- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- 1-465-814/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15502-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Kaltinamasis
- E. S.
- Nukentėjusysis
- E. Š.
- Advokatai
- Antanas Vitlipas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2013 m. balandžio 19 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį, 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su barbu, iki 2013 m. rugsėjo 4 d. atlyginti neatlygintą turtinės žalos dalį;
2) 2018 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), bausmes subendrinus 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi - 11 mėn. laisvės atėmimo bausme, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje. 2019 m. balandžio 19 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. S. mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui, o būtent: 2019 m. balandžio 7 d., apie 15 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia mažamete podukra E. Š., gimusia (duomenys neskelbtini) m., metu, tyčia, plastikiniu gėlės laikikliu, sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai E. Š. per dešinę koją, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. Š. dešinės šlaunies sumušimą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios E. Š. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis E. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad įvykis galėjo būti 2019 m. balandžio 7 d., apie 13 val. Jis prieš išeidamas į darbą pamatė, kad prie naminio triušio narvelio priėjusi E. rankoje turėtu plastikiniu pagaliuku, mėgina atidaryti narvelį. Jis pasakė jai liautis, bet ji neklausė, ėmė badyti turėtu pagaliuku triūšį. Priėjęs, norėjo atimti pagaliuką iš E., bet ji nedavė. Tada jis truktelėjo stipriau ir pagaliuką atėmė. Turėdamas rankoje tą lazdelę, ja sudavė E. per koją, per dešinę šlaunį. Po sudavimo mergaitė išraudo ir pradėjo verkti. Po to E. paskambino savo močiutei ir pasakė, kad yra stipriai sumušta. Močiutė iškvietė policijos pareigūnus. Tai buvo pirmas kartas, kai jis taip pasielgė. E. Š. yra jo podukra. Jos mama V. F. – sugyventinė, kartu gyvena ir šiuo metu. Jis su E. sutaria gerai, kartais E. jį vadina tėčiu. E. su mama sutaria gerai. Ji mokosi antroje klasėje. Jis su V. F. dar augina du berniukus. E. sutaria su broliais, kartu žaidžia, filmukus žiūri. Lazdelė, su kuria sudavė E., yra plastmasinė, ne stora. E. įvykio metu mūvėjo aptemptas kelnes. Po sudavimo lazdele, sužalojimų nematė, nes E. 4-5 dienas buvo pas V. motiną. Jis E. atsiprašė, jie susitaikė. Supranta, kad pasielgė neteisingai, pažada, kad daugiau taip nesielgs. Šiuo metu nedirba, mėnuo, kaip registruotas Užimtumo tarnyboje. Alkoholį kartais vartoja, V. F. alkoholio nevartoja. Jų vaikai lanko darželį, E. - mokyklą. Socialiniai darbuotojai stebi jų šeimą. Gailisi dėl savo elgesio. Jis vartoja vaistus nuo nervų.
