- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-47-252/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00631-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Laimantas Misiūnas, Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- V. V.
- Advokatai
- Zita Vizbarienė
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 47 - 252 - 2014
Liudmila Kuzmickienė Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00631-2012-9
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Jonaitienės, Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. V. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-731-2013 pagal ieškovo L. V. ieškinį atsakovei V. V. ir atsakovės V. V. priešieškinį ieškovui L. V., institucijai, teikiančiai išvadą, – Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas L. V. prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp jo ir atsakovės (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko V. V. V., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu L. V., priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Nurodė, kad šeima iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji nuo 2009 metų vasario mėnesio išvyko gyventi ir dirbti į Angliją. Nuo to momento jokių ryšių su šeima nepalaiko, išskyrus labai retus skambučius, šeima nesirūpina. Ieškovas vienas augina vaiką ir juo rūpinasi.
Atsakovė V. V. pateikė teismui priešieškinį, prašydama nutraukti jos ir ieškovo santuoką dėl ieškovo kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus V. V. V. gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Nurodė, kad ieškovas buvo nesugyvenamo būdo, gana žiaurus, be jokio pagrindo trankydavo namuose baldus, nemėgo jos kito sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu gyvena kartu su ja Anglijoje. Kai šeimoje prasidėjo sunkumai, ieškovas buvo kurį laiką išvykęs dirbti į Angliją, tačiau ten jis išbuvo labai trumpai, grįžo į Lietuvą. Ieškovui grįžus, gyveno iš jos gaunamų pašalpų, nes ieškovas niekur nedirbo. Jos išvykimas į Angliją buvo abiejų sutuoktiniu susitarimas, nes reikėjo lėšų pragyvenimui. Ieškovas ir iki šiol naudojasi jos palikta banko kreditine kortele. Kai išvyko į Angliją, su šeima ryšio nenutraukė, skambindavo, siųsdavo pinigus, tačiau kai 2012 m. liepos mėn. trumpam grįžo į Lietuvą, sutuoktinis neleido susitikti su sūnumi. Šiuo metu sūnus yra labai pasikeitęs, aiškiai nuteiktas prieš ją, nes tėvas ją įžeidinėja, keikia vaiko akivaizdoje. Ieškovas savo gyvenamojo būsto neturi, gyvena pas motiną kaime, todėl sūnus į mokyklą yra vežiojamas apie 20 km. Ieškovas negali išlaikyti vaiko, užtikrinti jam normalių sąlygų, nes neturi atlyginimo. Šiuo metu vaiką išlaiko ieškovo motina. Ji pati išsinuomojusi butą Anglijoje, turi nuolatinį darbą, todėl gali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku. Atsakovė pateiktu patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti jos bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią: V. V. atvykus į Lietuvą porai savaičių kiekvienų metų atostogų metu, sūnus V. V. V. yra jo tėvo L. V. perduodamas motinai ir praleidžia atostogų metą su motina. Motina įpareigojama pasibaigus atostogoms vaiką sugrąžinti tėvui. Apie konkretų atostogų laiką ir atvykimą į Lietuvą vaiko motina V. V. informuoja vaiko tėvą L. V. prieš vieną mėnesį laiko; vaiko tėvas L. V. įpareigojamas kiekvienais metais tuo laiku, kai vaiko motina V. V. atvyksta į Lietuvą švęsti Kalėdų ar Velykų švenčių, perduoti sūnų V. V. V. vaiko motinai švenčių laikotarpiui visą vaiko motinos buvimo Lietuvoje laiką. Tai, kurias šventes vaiko motina V. V. švęs su vaiku, yra suderinama su vaiko tėvu L. V. iš anksto prieš 2 mėnesius laiko; vaiko tėvas L. V. įpareigojamas teikti vaiko motinai V. V. informaciją apie vaiko sveikatą, mokymąsi, netrukdyti vaiko motinai bendrauti su sūnumi per Skype programą, įsipareigoja užtikrinti tinkamą sūnaus V. V. V. bendravimą su motina V. V.. Atsakovė sutiko teikti po 300 Lt dydžio išlaikymą vaikui kiekvieną mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp L. V. ir V. V. (K.), turinčių vieną nepilnametį vaiką, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką V. V. paliko jos santuokinę pavardę V. Nustatė sūnaus V. V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo tėvu L. V.. Priteisė iš V. V. išlaikymą jos nepilnamečiam sūnui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, leidžiant priteistas lėšas tvarkyti vaiko tėvui uzufrukto teise. Nustatė atsakovės bendravimo tvarką su sūnumi V. V. V.: 1.Vaiko motinai atvykus į Lietuvą L. V. perduoda vaiką motinai, kad ji galėtų praleisti su sūnumi laiką, paimdama jį į laikiną lankymosi Lietuvoje metu gyvenamąją vietą penktadieniais nuo 14 valandos, gražinant vaiką tėvui iki sekmadienio 15 valandos. 