes juo buna pasisakoma del pripažinto kaltu asmens nusikalstamu veiksmu, kurie paprastai sukelia civilinius teisinius padarinius. Taciau išteisinamasis nuosprendis negali buti absoliuciai visais atvejais pripažistamas prejudicine galia turinciu ir eliminuojanciu išteisinto asmens civiline atsakomybe (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2001 m. gegužes 16 d. nutartis, priimta civilineje byloje B. B. v. K. J., bylos Nr. 3K-3-525/2001; 2001 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilineje byloje V. B. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-897/2001; kt.).

Šiuo atveju baudžiamojoje byloje Nr.1-269-029/2007 nustatytas faktas, kad atsakovas sužalojo policijos pareiguna, yra prejudicinis faktas šioje byloje ir nebeturi buti nustatinejamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 3 dalyje).

Isiteisejusiame Kauno miesto apylinkes teismo nuosprendyje yra nurodyta, kad atsakovo A. R. laisve buvo suvaržyta neteisetai, taciau nuosprendyje nera nurodyta, kurie Klaipedos miesto 4 PK ar Kauno r.PK pareigunai neteisetai suvarže atsakovo A. R. judejimo laisve. Byloje yra nustatyta, kad Kauno r.PK 2005-11-09 buvo pradetas ikiteisminis tyrimas Nr.65-1-01827-05 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2d. Šioje byloje buvo nustatytas itariamasis atsakovas A. R.. Policijos veiklos istatymo 18 str.1 d. 2 p. suteikia teise policijos pareigunui sulaikyti ir i policijos istaiga pristatyti teises pažeidima padariusius asmenis protokolams, aktams, pranešimams surašyti. Todel Kauno r.PK pareigunai A. S. ir A. K. turejo teise i Kauno r.PK pristatyti atsakova A. R., kuris, kaip nustatyta isiteisejusiu Kauno miesto apylinkes teismo nuosprendžiu, buvo padares jam inkriminuojama nusikalstama veika.

LR BK 286 str. numato baudžiamaja atsakomybe tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizini smurta pasipriešino valstybes tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekanciam asmeniui. LR BK 138 str. 2 d. 10 p. numato baudžiamaja atsakomybe tam, kad tycia nesunkiai sutrikdo asmens, vykdancio tarnybines ar piliecio pareigas.

Atsakovo veiksmai nebuvo ivertinti kaip pasipriešinimas valstybes tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekanciam asmeniui ir nesunkaus sveikatos sutrikdymas šias pareigas atliekanciam asmeniui, nes teismui nepavyko nustatyti irodymus, nekeliancius abejoniu atsakovo kalte. Nors atsakovo suduoti smugiai policijos pareigunui A. S. nebuvo ivertinti kaip nusikaltimas baudžiamosios teises prasme, tai nereiškia, kad jo veiksmai pristatant i Kauno r.PK negali buti laikomi neteisetais civilines teises prasme.

Kasacinis teismas yra pažymejes, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas ivertina irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymais; jokie irodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytas išimtis. Teismas, vertindamas irodymus, turi vadovautis ne tik irodinejimo taisyklemis, bet ir logikos desniais, pagal vidini isitikinima padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti irodymus, vadovaujantis vidiniu isitikinimu, yra teisejo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisejui, kaip vertinti viena ar kita irodyma. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne karta pabrežta, kad irodymu pakankamumo taisykle civiliniame procese grindžiama tikimybiu pusiausvyros principu. Civiliniame procese irodinejimas turi savo specifika – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvada apie tam tikru aplinkybiu buvima tik tada, kai del ju egzistavimo nera absoliuciai jokiu abejoniu. Išvada apie faktu buvima teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikru abejoniu del fakto buvimo išlieka, taciau byloje esanciu irodymu visuma leidžia manyti esant labiau tiketina atitinkama fakta buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilineje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentu biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Bendroji irodinejimo pareigos paskirstymo taisykle yra ta, kad kiekviena šalis turi irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovas privalo irodyti jo teise sukuriancius faktus, taciau neturi irodineti ta teise paneigianciu faktu – tokius faktus, atsikirsdamas i ieškovo reikalavima, turi irodyti atsakovas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilineje byloje N. P. v. UAB „Moduva ir Ko“; byla Nr. 3K-3-112/2008).

Teismas, laikydamasis irodinejimo ir irodymu vertinimo taisykliu, suformuluotu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–185 straipsniuose, ivertines byloje surinktus irodymus, daro išvada, jog labiau tiketina, kad konflikta automobilyje pradejo ne treciasis asmuo policijos pareigunas A. S., kuris yra nepriekaištingos reputacijos, vadovybes skatintas penkis kartus, taciau atsakovas A. R., teisto už ivairias nusikalstamas veikas šešis kartus, kuris reiške nepasitenkinima ir nesutikima del to, kad bus pristatytas i Kauno r.PK. Teismas neturi pagrindo netiketi policijos pareiguno treciojo asmens A. S. parodymais, kad nesutikdamas su tuo, kad bus pristatytas i Kauno r.PK, atsakovas A. R. nenorejo lipti i tarnybini automobili, o ilaipintas i ji, jam bandant i automobili isesti, galva sudave policijos pareigunui A. S. i veida ir ispyre. Po atsakovo suduotu smugiu A. S., bandant nutraukti A. R. veiksmus, A. R. ir galejo buti padaryti sužalojimai, konstatuoti teismo medicinos specialisto išvadoje. Byloje nera pateikta jokiu irodymu (to neirodinejo ir atsakovas A. R. teismo posedžio metu, nes i ji neatvyko), kad policijos pareigunas A. S. buvo priešiškai nusiteikes jo atžvilgiu, todel pirmas pavartojo smurta jo atžvilgiu, o jis tik gynesi.