Kadangi kaltinamasis E. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė, kaltinamojo gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
2019 m. balandžio 15 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus butą (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje prie sienos stovi virtuvinis stalas, po kuriuo stovi narvelis su triušiu, apžiūrėjus įvykio vietą, pėdsakų, tinkančių identifikacijai, nerasta (b. l. 15-22);
Liudytoja V. F., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji kartu su savo šeima, t. y. su sugyventiniu E. S. ir trimis mažamečiais vaikais, iš kurių du yra bendri kartu su E. S. ir savo dukra E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 7 d., sekmadienį, apie 15 val., jiems visai šeimai būnant namuose, dukra E. Š. paėmusi pagaliuką pradėjo baksnoti jų augintinį triušiuką, kuris buvo narvelyje. Pagaliukas buvo plonas, skirtas gėlių auginimui, toks, kurį deda į orchidėjų vazonus, kad gėlė neišvirstų. Tai pamatęs, sugyventinis E. S. paėmė tą pagaliuką iš jos dukros E. Š. ir sudavė E. Š. tuo pagaliuku vieną kartą į dešinės kojos šlaunį. Ji pati matė, kai sugyventinis E. S. sudavė jos dukrai, kuri po suduoto smūgio pradėjo verkti, o jai paklausus kas nutiko, E. Š. jai pasakė, kad E. jai sudavė per šlaunį su pagaliuku ir kad jai skaudėjo. Dukrai parodžius dešinę šlaunį, ji matė nubrozdinimą ir mėlynę, bei ramino dukrą kambaryje. Įvykio dieną pas medikus nesikreipė. Tą pačią dieną, 2019 m. balandžio 7 d. dukra nuėjo pas jos mamą, savo močiutę V. F., kur ji dažniausiai ir būna, o pas ją į namus užsuka tik po mokyklos. Jos mama, po savaitgalio apie šį įvykį jų šeimoje pranešė socialinei darbuotojai, kuri buvo atvykusi pas juos į namus, tačiau jos nei vardo, nei pavardės ji nežino. Dukra socialinei darbuotojai taip pat papasakojo, kad E. trenkė jai su pagaliuku, parodė nubrozdinimą ant šlaunies. Socialinė darbuotoja pasakė, kad turi kreiptis pas savo šeimos gydytoją. Tą dieną, kai socialinė darbuotoja lankėsi jų namuose, ji jai rodė pagaliuką, su kuriuo buvo suduotas smūgis dukrai E. Š., o po to tą pagaliuką sulaužė ir išmetė į šiukšlių dėžę. Jos mama V. F. E. Š. vedė pas šeimos gydytoją, bet kada tai buvo ji nepasakys, neprisimena. Tą dieną jos atžvilgiu sugyventinis E. S. jokio smurto nenaudojo, tačiau anksčiau buvo ją mušęs, bet dėl to buvo atlikti tyrimai ir bylos pasibaigę (b. l. 35-36).
Liudytoja Aistė Ulickienė apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė. Ji pagal 2019 m. sausio 2 d. įgaliojimą, yra įgaliota atstovauti mažametės E. Š. interesus ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei bylos nagrinėjimo teisme metu. V. F. ir E. S. šeima yra Jonavos rajono socialinių paslaugų centro specialistų lankomų ir prižiūrimų šeimų, kurios patiria socialinę riziką, sąraše. Šeimai yra teikiamos bendrosios ir socialinės paslaugos. Minėtai šeimai Jonavos rajono socialinių paslaugų centras nustatė teikti bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas. Minėto centro duomenimis 2019 m. balandžio 9 d. po gautos žodinės informacijos telefonu iš V. F. motinos V. F. buvo panaudotas fizinis smurtas prieš mažametę E. Š., tai yra patėvis E. S. lazda sudavė mergaitei per koją. Ji yra informuota, kad dėl E. Š. sumušimo, skyrius gali pareikšti civilinį ieškinį, tačiau ieškinio byloje nereiškia, bet pageidauja, kad įtariamasis E. S. būtų nubaustas įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 47-49).
2019 m. gegužės 6 d. specialisto išvada Nr. G1110/2019(02), nustatyta, kad E. Š. konstatuotas dešinės šlaunies sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2019 m. balandžio 7 d. vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 57).
2019 m. liepos 18 d. specialisto išvada Nr. 83TPK-845/2019, nustatyta, kad galimai nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu E. S. konstatuojama įgimta silpnaprotystė - lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F70.1) bei Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F10.2). Priverčiamos medicinos priemonės nereikalingos. E. S. galimai nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis gali duoti objektyvius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme; su juo gali būti atliekami tyrimo veiksmai (b. l. 120-122).
