- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e2A-228-538/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03352-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- L. Z.
- Trečiasis asmuo
- akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, R. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei L. Z., tretieji asmenys akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, R. S., dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės L. Z. (toliau – atsakovė) 9 503,85 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2014 m. vasario 12 d. buvo aplietos (duomenys neskelbtini) esančios patalpos, nuosavybės teise priklausančios UAB „Just Earth“. Dėl apliejimo metu padarytos žalos ieškovė išmokėjo draudėjai 32 814,90 Lt (9 503,85 Eur) dydžio draudimo išmoką. Virš UAB „Just Earth“ priklausančių patalpų yra pastato (duomenys neskelbtini) patalpos, pastato plane pažymėtos numeriais 2-30, 2-31, 2-32, 2-33, 2-34, 2-35, 2-36. O 2-30, 2-31, 2-36 patalpos žalos padarymo metu nuosavybės teise priklausė atsakovei, 2-32, 2-33, 2-34, 2-35 patalpos nuosavybės teise priklausė J. U.. Taip pat nurodė, kad žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, juo laikomas asmuo, iš kurio valdomo buto liejosi vanduo, todėl mano, kad žalą turi atlyginti atsakovė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
3.1. Ieškovė neįrodė atsakovės atsakomybės sąlygų, t. y. neįrodė aplinkybės, kad butas, kuriam padaryta žala (duomenys neskelbtini), užlietas vandeniu, tekėjusiu iš atsakovei priklausančio buto (duomenys neskelbtini).
3.2. Atsakovė pagal deklaruotą vandens kiekį 2014 m., tai pat pagal deklaruotą vandens kiekį 2015 m., negali būti susijusi su vandentiekio avarija, jos metu ištekėjusiu vandeniu, kuris tapo žalos atsiradimo priežastimi bute (duomenys neskelbtini).
3.3. Trečiojo asmens R. S. bute (duomenys neskelbtini), buvo įvykusi vandentiekio avarija, kurios padarinius pašalino pats R. S. ir tik juos pašalinęs atnaujino savo bute vandens tiekimą, nes turi atskirą vandens sklendę.
3.4. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad žalą sukėlęs įvykis buvo atsakovės valdomose patalpose.
3.5. Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir ieškovė jo neprašo atnaujinti, o trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ reikalauja ieškinio senatį taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. 2017 m. vasario 12 d. buvo ne darbo diena, todėl ieškinys buvo pateiktas artimiausią darbo dieną, t. y. 2017 m. vasario 13 d. ir ieškinio senaties terminas nepraleistas.
4.2. Tai, kad ieškovės apdraustame turte buvo užlietos lubos, patvirtina aplinkybę, kad vanduo tekėjo iš atsakovei priklausančių patalpų, nes tai pirmo aukšto patalpai, kuri buvo po atsakovei priklausančių patalpų, ir buvo padaryta didžiausia žala.
4.3. Po apeliacinės instancijos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarties papildomai byloje buvo gauti įrodymai, patvirtinantys, kad avarijos likvidavimo darbai nebuvo atliekami – UAB „Palangos vandenys“ darbuotojai tik užsuko sklendę tam butui, iš kurio tekėjo vanduo, ši aplinkybė rodo, kad vandens prasisunkimas į ieškovės apdraustas patalpas nebuvo susijęs su bendro naudojimo inžinerine įranga, byloje nėra objektyvių duomenų, kad vanduo galėjo tekėti iš kitų patalpų.
4.4. Teismas neatsižvelgė į pirmą kartą nagrinėtoje byloje surinktus įrodymus, vertino tik atsakovės pateiktus duomenis.
4.5. Nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovė nesiėmė veiksmų tirti įvykio aplinkybes ir nustatyti žalos priežastį bei atsakingą asmenį.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas dėl ieškinio senaties termino taikymo buvo tik papildomas pagrindas ieškiniui atmesti, tačiau ne ieškinio senaties termino taikymas lėmė ieškinio atmetimą.
Šalies argumentai
5.2. Apeliantė neteisingai nurodė, kad neva liudytojas V. M., nagrinėjant civilinę bylą pirmą kartą, nurodė, kad avarinės tarnybos darbuotojai užsuko vandens padavimą į atsakovei priklausantį butą.