2. V. V. atvykus į Lietuvą porai savaičių kiekvienų metų vaiko vasaros atostogų metu, L. V. perduoda sūnų motinai. Motina įpareigojama pasibaigus atostogoms sugrąžinti sūnų tėvui į jo gyvenamąją (buvimo) vietą. Apie konkretų atostogų laiką ir atvykimą į Lietuvą vaiko motina informuoja vaiko tėvą prieš vieną mėnesį laiko. 3. Vaiko motinai atvykus į Lietuvą švęsti Kalėdų ar Velykų švenčių, tėvas perduoda sūnų vaiko motinai švenčių laikotarpiui visą vaiko motinos buvimo Lietuvoje laiką. Kuriais metais ir kurias šventes vaikas praleis su motina nusprendžia abu tėvai bendru sutarimu. Apie tai, kurias šventes (ar Kalėdas, ar šv. Velykas) tais metais vaiko motina švęs su vaiku, ji praneša L. V. iš anksto prieš 2 mėnesius laiko. 4. Vaiko tėvas įpareigojamas teikti vaiko motinai, jai pageidaujant, informaciją apie vaiko sveikatą, mokymąsi. Jis įpareigojamas netrukdyti vaiko motinai bendrauti su sūnumi per Skype programą. Likusioje dalyje teismas ieškinį ir priešieškinį atmetė. Nustatė, kad šalys santuokinio gyvenimo faktiškai negyvena ir bendro ūkio nebeveda jau nuo 2009 m. Ieškovas gauna 288,08 Lt netekto darbingumo pensiją, tačiau jis gauna tik 144,04 Lt, nes išskaičiuojama dalis pajamų pagal vykdomuosius dokumentus. 2013 m. jis buvo išsiėmęs verslo liudijimą, duomenų apie gautas pajamas nėra. Nurodė, kad jo pajamos sudaro apie 500 Lt per mėnesį. Atsakovė uždirba per valandą 6,08 GBP (24,91 Lt), jos pajamos per mėnesį sudaro apie 2 909 Lt, ji augina ir išlaiko kartu gyvenantį sūnų A. K., gimusį (duomenys neskelbtini). Teismas laikė, jog šalių sūnui, esant 7 metų amžiaus, šiuo metu nustatytas 400 Lt dydžio išlaikymas (2013-02-28 nutartimi priteistas laikinas išlaikymas) yra pakankamas. Pažymėjo, jog ieškovas prašė nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo, o atsakovė priešieškinyje prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, tačiau vėliau, patikslintame priešieškinyje, atsakovė sutiko, kad jų nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo tėvu. Tam pritarė ir valstybės institucija, ginanti vaikų teises. Nurodė, kad V. V. V. (duomenys neskelbtini) lankė Z. L. mokyklą, vaiko motina darželyje nesilankė ir vaiko ugdymo sąlygomis nesidomėjo. Nuo (duomenys neskelbtini) lanko (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos priešmokyklinę grupę, pastoviai gyvena su tėvu (duomenys neskelbtini) kaime, o vaiko motina gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Įvertinęs liudytojų J. B. ir V. T. parodymus, nenustatęs duomenų, kad tėvo gyvenamojoje vietoje nepilnamečiui sūnui yra nesaugu, teismas sprendė, jog yra pagrindas nepilnamečio vaiko V. V. V. gyvenamąją vietą nustatyti su jo tėvu L. V. jo gyvenamojoje vietoje.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo apylinkės teismo sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo panaikinti ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina. Prašo paskirti teismo psichologinę ekspertizę, siekiant išsiaiškinti vaiko brandą, jo emocinį ryšį su motina, įvertinti vaiko būseną, kaip būtų paveiktas jo vystymasis išvykus gyventi su motina. Nurodo, kad teismas nurodė motyvą, jog motina išvykusi į D. Britaniją vaiku nesidomėjo, nesilankė darželyje, mokykloje, tačiau tai negali būti pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, nes motinos negalėjimas tiesiogiai bendrauti su vaiku yra susijęs su jos nebuvimu Lietuvoje, o išvykimas į D. Britaniją buvo suderintas su vaiko tėvu, buvo sutarta, kad vaikas kurį laiką liks Lietuvoje. Byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad vaikas turi rimtų vystymosi problemų, yra konsultuojamas ir stebimas psichologo, net buvo nukreiptas psichiatro