- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-02
- Bylos Nr.
- 2S-323-280/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00631-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- L. V.
- Išvadą teikia
- Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-323-280/2013
Liudmila Kuzmickienė Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00631-2012-9
N UTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. V. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13-731/2013 pagal ieškovo L. V. ieškinį ir atsakovės V. V. priešieškinį, institucija, teikianti išvadą byloje – Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas L. V. ieškiniu prašė nutraukti 2006-06-30 tarp jo ir V. V. sudarytą santuoką (registracijos įrašo Nr. 44) dėl atsakovės kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko V. V. V. gyvenamąją vietą su tėvu L. V. adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės V. V. nepilnamečio vaiko V. V. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 600 Lt iki berniuko pilnametystės, po santuokos nutraukimo buvusiems sutuoktiniams palikti sutuoktines pavardes. Ieškovas nurodė, kad šeima iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji nuo 2009 metų vasario mėnesio išvyko gyventi ir dirbti į Angliją ir nuo to laiko nepalaikė jokių ryšių su šeima, visiškai nesirūpino savo nepilnamečiu vaiku.
Atsakovė V. V. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti 2006-06-30 tarp jos ir ieškovo L. V. sudarytą santuoką (registracijos įrašo Nr. 44) dėl ieškovo kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko V. V. V. gyvenamąją vietą su motina V. V., priteisti iš ieškovo L. V. nepilnamečio vaiko V. V. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt iki berniuko pilnametystės. Atsakovė nurodė, kad ieškovas yra nesugyvenamo būdo, žiaurus, agresyvus, nemėgsta atsakovės nesantuokinio sūnaus A. K., todėl bendras gyvenimas su L. V. nebėra įmanomas. V. V. pažymėjo, kad išvyko dirbti į užsienį pritarus ieškovui, dėl galimybės užsidirbti ir taip pagerinti šeimos buitį ir gyvenimo sąlygas.
Ieškovas L. V. 2013-02-25 kreipėsi į teismą su prašymu pritaikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti atsakovei V. V. išvežti nepilnametį vaiką V. V. V. į užsienio valstybę; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko V. V. V. gyvenamąją vieta su tėvu L. V.; 3) priteisti iš atsakovės V. V. nepilnamečio vaiko V. V. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 600 Lt iki berniuko pilnametystės.
Ieškovas nurodė, kad atsakovė prie nepilnamečio vaiko išlaikymo neprisideda nuo 2009 m. L. V. pažymėjo, jog egzistuoja pavojus, kad atsakovė V. V. bet kuriuo metu prieš berniuko valią ir neatsižvelgdama į jo interesus, gali išvežti nepilnametį sutuoktinių sūnų V. V. V. į užsienį, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2013-02-28 nutartimi ieškovo L. V. prašymą tenkino iš dalies – pritaikė šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždraudė atsakovei V. V. išvežti nepilnametį sūnų V. V. V., gim. (duomenys neskelbtini), į užsienio valstybę; nustatė nepilnamečio vaiko V. V. V. gyvenamąją vietą su jo tėvu L. V., tėvo gyvenamojoje vietoje; priteisė iš V. V. laikiną išlaikymą sūnui V. V. V., mokamą po 400 Lt kas mėnesį nuo 2013-02-28. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Atsakovė V. V. atskiruoju skundu prašė panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-02-28 nutartį, netaikyti minėtoje nutartyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių bei sumažinti priteistą laikiną išlaikymą nuo 400 Lt iki 200 Lt per mėnesį. Apeliantė nurodė, kad ieškovas neturi savo gyvenamojo būsto, gyvena išsinuomotame bute, jo gaunamas pajamas sudaro netekto darbingumo pašalpa, iš kurios yra vykdomi atskaitymai valstybei. V. V. įsitikinimu, L. V. nėra pajėgus užtikrinti nepilnamečio sūnaus interesus. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad jos nepilnametis sūnus V. V. V. turi sveikatos problemų, jam reikalinga psichiatro pagalba. Pasak atsakovės, ieškovas L. V. nuteikinėja nepilnametį sūnų prieš motiną, neleidžia apeliantei bendrauti su vaiku.
Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-02-28 nutartimi pritaikytos laikinosios priemonės, priimtos teisingai ir jų keisti ar naikinti nereikia. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nustatė, kad nepilnamečiu vaiku V. V. V. faktiškai rūpinasi tėvas L. V., o motina V. V. prie sūnaus išlaikymo prisideda tik epizodiškai ir minimaliai, su vaiku bendrauja labai retai. Vaiko teisių apsaugos skyrius pažymėjo, kad V. V. gyvena Anglijoje, turi pastovias pajamas ir gali teikti laikiną išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui V. V. V..
Atsiliepimas
Ieškovas L. V. atsiliepimu prašė atsakovės V. V. atskirąjį skundą atmesti ir Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-02-28 nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad jis nesudaro kliūčių atsakovei bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, vaikui nedaro jokio psichologinio spaudimo ir visiškai užtikrina materialinius nepilnamečio sūnaus poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje.
Byloje nustatyta, kad atsakovė V. V. nuo 2009 metų vasario mėnesio gyvena Anglijoje, su nepilnamečiu sūnumi V. V. V. beveik nebendrauja, nuolatinio materialinio išlaikymo neteikia (b. l. 17).
Iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad faktiškai nepilnamečiu vaiku V. V. V. rūpinasi tėvas L. V. (b. l. 18). L. V. yra iš dalies darbingas (III neįgalumo grupė), gauna netekto darbingumo pensiją, turi išduotą verslo liudijimą. Apeliantė V. V. gyvena Anglijoje ir turi pastovias pajamas (b. l. 18). Nepilnametis V. V. V. lanko Zarasų „Santarvės“ pradinę mokyklą, sporto ir menų būrelius (b. l. 2).
Teismas pažymi, kad aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006).
Pagal byloje nustatytas aplinkybes egzistuoja reali galimybė iki bus išspręstas ginčas tarp šalių, jog atsakovė V. V. gali išsivežti nepilnameti sūnų V. V. V. gyventi į užsienį. Įvertinus tai, kad nepilnametį V. V. V. sieja stipresnis emocinis ryšys su tėvu L. V., berniukas yra susietas stipriais socialiniais, bendravimo, mokymosi, ugdymo ryšiais su dabartine gyvenamąja vieta, konstatuotina, kad nepilnamečio V. V. V. išvežimas į užsienį iki bylos išsprendimo iš esmės, prieštarautų jo interesams. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji neturi galimybių teikti nepilnamečiui vaikui V. V. V. laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį, nes tėvo gaunamos pajamos negali užtikrinti būtinų vaiko poreikių tenkinimo.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir ištyręs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė tinkamai, todėl ginčijamos teismo nutarties naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutari a:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.