5.3. Ieškovės teiginys, kad jos veiksmus apsunkino tai, kad atsakovė nebuvo įregistravusi savo nuosavybės teisių į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas, nes pati ieškovė prie ieškinio pridėjo Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovės nuosavybės teisės į butą įregistruotos 2005 m. balandžio 20 d.
5.4. Ginčų su trečiuoju asmeniu R. S. dėl neatliktų darbų ar jų kokybės nebuvo, tris metus po įvykio nebuvo žinomos aplinkybės, kad nukentėjo ir pirmame aukšte esančios patalpos, todėl nei ji, nei R. S. neturėjo pagrindo saugoti fotonuotraukų ar kitokių įrodymų apie užlietas patalpas.
5.5. Ieškovės abejonės nėra pagrindas teismui netikėti, kad būtent R. S. bute įvyko vandentiekio avarija.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo R. S. prašo skundą atmesti.
7. Nurodo, kad AB „Lietuvos draudimas“ niekada normaliai nesiaiškino, kas kaltas dėl įvykio, o po penkių metų mano, kad vandentiekio avarijos jo bute gal nebuvo. Neprisimena, ar jis užsuko vandentiekio sklendę, ar ji buvo užsukta. Sklendę atsuko, kai buvo baigti remonto darbai. Po įvykio savo bute keitė virtuvinius baldus, grindų dangą, atlygino kaimynei žalą. Nesitikėjo, kad po penkių metų turės aiškintis dėl užliejimo, todėl jokių dokumentų neišsaugojo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 321 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl žalos atlyginimo, kai draudėjas subrogacijos pagrindu perima teisę išieškoti žalą iš už žalą atsakingo asmens, ir dėl ieškinio senaties termino taikymo.
Faktinės aplinkybės
12. Nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ su UAB „Just Earth“ sudarė Verslo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią apdraudė įmonei priklausantį turtą – patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 2014 m. vasario 12 d. apdraustosios UAB „Just Earth“ patalpos buvo aplietos iš viršaus, buvo sugadintos šių patalpų lubos, sienos bei parketas, deformuoti sieninės spintos bėgeliai, stumdomos durys, pažeista elektros instaliacija. Apie draudiminį įvykį 2014 m. vasario 14 d. draudėjo UAB „Just Earth“ atstovas V. M. pranešė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, kuri nustatė turto sugadinimus ir pažeidimus, surašė 2014 m. vasario 14 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą. 2014 m. balandžio 2 d. ir 2014 m. balandžio 17 d. ieškovė atliko pakartotines patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūras bei surašė pakartotinės apžiūros turto sunaikinimo, sugadinimo aktus. Ieškovė pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti apžiūros metu nustatyti sugadinimai. AB „Lietuvos draudimas“ 2014 m. gegužės 2 d. apskaičiavo ir priėmė sprendimą išmokėti 7 600 Lt (2 201,11 Eur) draudimo išmoką, o 2014 m. birželio 30 d. 25 214,90 Lt (7 302,74 Eur) draudimo išmoką.
Dėl senaties termino
13. Apeliantė nurodo, kad įvykis įvyko 2014 m. vasario 12 d., tačiau 2017 m. vasario 12 d. buvo ne darbo diena, todėl ieškinys buvo pateiktas artimiausią darbo dieną, t. y. 2017 m. vasario 13 d., tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes spręsdamas ieškinio senaties termino praleidimo neatsižvelgė. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka.
14. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). CK 1.121 straipsnyje nustatyta, kad oficialių švenčių ir ne darbo dienos (šeštadieniai ir sekmadieniai) įskaitomos į terminą (1 dalis). Jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (2 dalis).
15. Kaip byloje nustatyta, įvykis įvyko 2014 m. vasario 12 d., ieškinys pateiktas 2017 m. vasario 13 d. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. vasario 12 d. buvo sekmadienis, apeliantė ieškinį pateikė 2017 m. vasario 13 d., taigi ieškinio senaties termino nepraleido (CK 1.121 straipsnis), tačiau teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, konstatuoja, kad šis materialinės teisės normų pažeidimas neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 328 straipsnis).
Dėl žalos
16. Apeliantė argumentuoja, kad nesutinka su teismo pozicija, jog ieškovė neįrodė, kad žala jos apdraustam turtui buvo padaryta iš atsakovės buto. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
17. CK 6.266 straipsnyje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Pažymėtina, kad statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnis 1 dalis). Pagal delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją.
18. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu yra išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Analogiškos nuostatos išdėstytos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2017).
19. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).
20. Kaip byloje nustatyta, buto (duomenys neskelbtini), savininkė atsakovė L. Z. 2014 m. deklaravo, kad vandens visiškai nesunaudojo, tuo tarpu buto (duomenys neskelbtini), 2014 m. deklaruotas 22 m3, vandens suvartojimas. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė L. Z. pagal deklaruotą vandens kiekį 2014 m. (kai įvyko vandentiekio avarija), tai pat pagal deklaruotą vandens kiekį 2015 m., negali būti susijusi su vandentiekio avarija, jos metu ištekėjusiu vandeniu, kuris tapo žalos atsiradimo priežastimi bute (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje nėra duomenų, kad bute buvo trūkęs radiatorius, juolab, kad vanduo nustojo bėgti užsukus vandens sklendę, o ne šildymo sistemos sklendę. UAB „Palangos vandenys“ 2014 m. rugpjūčio 20 d. rašte nurodė, jog atvykus į įvykio vietą 2014 m vasario 12 d. kolektorinės apskaitos mazge buvo užsuktas ventilis prieš vandens skaitiklį, tačiau remonto darbų, susijusių su 2014 m. vasario 12 d. avarija (duomenys neskelbtini), neatliko. Taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad namui atnaujinus vandens tiekimą, vandens pratekėjimas iš atsakovės patalpų taip pat būtų atsinaujinęs, tačiau tokių duomenų byloje nėra.
21. Pažymėtina, kad ieškovė nesiėmė jokių priemonių, kad nustatyti iš kur pratekėjo vanduo. Liudytojas S. S. nurodė, kad žalos šaltinio nenustatinėjo, viskas surašyta iš draudėjo atstovo žodžių. Nors, kaip minėta, ieškovė kreipėsi į teismą nepažeidusi senaties terminų, tačiau praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, akivaizdu, kad yra apsunkinta galimybė nustatyti, dėl kieno neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės pradinis ieškinys pareikštas atsakovams L. Z. ir J. U., tačiau dėl kokių priežasčių buvo nuspręsta, kad UAB „Just Earth“ patalpos buvo užlietos būtent iš vienos iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir pažymėtų Nr. 2-30, 2-31, 2-36, ieškovė nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad „Just Earth“ patalpų užliejimas buvo būtent iš atsakovei priklausančių patalpų (CPK 178, 185 straipsniai).
22. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė pateikė prašymą į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti R. S. motyvuodama, kad iš R. S. priklausančio buto buvo užlieta dalis jos patalpų, tačiau jos patalpos išklijuotos hidroizoliacinėm plokštėm, nuo grindų iki lubų išklijuotos plytelėmis, todėl vanduo neturėdamas kur nutekėti galėjo nutekėti į pirmą aukštą. Į bylą įtrauktas trečiuoju asmeniui R. S. pripažino, kad vanduo nutekėjo iš jo buto. Tas aplinkybes nurodė ir atsakovė, teigdama, kad jokių ginčų, nesutarimų su R. S. dėl atliktų jos buto remonto darbų ar jų kokybės nebuvo, tris metus po įvykio nebuvo žinomos aplinkybės, kad nukentėjo ir pirmame aukšte esančios patalpos, todėl nei ji, nei R. S. neturėjo pagrindo saugoti fotonuotraukų ar kitokių įrodymų.
23. Pažymėtina, kad antrą kartą bylą iš naujo iš esmės nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovei buvo žinomos aplinkybės apie galimai trečiojo asmens R. S. bute (duomenys neskelbtini), įvykusią vandentiekio avariją, kuri galėjo būti šios bylos dalyko kilmės priežastimi, tačiau į teismo posėdį ieškovės atstovė neatvyko, šių aplinkybių nesiaiškino ir nepasinaudojo CPK numatyta galimybe pakeisti atsakovą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės ieškinio priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės L. Z..
24. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad esant trečiojo asmens R. S. nurodytoms aplinkybėms dėl vandentiekio avarijos jo bute ir vandens pratekėjimo į kitas patalpas, ieškovė turi galimybę ginti savo pažeistas teises reikšdama ieškinį trečiajam asmeniui R. S. CPK nustatyta tvarka.
25. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir jas tinkamai taikė, padarė pagrįstas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.