Veikos kvalifikavimas ir vertinimas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo mažametį arba sukėlė jam fizinį skausmą. Už tokią veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į mažamečio asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš mažametį asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimai E. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo pasitvirtino. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę pavirtina ir liudytojos V. F., Aistės Ulickienės parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, kurioje konstatuoti mažametei nukentėjusiajai padaryti sužalojimai bei kiti anksčiau įstatymo nustatyta tvarka ištirti įrodymai, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo, jie sutampa dėl esminių aplinkybių, papildo vieni kitus ir visiškai patvirtina, kad kaltinamasis E. S. 2019 m. balandžio 7 d., apie 15 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia mažamete podukra E. Š., gimusia (duomenys neskelbtini) m., metu, tyčia, plastikiniu gėlės laikikliu, sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai E. Š. per dešinę koją, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai E. Š. dešinės šlaunies sumušimą ir taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Taigi, kaltinamojo E. S. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
Neabejotina, kad kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato, jog savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ar sutrikdyti sveikatą ir to norėjo. Šia veika sukėlė padarinius – E. Š. jautė fizinį skausmą, buvo sutrikdyta jos sveikata. Tarp veikos ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.
Kaltinamasis E. S. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo E. S. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, ir esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
E. S. praeityje teistas, du kartus, tame tarpe ir dėl smurtinio nusikaltimo prieš šeimos narį padarymo (b. l. 77-79), administracine tvarka nebaustas (b. l. 80), nedirba, kaltinamojo teigimu registruotas Užimtumo tarnyboje, registruotas psichiatro įskaitoje, pas gydytoją psichiatrą lankosi nuo 2011 m. kovo 21 d., jam dgn. lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, priverčiamosios medicinos priemonės nereikalingos (b. l. 87, 120-122), augina du nepilnamečius vaikus (b. l. 69).
Vertinant kaltinamojo E. S. asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad jis teistas 2 kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą, iš jų vieną kartą teistas dėl smurtinio nusikaltimo prieš šeimos narį padarymo, nebaustas administracine tvarka, iš buvusios darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas neigiamai (b. l. 85), padarė vieną tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš kitą asmenį, juolab prieš nepilnametį asmenį, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykusio teistumo būsenoje, kas rodo, kaltinamojo antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, todėl spręstina, kad nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninio elgsenos rezultatas. Nors yra viena lengvinanti atsakomybę aplinkybė, tačiau yra ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė: tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Aptarti duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.
Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančią, sunkinančią ir kitas anksčiau byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad E. S. skirtina BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšys – terminuotas laisvės atėmimas, bausmės dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad ypač sunkių pasekmių nekilo, į tai, kad kaltinamasis turi pareigą išlaikyti du savo mažamečius vaikus, nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (BK 50, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai). Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos E. S. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, jeigu nusprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytomis sąlygomis, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų; taikant BK 75 straipsnį baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, Nr. 2K-536/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-326-303/2018). Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-194-942/2017, Nr. 2K-268-942/2017, Nr. 2K-326-303/2018). Taikant BK 75 straipsnį, šių duomenų visuma turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo. Pagal kasacinę praktiką taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-91/2014; Nr. 2K-326-303/2018).
Įvertinus, byloje esančius duomenis, aplinkybę kad padarytas nesunkus nusikaltimas, nors kaltinamasis turi galiojantį teistumą, tačiau bausmę atlikęs, dėl šios nusikalstamos veikos kaltinamasis atsakomybės nevengė, pripažino savo padarytą nusikalstamą veiką tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu, savo padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu yra kritiškas, dėl padarytos veikos gailėjosi, atsižvelgiant taip pat į nukentėjusios poziciją kaltinamojo atžvilgiu, jog kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, jos atsiprašė, toliau kartu gyvena, yra nukentėjusiosios patėvis, augina su nukentėjusiosios motina dar 2 nepilnamečius vaikus, dėl ko jis turi dirbti ir juos išlaikyti, kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie nustatytą nedarbingumą nėra gauta, todėl jis gali dirbti. Siekiant išlaikyti E. S. teigiamus socialinius ryšius, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės (BK 3 straipsnio 1 dalis, 75 straipsnis). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Duomenų apie patirtas proceso išlaidas byloje nėra.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.
Kaltinamajam išaiškintina, kad, paduodant apeliacinį skundą, jame privaloma nurodyti pageidavimą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo. Kaltinamasis turi teisę prašyti, kad jo apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka arba rašytinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, E. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. S. per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 72² straipsniu, skirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kaltinamajam E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.