stebėjimui, vadinasi, nusprendžiant apie vaiko būseną, negalėjo būti pagrindu liudytoja apklaustos mokytojos J. B. parodymai. Vaikas yra septynerių metų amžiaus, nėra brandus ir galintis turėti savo nuomonę. Tam buvo prašoma skirti teismo psichologinę ekspertizę, kuri galėjo išsiaiškinti, ar V. V. V. gali išreikšti savo nuomonę, ar pagal jo būseną nėra kokių vystymosi sutrikimų, nes vaikui būna agresijos, žiaurumo priepuoliai prieš jo motiną, tačiau prašymas buvo atmestas nenurodant motyvų. Šiuo atveju vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina būtų atitikęs vaiko interesus. Svarbu tai, kad vaikas augtų su broliu, tarp kurių yra tamprus ryšys. Tuo tarpu gyvenant su tėvu vaikas nėra ugdomas kaip asmenybė, jis jau dabar vystosi kaip konfliktiška asmenybė, nusiteikęs prieš svarbiausią asmenį jo gyvenime – prieš motiną. Byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad V. V. atvyksta į Lietuvą pas motiną kartu su savo kitu sūnumi, taigi, vaikas galėtų bendrauti ir su tėvu, nepamirštų savo šalies kultūros, nenutautėtų, jis išsaugotų savo identitetą, nes šeimoje būtų kalbama tik lietuviškai. Vertinant abiejų tėvų gyvenimo sąlygas, jos yra vienodos, nes tiek ieškovas, tiek atsakovė neturi nuosavo būsto, tačiau atsakovė gauna didesnes pajamas, o ieškovas gauna tik pašalpą, iš kurios moka ir skolą pagal priteistą ieškinį. Teismo nustatyta bendravimo tvarka nebus vykdoma, nes ieškovas šiuo metu vaiką slepia arba yra taip nuteikęs vaiką, kad šis motiną per Skype programą įžeidinėja. Trukdant vaikui bendrauti su motina, bus skatinamas nesaugaus vaiko prieraišumo prie motinos formavimasis, dėl ko gali susiformuoti neadekvatūs vaiko santykiai ir su kitais žmonėmis, ką jau patvirtino liudytoja J. B., nurodžiusi, jog vaikas yra jautrus, uždaras. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Z. Vizbarienė paaiškino, kad vaikas turi augti šeimoje, tuo labiau, kad turi kitą brolį A. Anglų kalbos nemokėjimas, atsižvelgiant į vaiko amžių, nėra problema. Vaikas tėvo yra akivaizdžiai nuteiktas prieš motiną tik iš neigiamos pusės. Šiai dienai vaikas yra sužalotas, sužlugdytas. Tėvas neturi socialinių aplinkos sąlygų, t. y. neturi socialinio būsto, pragyvenimo šaltinis – pensija. Mano, jog vaiko interesai geriau atitiktų gyvenant su motina, o ne su tėvu. Palaikė reikalavimą dėl psichologinės ekspertizės skyrimo, kadangi netgi iš psichologo išvados negalima teigti, kad vaikas yra brandus. Todėl būtina įvertinti emocinį ryšį, vaiko brandumą, ar vaikas neįtakojamas tėvo, kuris aiškiai vengia atstatyti vaiko ir motinos santykius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad tokio susitarimo, kad vaikas kurį laiką liks Lietuvoje, niekada nebuvo. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog priešingai atsakovės melagingiems teiginiams, ieškovo padėtis teikiant vaikui visokeriopą pagalbą čia Lietuvoje yra žymiai geresnė, negu ji būtų teikiama atsakovės visai jam kitoje svetimoje aplinkoje, ką ir nustatė apylinkės teismas savo sprendime. Taip pat nepagrįstas ir apeliaciniame skunde nurodytas priekaištas ieškovui, neva jis neturi gyvenamojo būsto ir pajamų išlaikyti vaiką, nors byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, įrodančių priešingą padėtį. Teigia, jog vaikas šiuo metu mokosi labai gerais pažymiais, mokosi stipriausių mokinių klasėje, lanko sporto mokyklą bei meno mokyklą, yra nusistovėję jo santykiai su gausybe jo amžiaus draugų bei artimų giminaičių iš tėvo pusės, jo mokytoja R. G. apie jį atsiliepia tik iš geriausios pusės, kaip apie protingą ir gabų vaiką. Tarp vaiko ir tėvo yra nustovėję tokie stiprūs ryšiai, kad juos nutraukus vaikas būtų negrįžtamai ir sunkiai traumuotas. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog nesutinka dėl ekspertizės paskyrimo. Papildomai paaiškino, kad gyvena jo močiutės name (duomenys neskelbtini), o per mokslo metus gyvena Zarasuose (mamos sesuo leidžia). Šiuo metu vaikas mokosi vien dešimtukais, jam užtikrintos visos socialinės sąlygos. Buvo minčių leisti sūnui gyventi su motina Anglijoje, bet, atsižvelgiant į visišką ryšio tarp jų nebuvimą, būtų gaila paties vaiko. Kai vaikas paaugs, leis jam apsispręsti, su kuriuo iš tėvų jis nori gyventi.
Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė I. G. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal šiai dienai esančią situaciją vienareikšmiškai Vaikų teisių apsaugos skyriaus pozicija yra ta, kad sprendimas yra pagrįstas. Susiformavęs emocinis ryšys yra tik su tėvu, o ne su motina. Tai matyti iš daugelio bendravimo kartų, kai Vaikų teisių apsaugos skyriuje susitikdavo motina ir vaikas. O būtent – net ir tėvui sėdint už durų, vaikas nuolat bėgdavo žiūrėti, ar tėvas yra. Matyti, kad vaiko jautrumas yra padidintas, be tėvo jis jaučiasi nesaugus. Mano, jog psichologinės psichiatrinės ekspertizės skirti sprendžiant konkrečiai klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra tikslo, kita gyvenamoji vieta negali būti nustatyta. Akivaizdu, kad tėvas vaiku rūpinasi tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas šioje konvencijoje įtvirtintas teises, tarp jų – teisę būti išklausytam, teisę į šeimos ryšius, teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių. Iš Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje suformuluotos nuostatos išplaukia, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Kaip žinoma, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 str.). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1, 4 d.). Šioje byloje keliamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina pagal abiejų šalių pareikštus reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų. Detaliai susipažinusi su bylos medžiaga bei įvertinusi apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateiktus argumentus, išklausiusi teismo posėdžio metu ieškovo, atsakovės atstovės bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimų, įvertinusi byloje pateiktus naujus įrodymus, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi išimtinai vaiko interesais, visas aplinkybes vertino vaiko interesų požiūriu. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalių santykiai yra įtemti bei konfliktiški. Apeliantė teigia, jog ieškovo asmeninės savybės neužtikrina tinkamo vaiko auklėjimo. Tačiau kolegija tokius atsakovės argumentus vertina kaip išimtinai jos nuomonę apie ieškovą, kadangi byloje nėra duomenų, jog ieškovas netinkamai vykdytų savo, kaip tėvo, pareigas, nėra duomenų, jog jis būtų stebimas ar kitaip globojamas atitinkamų vaiko teises ginančių institucijų, jų įspėtas dėl netinkamo elgesio su vaiku ar pan. Visas šiuo aspektu atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes teismas vertina kaip jos subjektyvią nuomonę apie ieškovą, galimai susiformavusią dėl nepavykusio bendro gyvenimo, tačiau kolegija laiko, jog šios aplinkybės negali būti lemiančios vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog visą laiką, kai vaikas gyveno su tėvu, tėvas jį tinkamai prižiūrėjo. Tiek iš byloje esančių duomenų, tiek iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duotų ieškovo paaiškinimų matyti, jog vaikui yra užtikrinta gyvenamoji vieta (gyvena name (duomenys neskelbtini), o per mokslo metus – vieno kambario bute Zarasuose). Tokią aplinkybę patvirtino ir pats nepilnametis V. V. V. 2014-02-13 apklausos metu teismo posėdyje. Byloje nėra duomenų, kad ši gyvenamoji vieta neatitiktų vaiko poreikių. Pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismas formuoja praktiką, jog tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog V. V. V. nuo (duomenys neskelbtini) lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą, vaiko motina darželyje nesilankė ir vaiko ugdymo sąlygomis nesidomėjo. (duomenys neskelbtini) pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos priešmokyklinę grupę, pastoviai gyvena su tėvu (duomenys neskelbtini) kaime, o vaiko motina gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Liudytoja J. