Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams J. U., L. Z. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. vasario 21 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė solidariai priteisti iš atsakovų J. U. ir L. Z. 9 503,85 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 214 Eur žyminį mokestį, prijungti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus ir, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalimi, perduoti bylą nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui. Ieškovė nurodė, kad ieškinyje išdėstytas aplinkybes įrodinės rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais. Avarijos aplinkybės žinomos liudytojui V. M., UAB „Palangos vandenys“ darbuotojams, kurie gyvena Palangoje, todėl byla dėl 2014 m. vasario 12 d. įvykio metu padarytos žalos operatyviau ir ekonomiškiau būtų išnagrinėta Palangos miesto apylinkės teisme.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakė priimti AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovų J. U. ir L. Z..Teismas nustatė, kad 2017 m. vasario 21 d. ieškovė pateikė prašymą bylą perduoti nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui. Ieškovė prašyme nurodė, jog avarijos aplinkybės yra žinomos liudytojui V. M., UAB „Palangos vandenys“ darbuotojams, kurie gyvena Palangoje, todėl byla dėl 2014 m. vasario 12 d. įvykio metu padarytos žalos būtų operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta Palangos miesto apylinkės teisme. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad patikslinto ieškinio priėmimo klausimas dar nėra išspręstas, ieškovė nurodė, jog byla būtų operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta Palangos miesto apylinkės teisme ir tokiu būdu pati pasirinko teismą, kuriam byla yra teisminga, ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui ir išaiškino ieškovei, kad ji su ieškiniu turi teisę kreiptis į Palangos miesto apylinkės teismą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį ir pirmosios instancijos teismui perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, kadangi ieškinys yra pareikštas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą. Virš aplietų patalpų yra atsakovams J. U. ir L. Z. priklausančios gyvenamosios patalpos ir šie asmenys yra solidariai atsakingi už padarytą žalą.Ieškovė nėra tiesiogiai nukentėjęs asmuo, reikalavimo teisė jai perėjo subrogacijos pagrindu, todėl jos teisė teikti ieškinius pagal CPK 30 straipsnyje nustatytas teismingumo taisykles yra ribojama, t. y. teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, pareikštą ne pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ar priimti ieškinį, pareikštą pagal daugumo įrodymų buvimo vietą, jei ta vieta skiriasi nuo atsakovų gyvenamosios vietos, sprendžia teismas, kuris turi teisę atsisakyti priimti ieškinį. Palikus ieškinį nenagrinėtą, ieškovė praleistų ieškinio senaties terminą. Ieškovės pateiktas prašymas perduoti bylą nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui nereiškia, kad ieškovė pasirinko Palangos miesto teismingumą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad patikslinto ieškinio priėmimo klausimas dar nėra išspręstas, ieškovė nurodė, jog byla būtų operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta Palangos miesto apylinkės teisme ir tokiu būdu pati pasirinko teismą, kuriam byla yra teisminga, ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui ir išaiškino ieškovei, kad ji su ieškiniu turi teisę kreiptis į Palangos miesto apylinkės teismą.Apeliantė (ieškovė) AB „Lietuvos draudimas“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog ieškinys yra pareikštas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą, todėl teismingas Kauno apylinkės teismui, o jos prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui nereiškia, kad buvo pasirinktas Palangos miesto apylinkės teismo teismingumas, kadangi ieškovės teisė teikti ieškinius pagal CPK 30 straipsnyje nustatytas teismingumo taisykles yra ribojama.

Dėl ieškovės teisės pasirinkti bylos teismingumą

Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkama teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis). Tačiau CPK 30 straipsnyje išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatomas bylose, kuriose yra ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos.Pagal CPK 30 straipsnio 6 dalį ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Taigi visais deliktinės atsakomybės atvejais, kai tiek turtinė, tiek neturtinė žala padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui, ieškinys gali būti pareiškiamas ne tik pagal ieškovo fizinio ar juridinio asmens gyvenamąją (buveinės) vietą, bet ir pagal žalos padarymo vietą. Tačiau ši taisyklė netaikoma draudimo kompanijų regresiniams ieškiniams žalą padariusiems asmenims, kurie reiškiami subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 straipsnis). Jie turi būti paduodami pagal atsakovo fizinio asmens gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinės vietą (CPK 29 straipsnis), kadangi CPK 30 straipsnio 6 dalis šiems ieškiniams netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. birželio 30 d. konsultacija Nr. A3-86. Teismų praktika. 2003, Nr. 19). Nagrinėjamu atveju ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio reikalavimą grindžia aplinkybėmis, jog 2014 m. vasario 12 d. buvo vandeniu aplietos (duomenys neskelbtini), esančios patalpos, priklausančios UAB „Just earth“. Šios patalpos įvykio metu buvo apdraustos ieškovės AB „Lietuvos draudimas“. Virš UAB „Just earth“ priklausančių patalpų yra patalpos, kurios žalos padarymo metu nuosavybės teise priklausė atsakovams J. U. ir L. Z.. Ieškovė dėl apliejimo metu padarytos žalos išmokėjo draudėjai 32 814,90 Lt (9 503,85 Eur) dydžio draudimo išmoką. Taigi ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (draudimo bendrovė) reiškia reikalavimą atsakovams (už žalą atsakingiems asmenims) dėl žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str.), o ne dėl žalos, padarytos asmenų turtui, atlyginimo. Todėl šiuo atveju, sprendžiant tokio ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis CPK 30 straipsnio 6 dalyje numatytomis alternatyvaus teismingumo taisyklėmis ir atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, o ieškovė, kaip draudimo bendrovė, ieškinį dėl žalos atlyginimo regreso teise pagrįstai pareiškė pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisykles (CPK 29 straipsnis), t. y. pagal vieno iš atsakovų – J. U. – gyvenamąją vietą.Pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus. Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ pateiktas prašymas perduoti bylą nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui nereiškia, kad ieškovė pasirinko bylos teismingumą. Ieškovė šiuo atveju neturi teisės pasirinkti bylos teismingumo, kaip tai numato CPK 30 straipsnio 6 dalis, t. y. jai netaikomos lengvatos, kad ji galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos, kadangi, kaip jau minėta, ji reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu, o ne dėl žalos, padarytos asmenų turtui, atlyginimo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, vadovaudamasi CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu, yra pateikusi prašymą perduoti civilinę bylą nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui, pirmosios instancijos teismui išsprendus klausimą dėl ieškovės ieškinio priėmimo, spręstinas ir klausimas dėl civilinės bylos perdavimo Palangos miesto apylinkės teismui tikslingumo.Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė bylos teismingumą bei atsisakymą priimti ieškinį reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis naikintina ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.