Šios nustatytos aplinkybes leidžia daryti išvada, kad A. R. veiksmai – smugiu sudavimas pareigunui A. S., kuriu metu nesunkiai buvo sutrikdyta A. S. sveikata, buvo neteiseti.

LR CK 6.246 str. numato, kad civiline atsakomybe atsiranda neivykdžius istatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisetas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos istatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisetas veikimas), arba pažeidus bendro pobudžio pareiga elgtis atidžiai ir rupestingai.

Atsakovo pavartotas smurtas policijos pareiguno A. S. atžvilgiu, tuo padarant žala policijos pareigunui, vertintinas kaip neteisetu veiksmu atlikimas. Byloje nustatytos aplinkybes irodo ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmu ir žalos padarymo policijos pareigunui fakta. Iš byloje nustatytu aplinkybiu, darytina išvada, kad atsakovas pareiguna sužalojo tycia, nes smugius policijos pareigunui sudave samoningai. Civiline atsakomybe atsiranda tik tais atvejais, jeigu asmuo kaltas. Kalte gali pasireikšti tycia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant i aplinkybes jis nebuvo tiek rupestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis salygomis buvo butina (LR CK 6.248 str. 3 d.). Teismas daro išvada, kad byloje nustatytomis aplinkybemis irodyta, jog atsakovas, tycia sužalojo tarnybiniu pareigu atlikimo metu policijos pareiguna A. S.. Žalos atsiradimo fakta patvirtina i byla pateikti irodymai (Specialisto išvada Nr. G-28/06 (02)-95/06(03), nedarbingumo pažymejimai, 2006-03-01 LR VRM Medicinos centro Centrines medicinos ekspertizes komisijos pažyma Nr.695). I byla taip pat pateikti irodymai apie tai, kad ieškovas Policijos departamentas prie LR VRM, išmokejo A. S. 19 342,15 Lt dydžio kompensacija del žalos ir tokiu budu patyre atitinkamo dydžio nuostolius (LR CK 6.249 str.).

Atsakovas negincijo išmoketos kompensacijos dydžio. Teises aktams nustatant, kad valstybe privalomai savo lešomis draudžia kiekviena policijos pareiguna ir moka kompensacijas jiems patyrus sužalojimus einant tarnybines pareigas, teismas daro išvada, kad nagrinejamoje byloje ieškovu patirta žala pasireiške ju, sutinkamai su Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d., išmoketa kompensacija, kuri yra socialine garantija, susijusi su policijos darbo padidintu pavojingumu, o ne paciu pareiguno sveikatos sutrikdymu. Policijos pareigunu teisines padeties ypatumus salygoja ju profesines veiklos pobudis, todel specialiuose istatymuose yra nustatytos specifines jiems taikomos socialines garantijos. Kadangi socialines garantijos bei kompensaciju išmokejimo, del sveikatos sužalojimo vykdant tarnybines pareigas, dydžiai ir tvarka yra numatyti specialiu istatymu, pagal bendrasias Civilinio kodekso normas jie nenustatinejami. Šios bylos dalykas yra išmoketos kompensacijos ja išmokejusiam pareiguno darbdaviui atlyginimas, todel nagrinejamoje byloje nenustatinejamas nukentejusio pareiguno patirtos žalos dydis. LR CK 6.280 str. reglamentuojancio regreso teise i žalos padariusi asmeni, 1 d. nurodo, kad atlygines kito asmens padaryta žala asmuo turi i padariusi žala asmeni regreso (atgrežtinio reikalavimo) teise tokio dydžio, kiek sumokejo žalos atlyginimo, jei istatymai nenustato kitokio dydžio. Pareiguno sužalojimo atveju išmoketinos kompensacijos dydi nustato Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. Tai, kad išmoketos kompensacijos dydis atitinka šioje normoje nurodyta, ieškovai irode i byla pateiktais irodymais.

Byloje nustatytos visos civilines atsakomybes salygos – žala, atsakovo neteiseti veiksmai, kalte del žalos atsiradimo ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmu ir žalos. Esant tokioms aplinkybems atsakovas privalo atlyginti del jo neteisetu veiksmu ieškovui LR Policijos departamentui atsiradusia žala.

LR CK 6.282 str. 3 d. numato, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydi, atsižvelgdamas i žala padariusio asmens sunkia turtine padeti, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tycia. Atsižvelgiant i tai, kad A. R. tycia atliko neteisetus veiksmus, nera pagrindo mažinti atlygintinos žalos dydi.

Atsižvelgiant i tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo turi buti priteistinos bylinejimosi išlaidos, nuo kuriu ieškovas buvo atleistas, tai yra, 580,00 Lt žyminis mokestis (19342,15 Lt x 3 proc.=580,00 Lt), taip pat išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu, kurios buvo apmoketos iš valstybes biudžeto. Atsižvelgiant i tai, kad atsakovui yra teikiama valstybes garantuojama teisine pagalba, apmokant 100 proc., šios bylinejimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas

nusprendžia:

ieškini visiškai tenkinti:

priteisti iš atsakovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenancio (duomenys neskelbtini), 19342,15 Lt (devyniolika tukstanciu trys šimtai keturiasdešimt du Lt ir 15 ct) žalos atlyginimui ieškovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, i.k. 188785847, buveine – Saltoniškiu g. 19, Vilnius.

Sprendimas per 30 dienu po jo priemimo ir paskelbimo gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui per Klaipedos miesto apylinkes teisma.

Teisejas Marius Dobrovolskis