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje ir jai teko bendrauti su V. V. bei jo tėvu, kuris atvesdavo vaiką į mokyklą ir pasiimdavo iš jos. Vaiko motinos nematė, ji nesidomėjo vaiku, į mokyklą neskambino. Vaikas imlus, noriai mokosi, labai mėgsta piešti, yra jautrus vaikas ir nori gyventi kartu su tėvu. Liudytoja V. T. patvirtino, kad tėvas tinkamai rūpinasi vaiku, jį augina vienas nuo mažumės ir abu puikia sutaria. Be to, iš apeliacinės instancijos teismui pateikto 2014-03-05 Zarasų (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos rašto nustatyta, jog 2014-02-20 per pirmą pamoką atvyko V. V. V. mama, kurią mokytoja R. G. pamatė pirmą kartą. Vaikas nesidžiaugė mama, nuleido galvą ir verkė. V. V. nesidomėjo mokymosi pasiekimais mokykloje, nebendravo su mokytoja, o tik reiškė reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės tik patvirtina vaiko prisirišimą prie tėvo ir, priešingai, visišką emocinio ryšio nebuvimą su motina. Būtent apeliacinės instancijos teismas, matydamas, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių sūnaus V. V. V. gyvenamąją vietą su jo tėvu L. V., iš esmės rėmėsi tik teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų J. B. (pedagogė) ir V. T. (gyvena tame pačiame kaime, kaip ir ieškovas) paaiškinimais bei Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada ir jo atstovės teismo posėdžio metu nurodymu, jog pateiktą išvadą palaiko, pavedė Zarasų rajono apylinkės teismui, dalyvaujant Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui ir vaikų psichologui, apklausti nepilnametį V. V. V. Atlikus vaiko apklausą, vaikas paaiškino, kad gyvena su tėčiu, su juo sutaria gerai, su juo gyventi patinka; tuo tarpu su mama paskutinį kartą buvo susitikęs per savo gimtadienį kaime; su mama nepatiko būti; į Angliją nevažiuotų, nes nemoka anglų kalbos; mamą aplankyti norėtų, bet šiuo metu gyventi nori Lietuvoje su tėčiu; tėtis su mama kalbėtis neleidžia; per apklausą nupiešė tėtį ir save. Po pokalbio su nepilnamečiu, psichologė G. V. pateikė savo išvadą, nurodydama, kad mamos į šeimos modelį vaikas neintegruoja, jos vaidmuo šiuo metu yra visiškai nereikšmingas; tėvas yra dominuojantis šeimoje, maitintojas; vaikas yra brandus apsispręsti, išreikšti savo nuomonę; turint omeny vaiko raidos ypatumus, t. y. atsižvelgiant į jo amžių, tėvas įtakoja, bet vis tiek vaikas geba išreikšti savo nuomonę; spaudimo nemato; su motina nei emocinio, nei fizinio ryšio nėra, priešiškumas yra akivaizdus, tačiau tėtis nėra gniuždantis, nėra agresorius, poveikio neįžvelgia, priešingai, jis yra kaip maitintojas, kaip globėjas. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė I. G. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu tokias aplinkybes taip pat patvirtino, būtent nurodydama, kad emocinis ryšys yra tik su tėvu, o ne su motina, kas taip pat matyti iš daugelio bendravimo kartų, kai Vaikų teisių apsaugos skyriuje susitikdavo motina ir vaikas. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės ir jos atstovės paaiškinimus dėl vaiko nebrandumo, negalėjimo apsispręsti, su kuriuo iš tėvų jis nori gyventi. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ištyrė faktines aplinkybes, abiejų tėvų santykius, materialinę padėtį, gebėjimą vykdyti tėvų pareigas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi šiuo atveju aplinkybių, jog atsakovė gyvena Anglijoje kartu su kitu V. V. V. broliu A., turi leidimą ten nuolat gyventi ir pan., nepakanka keisti vaikui gyvenant su tėvu jau nusistovėjusią jo šeimos aplinką, kuri užtikrina dabartinių jo poreikių tenkinimą. Tuo labiau, kaip pripažįsta ir pati apeliantė, vertinant abiejų tėvų gyvenimo sąlygas, jos yra maždaug vienodos. Teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismui pateikta 2013-11-20 LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažyma dėl V. V. skundo tyrimo, ją vertinant su kitais byloje esančiais įrodymais, nepaneigia vaiko interesų šiuo atveju gyventi su tėvu. Teismas sutinka, kad vaikas kažkiek yra įtakojamas tėvo, tačiau, kaip pažymėjo ir psichologė, esminio spaudimo iš tėvo pusės nėra, pats vaikas yra brandus apsispręsti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nepilnamečio teisės augti jam jau įprastoje aplinkoje, kurioje užtikrintas jo vystymasis, atitinka tarptautinės ir nacionalinės teisės normas bei teismų praktiką taikant CK 3.169 str. 2 d. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovas yra materialiai nepajėgus teikti tinkamą išlaikymą savo vaikui, todėl tinkamesnė vieta vaikui gyventi yra su motina, kuri gauna pakankamą darbo užmokestį. Tačiau, kaip jau buvo minėta, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, privaloma atsižvelgti į šalių gyvenamosios vietos atitikimą vaiko poreikiams, be to, aplinkybė, jog vieno iš tėvų socialinė ir materialinė padėtis yra žymiai geresnė nei kito (ko šiuo atveju nėra), negali lemti sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas išklausęs atsakovės atstovės pateikus garso įrašus, kurie patvirtina atsakovės bendravimą su vaiku „Skaype“ programa, daro išvadą, kad visų pirma pačiai apeliantei trūksta įgūdžių ir sugebėjimo bendrauti su savo mažamečiu sūnumi, kuris mamos nematė jau keletą metų ilgesnį laiką, ir kuris galbūt jaučia mamai priešiškumą, kad buvo paliktas, nepriklausomai nuo to ar buvo tarp jo tėvų susitarimas ar ne. Taip pat bylioje nepaneigtas ieškovo teiginys, kad paskutinį kartą atvykus atsakovei į Lietuvą ir bendraujant su sūnumi kavinėje, kur dalyvavo ir atsakovės motina bei sūnus iš pirmos santuokos, atsakovė nesugebėjo su vaiku išbūti ilgiau nei valandą laiko. Nors tuo kartu ji buvo Lietuvoje ilgesnį laiką, tačiau nei sekančią dieną nei vėliau sūnaus nebeaplankė ir nesistengė su juo bendrauti. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotoja, kuri ne kartą bendravo su atsakove dėl jos teikiamų skundų. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, tik patvirtina, kad atsakovė nėra pati suinteresuota atkurti su mažamečiu sūnumi glaudžių, artimų meile pagrįstų santykių, todėl keisti nusistovėjusią ir įprastą mažamečio vaiko gyvenamąją vietą, nesant iš apeliantės pusės jokių pastangų kuo daugiau laiko praleisti su vaiku atvykus jai į Lietuvą, būtų akivaizdžiai pažeisti mažamečio vaiko interesai.
Apeliantė neskundžia pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku, todėl apeliacinės instancijos teismas nustatytos bendravimo tvarkos ir nekeičia. Pagrindinis jos keliamas klausimas dėl psichologinės ekspertizės skyrimo. Nagrinėjamu atveju, po apeliacinės instancijos teismo įpareigojimo Zarasų rajono apylinkės teismui, išklausius nepilnamečio vaiko nuomonę ir norą gyventi su tėvu (ieškovu), įvertinus Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės, psichologės paaiškinimus, yra aišku, kad vaikas yra tokio amžiaus, jog iš esmės gali išreikšti savo nuomonę. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog pagal šiai dienai esančią situaciją vienareikšmiškai Vaikų teisių apsaugos skyriaus pozicija yra ta, kad sprendimas yra pagrįstas, psichologinės psichiatrinės ekspertizės sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo skirti nėra tikslo, kadangi kita vaiko gyvenamoji vieta negali būti nustatyta, nes tai prieštarautų vaiko interesams. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ekspertizės paskyrimas būtų perteklinis ir tiesiogiai pažeidžiantis nepilnamečio interesus, nes jis dar kartą būtų klausinėjamas iš esmės tais pačiais klausimais, kas neigiamai atsilieptų paties nepilnamečio psichologinei būsenai. Atitinkamai teismas mano, jog nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo skirti psichologinę ekspertizę, todėl jį atmeta. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija apeliacinį skundą atmeta, o Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.